Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Ieškovė bankrutuojanti viešoji įstaiga „Gintaro poilsiavietė“ (toliau – ir VšĮ, ieškovė, įstaiga) teismo prašė priteisti iš atsakovės S. R. (toliau – ir atsakovė) 15 111,80 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.Nurodė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 21 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. ėjo ieškovės direktorės pareigas. Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Atsakovei ir toliau einant ieškovės direktorės pareigas iš darbo buvo atleistas ieškovės darbuotojas ūkvedys A. K. (toliau – ir darbuotojas), jis 2025 m. vasario 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sprendimo atleisti iš darbo pripažinimo neteisėtu, negauto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino taikos sutartį tarp ieškovės ir darbuotojo. Pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, ieškovė sutiko, kad buvusiam ieškovės darbuotojui dėl neteisėto atleidimo (atskaičius mokėtinus mokesčius) turi būti sumokėtas 6 717,60 Eur vidutinio dydžio darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2025 m. vasario 28 d.; 2 796,2 Eur kompensacija už nepanaudotų atostogų 41 dieną; 3 358,80 Eur abipusiu susitarimu sumažinta kompensacija už 6 mėn.; 2 239, 20 Eur išeitinė išmoka, iš viso 15 111,80 Eur. Nurodė, kad buvusi direktorė, priimdama neteisėtą sprendimą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė patyrė žalą, – ieškovei teismo sprendimu buvo priteista išmokėti buvusiam darbuotojui kompensaciją ir kitas su neteisėtu atleidimu susijusias išmokas. Kadangi žalą ieškovei sukėlė atsakovės veiksmai, ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti atlyginti jai padarytą žalą iš atsakovės, kaip už žalą atsakingo asmens. Pažymėjo, kad ieškovei šioje byloje nereikia įrodinėti, jog darbuotojo atleidimas buvo neteisėtas, nes tai prejudiciniai faktai, kurie jau nustatyti civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl neteisėto darbuotojo atleidimo. Atsiliepimu į ieškovės ieškinį atsakovė prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės darbuotojo ir ieškovės sudaryta taikos sutartis neturi prejudicinės reikšmės šioje civilinėje byloje ir nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų. Teigė, kad nėra pateikti įrodymai, kurie patvirtintų, jog darbuotojas būtų atleistas atsakovės sprendimu ar kitokiais veiksmais. Nėra pateikiama įrodymų, kad darbuotojo atleidimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) būtų deklaravusi atsakovė. Bankroto byla ieškovei iškelta pagal atsakovės pareiškimą to prašant įstaigos steigėjui (dalininkui), nors jos darbo santykiai su ieškove buvo pasibaigę. Ši aplinkybė yra nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-736-370/2025. Nurodo, kad informaciją apie ieškovės darbuotojo atleidimą VSDFV pateikė buhalterė, todėl ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsiliepimu į ieškovės ieškinį trečiasis asmuo Regiono profesinių sąjungų federacija (toliau – ir steigėja, Federacija) prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutinka su visais atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų kokius nors atsakovės veiksmus, susijusius su darbuotojo atleidimu.