Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I Ginčo esmė

II Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjas tinkamai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, o šis nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio teismo nušalinimo šioje byloje klausimas išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 81 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-73-912/2026, kuria pareiškėjo pareiškimas dėl nušalinimo netenkintas.

k o n s t at u o j a : Atskirasis skundas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nesilaikė CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pareiškėjas su skundžiama nutartimi nesutinka, prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų visuma, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą).

Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.

Sprendžiant, ar pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai laikėsi šiai bylų kategorijai įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pažymėtina, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pagal to paties straipsnio 3 dalį skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų galima kreiptis tik CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir tvarka. Pagal paminėtos teisės normos reglamentavimą, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, tačiau skundas bet kokiu atveju pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 1 - 2 dalys). Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: 1) skundą dėl antstolio neveikimo; 2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Taigi, tam, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendintų teisę į išankstinį skundo nagrinėjimą ne teisme, jis CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstoliui turėjo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su 2026 m. balandžio 17 d. skundu dėl antstolės veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė. Pareiškėjas kartu su skundu, kurį atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, nepateikė skundo, kurį pareiškėjas buvo visų pirma padavęs antstoliui ir kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui.

CPK XXXI skyriuje išsamiai reglamentuota skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, antstolio ir teismo įgalinimai, kompetencijos ribos. Šiose normose nenustatyta galimybė antstoliui ar teismui savo iniciatyva atlikti antstolio veiksmų teisėtumo vertinimą, jeigu dėl jų vykdymo proceso šalys ir suinteresuotieji asmenys nebuvo pateikę skundo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjas kreipėsi tiesiogiai į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, šis, nustatęs CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą, 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Telšių apylinkės teismas 2026 m gegužės 8 d. nutartimi atmestas pareiškėjo P. V. pareiškimą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjų nušalinimo. Nurodė, kad nušalinimas turi būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo leidėjo nuostata reiškia, kad nušalinimą reiškiantis subjektas abejodamas bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu, turi aiškiai nurodyti pagrindus jam nušalinti ir tai sudarančias aplinkybes. Pareiškėjas reikšdamas nušalinimą visiems Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjams nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti jo bylą nagrinėjančių teismo Mažeikių rūmų teisėjų šališkumo regimybę. Įvertinęs tai, kad pareiškėjo pranešimas dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjų nušalinimo yra abstraktus bei visiškai nemotyvuotas, kad jis yra nepagrįstas, todėl atmetė.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad „Teismas/teisėjas bylą išnagrinėjo neteisėta sudėtimi – pažeidus teisėjų nušalinimo/nusišalinimo taisykles (pvz., egzistuoja abejonės dėl teisėjo nešališkumo). Jos išsakytos, motyvuotais/ pagrindžiančiais suinteresuotumą/šališkumą/neobjektyvumą, konkrečiais veikos/elgsenos faktais“. Pateikia kitus abstraktaus pobūdžio argumentus apie tai, kas yra neteisėta sudėtis. Tačiau nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti pirmosios instancijos teismo, priėmusio skundžiamą nutartį, šališkumo regimybę. Įvertinęs tai, kad atskirajame skunde pareiškėjo nurodyti argumentai dėl nušalinimo yra abstraktaus pobūdžio, apeliacinės instancijos teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų ir prašymų

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacijos tikslas yra patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė proceso teisės normų. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro tik teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apelianto skunde reiškiami kiti prašymai šiuo atveju nėra susiję su apeliacinės instancijos teismo kompetencija ir teisėmis (CPK 337 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl jų pasisakyti. Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi atsisakius priimti skundą, o ieškovui apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo priimti skundą, apeliacinės instancijos teisme nėra bylos dėl ginčo esmės, todėl pareiškėjo ginčas su antstoliu apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjamas iš esmės.

Dėl bylos procesinės baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.