Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė, sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Gedžiuvienei,kaltinamajam L. G.,jo gynėjui advokatui Vytautui Agintui,nukentėjusiojo S. S. atstovei advokatei Astai Mačernytei,nukentėjusiojo D. D. atstovui advokatui Zigmui Pociui,nukentėjusiojo D. D. įstatyminei atstovei ir nukentėjusiajai L. D.,viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kuriojeL. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, senatvės pensininkas, teistas:1. 2023-09-26 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 str. 2d. 1p., 2p., 3p.;2. 2025-03-18 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžiu pagal BK 281-1 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėn. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1m., įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos ribų, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2025-04-15 įtrauktas į probuojamų asmenų duomenų registrą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje (trys veikos). Teismasn u s t a t ė:L. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui bei šeimos nariui:laikotarpiu nuo 2025-10-27 iki 2025-11-09, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, apie 19.00-21.00 val., virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), L. G., būdamas neblaivus, konflikto metu, nagais prabrėžė mažamečiui S. S. dešinės pusės skruostą, taip sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, L. G. virtuvės ir koridoriaus tarpduryje trenkė kumščiu savo šeimos narei – sugyventinei L. D. į viršutinės lūpos kairę pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.Be to, jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui:laikotarpiu nuo 2025-12-20 iki 2025-12-23, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nesustatyta, apie 21.00-23.00 val., (duomenys neskelbtini), virtuvės ir miegamojo tarpduryje, L. G., būdamas neblaivus, tyčia pastūmė mažametį D. D., kuris krisdamas ant lovos nuo jos nuslydo ant grindų ir susitrenkė galvą, ir taip sukėlė fizinį skausmą mažamečiui nukentėjusiajam.Be to, jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo mažametį:2026-01-09 apie 13.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), L. G., būdamas neblaivus, bandydamas atimti telefoną iš ant sofos sėdinčio mažamečio D. D., rankomis pradrėskė pastarajam odą virš viršutinės lūpos, po to suėmęs už rankų nutempė jį žemyn, o krisdamas D. D. galva ir nugara trenkėsi į grindis. Taip L. G. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantį sužalojimą – odos nubrozdinimą viršutinės lūpos kairėje mažamečiui nukentėjusiajam.Teismo posėdžio metu kaltinamasis L. G. pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino. Parodė, jog anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), pas L., kuri jį priėmė kaip sugyventinį; jis rūpinosi namais, buvo šeimos narys. Dėl nusikalstamos veikos laikotarpiu nuo 2025-10-27 iki 2025-11-09, neprisimena ar tą vakarą buvo neblaivus, ar buvo atvažiavusi policija. Prisimena, kad sėdėjo ant sofos, S. pradėjo draskytis, kaip visada jis jį pradėjo raminti ir S. prabrėžė skruostą. Tiek S., tiek L. atsiprašė, jie jam atleido. Pripažįsta, kad laikotarpiu nuo 2025-12-20 iki 2025-12-23 pastūmė D.. Gal tą įvykio vakarą ir buvo truputį išgėręs, dėl to gali prasčiau atsiminti aplinkybes. Atsimena 2026-01-09 įvykį, pripažįsta, kad pasielgė taip, kaip nurodyta kaltinime. Po abiejų įvykių D. atsiprašė. Nukentėjusieji vaikinai iš jo sąskaitos kelis kartus buvo nuskaitę pinigus nuo jo sąskaitos, todėl jis buvo piktas ir nesusivaldė.Po šių įvykių jam teko išsikraustyti, dėl savo elgesio gailisi, jį vertina kritiškai. Šiuo metu gyvena Klaipėdoje su buvusia žmona. Sutinka su civiliniais ieškiniais; dalį žalos atlygino atiduodamas nukentėjusiesiems savo kompiuterį „Lenovo“, kuris jam kainavo apie 600 eurų. Gauna pensiją, skolų neturi, moka lizingą apie 110 eurų. Buvo priklausomas nuo alkoholio; yra užsikodavęs, dabar vėl planuoja koduotis. Turi sveikatos problemų – širdies veiklos sutrikimų, vartoja vaistus, taip pat lankosi pas psichiatrą ir geria raminamuosius. Prašo atsižvelgti į jo amžių, sveikatos būklę, labai kuklią turtinę padėtį ir griežtai nebausti. Kadangi kaltinamasis L. G. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas.Greta kaltinamojo L. G. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:6.1. Nukentėjusysis D. D., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jam 11 metų. Įvykio dieną, kažkur 13-14 val., namuose buvo trise – jis, L. ir brolio kūminas P., vyrai virtuvėje gėrė „baltą“, o D. D. buvo kitame kambaryje ir žiūrėjo televizorių. L. būdamas virtuvėje pašaukė jį ir klausinėjo, ar jo mama miega su broliu, pradėjo grasinti, kad jis atsakytų, keikė jį visokiais žodžiais, todėl D. grįžo į kambarį ir parašė žinutę telefonu mamai, kad ši parvažiuotų. Atėjęs L. norėjo paimti jo telefoną, todėl išstūmė nukentėjusįjį iš lovos taip, kad krisdamas jis atsitrenkė nugara į grindis ir ranka įdrėskė jam veidą, telefoną paėmė ir išėjo į virtuvę, o paskui paslėpė telefoną ir išvažiavo. Nukentėjusiajam labai skaudėjo, buvo įdrėksta, sutrenkta nugara. Tada kūminas, kuris buvo įėjęs kartu su L., įmetė jį atgal į lovą. Ir D. D. pasakė, kad negalima mušti vyresnių žmonių. Paveikslėlyje Nr. 1 yra virtuvė, kur vyrai sėdėjo prie stalo. Paveikslėlyje Nr. 2 – kambarys, kur jis sėdėjo ant žalios lovos, pažymėta, kur. Paveikslėlyje Nr. 3 – kambarys, kur jis nukrito ant žemės, paskui jį nutempė ant pilkos lovos. Vėliau buvo atvykę policijos pareigūnai. Galėjo pasakyti jiems, kad susitrenkė galvą į medines grindis. Tas telefonas buvo jo, jį jam nupirko mama. L. jis nedavė savo telefono, galvojo, kad L. gali jo telefoną sudaužyti. L. jis su kojomis įspyrė į pilvą 1 kartą, tiesiog bandė atsistumti nuo šio. Vieną kartą virtuvėje L. būdamas girtas stūmė jį iš virtuvės. Tai buvo 2 savaitės prieš tą įvykį. Tuo metu jis pargriuvo ir susitrenkė stipriai galvą į cementines grindis, ant jų yra linoleumas. Skausmas buvo 8 balai iš 10 balų. L. jį pastūmė, jis krito ant lovos, o paskui nukrito – nuslydo ant grindų. Tai matė brolis, kuris buvo ant tos sofos. Jis su L. susitiko tarpduryje, šis jį pastūmė abiem rankomis. Dėl abiejų atvejų nesikreipė į medikus, nors pirmąjį kartą jam sukosi galva kokias 2 valandas ir jis sakė mamai, kad jam svaigsta galva, o ji jam davė vaistų „Ibumetin“ nuo skausmo. Mama girdėjo, kai jis nukrito nuo L. nustūmimo. Mama gulėjo kambaryje lovoje ir, kai išgirdo, kad jis nukrito, iš karto atėjo ir žinojo, kodėl jam sukasi galva (1 t., b. l. 65-71).6.2. Nukentėjusysis S. S. parodė, kad L. G. yra mamos sugyventinis, D. yra jo brolis. Prisimena, kad jis gulėjo lovoje, brolis sėdėjo lovos gale ir žaidė su telefonu. L. buvo išgėręs ir pykosi su mama, tada atėjo į kambarį ir liepė broliui eiti miegoti, bet D. atsakė, kad dar nenori, tada L. nustūmė brolį nuo lovos ir brolis krisdamas susitrenkė galvą į grindis. Pačio nustūmimo veiksmo jis nematė, girdėjo kaip rėkė L., kad D. eitų miegoti ir paskui pamatė kaip brolis atsidūrė ant grindų. L. su abiem rankomis tempė brolį nuo lovos. Mama supyko ant L., tada L. sudavė mamai. Nežino, ar mama matė kaip L. nustūmė brolį nuo lovos, bet pats girdėjo, kaip brolis susitrenkė ir pradėjo verkti. Mama klausė L., kodėl šis numetė D., tada L. sakė, kad nieko nepadarė. Brolis nuėjo į kitą kambarį, o jis nuėjo pas mamą pažiūrėti ir pamatė, kaip L. trenkė mamai. Brolis labai verkė ir skundėsi, kad šiam labai skauda galvą ir pykina. Medikų nekvietė, mama davė broliui vaistų „Ibumetino“ ir broliui pagerėjo, tada jie nuėjo miegoti. Kitą dieną brolis nesiskundė skausmais. Nežino to įvykio, kai L. bandė iš brolio atimti telefoną ir prakirto šiam lūpą, tik brolis atsiuntė jam prakirstos lūpos nuotrauką. Yra buvę taip, kad L. girtas norėjo jam trenkti ir jis gynėsi, tai vyko 2025 m. gruodžio mėnesį. Pirmiau įvyko tas įvykis, kai jam bandė trenkti, kitas įvykis buvo, kai nustūmė nuo lovos brolį. L. bandė jam trenkti, jis gynėsi ir dešine ranka pataikė šiam į veidą prie akies; tą kartą nuo L. nenukentėjo. Nuo L. yra nukentėjęs 2025 m. rudenį. L. buvo nuteistas dėl smurto prieš jį 2022 m. Yra patyręs iš L. fizinį smurtą, dėl jo turi net randą po akim. 2025 m. lapkričio mėnesį, savaitgalį, vakare S. S. buvo išvažiavęs su draugais, o kai grįžo, L. pradėjo elgtis agresyviai, kaltino, kad jis girtas grįžo namo, nors tai buvo netiesa, ir nagais prabrėžė jam veidą, nuo ko liko randas. Mama tuo metu buvo namuose, bet nematė įvykio, gal brolis kažkiek matė, tai įvyko virtuvėje. Kai L. prabrėžė jam veidą, ilgai skaudėjo, buvo susidaręs šašas ant veido, liko randas. L. susipyko su mama, ją iškoliojo, o kai ji liepė jam dingti, trenkė mamai į veidą ir pataikė į lūpą. Viskas vyko virtuvėje, jis su broliu buvo kitame kambaryje, bet jis matė kaip L. dešinės rankos delnu trenkė mamai į veidą. Tada mama išvarė L. iš namų ir užrakino duris. Po to smūgio verkė, veide raudona buvo lūpa ir aplink lūpas, po to jai buvo iškilusi mėlyna pūslė ant lūpos. Jis buvo supykęs ant L., kartu su mama išstūmė jį iš namų (1 t., b. l. 115-119).6.3. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. D. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), augina du sūnus – 11 metų D. D. ir 13 metų S. S., bei kartu su jais gyveno jo sugyventinis L. G.. L. labai įžeidinėja jos sūnų S., vadina „pydaru, gaidžiu“ ir įvairiais kitais necenzūriniais žodžiais, kalba su S. pakeltu balso tonu, vieną kartą L. buvo primušęs S., dėl to jis buvo nuteistas kitoje byloje. Dėl to, kad L. agresyviai ir negražiai bendrauja su S., jis nuo šių metų sausio 1 d. išėjo iš namų ir pasakė, kad negrįš kol pas juos namuose gyvens L., ir buvo apgyvendintas pas laikiną globėją. L. pakeldavo balsą ir prieš D.. Sausio 9 d. D. pasijuto blogai, todėl ji jo neleido į mokyklą, paliko namuose su L., o pati išvažiavo, nes 13.00 val. jai turėjo būti Vaiko atvejo vadybos posėdis Kretingoje. Dar prieš posėdį ji priėmė sprendimą, kad išsiskirs su L. ir iškraustys jį lauk iš namų. Ji iškart, t. y. apie 13.30 val., paskambino L. ir pasakė, kad šis kraustytųsi lauk iš namų. Po posėdžio ji su socialine darbuotoja J. V. nuvažiavo pas sūnų S., kuris tuo metu buvo Vaikų globos namuose Kretingoje. Lankant S., šis paėmė telefoną ir parodė D. nuotrauką, kurioje matėsi pradrėksta D. lūpą ir pasakė: „Mama, žiūrėk, L. primušė D.“. D. buvo atsiuntęs nuotrauką S. per programėlę „Messenger“. Ji matė telefone praleistą skambutį nuo D., bet kadangi buvo posėdyje, negalėjo atsiliepti. Socialinė darbuotoja J. V. pamačiusi nuotrauką pasakė „greičiau važiuojam pas D. į namus“ ir jos išvažiavo. Kai grįžo į namus, L. ten nebebuvo, buvo tik D., matė, kad yra prakirsta D. viršutinė lūpa. Vaikas jai papasakojo, kad, kai ji paskambino L.ir pasakė, kad šis kraustytųsi lauk iš namų, šis labai supyko, pradėjo namie mėtyti daiktus, juos trankyti, po ko išvažiavo iš namų ir neužilgo grįžo kartu su P. U. ir abu pradėjo girtauti virtuvėje prie stalo, o D. miegamajame sėdėjo ant sofos ir naudojosi telefonu. Apie 14.00 val. L. pradėjo kabinėtis prie D., norėjo atimti iš jo telefoną, kad jis nepraneštų jai, jog L. girtauja, o D. šiam jo nedavė, todėl L. bandydamas atimti telefoną iš vaiko naudojo jėgą, taip kliudydamas jo viršutinę lūpą ir ją praskeldamas, o atėmęs telefoną iš pykčio, kad D. nenorėjo jo atiduoti, čiupo D. už rankos riešo ir ištempė staigiu judesiu nuo sofos ant žemės, kur D. su galva atsitrenkė į medines grindis. D. buvo nusiverkęs, labai išsigandęs. Socialinė darbuotoja iškvietė policiją (1 t., b. l. 141-142).6.4. Papildomai apklausta liudytoja L. D. parodė, kad apie 2025-12-20, vakare, apie 21.00 val., ji su vaikais D. ir S. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kai iš kaimo neblaivus grįžo sugyventinis L. G.. Ji tuo metu miegamajame gulėjo, L. atėjo prie jos, jie kažką pasikalbėjo ir L. pradėjo eiti link virtuvės, o tada ji išgirdo, kad suriko ir pradėjo verkti D.. Ji iškart nuskubėjo į virtuvę pažiūrėti, kas atsitiko, nustūmė L. į šoną ir pamatė ant žemės šalia sofos nugara ant grindų gulintį ir jau bandantį keltis D., kuris verkė ir pasakė, kad L. jį pastūmė, dėl ko jis nukrito ir susitrenkė galvą. L. tuo metu buvo labai neblaivus, svirduliavo. Sūnus S. tuo metu buvo ant tos sofos virtuvėje, į kurią L. ir pastūmė D.. Po to nukritimo ant žemės D. jokių sužalojimų nebuvo, jis tik skundėsi, kad jam svaigsta galva, todėl ji jam davė vaistų nuo skausmo. Kitą dieną palietus D. pakaušį, jis sakė, kad skauda. Vizualiai sužalojimų ji nematė, bet liečiant juto, kad ta vieta yra lengvai patinusi. Į medikus nesikreipė, nes kitą dieną jis jautėsi gerai, galva nebesvaigo (1 t., b. l. 147-148).6.5. Papildomai apklausta liudytoja L. D. parodė, kad 2025 m. rudenį, spalio gale – lapkričio pradžioje, jos sūnus S. atostogavo namuose. Vieną vakarė jis grįžo namo per vėlai, todėl L. jam dėl to moralizavo ir jiedu konfliktavo, ji į tą konfliktą nesikišo. Staiga jiedu akimirkai nutilo, tada ji atsisuko ir pamatė, kad S. yra prabrėžtas veidas dešinėje pusėje ant skruosto sulig nosim; pradrėskimas buvo ilgas, apie 5 cm, vertikalus. Suprato, kad S. veidą prabrėžė L.. Šiuo metu, toje vietoje S. yra likęs mažas randas. S. labai supyko, puolė ant L., bet ji įsikišo į tarpą ir neleido jam nieko daryti. Kadangi L. buvo neblaivus, ji prašė šio, kad šis išeitų lauk iš namų, jis nėjo, todėl ji jį išstūmė, o L., supykęs dėl to, kad ji ištraukė jam iš kišenės automobilio užvedimo raktelius, trenkė jai su dešinės rankos kumščiu į viršutinę lūpą kairėje pusėje. Dėl šio smūgio ji juto stiprų fizinį skausmą. Po šio smūgio ji su S. išstūmė L. lauk iš namų, užrakino duris ir jo nebeįsileido. Toje vietoje, kur L. jai trenkė, jai buvo patinusi lūpa, aplinkui paraudę, kitą dieną susiformavo pamėlusi pūslė, tas sužalojimas buvo ant veido apie savaitę. Dėl sužalojimo į medikus nesikreipė, o į policiją nesikreipė, nes L. paskui jos atsiprašė, ji šiam atleido (1 t., b. l. 153-154).6.6. Iš 2026-01-12 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad visų įvykių vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15-22).6.7. Iš 2026-01-09 Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, jog pareigūnus iškvietė socialinė darbuotoja J. V., kuri atvykusiems pareigūnams nurodė, kad 2025-01-09 iš L. D. sužinojo, jog sugyventinis L. G. sumušė jos nepilnametį vaiką. L. D. nurodė, jog 2026-01-09, apie 13 val., grįžus namo, sūnus D. D. jai papasakojo, jog sugyventinis L. G. bandė atimti iš jo telefoną ir taip rankomis įdrėskė jam į veidą, ties viršutine lūpa, po to suėmęs D. D. už rankų numetė jį ant žemės, dėl ko D. D. susitrenkė pakaušį ir patyrė fizinį skausmą. Pabendravus su D. D., jis nurodė tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir mama L. D.. L. G. įvykio vietoje nebuvo. Policijos pareigūnai D. D. užfiksavo žaizdą virš viršutinės lūpos kairėje pusėje (1 t., b. l. 11-13).6.8. Iš 2026-01-09 asmens apžiūros protokolo su priedais nustatyta, kad buvo apžiūrėtas D. D., ant kurio veido virš lūpos kairės pusės krašto buvo matomas netaisyklingos formos įdrėskimas (1 t., b. l. 188-192).6.9. Iš 2026-01-15 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. 5P-VSV-214 nustatyta, jog po įvykio, 2026-01-09 apie 22.00 val. buvo susitikta su D. D., kuris parodė tokias pat įvykio aplinkybes kaip ir apklausiamas liudytoju (2 t., b. l. 10-21).6.10. Iš 2026-01-27 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „REDMI 11S“, kuriuo naudojasi D. D.. Atidarius programėlę „Messenger“ matomas susirašinėjimas su S. S.. Matoma, kad D. rašė žinutę S. klausdamas „kur yra mama?“ S. atrašė „Prie manęs, o kas yra?“, D. rašė „L. lūpą praskėlė“, S. paklausus „Kaip?", D. atsiuntė savo veido nuotrauką, kurioje matomas įdrėskimas virš lūpos. S. klausė „Kada?“, o D. atrašė „Šiandien, kai mama buvo pas tavęs prieš 1h“ (2 t., b. l. 27-35).6.11. Iš 2026-02-05 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas L. D. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S25 FE“. Atidarius programėlę „Messenger“ matomas susirašinėjimas su D. D.. Matoma, kad sausio 9 d. 13.37 val. D. rašė „Lupa praskiele unsa buva tela pajiemes“ bei fiksuojami du praleisti skambučiai – 13.40 val. bei 14.38 val. Po to matoma, jog 15.19 val. L. D. skambino sūnui, pokalbis truko 43 s. (2 t., b. l. 46-52).6.12. Iš 2026-02-03 kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro operatorės pokalbis su J. V., kai ši pranešė apie vaiką yra su smurtine žaizda (2 t., b. l. 64-65).6.13. Iš 2026-01-29 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip 2026-01-09 atvykus į įvykio vietą, pareigūnai įeina į gyvenamąjį namą, patalpoje yra socialinė darbuotoja J. V., berniukas D. D. ir L. D.. Pareigūnams paklausus kas nutiko, L. D. pradeda pasakoti, kad ji buvo išvažiavusi į posėdį Kretingoje, vaiką buvo palikusi namuose su L., kuris išvažiavo, prisigėrė, parvažiavo, pradėjo vaiką „kolioti“ ir tampyti, kaip vaikas sakė. Berniukas nurodė, kad visa tai buvo šiandien apie pirmą - antrą valandą. Pareigūnui paklausus berniuko kur jį tampė, vaikas ranka parodė į kambarį. Pareigūnui paklausus berniuko kas čia buvo, berniukas nurodė, kad norėjo paimti iš jo telefoną, pažiūrėti ar jis niekam neskambina, nurodo, kad jis tuo metu žiūrėjo „TikTok“, L. pradėjo ant jo rėkti. Pareigūnei paprašius papasakoti kas nutiko, berniukas nurodo, kad vyrai gėrė prie stalo, išgirdo, kad berniukas kažką kalbėjo, atėjo, norėjo paimti telefoną, pažiūrėti ar jis su niekuo nekalbėjo, berniukas nedavė to telefono, pradėjo gintis. L. jį tempė, į veidą įkirto iš nagų ir bandė jį apversti, kad paimtų telefoną, „tiesiog įvarė čia į akį“, numetė jį ant žemės ir jis susitrenkė galvą, parodo, kaip (vaizdo įraše matosi tik berniuko pakaušis, todėl nesimato, ką jis rodo rankomis). Pareigūnui paklausus, ar tuo metu jis buvo lovoje ir iš lovos ištempus susitrenkė galvą, berniukas patvirtino. Paklausus už kur išmetė iš lovos, berniukas nurodė, kad už rankų tempė; nurodo, kad L. buvo prisigėręs, klausinėjo klausimų, kurių vaikas nenorėjo pakartoti; paklausus, ar jam skaudėjo, kad jį išmetė lauk, vaikas palinksėjo galvą. (2 t., b. l. 67-69).6.14. Iš 2026-01-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 41/2026 (03) nustatyta, jog D. D. nustatytas odos nubrozdinimas viršutinės lūpos kairėje kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad D. D. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytu laiku. D. D. nustatyti sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 197-198).6.15. Iš 2026-02-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 168/2026 (03) nustatyta, jog S. S. nustatytas pigmentinis odos pakitimas veido dešinėje skruostinėje – žandinėje srityje kaip sužalojimas nekvalifikuojamas. Kadangi tyrimui nepateikta objektyvių duomenų apie S. S. nustatytus sužalojimus, remiantis turimais objektyviais duomenimis konstatuoti, kad nustatytas spalvinis odos pakitimas yra sužalojimo pasekmė, nėra galimybės (2 t., b. l. 4-5).6.16. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. V. parodė, kad 2026-01-09 apie 15.00 val. ji kartu su L. D. nuvyko į bendruomeninius vaikų globos namus, esančius Topolių aklg., Kretingoje, aplankyti ten tuo metu gyvenusio L. sūnaus S. S.. Joms bendraujant su S., šis parodė brolio D. atsiųstą nuotrauką, kurioje matėsi prie lūpos esanti žaizdelė. S. pasakė, kad čia D. nuskriaudė patėvis L.. Tada L. pažiūrėjo į telefoną ir pamatė, kad D. jai keletą kartų buvo skambinęs, tačiau ši buvo išsijungusi garsą, todėl negirdėjo. Jos paskambino D., šis patvirtino, kad jį skriaudė L., todėl ji kartu su L. išvažiavo į jų gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo vienas D.. Kai kalbėjo su D. telefonu, jis verkė. Kaip suprato iš D. pasakojimo, jis buvo namuose ir gulėdamas ant lovos naudojosi telefonu, o namuose tuo metu patėvis L. G. vartojo alkoholį dar su kažkokiu vyru, tada L. priėjo prie D. ir bandė atimti iš jo telefoną, tačiau jis nesileido, todėl L. ištempė jį iš lovos, dėl ko D. šiek tiek susitrenkė galvą. Nepamena iš D. pasakojimo, kuriuo metu atsirado sužalojimas jam virš lūpos, bet, kaip suprato, tai buvo grumtynių pasekmė, tik nesuprato, kuriuo metu tos grumtynės tarp jų įvyko, t. y. ar bandant atimti telefoną, ar jau po to, kai jį numetė ant žemės. D. kalbėjo apie tai, kad bijo L., nenori, kad šis grįžtų namo, bijo, jog šis vaikščios aplink langus, nes jau yra išdaužęs langus. Taip pat D. minėjo, kad L. prieš išeidamas pasakė jam kažką grasinančio (1 t., b. l. 180-181).6.17. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. U. parodė, kad 2026-01-09 apie 11.00 val. pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo draugas L. G., kuris jį pasikvietė važiuoti pas šį į namus išgerti degtinės. Jiedu išvažiavo iki parduotuvės, nusipirko degtinės ir išvažiavo pas L. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo L. sugyventinės L. sūnus D.. Jiedu su L. sėdėjo virtuvėje ir gėrė degtinę, o D. buvo miegamajame. Nežino kiek buvo valandų, L. nuėjo kažko pas D., šiuo metu nepamena ko, bet gali būti, kad norėjo atimti telefoną. Jis pasiliko sėdėti prie virtuvinio stalo ir išgirdo, kad L. su D. pradėjo šaukti. Jis nuėjo pažiūrėti, ką jie ten veikia, ir įėjęs į miegamąjį pamatė, kaip D. nugara atsirėmęs į sofos atlošą priešinasi L. rankomis ir kojomis, kuris turbūt norėjo atimti telefoną. Jis matė, kad L. ištempė D. iš sofos ant žemės. D. konflikto metu verkė. Nematė, kad L. šiam daužtų, nepastebėjo įdrėskimo virš D. lūpos. Jis pakėlė D. už pažastų nuo žemės, pasodino ant kitos lovos ir pasakė, kad negalima taip spardytis suaugusiam žmogui. Jis su L. išėjo toliau gerti alkoholio į virtuvę, o D. liko miegamajame. Jiems geriant alkoholį, L. paskambino L. ir pasakė, kad šis per valandą išsikraustytų lauk. L. susinervino, bet jiedu netrukus pasišalino iš tų namų, ten D. paliko vieną (1 t., b. l. 174-175).Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis L. G., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę L. D. bei jos mažamečius vaikus – D. D. ir S. S., sukėlė jiems fizinį skausmą ir nežymius sveikatos sutrikdymus. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais. Kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį (trys veikos).Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Kaltinamasis L. G. padarė keturis nesunkius tyčinius smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narį – sugyventinę ir jos mažamečius vaikus. Kaltinamasis anksčiau teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš vieną iš mažamečių nukentėjusiųjų, per pastaruosius 5 metus yra baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes kaltinamojo formalaus prisipažinimo ir gailesčio dėl šių nusikalstamų veikų padarymo teismas nelaiko nuoširdžiu. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (recidyvistas) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamasis yra senatvės pensininkas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, išvadų dėl savo elgesio nedaro, anksčiau būdamas teistas už smurtinį nusikaltimą vėl nusikalto, anksčiau paskirta bausmė jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam L. G. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausias sankcijoje numatytas bausmes.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje (pirmas epizodas), padarytas idealiąja sutaptimi, bendrintinos bausmių apėmimo būdu; ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, su pagal BK 140 straipsnio 3 dalį paskirtomis bausmėmis subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės subendrintosios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.Kadangi yra visos sąlygos BK 641 straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad L. G. anksčiau teistas, taip pat ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką, yra baustas už administracinių nusižengimų padarymą, linkęs girtauti. Teismas įvertina ir kaltinamojo garbingą amžių bei sveikatos problemas, taip pat ir tai, kad naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Šių aplinkybių visuma lemia teismo įsitikinimą, kad geriausiai ir tvariausiai bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą. L. G. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas susietinas su griežtais ir tikslingais įpareigojimaisbei baudžiamojo poveikio priemonėmis, už kurių nevykdymą kaltinamasis gali būti pasiųstas realiai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Civiliniai ieškiniaiByloje pareikšti nukentėjusiųjų S. S. ir D. D. civiliniai ieškiniai, kuriais prašo iš kaltinamojo L. G. priteisti po 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. S. S. civilinis ieškinys grindžiamas tuo, jog dėl L. G. veiksmų jam buvo sukeltas baimės, nesaugumo, nerimo jausmai, kurie jį slėgė. Jis turėjo prisiminti, pakartotinai išgyventi, pasakoti apie patirtus neteisėtus veiksmus, kurie neigiamai veikia jo, kaip vaiko, psichiką; gali daryti įtaką ateityje, sukelti neigiamus jausmus, elgesio sutrikimus. D. D. civilinis ieškinys grindžiamas tuo, jog dėl patirto smurto iš L. G. jis patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, stresą, sukrėtimą, nesaugumo jausmą, pažeminimą, dėl patirto fizinio smurto, liekamuosius reiškinius/padarinius jis gali jausti ir ateityje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įvertindamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti ir į pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą.Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusieji dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nustatyta, kad kaltinamasis nežymiai sužalojo mažamečius nukentėjusiuosius ir sukėlė jiems fizinį skausmą tyčiniais veiksmais, psichologiškai juos traumavo. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiųjų patirti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą/patirtą fizinį skausmą, neabejotina, kad šie kaltinamojo veiksmai išgąsdino ir pažemino nukentėjusiuosius, sukėlė jiems neigiamus psichologinius išgyvenimus. Vis dėl to reikia pažymėti ir tai, kad žymesnių fizinių pasekmių sužalojimai vaikams nesukėlė, į medikus kreiptis, gydytis, dėl to praleisti pamokų jiems nereikėjo; į psichologus dėl patirtų išgyvenimų nei vienas nesikreipė; dalį neturtinės žalos kaltinamasis jiems yra kompensavęs, perleisdamas savo kompiuterį, kurį nepilnamečių nukentėjusiųjų mama patvirtino gavusi ir esant veikiantį bei jos vaikų naudojamą. Įvertinęs visų nurodytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teismų suformuota praktika bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, teismas sprendžia, kad teisingam kompensavimui už nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą kiekvienam iš jų priteistina po 500 Eur.Proceso išlaidų atlyginimasĮ bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl teisinės pagalbos teikimo nepilnamečiui nukentėjusiajam D. D. išlaidų priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo / valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas advokato paslaugoms. Pačioje teisės normoje nurodyta, kad spręsdamas šį klausimą, teismas turi atsižvelgti į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat – kad tokių išlaidų priteisimo klausimas yra paliktas teismo dispozicijai. Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnamečio nukentėjusiojo atstovavimas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai teismo pavedimu paskiriant tam advokatą, buvo būtinas ir advokatas procese dalyvavo, atlikdamas visus reikalingus šiuo atveju veiksmus, tačiau reikia įvertinti ir labai kuklią kaltinamojo turtinę padėtį (senatvės pensininkas, turintis lėtinių ligų ir finansinių įsipareigojimų, iš kurio šiuo nuosprendžiu yra priteistas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems). Atsižvelgtina ir į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, kad, kaltinamajam pripažinus savo kaltę, byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas nusprendžia nepriteisti iš jo nepilnamečiam nukentėjusiajam valstybės suteiktos teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas