Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskisteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Doralta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-16437-1272/2026 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Doralta“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis SUA2, SUA1.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.I. Ginčo esmėPareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Doralta“ skundu prašė panaikinti antstolio SUA1 2026 m. kovo 10 d. patvarkymą Nr. S-26-123-8662 ir įpareigoti antstolį sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) 2026 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad priimdamas ir vykdydamas DGK sprendimą antstolis neatsižvelgė į tai, kad minėtas DGK sprendimas yra apskųstas ir dėl jo pateiktas ieškinys teismui. Pareiškėja kreipėsi į antstolį dėl bylos sustabdymo, paaiškindama, kad šiuo metu ieškinys dėl darbo ginčo sprendimo panaikinimo yra perduotas teismui, tačiau antstolis į šiuos raštus nereagavo. Antstolis, priimdamas 2026 m. kovo 10 d. patvarkymą, neįvertino esminės aplinkybės, kad tarp šalių egzistuoja aktyvus ginčas dėl skolos, kuris yra nagrinėjamas teisme. Taigi antstolis nepagrįstai tęsia vykdymo veiksmus, nors nėra aišku, ar reikalavimas apskritai yra pagrįstas ir kokio dydžio jis turėtų būti. Antstolis 2026 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. S-26-123-12201 pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti teismui. Nurodė, kad skundas netenkinamas nenustačius privalomųjų ar fakultatyviųjų vykdomosios bylos stabdymo pagrindų. Vykdomojoje byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad teismo sprendimu UAB „Doralta“ yra atnaujintas apeliacinio skundo padavimo terminas. CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punkto norma netaikoma skubiai vykdytiniems sprendimams. DGK sprendimo dalis dėl 755 Eur darbo užmokesčio išieškojimo vykdytina skubiai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės duomenimis, 2026 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-11036-727/2026) atsisakė priimti UAB „Doralta“ skundą pareiškėjai nepašalinus skundo trūkumų.Suinteresuotas asmuo SUA1 pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti antstolio priimtus patvarkymus.II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad 2026 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1036-727/2026 atsisakė priimti UAB „Doralta“ skundą pareiškėjai nepašalinus skundo trūkumų, todėl 2026 m. sausio 19 d. DGKS sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad antstolio veiksmai yra teisėti, kadangi tarp šalių kilęs ginčas yra išspręstas, UAB „Doralta“ nepašalinus skundo trūkumų ieškinys laikomas nepaduotu ir buvo grąžintas jį padavusiam asmeniui.Teismas pažymėjo, kad CPK 626 straipsnio 1 dalyje bei CPK 627 straipsnyje nurodytų atvejų, kada antstolis privalo arba gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą, sąrašas yra baigtinis, todėl antstolis privalo juo imperatyviai vadovautis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su antstolio patvarkyme dėl skundo netenkinimo išsakyta pozicija, kad pareiškėjos skunde nurodyti motyvai, dėl ko turėtų būti sustabdytas vykdomosios bylos vykdymas, neatitinka nė vieno CPK 626 straipsnio 1 dalyje ir CPK 627 straipsnyje numatyto punkto.Teismas padarė išvadą, kad antstolis pareiškėjos pateikto skundo dėl vykdomosios bylos vykdymo sustabdymo netenkino pagrįstai.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiAtskiruoju skundu pareiškėja (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad sutinka su antstolio pozicija, kad pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų nurodyti motyvai, dėl ko turėtų būti sustabdytas vykdomosios bylos vykdymas, neatitinka nė vieno CPK 626 straipsnio 1 dalyje ir CPK 627 straipsnyje numatyto pagrindo. Pažymi, kad pareiškėja vadovaujasi CPK 626 straipsniu dėl bylos vykdymo stabdymo. Vadovaujantis CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punktu antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti, jeigu skundžiamas tas sprendimas, kurio pagrindu išieškotojui buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio vykdymo.Pirmosios instancijos teismas dėl neaiškių priežasčių neįvertino aplinkybės, jog darbo ginčų komisijos sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, kadangi ieškinys dėl šio sprendimo yra paduotas teismui. Ieškinys dėl darbo ginčų komisijos sprendimo buvo pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino ir šiuo metu yra nagrinėjamas teisme, t. y. yra priėmimo stadijoje. Tai reiškia, kad ginčas dėl prievolės pagrįstumo ir apimties nėra galutinai išspręstas, o pats reikalavimas yra ginčijamas teisminiu keliu. Tačiau antstolis ir toliau vykdo išieškojimą iš pareiškėjos be pagrindo ir nestabdo vykdomosios bylos. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 14 d. išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti. Civilinėje byloje priimta nutartis, kuria pareiškėjos skundas tenkintas ir panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjos ieškinį grąžinti jį padavusiam asmeniui. Todėl akivaizdu, kad ginčas yra teisme, DGK sprendimas nėra įsiteisėjęs, o antstolio veiksmai yra nepagrįsti. Vykdymo procesas gali būti vykdomas tik esant galutiniam ir vykdytinam sprendimui. Tuo tarpu šiuo atveju DGK sprendimas nėra galutinis, kadangi apskųstas teismui, o ginčas nagrinėjamas iš naujo. Vadinasi, nėra teisinio pagrindo tęsti priverstinį išieškojimą, nes tai pažeidžia pareiškėjos teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir proporcingumo principą. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, neįvertino galimų neigiamų pasekmių pareiškėjai, kurios gali atsirasti vykdymo proceso metu (lėšų nurašymas, turto areštas ir kt.), nors ginčas dar nėra išspręstas.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos esmę, vykstančius teisminius procesus ir ginčo pobūdį. Suinteresuoti asmenys antstolis SUA2, SUA1 atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė. Teismaskonstatuoja: