- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-03
- Bylos Nr.
- 2S-1106-459/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12261-2026-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- K. N.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. N. (K. N.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje dėl T. Š. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas K. N. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti jo tetą T. Š. neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti jai globą ir paskirti pareiškėją K. N. jos globėja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 463 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis asmenų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, sąrašas. Tokį pareiškimą gali paduoti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.
Teismas nustatė, kad K. N. yra T. Š. sūnėnas, todėl nepatenka į įstatyme nustatytą asmenų, turinčių teisę inicijuoti tokios kategorijos bylą, sąrašą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad pareiškimą pateikė neįgaliotas asmuo, todėl atsisakė jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Teismas taip pat nustatė, kad T. Š. turi du pilnamečius vaikus, ir išaiškino, jog pareiškimą dėl jos pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse gali pateikti jos pilnamečiai vaikai arba kitas CK 2.10 straipsnio 4 dalyje ir CPK 463 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutartį, priimti jo pareiškimą dėl T. Š. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nurodo, kad į teismą kreipėsi siekdamas apsaugoti T. Š. interesus, sveikatą ir kasdienius poreikius. Pasak pareiškėjo, T. Š. serga šizofrenija, turi negalią ir dėl savo sveikatos būklės sunkiai savarankiškai sprendžia finansinius, sveikatos priežiūros ir kitus svarbius gyvenimo klausimus. Kartu su pareiškimu pirmosios instancijos teismui buvo pateikti medicininiai dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais, pareiškėjo nuomone, pagrindžiama globos būtinybė.
Nurodo, kad T. Š. pilnamečiai vaikai K. Š. ir V. Š. nuolat gyvena užsienyje ir faktiškai motina nesirūpina, o kasdienę pagalbą T. Š., bendravimą su gydymo įstaigomis, buitinių ir kitų klausimų sprendimą užtikrina jis. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisės normas pritaikė pernelyg formaliai, neatsižvelgė į realią T. Š. situaciją ir būtinybę užtikrinti pažeidžiamo asmens interesų apsaugą.
Pareiškėjo teigimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja vertinti ne vien formalų pareiškėjo giminystės statusą, bet ir faktinę situaciją bei tai, kas realiai rūpinasi asmeniu, kuriam gali būti reikalinga globa.
Po atskirojo skundo pateikimo byloje gauti 2026 m. gegužės 11 d. T. Š. pilnamečių vaikų K. Š. ir V. Š. pareiškimai. Juose T. Š. vaikai nurodo nuolat gyvenantys užsienyje ir neturintys galimybės tinkamai bei nuolat rūpintis motinos kasdiene priežiūra, sveikatos būkle, socialiniais ir buitiniais poreikiais. Jie patvirtina, kad T. Š. faktiškai rūpinasi K. N., ir prašo, jeigu tam yra teisinis pagrindas, nustatyti T. Š. globą (rūpybą), paskirti K. N. jos globėju (rūpintoju) ir suteikti jam teisę atstovauti T. Š. interesams sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos, slaugos ir kitais būtinais klausimais.
Teismas
k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimą atsisakyta priimti pareiškus neįgaliotam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo
Bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje taikomos ne tik bendrosios civilinio proceso taisyklės, bet ir specialiosios CPK XXVIII skyriuje įtvirtintos nuostatos, kurios, be kita ko, apibrėžia asmenų, turinčių teisę inicijuoti tokio pobūdžio procesą, ratą.
CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Iš esmės analogiškas reglamentavimas įtvirtintas CPK 463 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje gali paduoti šio asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Taigi įstatymų leidėjas yra aiškiai ir baigtiniu sąrašu nustatęs asmenis, kuriems suteikta procesinė teisė inicijuoti fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje procesą. Sūnėnas (pareiškėjas) į CK 2.10 straipsnio 4 dalyje ir CPK 463 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektų sąrašą nepatenka.
Byloje nėra ginčo, kad K. N. yra asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse (T. Š.) sūnėnas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neturi įstatymo jam suteiktos procesinės teisės savo vardu inicijuoti T. Š. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse bylą, ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu atsisakė priimti jo pareiškimą.
Atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas faktiškai rūpinasi T. Š., užtikrina jos kasdienę priežiūrą, bendrauja su gydymo įstaigomis ir sprendžia kitus jai reikalingus klausimus, nurodytos išvados nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjo kreipimasis į teismą gali būti nulemtas siekio pasirūpinti savo teta ir apsaugoti jos interesus, tačiau šios faktinės aplinkybės negali pakeisti imperatyvaus įstatyme nustatyto asmenų, turinčių teisę pradėti tokio pobūdžio procesą, rato. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su jo faktiniu rūpinimusi T. Š., gali būti reikšmingos vėliau sprendžiant jo tinkamumo būti paskirtam T. Š. globėju klausimą, jeigu įstatymų nustatyta tvarka būtų inicijuota byla, nustatytos neveiksnumo tam tikrose srityse prielaidos ir priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Tačiau asmens tinkamumas būti globėju ir teisė inicijuoti kito fizinio asmens pripažinimo neveiksniu procesą yra skirtingi procesiniai klausimai. Vien tai, kad pareiškėjas galėtų būti svarstomas kaip galimas globėjas, nesuteikia jam CPK 463 straipsnio 1 dalyje nenustatytos teisės pradėti neveiksnumo bylą.
Nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas teisės normas pritaikė pernelyg formaliai ir privalėjo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Bendrieji teisės principai taikomi aiškinant ir įgyvendinant įstatymą, tačiau jie nesudaro pagrindo teismui nepaisyti aiškios specialiosios proceso teisės normos ar plečiamai nustatyti asmenų, kuriems įstatymas suteikia teisę inicijuoti itin reikšmingas teisines pasekmes fiziniam asmeniui galintį sukelti procesą, rato. Pareiškėjo nurodytos T. Š. sveikatos būklės aplinkybės, taip pat kartu su pradiniu pareiškimu pateikti medicininiai ir kiti dokumentai galėtų būti reikšmingi nagrinėjant pareiškimo pagrįstumą iš esmės. Tačiau pareiškimo priėmimo stadijoje nustatęs, kad jį pateikė asmuo, neturintis teisės inicijuoti tokio pobūdžio bylos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių ir įrodymų iš esmės nevertino.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertina aplinkybę, kad byloje po atskirojo skundo pateikimo pateikti ir T. Š. pilnamečių vaikų K. Š. ir V. Š. 2026 m. gegužės 11 d. pareiškimai. T. Š. pilnamečiai vaikai patenka į CK 2.10 straipsnio 4 dalyje ir CPK 463 straipsnio 1 dalyje nustatytą asmenų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl T. Š. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje, ratą. Tačiau pateiktuose jų pareiškimuose reikalavimas pripažinti T. Š. neveiksnia tam tikrose srityse nėra pareikštas. Šiais pareiškimais prašoma, jeigu yra teisinis pagrindas, nustatyti T. Š. globą (rūpybą), paskirti pareiškėją jos globėju (rūpintoju) ir suteikti jam teisę atstovauti T. Š. interesams atitinkamose gyvenimo srityse.
Pagal CPK 505 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui nustatymo ir globėjo ar rūpintojo toje srityje paskyrimo nagrinėjimą. Taigi globos nustatymo ir globėjo paskyrimo klausimas šiuo atveju yra susijęs su prieš tai teismo sprendimu nustatytu asmens neveiksnumu konkrečioje srityje. Atsižvelgiant į tai, T. Š. vaikų 2026 m. gegužės 11 d. pareiškimai negali būti vertinami kaip jų savarankiškai CPK 463 straipsnio 1 dalies pagrindu pateikti pareiškimai dėl T. Š. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse. Juose toks reikalavimas nėra suformuluotas, o išreikštas pritarimas pareiškėjo paskyrimui globėju savaime nepakeičia ir neištaiso pradinio pareiškėjo pateikto pareiškimo procesinio trūkumo. Be to, nurodyti T. Š. vaikų pareiškimai surašyti 2026 m. gegužės 11 d. ir pateikti tik po atskirojo skundo pateikimo, t. y. jau po skundžiamos 2026 m. gegužės 4 d. nutarties priėmimo. Todėl jų pateikimas negali retrospektyviai pakeisti pareiškimo priėmimo klausimo sprendimo metu egzistavusios aplinkybės, kad į teismą savo vardu dėl T. Š. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse kreipėsi pareiškėjas, kuriam įstatymas tokios teisės nesuteikia.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad T. Š. pilnamečiai vaikai, jeigu mano esant pagrindą spręsti jų motinos veiksnumo klausimą, turi teisę patys CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą su įstatymo reikalavimus atitinkančiu pareiškimu dėl T. Š. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse. Jų gyvenimas užsienyje savaime nepanaikina ir neapriboja CPK 463 straipsnio 1 dalyje jiems suteiktos teisės inicijuoti tokį procesą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, kad atsisakius priimti pareiškimą T. Š. lieka be galimybės gauti jai galimai reikalingą teisinę apsaugą. Be to, be T. Š. pilnamečių vaikų, teisę inicijuoti jos pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse procesą įstatymas suteikia ir globos (rūpybos) institucijai bei prokurorui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktas išaiškinimas, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio, pašalinus nutartyje nurodytas kliūtis, paduoti naują pareiškimą, nagrinėjamu atveju suprantamas taip, kad naujas pareiškimas dėl T. Š. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse gali būti pateiktas vieno iš CK 2.10 straipsnio 4 dalyje ir CPK 463 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų. Šis išaiškinimas nereiškia, kad pareiškėjas pats gali pakartotinai savo vardu pateikti tokio paties pobūdžio pareiškimą, nes pagal įstatymą jis nepriskiriamas prie asmenų, turinčių teisę inicijuoti tokį procesą.
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.