Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų PRS1 ir PRS2 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų PRS1 ir PRS2 pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė A. A., antstolė SUA10 , antstolis SUA7 , antstolė SUA9 , antstolis SUA8 , antstolė SUA5 , antstolis SUA13 , SUA12 , uždaroji akcinė bendrovė ,,B2 Impact“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, akcinė bendrovė SEB bankas, SUA6 , uždaroji akcinė bendrovė ,,Julianus Inkaso“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.I. Ginčo esmėPareiškėjai PRS1 ir PRS2 (toliau kartu – ir pareiškėjai, kiekvienas atskirai – pareiškėjas) padavė teismui pareiškimą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FBĮ) 41 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais pagrindais, prašydami: i) iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą; ii) pareiškėjų bankroto administratoriumi paskirti bankroto administratorę UAB „Stiprus žmogus“; iii) patvirtinti 920 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsitesėjimo dienos; iv) patvirtinti 448 Eur lėšų sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; v) nustatyti 4 mėnesių terminą teismui pateikti fizinio asmens kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsitesėjimo dienos; vi) leisti pareiškėjams vykdyti individualią veiklą pagal turimas individualios veiklos pažymas. Pareiškėjai pareiškime teismui nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, vedybinės sutarties pareiškėjai nėra sudarę. Pareiškėjas PRS2 plėtojo verslą, buvo įkūręs UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2024 m. balandžio 3 d. Minėta uždaroji akcinė bendrovė plėtojo nekilnojamojo turto projektą, už skolintas lėšas buvo įsigijusi brangų žemės sklypą Kleboniškyje ant Neries kranto. Paskola žemės sklypui įsigyti buvo paimta iš akcinės bendrovės „Luminor“ banko. Pareiškėjų teigimu, jų finansinę padėtį iš esmės nulėmė 2008 m. prasidėjusi ekonominė krizė, nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas, bendrovės veiklos nesėkmė bei iš to kilę didelės apimties asmeniniai skoliniai įsipareigojimai. Pareiškėjai teismui nurodė, kad bendri pareiškėjų įsipareigojimai kreditoriams sudaro apie 2 574 433,67 Eur. Įvertinus pareiškėjų įsiskolinimų kreditoriams dydį, tokia situacija laikytina kritine, o bankroto bylos neiškėlimas akivaizdžiai pažeistų pareiškėjų kaip skolininkų interesus bei žmogiškąjį orumą. Pareiškėjai taip pat pareiškime teismui nurodė, kad abu vykdo individualią veiklą pagal išduotus individualios veiklos pažymėjimus. Pareiškėja PRS1 vykdo nekilnojamojo turto agentūrų veiklą (veiklos kodas (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas PRS2 vykdo nekilnojamojo turto agentūrų veiklą (veiklos kodas (duomenys neskelbtini)), kitas veiklas – tinkavimas (veiklos kodas (duomenys neskelbtini)) ir izoliacijos įrengimas (veiklos kodas (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai turi sudarę ilgalaikės veiklos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurias teikia paslaugas – nekilnojamojo turto objektų paiešką pagal užsakovo suformuotus kriterijus. Kiekvieno pareiškėjo individualios veiklos pajamos per mėnesį sudaro 500 Eur. Pareiškėjai pareiškime teismui nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimo netenkino ir atsisakė iškelti jiems fizinių asmenų bankroto bylą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai: Teismas nustatė, kad pareiškėjų bendra kreditinių įsipareigojimų suma sudaro 2 574 433,67 Eur ir gerokai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo ribą. Pareiškėjų vardu nėra registruota transporto priemonių ar nekilnojamojo turto. Teismas dėl to konstatavo, kad pareiškėjai atitinka fizinio asmens nemokumo kriterijų. Teismas pažymėjo, kad vien fizinio asmens nemokumo konstatavimas nėra besąlygiškas pagrindas bankroto bylai iškelti. Nustačius nemokumą, turi būti įvertinta, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatyti atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindai. Teismas aktualiu laikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytą pagrindą, pagal kurį nesąžiningumas gali pasireikšti ir fizinio asmens sąmoningu neveikimu siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teismas nustatė, kad tiek R. K., tiek A. K. pajamas sudaro po 500 Eur per mėnesį. Tokias pajamas pareiškėjai gauna ilgiau kaip trejus metus. Pagal byloje pateiktas tarpininkavimo sutartis klientas už teikiamas tarpininkavimo paslaugas kiekvienam pareiškėjui moka po 500 Eur per mėnesį. Teismas taip pat nustatė, kad abu pareiškėjai yra darbingi, sveikatos problemų neturi, išlaikytinių neturi. A. K. turi aukštąjį universitetinį vadybos krypties išsilavinimą. R. K. anksčiau vykdė verslą ir šiuo metu yra įregistravęs kelių rūšių individualią veiklą. A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad bandė ieškoti geriau mokamo darbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, darbo taip pat ieškojo per pažįstamus, tačiau geriau mokamo darbo rasti nepavyko. Pirmosios instancijos teismas šiuos paaiškinimus vertino kaip nepakankamai pagrįstus objektyviais duomenimis. R. K. teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu gauna 500 Eur per mėnesį, tokio dydžio pajamas gauna apie trejus metus, taip pat paaiškino, kad jam tokio dydžio pajamų pakanka, o prireikus papildomų lėšų pareiškėjams padeda jų pilnamečiai vaikai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, nusprendė, kad pareiškėjai, būdami darbingo amžiaus, neturėdami sveikatos problemų ir išlaikytinių, ilgą laiką nededa pakankamų pastangų gauti didesnes pajamas bei bent iš dalies mažinti itin didelius kreditinius įsipareigojimus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų elgesys, kai ilgiau kaip trejus metus gaunamos itin mažos pajamos ir nėra nustatyta pakankamų pastangų šią padėtį pakeisti, vertintinas kaip sąmoningas finansinės padėties negerinimas ir neveikimas kreditorių atžvilgiu. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai neatitinka sąžiningo fizinio asmens kriterijaus FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme ir egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti iškelti jiems bankroto bylą.III. Atskirojo skundo argumentaiPareiškėjai (toliau – ir apeliantai) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jų nesąžiningumo ir nurodo, kad fizinio asmens sąžiningumas preziumuojamas, todėl nesąžiningumas, kaip ir jo priežastinis ryšys su nemokumu, negali būti preziumuojamas.Apeliantų teigimu, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad būtent nesąžiningi asmens veiksmai ar sąmoningas neveikimas turėjo reikšmingą priežastinį ryšį su asmens nemokumu.Nurodo, kad jų nemokumą sukėlė ne pastarųjų trejų metų pajamų dydis, bet gerokai anksčiau įvykusi verslo nesėkmė. R. K. kaip laiduotojui dar 2011 m. buvo priteista didelės apimties skola, atsiradusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdžius kredito sutarčių. Pareiškėjai nurodo, kad jų nemokumo būklė susiformavo prieš daugelį metų, todėl pastaraisiais trejais metais gaunamos pajamos negalėjo būti jų nemokumo atsiradimo priežastis.Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tik mažų pajamų gavimo faktą, tačiau nenustatė, kad jie tyčia ar kryptingai būtų siekę pabloginti savo finansinę padėtį ar išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.Atskirajame skunde taip pat pateikiamas skaičiavimas, pagal kurį, pareiškėjams per paskutinius trejus metus gaunant minimalųjį darbo užmokestį ir taikant CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą išskaitų dydį, kreditoriams būtų buvę sumokėta apie 5 594,40 Eur, t. y. tik apie 0,217 procento bendros 2 574 433,67 Eur skolų sumos. Apeliantų vertinimu, toks skaičiavimas patvirtina, kad net ir didesnės jų pajamos nebūtų turėjusios jokios reikšmingos įtakos jų nemokumui, todėl nėra priežastinio ryšio tarp pirmosios instancijos teismo nurodyto neveikimo ir pareiškėjų nemokumo.Nurodo, kad FABĮ nėra nustatyta konkrečių veiksmų, kuriuos fizinis asmuo privalėtų atlikti siekdamas pagerinti savo finansinę padėtį. Galimybės gauti didesnes pajamas priklauso nuo daugelio objektyvių ir subjektyvių veiksnių, todėl vien mažesnių pajamų gavimas negali būti savaime prilygintas sąmoningam vengimui atsiskaityti su kreditoriais.Pažymi, kad abu vykdo individualią veiklą, yra sudarę tarpininkavimo sutartis ir faktiškai gauna pajamas, o R. K. taip pat vykdo tinkavimo ir izoliacijos įrengimo veiklą.Nurodo, kad dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi praėjus maždaug penkiolikai metų nuo jų finansinių sunkumų atsiradimo. Jų teigimu, jeigu būtų sąmoningai siekę išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo pasinaudodami bankroto institutu, dėl bankroto bylos iškėlimo būtų kreipęsi daug anksčiau.Pažymi, kad atsisakymas iškelti bankroto bylą neatitinka nei pačių pareiškėjų, nei kreditorių interesų, nes jų skolos dėl palūkanų ir toliau didės, o realios galimybės jas visiškai padengti nėra.Nurodo, kad iškėlus bankroto bylą būtų rengiamas mokumo atkūrimo planas, kuriame turėtų būti nustatytos mokumo atkūrimo priemonės, numatomos gauti pajamos, būtinosios išlaidos ir kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas. Jeigu toks planas neatitiktų įstatymo reikalavimų ir neužtikrintų teisingos skolininkų bei kreditorių interesų pusiausvyros, teismas turėtų teisę jo netvirtinti ar nutraukti bankroto procesą.Teismas