Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai, kaltinamajam KAL1, jo gynėjai advokatei Marinai Saveljevai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

KAL1 vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2026-08-13, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,91 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis KAL1 kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl vairavo būdamas neblaivus, ir savo tokio poelgio nepateisina, jį smerkia. Gyvenime pastaruoju metu buvo sunkių akimirkų – prarado darbą, šeimą ištiko krizė, prieš porą mėnesių mirė tėvas, tačiau šių aplinkybių nelaiko savo poelgio pateisinimu. Džiaugiasi tik tuo, kad dėl jo veiksmų neįvyko didesnė nelaimė. Tą dieną jis apsipirkęs parduotuvėje vežėsi namo vyną, tačiau sutiko pažįstamą ir vyną kartu išgėrė. Buvo galvojęs automobilį palikti, juolab, kad važiuoti reikėjo tik per miškelį, o iki mamos namų būtų galėjęs nueiti pėsčiomis. Negali paaiškinti, kodėl taip nepadarė ir nusprendė vairuoti. Kiek pamena, policijos pareigūnai jį sustabdė nuvažiavus maždaug 4 km nuo parduotuvės. Anksčiau nei administracinėn, nei baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam nebuvo patrauktas, toks įvykis jo gyvenime yra pirmas. Darbą prarado neseniai, iki tol visą laiką dirbo, nuo kitos savaitės ketina įsidarbinti ir dirbti Lietuvoje. Kadangi turi prižiūrėti sergančią mamą, į užsienį dirbti nebevažiuos. Anksčiau Lietuvoje nedirbo, tačiau pragyvenimo šaltinį turėjo. Turi tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai. Jų išlaikymui kas mėnesį skiria 700 Eur, taip pat moka 400 Eur būsto kredito įmoką. Automobilis, kurį vairavo įvykio metu, priklausė jo dabar jau mirusiam tėvui, buvo gautas leidimas atsiimti automobilį iš saugojimo aikštelės. LUD1 yra jo (kaltinamojo) mama. Mama nežinojo, kad jis ketina vairuoti automobilį būdamas neblaivus. Priklausomybės nuo alkoholio neturi, apskritai mažai jo vartoja. Jeigu teismas skirtų baudą, ją sumokėtų.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2026-08-13 tarnybiniu pranešimu (b. l. 1–4);

2026-08-13 pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini) duomenimis (b. l. 5–6);

2026-08-13 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu ir jo priedu (b. l. 11–23);

2026-08-14 kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 26–28);

2026-08-13 neblaivumo nustatymo akto duomenimis (b. l. 29);

2026-08-13 priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu (b. l. 30);

2026-08-14 AB „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra GHS1 (b. l. 31);

2026-08-18 tarnybiniu pranešimu (b. l. 38–39);

2026-08-18 liudytojos LUD1 apklausos protokolu (b. l. 47–49);

2026 m. rugpjūčio mėn. VšĮ „Emprekis“ išrašu, iš kurio matyti, kad automobilio „Volvo S80 2.4 T“, (duomenys neskelbtini) gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 300 Eur su PVM (b. l. 32).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis KAL1 2026-08-13, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,91 promilių neblaivumas. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. KAL1 nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Kaltinamasis KAL1 padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, ne visas paskirtas baudas yra sumokėjęs, šiuo metu nedirba, tačiau, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, netrukus ketina pradėti dirbti, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. KAL1 prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam, numatytam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas KAL1 laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026-08-13 17.07 val. iki 2026-08-14 10.35 val. (viena diena), sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad KAL1 nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,91 promilių neblaivumas, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metus (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2026-08-15.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip jau minėta, KAL1 nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,91 promilių neblaivumas, todėl transporto priemonė „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti konfiskuojama, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu naudotas automobilis nuosavybės teise kaltinamajam KAL1 nepriklausė. Transporto priemonė registruota GHS1 vardu, kuris 2026-07-01 mirė. Liudytoja LUD1 paaiškino, kad GHS1 buvo jos sutuoktinis, o po jo mirties ji iki nagrinėjamo įvykio nebuvo spėjusi sutvarkyti automobilio paveldėjimo ir įregistruoti jo savo vardu. Byloje nėra duomenų, kad LUD1 būtų žinojusi ar turėjusi pagrindą manyti, jog jos sūnus KAL1 automobilį vairuos būdamas neblaivus, taip pat nenustatyta, kad ji būtų leidusi ar kitaip sudariusi sąlygas transporto priemonę panaudoti nusikalstamai veikai padaryti. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad trečiasis asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti apie automobilio panaudojimą darant nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis kaltinamajam nuosavybės teise nepriklauso, o byloje nenustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas gali būti konfiskuojamas, automobilio konfiskavimas iš trečiojo asmens būtų nepagrįstas, todėl ši transporto priemonė nekonfiskuotina. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš 2026 m. rugpjūčio mėn. VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Volvo S80 2.4 T“, (duomenys neskelbtini) gamybos, kaina Lietuvoje yra 1 300 Eur su PVM, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, ši suma išieškotina iš kaltinamojo į valstybės biudžetą.

KAL1 paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2026-09-02 pažymą Nr. APD-2026-08814 (b. l. 134), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam KAL1 šioje baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes byla buvo perduota teismui nagrinėti pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš minėtos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 106,25 Eur išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į gynėjos advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, ketina artimiausiu metu įsidarbinti, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo tenkintinas, bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtos išlaidos – 106,25 Eur – kaltinamojo gynėjo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo KAL1.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu KAL1 paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti KAL1 laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026-08-13 17.07 val. iki 2026-08-14 10.35 val. (vieną dieną), sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę KAL1 nustatyti 28 MGL (1 400 Eur) (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą kaltinamasis savanoriškai privalo sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, KAL1 skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2026-08-15.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, KAL1 skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo konfiskuotino turto (automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų 00 ct) į valstybės biudžetą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo KAL1 valstybės naudai 106,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.