Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aukštaitijos miškas“ kreipėsi į teismą su skundu atsakovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba), prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti Tarnybos 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. V3-1282 „Dėl administracinio sprendimo pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Sprendimas); priteisti iš atsakovės Tarnybos pareiškėjai UAB „Aukštaitijos miškas“ byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.Tvirtina, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, 2 dalis). Skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas iš esmės, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnio 1 daliai, 2 daliai; priimant sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą; be to, skundžiamas administracinis sprendimas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui; jame nėra aiškių argumentų, motyvų, pakankamo teisinio pagrindimo, taigi pareiškėja šioje bylos nagrinėjimo stadijoje (bylos inicijavimo stadijoje) net negali pateikti visų reikšmingų skundo argumentų, nes pareiškėjai nėra aišku ir suprantama, kokiais kriterijais vadovaujantis yra ribojamos jos nuosavybės teisės, kodėl apie atsakovės pradėtą procedūrą nebuvo informuota pareiškėja arba žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), savininkai, buvę iki 2019 m. rugpjūčio 22 d., t. y. iki pareiškėja mainų sutarties Nr. 3802 pagrindu įgijo nuosavybę į šį ginčo žemės sklypą.Nurodo, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. mainų sutarties Nr. 3802 pagrindu nuosavybės teise valdo 11,3810 ha Sklypą, kurio 4,1520 ha sudaro žemės ūkio naudmenų plotas, 7,3813 ha – miško plotas. Teigia, kad pareiškėja, kuri yra teisėtai įsteigtas ir pagal savo veiklos dokumentus teisėtai veikiantis privatus pelno siekiantis juridinis asmuo, žemės ūkio paskirties Sklypą įsigijo, turėdama tikslą užsakyti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pertvarkyti Sklypą, padalinti Sklypą į 12 (dvylika) žemės sklypų, 11 (vienuolikai) sklypų nustatyti kitą paskirtį / naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, vienam sklypui nustatyti miškų ūkio paskirtį. Pažymi, kad turėjo akivaizdų tikslą po to padalinti pertvarkytą Sklypą į 12 (dvyliką) žemės sklypų (juos atidalinti) ir parduoti. Teigia, kad dar 2021 m. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl sprendimo pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ Nr. B-6 buvo nuspręsta pradėti rengti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti Sklypą. Pareiškėja šio įsakymo pagrindu atliko projektavimo darbus ir pateikė Molėtų rajono savivaldybei žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį, pagal kurį Sklype buvo suprojektuota 12 (dvylika) sklypų, kurių naudojimo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (vienas sklypas – miškų ūkio paskirties). Nurodo, kad 2021 m. gruodžio 2 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius paruošė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. P40-150, kuriuose patvirtinama, kad formuojamam ir pertvarkomam Sklypui taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, tarp jų – aukščiausio lygio teritorijų planavimo dokumentas – bendrasis planas: Molėtų rajono savivaldybės administracijos bendrojo plano korektūra, patvirtinta Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. B1-238 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“. Pagal šią korektūrą Sklypas yra įtrauktas į gyvenamąją zoną. Gyvenamojoje zonoje, t. y. gyvenamojoje vietoje negali būti nustatyti apribojimai, kokius nustatė atsakovė Sprendimu, nes gyvenamojoje zonoje negali būti pievų ar jų buveinių. Tokiu būdu atsakovės Sprendimas yra neteisėtas.Paaiškina, kad 2023 m. spalio 9 d. Molėtų rajono savivaldybės administracija raštu Nr. B22-2138 informavo, kad pritaria Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams.Teigia, kad 2023 m. lapkričio 9 d. pareiškėja netikėtai buvo informuota, kad vadovaujantis 2023 m. spalio 25 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-93 Sklypas ar jo dalis patenka į natūralių pievų ir ganyklų teritoriją ir jam yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Minėtame rašte nurodoma, kad nustatytos natūralių pievų ir ganyklų teritorijos viešinamos informacijos portale www.geoportal.lt. Pareiškėja informuota, kad su taikomomis nuostatomis gali susipažinti Tarnybos interneto svetainėje, su kuria pareiškėja prašoma susipažinti ir nuostatų laikytis. Tame pačiame pranešime pareiškėjai nurodoma, kad natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių keitimo tvarka nustatyta Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų, pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (kai nerengiamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas) ir tvirtinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-355/3D-680, III skyriaus 3 skirsnyje. Nurodo, kad 2023 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydama neįtraukti Sklypo į natūralių pievų ir ganyklų apsaugos zoną ir informavo, kad Tarnybai taikius natūralių pievų ir ganyklų specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pareiškėja negalės disponuoti dviem jau suformuotais žemės sklypais (Nr. 5 ir Nr. 6), kurių bendras plotas 0,566 ha ir dėl ko patirtų nuostolių (atkreipia dėmesį į tai, kad tuo metu pareiškėja dar nebuvo tinkamai ištyrusi rinkos ir pateikė apytikslius duomenis; be to, tuo metu pareiškėjai buvo nurodyta, kad tik du jos sklypai patenka į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (toliau – ir SŽNS) žemėlapį). Pareiškėja nurodė, jog neprieštarausianti dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, Tarnybai kompensavus apskaičiuotą 39 620 Eur dydžio nuostolį.Pažymi, kad 2024 m. vasario 8 d. Molėtų rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. B3-128 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintas Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Paaiškina, kad 2024 m. balandžio 4 d. Tarnyba pranešimu Nr. V3-1117 „Dėl specialiųjų naudojimo sąlygų“ (toliau – ir 2024 m. balandžio 4 d. sprendimas) pareiškėją informavo, kad išnagrinėjusi 2023 m. lapkričio 17 d. pareiškėjos prašymą neįtraukti Sklypo į natūralių pievų ir ganyklų specialiųjų naudojimo sąlygų žemėlapį, nes 2021 m. lapkričio 24 d. išduotas leidimas dėl šio Sklypo formavimo ir projektavimo projekto ir šiuo metu projektavimo darbai baigiamojoje stadijoje ir atsižvelgdama į pateiktus duomenis ir pakartotinai įvertinusi Sklype pažymėtą pievą pagal natūraliomis pievoms ir ganykloms taikomus kriterijus, priėmė sprendimą pažymėtą pievą išimti iš natūralių pievų ir ganyklų žemėlapio. Argumentuoja, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų; Sprendime nėra nurodyta, kokiu pagrindu pareiškėjos nuosavybė buvo įtraukta į SŽNS žemėlapį, nėra nurodyti įtraukimo argumentai, duomenys, kurie patvirtintų, kad Sprendimo argumentai pagrįsti konkrečiais faktais, o ne bendromis frazėmis ir bendro pobūdžio teiginiais apie visuomenės interesą. Pažymi, kad pareiškėja, įsigydama Sklypą, turėjo teisėtą lūkestį pakeisti Sklypo paskirtį iš žemės ūkio / kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į kita / vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Pamini, kad buvo išduotas leidimas rengti projektą, o jį parengus buvo pritarta projekto sprendinių brėžiniams.Paaiškina, kad atsakovei sužlugdžius pareiškėjos teisėtus ketinimus ir pažeidus teisėtų lūkesčių principą, 2024 m. gegužės 21 d. pareiškėja kreipėsi į turto vertintoją dėl specialisto konsultacinės išvados (nuomonės) dėl tikėtinos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo kainos (toliau – ir specialisto išvada). Specialistui suformuota užduotis nustatyti, kokia galėtų būti šios išvados 3 punkte Nr. 3 aprašyto konsultavimo objekto, labiausiai tikėtina pardavimo kaina 2024 m. gegužės 21 d. Nurodo, kad 2024 m. gegužės 21 d. pateikta specialisto išvada, kurioje buvo nagrinėtas Sklypo, kuriam yra patvirtintas žemės sklypo formavimo ir patvirtinimo projektas, patvirtintas Molėtų rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. B3-128, kuriuo nustatyti naujai suformuotų 12 (dvylika) sklypų duomenys ir jų vertės. Specialisto išvadoje nurodoma, kad Sklypo, jeigu jam galioja patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, patvirtintas Molėtų rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. B3-128, 2024 m. vasario 8 d. labiausiai tikėtina turto pardavimo kaina rinkoje 2024 m. gegužės 21 d. yra 417 000 Eur, iš kurių: 1 – 26 000 Eur; 2 – 28 000 Eur; 3- 34 000 Eur; 4 - 31 000 Eur; 5 – 27 000 Eur; 6 – 29 000 Eur; 7 – 30 000 Eur; 8 – 41 000 Eur; 9 – 37 000 Eur; 10 – 36 000 Eur; 11 – 35 000 Eur ir 12 – 63 000 Eur. Nurodoma, kad vertė nustatoma su sąlyga, kad sklypus galima įregistruoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras nekilnojamojo turto registre pagal patvirtintą Sklypo pertvarkymo projektą (patvirtintą Molėtų rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. B3-128, 2024 m. vasario 8 d.), o po to juos realizuojant atviroje rinkoje. Toje pačioje specialisto išvadoje nurodoma, kad Sklypo vertė tuo atveju, jeigu jam negalioja patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, patvirtintas Molėtų rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. B3-128, 2024 m. vasario 8 d., labiausiai tikėtina turto pardavimo kaina rinkoje 2024 m. gegužės 21 d. dienai yra 75 000 Eur. Pamini, kad tikėjosi suformuotus žemės sklypus parduoti rinkos kaina (ne mažesne nei 417 000 Eur, tačiau dėl neteisėto sprendimo pareiškėja patirtų 342 000 Eur dydžio nuotolį, kurį prašys kompensuoti tuo atveju, jeigu sprendimas liks galioti).