Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-324-903/2026Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00203-2026-8Procesinio sprendimo kategorijos: 6.9; 16.21.5.; 21.10.4Registro objektas: ROIK 25268893630KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. rugpjūčio 4 d.KlaipėdaKlaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingridai Mišeikienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui TRA1, jos atstovui advokatui Pauliui Škėriui,Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam atstovui Tomui Lembučiui,viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens TRA1, gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Pauliaus Škėrio skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Institucija) 2026-02-09 nutarimo Nr. VDI-ANR_N-79-2026 panaikinimo.Teismasn u s t a t ė :Institucija 2025-12-11 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-2547-2025 TRA1:1) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 455 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2024-06-01 08.00 val., Klaipėdoje, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, neužtikrino, jog vairuotojai nepažeistų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo (toliau - Aprašas) 14.4 punkto nuostatų, kur nurodyta, kad kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį, o būtent nustatyta, kad:- darbuotojo C. (vardas) K. (pavardė) laikotarpiu nuo 2024-08-23 04.41 val. iki 2024-08-23 18.40 val. šis limitas viršytas 00.26 val., laikotarpiu nuo 2024-09-02 05.59 val. iki 2024-09-02 20.41 val. limitas viršytas 00.11 val.;- darbuotojo S. B. B. (vardas B. B. M, (pavardė) laikotarpiu nuo 2024-09-24 06.02 val. iki 2024-09-24 20.09 val. šis limitas viršytas 00.22 val.,2) pagal ANK 455 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2024-06-01 08.00 val., Klaipėdoje, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, neužtikrino, jog vairuotojai nepažeistų Reglamento 561/2006 8 straipsnio 2 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad per kiekvieną 24 valandų laiko tarpą po prieš tai pasinaudoto kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos vairuotojas turi būti pasinaudojęs kasdienio poilsio laikotarpiu. Jei tame 24 valandų laiko tarpe esantis kasdienio poilsio laikotarpis trunka ne trumpiau kaip 9 valandas, bet yra trumpesnis nei 11 valandų, tai šis kasdienio poilsio laikotarpis laikomas sutrumpintu kasdienio poilsio laikotarpiu, bei 8 straipsnio 4 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad tarp bet kurių dviejų kassavaitinio poilsio laikotarpių vairuotojas gali pasinaudoti daugiausiai trimis sutrumpintais kasdienio poilsio laikotarpiais. Jei vairuotojas pasinaudojo trimis kassavaitinio kasdienio poilsio laikotarpiais, tolimesnis sutrumpintų kasdienio poilsio laikotarpių naudojimas tarp kassavaitinio poilsio laikotarpių yra neleistinas, o būtent nustatyta, kad - vairuotojas P. I. M. (vardas) H. K. (pavardė) padarė kasdienio poilsio (jei kasdienio poilsio laikotarpio neleidžiama sutrumpinti) reikalavimų pažeidimus, kai pažeidimo lygis priskiriamas sunkių pažeidimų (SP) grupei:1. laikotarpiu nuo 2024-06-20 23.19 val. iki 2024-06-21 08.33 val. - poilsio trukmė 09.14 val., kasdienio poilsio laikotarpis per trumpas 01.46 val.;2. laikotarpiu nuo 2024-07-05 21.32 val. iki 2024-07-06 07.00 val. - poilsio trukmė 09.28 val., kasdienio poilsio laikotarpis per trumpas 01.32 val.;3. laikotarpiu nuo 2024-07-11 22.51 val. iki 2024-07-12 07.53 val. - poilsio trukmė 09.02 val., kasdienio poilsio laikotarpis per trumpas 01.58 val.;4. laikotarpiu nuo 2024-07-12 22.09 val. iki 2024-07-13 07.53 val. - poilsio trukmė 09.44 val., per vėlai prasidėjęs paros poilsio laikas 01.16 val.;5. laikotarpiu nuo 2024-08-15 22.17 val. iki 2024-08-16 07.31 val. - poilsio trukmė 09.14 val., kasdienio poilsio laikotarpis per trumpas 01.46 val.;6. laikotarpiu nuo 2024-08-22 21.20 val. iki 2024-08-23 06.35 val. - poilsio trukmė 09.15 val., kasdienio poilsio laikotarpis per trumpas 01.45 val.;7. laikotarpiu nuo 2024-08-23 21.01 val. iki 2024-08-24 06.17 val., - poilsio trukmė 09.16 val., kasdienio poilsio laikotarpis per trumpas 01.44 val.;8. laikotarpiu nuo 2024-08-29 20.57 val. iki 2024-08-30 06.31 val. - poilsio trukmė 09.34 val., kasdienio poilsio laikotarpis per trumpas 01.26 val.;9. laikotarpiu nuo 2024-09-06 21.09 val. iki 2024-09-07 06.31val. - poilsio trukmė 09.22 val., kasdienio poilsio laikotarpis per trumpas 01.38 val.;10. kai pažeidimo lygis priskiriamas labai sunkių pažeidimų (SP) grupei: laikotarpiu nuo 2024-11-08 19.13 val. iki 2024-11-09 01.24 val. - poilsio trukmė 06.11 val., kasdienio poilsio laikotarpis per trumpas 04.49 val.- vairuotojas C. (vardas) K. (pavardė) padarė kasdienio poilsio (jei kasdienio poilsio laikotarpio neleidžiama sutrumpinti) reikalavimų pažeidimus, kai pažeidimo lygis priskiriamas sunkių pažeidimų (SP) grupei:1. laikotarpiu nuo 2024-07-12 22.25 val. iki 2024-07-13 08.07 val. - poilsio trukmė 09.42 val., kasdienio poilsio laikotarpis per trumpas 01.18 val.;2. laikotarpiu nuo 2024-08-29 21.11 val. liki 2024-08-30 06.21 val. - poilsio trukmė 09.10 val. per vėlai prasidėjęs paros poilsio laikas 01.50 val.;3. laikotarpiu nuo 2024-10-25 22.17 val. iki 2024-10-26 07.38 val. - poilsio trukmė 09.21 val. per vėlai prasidėjęs paros poilsio laikas 01.39 val.,3) pagal ANK 101 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji 2024-06-01 08.00 val., Klaipėdoje, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, neužtikrino, jog nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 3 dalies nuostatos, kur nurodyta, kad į užsienį komandiruojamam darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 523 patvirtintų Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 9 punkto nuostatos, kur nurodyta, kad jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vidaus teisės aktuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas, o būtent nustatyta, kad ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios nebuvo išmokamas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotas dienpinigių avansas darbuotojams:- S. B. B. (vardas B. B. M. (pavardė) - dėl komandiruotės įsakymas 2024-08-23 Nr. K-20240823, komandiruojamas nuo 2024-08-26 dienos- M. Z. (vardas) I. (pavardė) - dėl komandiruotės įsakymas 2024-06-21 Nr. K-20240621, komandiruojamas nuo 2024-06-24.Institucijos 2026-02-09 nutarimu Nr. VDI-ANR_N-79-2026 TRA1 už nusižengimą, numatytą ANK 455 straipsnio 5 dalyje, paskirta 600 Eur bauda, už nusižengimą, numatytą ANK 455 straipsnio 2 dalyje, paskirta 300 Eur bauda, už nusižengimą, numatytą 101 straipsnio 3 dalyje, paskirta 420 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 600 Eur bauda.Skundu TRA1 atstovas advokatas P. Škėrys prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodyta, kad nutarimas naikintinas, kadangi administracinė nuobauda paskirta neištyrus objektyviai visų aplinkybių. Dėl Aprašo 14.4. pažeidimo ir „naktinio“ darbo vertinimo. VDI formaliai vertindama aplinkybes nurodė, jog TRA1 padarė Aprašo 14. 4. p. pažeidimus, nes darbuotojas C. K. dirbo naktinėje pamainoje ilgiau nei 10 valandų: laikotarpiu 202-08-23 04.41 val. 2024-08-23 18.40 val. limitas viršytas 00.26 val.; laikotarpiu 2024-09-02 05.59 val. 2024-09-02 20.41 limitas viršytas 00.11 val.; B. B. M. S. B. B. dirbo naktinėje pamainoje ilgiau nei 10 valandų darbo naktinėje pamainoje: laikotarpiu 2024-09-24 06.02 val. 2024-09-24 20.09 val. limitas viršytas 00.22 val. Aprašo 14.4. p. numato, jog kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį. Aprašo 15 p. numato, jog dėl objektyvių ar techninių priežasčių arba priežasčių, susijusių su darbo organizavimu, kolektyvinėse sutartyse arba socialinių partnerių susitarimuose gali būti numatyta nukrypimų nuo Darbo ir poilsio laiko ypatumų 14.1, 14.4 ir 14.5 papunkčių reikalavimų, jeigu buvo konsultuotasi su suinteresuotų darbdavių ir darbuotojų atstovais ir dedamos pastangos skatinti visas tinkamas socialinio dialogo formas. Jeigu taikoma išlyga Darbo ir poilsio laiko ypatumų 14.1 papunkčiui, skaičiuojant maksimalų (vidutiniškai 48 valandų) savaitės darbo laiką, negalima nustatyti termino trukmės, viršijančios 6 mėnesius. Aprašo 7 p. nurodoma, jog darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporto įmonėse parengti vadovaujantis 2002-03-11 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo ir taikomi mobiliesiems kelių transporto darbuotojams, dirbantiems Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtose įmonėse, dalyvaujančiose 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo, iš dalies keičiančiame Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 ir panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85, arba, kai reglamentas (EB) Nr. 561/2006 netaikomas, 1970-07-01 Europos šalių susitarime dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važiuojančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) (toliau - AETR susitarimas) apibrėžtoje kelių transporto veikloje. Šio skyriaus reikalavimai papildo reglamento (EB) Nr. 561/2006, prireikus - ir AETR susitarimo nuostatas, taip pat yra taikomi kelių transporto priemonių, kurioms pagal reglamento (EB) Nr. 561/2006 3 straipsnį šis reglamentas nėra taikomas, ir kelių transporto priemonių, kurioms pagal reglamento (EB) Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies a-d ir f-r punktus Lietuvos Respublikoje yra taikomos išimtys dėl vairavimo trukmės, pertraukų ir poilsio laikotarpių, vairuotojams. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmiausia VDI turėjo prioritetą situacijos vertinimui bei kvalifikavimui taikyti Reglamento 561/2006 nuostatas, kurios turi tiesioginį poveikį.Reglamento 561/2006 6 straipsnio 1 dalis nurodo, jog kasdienio vairavimo trukmė negali viršyti 9 valandų. Tačiau ne dažniau kaip du kartus per savaitę kasdienio vairavimo trukmė gali būti pailginta daugiausiai iki 10 valandų, to pačio straipsnio 2 dalis nurodo, jog kassavaitinio vairavimo trukmė negali viršyti 56 valandų ir maksimalios savaitės darbo laiko trukmės, nustatytos Direktyvos 2002/15/EB, to pačio straipsnio 3 dalis nurodo, jog bendra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui negali viršyti 90 val. Kasdienio ir kassavaitinio vairavimo trukmė apima visą vairavimo trukmę Bendrijos ar trečiosios šalies teritorijoje. Reglamento 561/2006 12 straipsnis nurodo, jog tais atvejais, kai saugiam eismui keliuose nekeliamas pavojus ir siekiant sudaryti galimybes transporto priemonei pasiekti sustojimui tinkamą vietą, vairuotojas gali tiek nukrypti nuo 6-9 straipsnių reikalavimų, kad užtikrintų asmenų, pačios transporto priemonės ar jos krovinio saugumą. Atvykęs į sustojimui tinkamą vietą, vairuotojas nedelsiant įrašymo įrangos registracijos lape ar spaudinyje arba darbo grafike ranka įrašo šio nukrypimo priežastį. Jei nekeliamas pavojus kelių eismo saugumui, išskirtinėmis aplinkybėmis vairuotojas taip pat gali nukrypti nuo 6 straipsnio 1-2 daliu ir 8 straipsnio 2 dalies viršydamas kasdiene ir kassavaitine vairavimo trukme ne daugiau kaip viena valanda, kad pasiektų darbdavio veiklos centrą arba vairuotojo gyvenamąją vietą, kur būtų galima pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Tomis pačiomis sąlygomis vairuotojas gali viršyti kasdienę ir kassavaitinę vairavimo trukmę ne daugiau kaip dviem valandomis su sąlyga, kad iš karto prieš papildomą vairavimą buvo padaryta ne trumpesnė kaip 30 minučių nenutrūkstama pertrauka, kad pasiektų darbdavio veiklos centrą arba vairuotojo gyvenamąją vietą, kur būtų galima pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Ne vėliau nei atvykęs į paskirties vietą arba tinkamą sustojimo vietą vairuotojas įrašymo įrangos registracijos lape ar spaudinyje iš įrašymo įrangos arba darbo grafike ranka įrašo tokio nukrypimo priežastį. Bet koks pratęsimo laikotarpis kompensuojamas lygiaverčiu poilsio laikotarpiu, kuriuo visu pasinaudojama kartu su bet kuriuo poilsio laikotarpiu iki trečios savaitės, einančios po atitinkamos savaitės, pabaigos.Šiuo atveju susiklostė įprasti vežimų įvykiai, kuomet dėl nenumatytų aplinkybių vairuotojai pateko į spūstį, todėl nagrinėjamu atveju VDI iš esmės neatliko patikrinimo ir nenustatinėjo priežasties dėl 11 - 26 minučių viršijimo, o formaliai ir be jokio pagrindo kvalifikavo Aprašo 14.4. p., tačiau vertinant aukščiau nurodytas Reglamento nuostatas akivaizdu, jog formalus 10 valandų viršijimas gali būti susiklostyti ir tai nėra Aprašo 14.4 p. nurodytas pažeidimas. VDI nenustačius darbuotojų C. K. B. B. M. S. B. B. poilsio laiko, nenustačius vėlavimo vykti priežasčių, nenustačius aplinkybių dėl kurių buvo viršytos vos kelios minutės, pagrindo kvalifikuoti objektyviąją pažeidimo pusę nebuvo. VDI neteikia jokio prašymo dėl pasiaiškinimų pateikimo, o formaliai nustatė pažeidimus, kurie šiuo atveju nėra laikytini pažeidimais, kadangi tokią teisę Reglamentas suteikia atsižvelgdamas į galimas nenumatytas aplinkybes. Reglamento 12 straipsnio išimtis nebuvo ištirta - tyrimas neišsamus (teismo konstatuotas trūkumas kartojasi) Reglamento 561/2006 12 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai saugiam eismui keliuose nekeliamas pavojus ir siekiant sudaryti galimybes transporto priemonei pasiekti sustojimui tinkamą vietą, vairuotojas gali nukrypti nuo 6-9 straipsnių reikalavimų. Šis straipsnis taikomas tiek kasdieniam vairavimo laikui, tiek - per nuorodą iš Aprašo 7 p. - naktinio darbo laiko vertinimui. Nagrinėjami Aprašo 14.4 p. pažeidimai yra 11, 22 ir 26 minučių viršijimai. Tokio masto viršijimai (keliolika minučių) yra tipinė situacija, kai vairuotojas pateks į spūstį, negalėdamas laiku pasiekti parkingo ar sustojimo vietos. 2026-01-22 rašytiniuose paaiškinimuose buvo konkrečiai nurodyta, kad „susiklostė įprasti vežimų įvykiai, kuomet dėl nenumatytų aplinkybių vairuotojai pateko į spūstį“. Be to, atsakyme į pirmąjį protokolą buvo pateikti konkretūs paaiškinimai: dėl 2024-08-23 epizodo - kad vairuotojas C. K. buvo sustojęs suplanuotame parkinge, tačiau po to buvo išvarytas ir teko važiuoti ieškoti kito parkingo (22 min.); dėl 2024-09-02 epizodo - kad vienos minutės skirtumas galėjo lemti automatinį programos įspėjimą. VDI skundžiamame Nutarime šiuos argumentus atmetė vienu sakiniu: „įprasti vežimų įvykiai kuomet dėl nenumatytų aplinkybių vairuotojai pateko į spūstį, vertintini kritiškai kaip vengimas administracinės atsakomybės.“ Šis vertinimas yra nepagrįstas dėl trijų priežasčių: Pirma, „kritiškas vertinimas“ nėra tyrimo pakeitimas. Nevertinant, ar paaiškinimas tikras, VDI turėjo aktyviai ištirti: kreiptis į vairuotojus dėl paaiškinimų, patikrinti maršruto duomenis, pasidomėti, ar konkrečiomis datomis ir vietose buvo žinomų spūsčių. VDI neatliko nė vieno iš minėtų tyrimo veiksmų. Antra, Reglamento 12 straipsnio išimtis nereikalauja, kad nukrypimas būtų iš anksto dokumentuotas tachografe ar darbo grafike, - reikalaujama, kad vairuotojas tą informaciją įrašytų „nedelsiant atvykęs į sustojimui tinkamą vietą“. Tai nereiškia, kad šių įrašų nebuvimas automatiškai paneigia išimties taikymą, nes VDI privalėjo tirti patį faktą - ar nukrypimas buvo pateisinamas. Trečia, 2025-10-30 nutartyje teismas eksplicitiškai konstatavo, kad tyrimas atliktas neišsamiai, tarp kita ko, dėl „kitų atsakomybei konstatuoti nustatinėtinų aplinkybių“. Reglamento 12 straipsnio galimos išimties tyrimas yra tiesiogiai susijęs su šia teismo konstatuota neišsamia aplinkybių analize. VDI naujame procese šio trūkumo neištaisė.Dėl Reglamento 8 str. 2 d. pažeidimo ir poilsio laikotarpio vertinimo. Susipažinus su Protokole nurodytų laikotarpių poilsio trukmių apskaičiavimu, matyti, jog VDI iš esmės nesivadovavo tachografų sisteminiais duomenimis, kuris iš esmės yra esminis apskaitos dokumentas, siekiant tinkamai ir tiksliai apskaičiuoti darbo ir poilsio laiką. N. P. laikotarpiai ir poilsio trukmės esmingai skiriasi nuo pateiktų išvesties duomenų, todėl lieka nesuprantama ir neaišku, kuo remiantis VDI padarė išvadas dėl per vėlai prasidėjusio paros poilsio laiko, kuomet pateikti duomenis aiškiai leidžia suprasti, jog poilsio laikas buvo tinkamai apskaitomas ir pažeidimų šiuo atveju negalėjo būti. Tas pats Aprašo 18 p. nustato, jog kelių transporto priemonių, išskyrus tas, kurioms pagal reglamento (EB) Nr. 561/2006 3 straipsnį šis reglamentas nėra taikomas, ir tas, kurioms pagal reglamento (EB) Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies a- d ir f-r punktus Lietuvos Respublikoje yra taikomos išimtys dėl vairavimo trukmės, pertraukų ir poilsio laikotarpių, vairuotojų darbo laiko apskaitai turi būti naudojama viena iš šių priemonių: 18.1. registravimo įranga - tachografai su tachografo registracijos lapais (jeigu tai analoginis tachografas) arba vairuotojo skaitmeninio tachografo kortele (jeigu tai skaitmeninis tachografas); skaitmeninių tachografų ir vairuotojų kortelių duomenys, perkelti pagal 2010-07-01 Komisijos reglamento (ES) Nr. 581/2010 dėl ilgiausių leistinų laikotarpių, per kuriuos turi būti perkelti susiję duomenys iš transporto priemonių ir vairuotojų kortelių, 1 straipsnio 3 dalį, turi būti teikiami Lietuvos transporto saugos administracijai jos nustatyta tvarka; 18.2. eismo tvarkaraščiai, sudaryti vadovaujantis reglamento (EB) Nr. 561/2006 16 straipsniu, ir vairuotojo darbo (pamainų) grafikas (jeigu keleiviai vežami reguliariais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir autobusuose neįrengti tachografai). UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiką apskaičiuoja detaliu darbo laiku, apskaičiuotų pagal vairuotojo kortelę (tachografą), todėl nesutapimai arba neatitikimai nėra įmanomi dėl objektyvių darbuotojo kortelių naudojimo. Tiek nuskaitant detalųjį darbo laiką iš vairuotojo kortelių, vadovaujamasi DK 111 str. nustatytiems darbo laiko laikotarpiu įtraukimu, kas iš esmės yra imperatyvi nuostata nustatanti darbo laiko apskaičiavimo ir įtraukimo kriterijus. Šiuo atveju bendrovėje vairuotoju darbo laiką sudaro vairavimas, krovimas, pagalba, transporto priemonės valymas, darbdavio kontrolėje esantis laikas, taip pat visi kiti darbai. Kas atitinkamai atvaizduojama vairuotojo kortelėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos apskaičiavimas buvo ne kartą tikrintas Valstybės darbo inspekcijos, kuri neaptiko jokių neatitikimų tarp vairuotojų kortelių ir darbo laiko apskaitos dokumentų. Šiuo atveju Protokole nurodyta informacija esmingai skiriasi nuo išvestinių tachografų nuskaitytų duomenų, kurie buvo pateikti. VDI siekiant ginčyti nurodytus duomenis, tai buvo privaloma daryti nustatant Reglamento 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu nuostatu pažeidimus, kurie nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti. Kita vertus, Protokole klaidinama nurodant, jog tiek normalus, tiek sutrumpintas poilsio laikotarpis yra 11 valandų, toks aiškinimas iš esmės prieštarauja Reglamento 561/2006 nuostatoms, todėl siekiant teisinio aiškumo būtina pasisakyti ir dėl poilsio laikotarpių sąvokų atribojimo ir jų tinkamo taikymo. Reglamento 561/2006 4 straipsnyje nurodoma, jog g) „kasdienio poilsio laikotarpis“ - tai kasdienis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis „normalų kasdienio poilsio laikotarpį“ arba „sutrumpintą kasdienio poilsio laikotarpį“: -“normalus kasdienio poilsio laikotarpis“ - tai mažiausiai 11 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas. Kaip alternatyva, šis normalus kasdienio poilsio laikotarpis gali būti suskirstytas į du laikotarpius, kai pirmas yra mažiausiai 3 valandų nepertraukiamas laikotarpis, o antras - mažiausiai 9 valandų nepertraukiamas laikotarpis, -“sutrumpintas kasdienio poilsio laikotarpis“ - mažiausiai 9 valandų, bet trumpesnis nei 11 valandų, poilsiui skirtas laiko tarpas; Reglamento 561/2006 8 straipsnio 1 dalis numato, jog vairuotojas privalo pasinaudoti kasdienio ir kassavaitinio poilsio laikotarpiais, 2 dalis numato, jog per kiekvieną 24 valandų laiko tarpą po prieš tai pasinaudoto kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos vairuotojas turi būti pasinaudojęs kitu kasdienio poilsio laikotarpiu. Jei tame 24 valandų laiko tarpe esantis kasdienio poilsio laikotarpis trunka ne trumpiau kaip 9 valandas, bet yra trumpesnis nei 11 valandų, tai šis kasdienio poilsio laikotarpis laikomas sutrumpintu kasdienio poilsio laikotarpiu, 4 dalis numato, jog tarp bet kurių dviejų kassavaitinio poilsio laikotarpių vairuotojas gali pasinaudoti daugiausiai trimis sutrumpintais kasdienio poilsio laikotarpiais. Taigi, net ir nustačius 9 valandų poilsio laikotarpį nebūtų galima vertinti Reglamento 561/2006 8 straipsnio 2 dalies pažeidimo, kadangi nuo šių nuostatų net ir nustačius nurodytas aplinkybes, nebūtų nukrypta. Reglamento 561/2006 8 straipsnio 2 dalis numato, kad vairuotojas privalo 24 valandų laikotarpiu pasinaudoti kasdienio poilsio laikotarpiu. Šio straipsnio 4 d. numato: „tarp bet kurių dviejų kassavaitinio poilsio laikotarpių vairuotojas gali pasinaudoti daugiausiai trimis sutrumpintais kasdienio poilsio laikotarpiais.“ Reglamento 4 straipsnio g) punktas apibrėžia: „sutrumpintas kasdienio poilsio laikotarpis“ - tai mažiausiai 9 valandų, bet trumpesnis nei 11 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas. Šios nuostatos loginė seka yra tokia: poilsio laikotarpis, trunkantis 9-11 valandų, yra LEISTINAS sutrumpintas poilsio laikotarpis. Tarp bet kurių dviejų kassavaitinių poilsio laikotarpių tokių sutrumpintų laikotarpių leidžiama iki trijų. Tai reiškia, kad tam, kad 9-11 valandų poilsio laikotarpis būtų kvalifikuotas kaip pažeidimas, VDI privalėjo nustatyti, kad: (a) vairuotojas tarp konkrečių dviejų kassavaitinių poilsio laikotarpių jau buvo pasinaudojęs trim leidžiamais sutrumpintais poilsio laikotarpiais, ir (b) konkrečiai nagrinėjamas 9-11 valandų epizodas yra ketvirtasis arba tolimesnis tokios rūšies epizodas tarp tų pačių kassavaitinių poilsio laikotarpių. Kitaip tariant, pažeidimas pagal Reglamento 8 straipsnio 2 dalį (jei kasdienio poilsio laikotarpio neleidžiama sutrumpinti) atsiranda tik tada, kai sutrumpintas poilsio laikotarpis yra NELEISTINAS - t. y. virš trijų skaičiuojamo ciklo ribos. Apžvelgiant P. I. M. H. K. 9 epizodų chronologiją: epizodai 1-4 eina nuo 2024-06- 20 iki 2024-07-12 (t. y. apytiksliai 3 savaitės), epizodai 5-9 - nuo 2024-08-15 iki 2024-09-06 (t. y. apytiksliai 3,5 savaitės). Kiekvienas šių laikotarpių greičiausiai apima 2-3 kassavaitinius poilsio ciklus, ir kiekviename cikle sutrumpintų poilsio laikotarpių skaičius gali būti 1-3. Jei kiekviename kassavaitinio poilsio cikle buvo mažiau nei 4 sutrumpinti poilsio laikotarpiai, visi šie epizodai yra LEISTINI. Panašiai C. K. trys epizodai (2024-07-12, 2024-08-29, 2024-10-25) yra išsidėstę per beveik 4 mėnesius - jie tikėtinai patenka į skirtingus kassavaitinius ciklus ir kiekvienas savarankiškai yra visiškai leistinas sutrumpintas poilsio laikotarpis. VDI skundžiamame Nutarime visiškai ignoruoja šią analizę: tiesiog išvardija 9-11 valandų poilsio epizodus kaip pažeidimus, niekur neįrodydama, kad šiuose epizodų cikluose buvo viršyta 3 sutrumpintų poilsio laikotarpių riba. Šis neištyrinėjimas yra esminis - be šios analizės pažeidimų ANK 455 str. 2 d. negali būti konstatuota.Dėl Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 9 p. nuostatų pažeidimo. Šiuo atveju VDI nenurodė kada kreipėsi į įmonę dėl darbo sutarčių ar kolektyvinės sutarties pateikimo ir kokį atsakymą ir kada gavo. Be to, kaip VDI žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pasitvirtinęs 2022-10-07 dienos įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 20221007-01 „Komandiruočių organizavimo ir dienpinigių mokėjimo tvarką“ (toliau - dienpinigių tvarka), kurio pagal dienpinigių tvarkos II skyriaus i skirsnio 7 dalies 7.1 punkte nustatyta, kad siunčiant darbuotoją į komandiruotę parengiamas įsakymas, kuriame turi būti: komandiruotės data (laikotarpis), komandiruotės vieta, darbo laikas komandiruotės metu, dienpinigių mokėjimo tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė VDI įsakymus dėl komandiruočių. Taigi, dienpinigių avanso ir dienpinigių mokėjimo tvarka yra reglamentuota Įmonės direktoriaus įsakymu patvirtintoje dienpinigių tvarkoje ir toks reglamentavimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 9 punkto nuostatas. Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, jog mokami dienpinigiai apskaičiuojami pagal šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra, - vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte (toliau kartu - nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra - vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte negali būti nustatomi mažesni kaip 50 procentų šiame Vyriausybės nutarime nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai. Taigi, Tvarkos aprašas leidžia ir suteikia galimybę paties subjektams nuspręsti kokiais kriterijais nustatomi dienpinigių dydžiai. Darbo kodekso 107 straipsnio 3 dalis ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 9 punktas aiškiai numato, jog darbdavys privalo mokėti dienpinigius ir jų avansas negali būti mažesnis nei 50 proc., pateikti bankiniai išrašai aiškiai leidžia suprasti, jog darbuotojams buvo mokami dienpinigiai, todėl nėra suprantama, kokia pažeidimo objektyvioji pusė. VDI nepateikė duomenų, kurio darbuotojo atžvilgiu buvo padaryti pažeidimai, taip pat nenurodė, kaip TRA1 padarė Darbo kodekso 107 straipsnio 3 dalies pažeidimą.Dėl ANK 455 straipsnio 2 dalies, 455 straipsnio 5 dalies ir 101 straipsnio 3 dalies pažeidimų. Kaltės formos neanalizavimas - teismo tiesiogiai nustatyta pareiga neįvykdyta 2025-10-30 nutartyje teismas eksplicitiškai konstatavo, kad tyrimas atliktas neišsamiai „nesiaiškinant... atsakomybėn patraukto asmens kaltės turinio formos ir rūšies“. Ši formuluotė yra teismo mandatas: grąžindamas bylą VDI tirti iš naujo, teismas tiesiogiai nurodė, kad naujame procese privaloma išsiaiškinti kaltės formą ir rūšį. Skundžiamas Nutarimas šios pareigos neįvykdė. Vienintelis kaltės vertinimas yra šis (5 pusi.): „TRA1 kaltė įrodyta LR administracinio nusižengimo pažeidimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu, LTSA pateiktais duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga.“ Tai nėra kaltės analizė - tai dokumentų, kuriais VDI remiasi, sąrašas. Nutarime nėra atsakyta į šiuos esminius klausimus: (a) Kokia kaltės forma inkriminuojama - tyčia ar neatsargumas? Kuriam iš ANK 8 straipsnio 2 dalies ar ANK 9 straipsnio 2 dalies punktų atitinka TRA1 veika? (b) Kokiu konkrečiu veiksmu ar neveikimu TRA1 pažeidė nagrinėjamas normas? Kodėl direktorė yra asmeniškai kalta dėl kiekvieno atskiro vairuotojo naktinio darbo ar poilsio laiko epizodo? (c) Kokios buvo TRA1 realios galimybės kiekvieną dieną stebėti ir kontroliuoti kiekvieno vairuotojo darbo laiko trukmę kelyje? Ar ji turėjo atitinkamas kontrolės sistemas? (d) Ar TRA1 žinojo ar galėjo žinoti apie kiekvieną konkretų pažeidimą ir ar galėjo jį realiai neleisti? (e) Kokie konkrečiai veiksmai buvo išleidžiami, kuriuos TRA1 privalėjo, bet neatliko, siekdama užtikrinti tinkamą vairuotojų darbo ir poilsio laiko laikymąsi? ANK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo atsako tik tada, jei yra kaltas dėl pažeidimo. Kaltė negali būti preziumuojama vien dėl to, kad asmuo yra direktorius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pažymi, kad kaltė yra subjektyvi kategorija, kurią privaloma nustatyti objektyviais įrodymais, o ne tik formaliai konstatuoti. Skundžiamas Nutarimas, nepateikdamas kaltės analizės, kartoja tą patį trūkumą, kurį teismas konstatavo 2025-10-30 nutartyje. Tai yra savarankiškas pagrindas nutarimą naikinti. Nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas ir faktinė situacija leidžia suprasti, jog nebuvo jokių blanketinių normų pažeidimų pasisakant dėl ANK 101 ir 455 straipsnių, todėl Protokolas nėra pakankamas, priimtas nepagrįstai, o nustatytos aplinkybės iš esmės prieštaraujančios nacionaliniams ir regioniniams teisės aktams. Protokolo esminiai pažeidimai, kurie susiję su Reglamento 561/2006 nuostatų netinkamų taikymu, yra pagrindas laikyti Protokolą neteisėtu. Kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. Protokole nepateikiama jokių objektyviųjų ar subjektyviųjų ANK 455 ir 101 str. pažeidimų elementų, todėl nėra galimybės tinkamai net pasisakyti dėl kaltės formos, kadangi Protokole apie ją iš esmės sistemingai nutylima. Šiuo atveju aukščiau nurodyti argumentai dėl Reglamento 561/2006 taikymo, Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo ir Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo taikymo bei Darbo kodekso 107 straipsnio 3 dalies pažeidimų kvalifikavimo, leidžia suprasti, jog nėra objektyviosios pažeidimų kvalifikavimo pusės, kas atitinkamai daro Protokolą neteisėtu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad TRA1 nepadarė jokio priešingo teisei veiksmo, kurie būtų kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas.Institucija atsiliepimu prašo TRA1 atstovo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad Institucija priėmusi Nutarimą tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas byloje reikšmingas aplinkybes, kurias įvertinusi VDI tinkamai ir pagristai skyrė 600 Eur administracinę baudą TRA1 (toliau – Pareiškėjai). Institucija pažymi, kad po 2025-10-30 Klaipėdos apylinkės teismo nutarties (Administracinio nusižengimo byla Nr. II-418-914/2025), kuria byla buvo grąžinta tirti iš naujo, Institucija atliko išsamų ir visapusišką pakartotinį administracinio nusižengimo tyrimą. Šio tyrimo metu Institucija ne tik pašalino teismo konstatuotą „siurprizinio kaltinimo“ riziką, bet ir, įvertinusi naujai gautus paaiškinimus bei ankstesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - įmonė) patikrinimų istoriją, motyvuotai pagrindė atsakingo asmens kaltės formą. Vykdydama teismo nutartį pašalinti „siurprizinio kaltinimo“, Institucija 2025-12-01 nurodymu Nr. SD-3-22144 kreipėsi į Pareiškėją, pateikdama visus 16 faktinių epizodų ir reikalaudama pateikti paaiškinimus dėl kiekvieno iš jų. Tik įvertinus gautą 2025-12-05 Pareiškėjos atstovo paaiškinimą, buvo surašytas 2025-12-11 Administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-2547-2025. Pabrėžtina, kad šis protokolas tapo naujo Nutarimo pagrindu, kuriame Institucija ne tik formaliai išvardino pažeidimus, bet ir motyvuotai pagrindė Pareiškėjos neatsargią kaltės formą (aplaidumą). Todėl Pareiškėjos bandymas tapatinti šį Nutarimą su ankstesniu (panaikintu) procesu yra teisiškai nepagrįstas. Institucija šį kartą užtikrino visišką kaltinimo skaidrumą (įtraukti visi epizodai) ir sudarė realias sąlygas Pareiškėjai gintis dar iki priimant galutinį sprendimą, taip pilnai įvykdydama teismo nutarties reikalavimus. Dėl ANK 101 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Įmonės pateiktose darbuotojų darbo sutartyse ir 2022-10-07 Įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 20221007-01 patvirtintoje Komandiruočių organizavimo ir dienpinigių mokėjimo tvarkoje nenustatyta vieninga ir aiški dienpinigių avanso mokėjimo tvarka. Įmonė kolektyvinės sutarties nepateikė. Atsižvelgiant į tai, komandiruojamiems darbuotojams turėjo būti mokamai dienpinigių avansai vadovaujantis Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 9 punkto nuostatomis, kai darbuotojams ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios turi būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 proc. už komandiruotę apskaičiuotas dienpinigių avansas. Institucija nustatė, kad banko pavedimuose, mokėjimo paskirtyje, darbdavys darydamas visus su darbo santykiais susijusius lėšų pervedimus nurodė bendrai - „avansas“. Mokėjimo dokumentuose lėšos nėra aiškiai išskirtos (kuri dalis yra darbo užmokesčio avansas, o kuri - dienpinigiai), neįmanoma konstatuoti, kad darbuotojas gavo būtent dienpinigių avansą. Toks lėšų sumaišymas vertintinas kaip bandymas formaliai deklaruoti mokėjimus, realiai neužtikrinant darbuotojų socialinių garantijų. Institucija atliko kontrolinius skaičiavimus pagal nurodytus komandiruočių įsakymus ir Įmonės pateiktus duomenis. Nustatyta, kad net jei hipotetiškai visos Pareiškėjos nurodytos „avanso“ sumos būtų laikomos dienpinigiais, jos nebuvo pakankamos ir nesudarė privalomų 50 procentų nuo už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių sumos. Šis dydis yra nustatytas kaip minimali imperatyvi garantija, todėl bet koks mažesnis mokėjimas (arba jo nepagrindimas konkrečiais skaičiavimais iki komandiruotės pradžios) yra tiesioginis Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 523, 9 punkto nuostatos pažeidimas. Kadangi įmonė nepateikė kolektyvinės sutarties ar kito vietinio norminio akto, kuriuo būtų susitarta dėl kitokios dienpinigių mokėjimo tvarkos (pvz., vėlesnio atsiskaitymo ar kito), taikomas bendrasis Vyriausybės nustatytas reglamentavimas. Pareiškėja, kaip įmonės vadovė, privalėjo užtikrinti skaidrią ir teisės aktus atitinkančią atsiskaitymų sistemą. „Avansas“ be aiškaus išskyrimo transporto sektoriuje dažnai naudojamas kaip būdas manipuliuoti išmokomis, o Institucijos pareiga yra ginti darbuotojo teisę gauti tikslines lėšas laiku. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimai buvo atlikti neaiškia paskirtimi ir neatitiko minimalaus teisės aktuose nustatyto dydžio, Institucija pagrįstai konstatavo nusižengimą pagal ANK 101 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjos veiksmai vertintini kaip bandymas išvengti atsakomybės pasinaudojant buhalteriniu neskaidrumu.Dėl ANK 455 straipsnio 2 dalies numatyto pažeidimo padarymo. LTSA, savo kompetencijos ribose, patikrino gautų įmonėje įdarbintų vairuotojų tachografų kortelių išklotines, pateikė pažeidimų ataskaitas ir kassavaitinių vairuotojų darbo ir poilsio laiko diagramas, iš kurių konstatuota, kad yra nustatyti Reglamento 561/2006 8 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimai, kai nepakankamas kasdienio poilsio laikotarpis - mažiau kaip 11 h, jei kasdienio poilsio laikotarpio neleidžiama sutrumpinti. Protokole ir Nutarime nurodyti pažeidimai konstatuoti iš LTSA pateiktų pažeidimų ataskaitų ir kassavaitinių vairuotojų darbo ir poilsio laiko diagramų. Abejoti gautų duomenų tikslumu ir patikimumu nėra jokio pagrindo. Vairuotojų kortelių duomenys gauti iš kompetentingos institucijos (LTSA). Tachografų įrašų DDD failų analizė atlikta specializuota licencijuota programa „TachoScan“, kontroline programos versija, skirta tik kontroliuojančioms įstaigoms. Pažeidimai nustatyti naudojant licencijuotą programinę įrangą „TachoScan“ (kontrolinę versiją), kuri automatiškai algoritmuoja vairuotojo veiklą pagal Reglamento Nr. 561/2006 reikalavimus. Programa identifikuoja kassavaitinio poilsio pradžią ir pabaigą bei suskaičiuoja tarp jų esančius kasdienio poilsio laikotarpius. Institucijos konstatuoti epizodai (pvz., vairuotojo P. I. M. H. K. 9 sunkaus lygio pažeidimai) buvo kvalifikuoti kaip pažeidimai būtent todėl, kad trijų leistinų sutrumpintų poilsių (9 val.) limitas konkrečiame cikle jau buvo išnaudotas. Pareiškėjos atstovo teiginys, kad VDI „neištyrė“ epizodų, yra nepagrįstas. Nutarime nurodyti konkretūs laiko intervalai (datos ir valandos) yra faktinis pažeidimo pagrindas. Kiekvienas iš nurodytų epizodų yra ketvirtasis arba tolimesnis sutrumpintas poilsis tame pačiame 24 valandų cikle po prieš tai buvusio kassavaitinio poilsio. Jei epizodas būtų patekęs į „trijų leistinų“ ribą, programa „TachoScan“ jo nebūtų fiksavusi kaip pažeidimo. Nustatytų pažeidimų gausa (vairuotojas P. I. M. H. K. - 9 epizodai, C. K. - 3 epizodai) pati savaime įrodo, jog sutrumpinto poilsio praktika įmonėje yra sisteminė ir viršijanti leistinas normas. Pareiškėjos atstovo bandoma sukurti abejonė dėl „skaičiavimo metodikos“ nepaneigia techninių tachografo duomenų, kurie rodo, kad vairuotojai ilsėjosi trumpiau nei 11 valandų tada, kai privalėjo ilsėtis pilną laiką. Visi inkriminuojami 9-11 valandų trukmės poilsio epizodai yra neleistini, nes buvo padaryti viršijant Reglamento 8 straipsnio 4 dalyje nustatytą trijų sutrumpintų poilsių kvotą. Pareiškėjos atstovo argumentai vertintini kaip subjektyvi, į techninę LTSA medžiagą neįsigilinant, kuri yra akivaizdžiai klaidinanti ir grindžiama LTSA ataskaitos duomenų nesuvokimu. Toks selektyvus techninių rodmenų interpretavimas nepaneigia objektyvių, automatizuotų techninės kontrolės prietaisų (tachografų) duomenų, kurie administracinio nusižengimo tyrime laikytini objektyviu pirminiu ir prioritetiniu informacijos šaltiniu. Pareiškėjos duoti paaiškinimai atliekant tyrimą bei jos Skunde nurodyti motyvai, tėra tik jos gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Pareiškėja neneigia pačių faktų, tačiau juos interpretuoja klaidingai. Pažymėtina, kad vadovas turi būti rūpestingas, o nustatyti sisteminiai pažeidimai (net 12 sunkaus pobūdžio pažeidimai ir vienas pažeidimas, kuomet pažeidimas priskiriamas labai sunkių pažeidimų grupei per trumpą laiką) rodo, kad darbo organizavimas yra netinkamas, vadovas nebuvo rūpestingas, buvo pasyvus (nedarė, ką turi), nors pagal asmenines savybes ir užimamas pareigas turėjo bei privalėjo jas numatyti. Konstatuotas nusižengimas yra pagrįstas objektyviais, sertifikuotos programinės įrangos „TachoScan“ gautais duomenimis, kurių tikslumo Pareiškėjos bei jos atstovo subjektyvi nuomonė nepaneigia. Pateikti paaiškinimai patvirtina, kad įmonės vadovė nėra pakankamai susipažinusi su vairuotojų vairavimo ir poilsio režimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, o tai tiesiogiai lemia aplaidų požiūrį į darbuotojų kontrolę bei netinkamą darbo organizavimą, pažeidžiant Reglamento 561/2006 nuostatas.Dėl ANK 455 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Iš LTSA gautų Įmonėje įdarbintų vairuotojų tachografų kortelių išklotinių ir pažeidimų ataskaitų konstatuota, kad padaryti Aprašo 14.4 p. nuostatų pažeidimai. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumai kelių transporto įmonėse, (toliau - Ypatumai) yra dalis darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo (toliau - Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 534. Ypatumai parengti vadovaujantis 2002-03-11 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo ir taikomi mobiliesiems kelių transporto darbuotojams, dirbantiems Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtose įmonėse, dalyvaujančiose 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo, iš dalies keičiančiame Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 ir panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85, arba, kai reglamentas (EB) Nr. 561/2006 netaikomas, 1970-07-01 Europos šalių susitarime dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važiuojančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) (toliau - AETR susitarimas) apibrėžtoje kelių transporto veikloje. Aprašo 14.4 punkte numatyta, kad kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį. Reglamento Nr. 561/2006 12 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai saugiam eismui keliuose nekeliamas pavojus ir siekiant sudaryti galimybes transporto priemonei pasiekti sustojimui tinkamą vietą, vairuotojas gali tiek nukrypti nuo 6-9 straipsnių reikalavimų, kad užtikrintų asmenų, pačios transporto priemonės ar jos krovinio saugumą. Atvykęs į sustojimui tinkamą vietą, vairuotojas nedelsiant įrašymo įrangos registracijos lape ar spaudinyje arba darbo grafike ranka įrašo šio nukrypimo priežastį. Duomenų apie vairuotojų daromus įrašus paaiškinančius nukrypimo priežastis nėra. Atstovo paaiškinimai, kad susiklostė įprasti vežimų įvykiai, kuomet dėl nenumatytų aplinkybių vairuotojai pateko į spūstį, vertintini kritiškai kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad teisės aktai numato aiškią procedūrą nukrypimams nuo režimo pagrįsti - vairuotojas privalo padaryti rankinį įrašą tachografo išspausdintame lape iškart sustojęs. Įmonė tokių įrašų nepateikė. Profesionalus vežėjas privalo planuoti maršrutą su laiko atsarga, įvertindamas galimas spūstis ar užimtas aikšteles. Jei jis tęsia važiavimą viršydamas normas be svarios priežasties (pvz., tiesioginio pavojaus gyvybei ar gaisro aikštelėje), jis kelia didesnį pavojų eismo saugumui dėl nuovargio, nei sukeltų sustojimas kitoje leistinoje vietoje. Šie paaiškinimai tik patvirtina neatsargią vadovo kaltės formą - kontrolės mechanizmas įmonėje neegzistuoja, o pažeidimai traktuojami kaip „mažareikšmiai“, nors viršija imperatyvias 10 val. normas. Byloje nustatyti viršijimai (pvz., 26 min. ar 22 min.) rodo, kad vairuotojai neieškojo artimiausios vietos, o tęsė maršrutą iki jiems patogios vietos. Tai nėra „saugumo užtikrinimas“, tai yra maršruto optimizavimas poilsio sąskaita, už kurį tiesiogiai atsakingas netinkamą darbo organizavimą vykdęs vadovas. Pareiškėjos argumentai dėl spūsčių ir aikštelių trūkumo neatitinka Reglamento Nr. 561/2006 12 str. taikymo sąlygų. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, ši išimtis taikoma tik esant nenumatytoms, neeilinėms aplinkybėms, kurios turi būti nedelsiant fiksuojamos rankiniu įrašu tachografo išspausdintame lape. Šioje byloje tokių įrašų nėra. Be to, profesionalus vežėjas privalo prognozuoti įprastas eismo sąlygas, o sistemingi pažeidimai įrodo, kad vadovė sąmoningai toleravo saugaus eismo principų pažeidimą, siekdama komercinių tikslų.Teismo posėdžio metu TRA1 prašė skundą tenkinti, nepripažino padariusi nusižengimus. Dėl pirmo administracinio kaltinimo ji nurodė, kad darbuotojas C. K. 2024-08-23 darbo laiką viršijo dėl objektyvių techninių priežasčių. Vairuotojas buvo priverstas pakeisti stovėjimo vietą, nes toje vietoje, kurioje buvo sustojęs, jam nebuvo leista stovėti, todėl jis turėjo išvažiuoti iš parkingo vietos ir ieškoti kitos vietos transporto priemonei pastatyti. Dėl šios priežasties buvo viršytas darbo laikas. Dėl 2024-09-03 paaiškino, kad darbo laikas buvo viršytas tik viena minute. Tai galėjo nutikti dėl to, kad vairuotojas transporto priemonę užvedė šiek tiek anksčiau, tačiau tikslios priežasties nurodyti negali. B. B. M. S. B. B. 2024-09-24 darbo laiko pažeidimo, nurodė jog nesupranta, kodėl buvo konstatuotas naktinio darbo laiko pažeidimas, nes, jos vertinimu, šiuo atveju naktinio darbo laiko nebuvo. „Detagamos“ diagramose naktinis darbo laikas skaičiuojamas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Vairuotojai visais atvejais, kai darbo laikas viršijamas dėl objektyvių priežasčių, pateikia rašytinius paaiškinimus. Dėl antro administracinio kaltinimo ji nurodė, kad vairuotojai pagal Reglamentą gali dirbti ne tik 9 valandas, bet ir 10 valandų, todėl jokių pažeidimų nėra. Dėl trečio administracinio kaltinimo ji nurodė, kad darbuotojas M. Z. I. buvo komandiruotas nuo 2024-06-24 iki 2024-12-31. Byloje pateikti banko sąskaitos išrašai ir apyvartos žiniaraščiai, iš kurių matyti darbuotojui išmokėtos ir priskaičiuotos sumos, taip pat dokumentai, kuriuose apskaityti tiek darbo užmokestis, tiek dienpinigiai. 2024-06-17 M. Z. I. buvo pervesta 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas“. Ši suma laikoma 50 proc. dienpinigių avansu, išmokėtu prieš komandiruotę. Su B. B. M. S. B. B. situacija buvo kitokia. Jam 2024-07-31 buvo išmokėta 500 Eur, nes iki tol darbuotojui buvo susidariusi 209,98 Eur permoka, kuri matoma apyvartos žiniaraštyje. Vėliau, 2024-08-17, jam papildomai buvo išmokėta 150 Eur. Vertinant šias išmokas kartu su anksčiau susidariusia 209,98 Eur permoka, bendra suma buvo įskaityta į 50 proc. dienpinigių avansą prieš komandiruotę (500 Eur + 209,98 Eur + 150 Eur). Prie visų mokėjimų buvo pažymėta paskirtis „avansas“, tačiau tai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Buvo pateiktos buhalterinės pažymos ir kiti apskaitos dokumentai, kuriuose išsamiai nurodytos darbuotojams išmokėtos sumos, t. y. darbo užmokestis, dienpinigiai ir avansai. Iš anksto nėra žinoma, į kurią valstybę darbuotojas bus komandiruojamas, todėl iš anksto tiksliai apskaičiuoti dienpinigių sumos nėra galimybės, o avansai apskaičiuojami remiantis vidutiniais dydžiais.Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas T. Lembutis prašė palikti nutarimą galioti, paaiškino, jog vairuotojų tachografų kortelių duomenys buvo perduoti Lietuvos transporto saugos administracijai, kurios viena iš funkcijų yra atlikti vairuotojų darbo ir poilsio laiko kontrolę. Įmonės pateikti duomenys buvo suvesti į sertifikuotą programinę įrangą, kuri, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, atliko vairuotojų darbo ir poilsio laiko analizę, nustatė pažeidimus ir parengė ataskaitas. Būtent šiomis ataskaitomis buvo remtasi konstatuojant administraciniame kaltinime nurodytus pažeidimus. Visi pažeidimai dėl darbo ir poilsio laiko buvo nustatyti remiantis Reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatomis, tachografų diagramomis ir sertifikuotos programinės įrangos sugeneruotomis ataskaitomis. Pavyzdžiui, 10 val. 26 min. darbo laiko trukmė buvo apskaičiuota programinei įrangai išanalizavus vairuotojo kortelės duomenis. Tachografų diagramas parengė Lietuvos transporto saugos administracija, remdamasi įmonės pateiktais vairuotojų kortelių duomenimis. Diagramose raudona spalva pažymėtas vairavimo laikas, o kita vairuotojo vykdyta veikla taip pat buvo įtraukta į darbo laiką, todėl nustatyta, kad buvo viršyta maksimali 10 valandų darbo trukmė. Pažeidimas dėl naktinio darbo buvo nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo 10 ir 11 punktais. Pagal minėtas nuostatas naktinis darbas kelių transporto įmonėse yra bet kuris darbas, atliekamas nakties metu, o nakties laikas trunka nuo 00.00 val. iki 07.00 val. Kadangi B. B. M. S. B. B. darbo laikas 2024-09-24 prasidėjo 06.02 val., jis pateko į nakties laiką, todėl buvo konstatuotas naktinio darbo pažeidimas. Šie pažeidimai buvo nustatyti kompetentingai institucijai, turinčiai sertifikuotą programinę įrangą, išanalizavus įmonės pateiktus duomenis. Institucija šios analizės rezultatus laiko patikimais, todėl jais ir buvo grindžiamas administracinis kaltinimas. Dėl pažeidimų, susijusių su dienpinigių avansų išmokėjimu, jis paaiškino, kad buvo remtasi paaiškinimais, įsakymais dėl komandiruočių, banko sąskaitų išrašais, buhalterinėmis pažymomis ir kitais įmonės pateiktais apskaitos dokumentais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą, jeigu kolektyvinėje darbo sutartyje ar kitame įmonės vidaus teisės akte nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui turi būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 proc. už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas. Patikrinimo metu nustatyta, kad nei kolektyvinėje darbo sutartyje, nei kituose įmonės vidaus teisės aktuose nebuvo nustatyta kitokia dienpinigių avansų mokėjimo tvarka, todėl buvo vertinama, ar darbuotojams iki komandiruotės pradžios nebuvo išmokėtas teisės aktuose numatytas dienpinigių avansas. Buvo tikrinami dviejų darbuotojų duomenys. Pažeidimą patvirtina tai, kad darbuotojai buvo išvykę į komandiruotes, tačiau iki jų pradžios jiems nebuvo išmokėtas teisės aktuose numatytas dienpinigių avansas. Tai patvirtina banko pavedimų duomenys ir apskaitos žiniaraščiai. Įmonės pateiktuose „Paysera“ sąskaitos išrašuose visi atlikti mokėjimai buvo įvardyti kaip avansai, tačiau iš jų nebuvo galima nustatyti, kokia konkreti avanso dalis buvo skirta dienpinigiams. Dėl šios priežasties institucija šių mokėjimų nelaikė dienpinigių avansais. Be to, pagal pačios įmonės pateiktą buhalterinę pažymą dėl dienpinigių apskaičiavimo B. B. M. S. B. B. už komandiruotę turėjo būti apskaičiuota ir išmokėta 4 053,50 Eur dienpinigių.Teismas k o n s t a t u o j a :skundas tenkintinas iš dalies.Nors teismo posėdžio metu TRA1 neprisipažino padariusi ANK 455 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau teismo nuomone, jos kaltė dėl šio administracinio nusižengimo yra įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.ANK 455 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų mobiliesiems kelių transporto darbuotojams Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse apraše nustatytos darbo ir poilsio laiko trukmės pažeidimą ir užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta organizuoti juridinių asmenų keleivių ar krovinių vežimo veiklą, nuo 600 iki 900 eurų.Aprašo 14.4 punkte nurodyta, kad kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį. Tai, kad darbuotojai C. K. ir S. B. B. B. M. po naktinio darbo viršijo kasdienio darbo laiko 10 valandų limitą nutarime nurodytais laikotarpiai patvirtina byloje esantys Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pažeidimų ataskaitos (2 t., 170 b. l., 3 t. 13-17 b. l.) ir kassavaitinių vairuotojų darbo ir poilsio laiko diagramos (2 t., 199-200 b. l., 3 t., 87 b. l.). Teismas neturi pagrindo abejoti minėtais LTSA dokumentais, nes jie gauti atlikus pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintų vairuotojų tachografų kortelių išklotinių analizę naudojant licencijuotą programinę įrangą „TachoScan“ (kontrolinę versiją), kuri automatiškai algoritmuoja vairuotojo veiklą pagal Reglamento Nr. 561/2006 reikalavimus. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 534 patvirtinto Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo II skyriaus 10 punkte nurodyta, kad naktinis darbas kelių transporto įmonėse yra bet kuris darbas nakties laiku, o 11 punkte nurodyta, jog nakties laikas kelių transporto įmonėse yra laikas nuo 00.00 valandos iki 07.00 valandos. Minėtuose LTSA dokumentuose būtent šio teisės aktų reikalavimai ir yra įvertinti. Tuo tarpu iš TRA1 paaiškinimų bei jos pateiktų Detagamos“ diagramų matyti, kad šie subjektai naktinį darbo laikas skaičiuoja nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kuris neatitinka ką tik minėto teisės akto reikalavimų.Vėlgi nors TRA1 teigia, kad darbuotojas C. K. 2024-08-23 darbo laiką viršijo dėl objektyvių techninių priežasčių, nes jis buvo priverstas pakeisti stovėjimo vietą, nes toje vietoje, kurioje buvo sustojęs, jam nebuvo leista stovėti, todėl jis turėjo išvažiuoti ir ieškoti kitos vietos transporto priemonei pastatyti, tačiau tai patvirtinančių dokumentų, kaip tai numato teisės aktai, nepateikė. Reglamento Nr. 561/2006 12 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai saugiam eismui keliuose nekeliamas pavojus ir siekiant sudaryti galimybes transporto priemonei pasiekti sustojimui tinkamą vietą, vairuotojas gali tiek nukrypti nuo 6-9 straipsnių reikalavimų, kad užtikrintų asmenų, pačios transporto priemonės ar jos krovinio saugumą. Atvykęs į sustojimui tinkamą vietą, vairuotojas nedelsiant įrašymo įrangos registracijos lape ar spaudinyje arba darbo grafike ranka įrašo šio nukrypimo priežastį. Teismui būtent šių aptartų duomenų pateikta nėra. Teismo nuomone, aptarti teisės akto reikalavimai rodo, kad pareiga įrodyti aplinkybes, pateisinančias pažeidimų padarymą, tenka juridiniam asmeniui, o ne Institucijai, kaip tai nurodyta skunde. Taigi teismui nekyla abejonių, kad TRA1, kaip juridinio asmens vadovė neužtikrinusi, kad vairuotojai nepažeistų Aprašo 14.4 punkto nuostatų, pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 455 straipsnio 5 dalį už C. K. ir S. B. B. B. M. aptartus pažeidimus.Vėlgi nors teismo posėdžio metu TRA1 neprisipažino padariusi ir ANK 455 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau teismo nuomone, jos kaltė dėl šio administracinio nusižengimo taip pat yra įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.ANK 455 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 netinkamai organizuotą kelių transporto priemonių vairuotojų darbą, kai bent vienas vairuotojas per kalendorinius metus padarė 6 ar daugiau sunkių vairavimo ir poilsio režimo pažeidimų, ir užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta organizuoti juridinių asmenų keleivių ar krovinių vežimo veiklą, nuo 300 iki 650 eurų.Reglamento 561/2006 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad per kiekvieną 24 valandų laiko tarpą po prieš tai pasinaudoto kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos vairuotojas turi būti pasinaudojęs kitu kasdienio poilsio laikotarpiu. Jei tame 24 valandų laiko tarpe esantis kasdienio poilsio laikotarpis trunka ne trumpiau kaip 9 valandas, bet yra trumpesnis nei 11 valandų, tai šis kasdienio poilsio laikotarpis laikomas sutrumpintu kasdienio poilsio laikotarpiu. To pačio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tarp bet kurių dviejų kassavaitinio poilsio laikotarpių vairuotojas gali pasinaudoti daugiausiai trimis sutrumpintais kasdienio poilsio laikotarpiais.Tai, kad darbuotojai P. I. M. H. K. ir C. K. tarp kassavaitinio poilsio laikotarpių pasinaudojo daugiau kaip trimis sutrumpintais kasdienio poilsio laikotarpiais vėlgi patvirtina LTSA pažeidimų ataskaitos (2 t., 171-174 b. l. ir 3 t., 10-12 b. l.), ir kassavaitinių vairuotojų darbo ir poilsio laiko diagramos 2 t., 176-192, 196, 199 b. l., 3 t., 3 b. l.) kurių patikimumu, kaip jau aptarta, teismas neturi pagrindo abejoti. Taigi teismui nekyla abejonių, kad TRA1, kaip juridinio asmens vadovė neužtikrinusi, kad vairuotojai nepažeistų Reglamento 561/2006 8 straipsnio 2 dalies nuostatų, pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 455 straipsnio 2 dalį už P. I. M. H. K. ir C. K. aptartus pažeidimus.Nepaisant išdėstyto, teismo nuomone, šioje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų patikimai nustatyti TRA1 kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 101 straipsnio 3 dalyje.TRA1 buvo kaltinama pagal ANK 101 straipsnio 3 dalį tuo, kad ji 2024-06-01 08.00 val., Klaipėdoje, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, neužtikrino, jog nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 3 dalies nuostatos, kur nurodyta, kad į užsienį komandiruojamam darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 523 patvirtintų Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 9 punkto nuostatos, kur nurodyta, kad jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vidaus teisės aktuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas, o būtent nustatyta, kad ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios nebuvo išmokamas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotas dienpinigių avansas darbuotojams:- S. B. B. (vardas B. B. M. (pavardė) - dėl komandiruotės įsakymas 2024-08-23 Nr. K-20240823, komandiruojamas nuo 2024-08-26 dienos- M. Z. (vardas) I. (pavardė) - dėl komandiruotės įsakymas 2024-06-21 Nr. K-20240621, komandiruojamas nuo 2024-06-24.ANK 101 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos darbo kodekso II dalies VII skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų garantijų komandiruotiems darbuotojams netaikymą arba netinkamą taikymą ir užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 420 iki 900 eurų.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2791/2009 N575-1326/2010). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.Teismo posėdžio metu TRA1 paaiškino, kad iš anksto nėra žinoma, į kurią valstybę darbuotojas bus komandiruojamas, todėl iš anksto tiksliai apskaičiuoti dienpinigių sumos nėra galimybės, o avansai apskaičiuojami remiantis vidutiniais dydžiais ir yra išmokami iki komandiruotės, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teismo nuomone, duomenų, patikimai paneigiančių šią TRA1 versija, šioje byloje nėra. Be to, iš įmonės pateiktų darbo sutarčių (1 t., 95-107, 144-157 b. l.), žiniaraščių (1 t., 172-178, 182, 183 b. l.), įsakymų dėl komandiruočių (1 t., 184, 2 t., 11 b. l.), buhalterinių pažymų (1 t., 185-191, 2 t., 12-18 b. l.) bei „Paysera“ sąskaitų išrašų matyti, kad su minėtais darbuotojais buvo sudarytos darbo sutartys, priimti įsakymai dėl komandiruočių bei jiems priskaičiuotos ir išmokėtos sumos, kuriose apskaityti tiek darbo užmokestis, tiek dienpinigiai.Taigi esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad TRA1 administracinėn atsakomybėn pagal ANK 101 straipsnio 3 dalį patraukta nepagrįstai, todėl Institucijos 2026-02-09 nutarimo dalis, kuria TRA1 pagal ANK 101 straipsnio 3 dalį paskirta 420 Eur bauda, naikintina ir administracinio nusižengimo teisena TRA1 pagal ANK 101 straipsnio 3 dalį nutrauktina.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,n u t a r i a : TRA1 atstovo advokato Pauliaus Škėrio skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026-02-09 nutarimo Nr. VDI-ANR_N-79-2026 dalį, kuria TRA1 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 101 straipsnio 3 dalį paskirta 420,00 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną TRA1 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 101 straipsnio 3 dalį nutraukti. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.Teisėjas Gintaras Stonkus