Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktos TRA1 atstovui advokatui Ričardui Noreikai,Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams Valdui Daugėlai ir Vaidai Eitutienei,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos TRA1, gimusios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2026 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. VTPSI-ANR_N-303-2026 panaikinimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-303-2026, nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo, ir nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, TRA1 pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vakarų Lietuvos pirmojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus darbuotojams 2026 m. kovo 24 d. 10.45 val. atlikus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo planinį patikrinimą vietovėje, buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas (2026 m. kovo 26 d. kontrolinis klausimynas Nr. ŽPA2-203). Patikrinimo metu, patikrinus 2013 m. kovo 4 d. kadastriniais matavimais nustatytas ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas žemės sklypo ribas, nustatyta, kad už žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų, iš gatvės pusės, nesuformuotame valstybinės žemės plote, be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo ribos, įrengtas betono trinkelėmis grįstas įvažiavimas į žemės sklypą, trys apšvietimo stulpeliai ir metaline lenta su užrašu „Privati valda“. Patikrinto žemės sklypo bendrasavininkė TRA1 be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo naudoja valstybinėje žemėje įrengtą betono trinkelėmis grįstą įvažiavimą į žemės sklypą, tris apšvietimo stulpelius ir metalinę lentelę su užrašu „Privati valda“. Šia padaryta veikla yra savavališkai naudojamas statiniu užimtas valstybinės žemės plotas (bendras betono trinkelėmis užimtos žemės plotas yra apie 130,62 kv. m). Šiais veiksmais TRA1 pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 21 straipsnio 7 punktą ir 21 straipsnio 11 punktą, ir buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį. Jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nutarimas priimtas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ( b.l. 11-13). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2026 m. birželio 5 d. gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos TRA1 (toliau – ir Pareiškėja) skundas, kuriame nurodoma, kad TRA1 nesutinka su jai paskirta administracine nuobauda. Nurodė, kad TRA1 ir sutuoktiniui R. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0.1499 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio įvadas, buitinių nuotekų išvadas ir lietaus nuotekų tinklai, esantys (duomenys neskelbtini). Šį turtą sutuoktiniai įsigijo 2009 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. TRA1 bei jos sutuoktinis nei įvažiavimo, nei apšvietimo stulpelių, nei užrašo valstybinėje žemėje neįrenginėjo. Ji su sutuoktiniu įsigijo gyvenamąjį namą su įrengtu įvažiavimu tokiu, koks jis buvo užfiksuotas Inspekcijos patikrinimo metu, nieko nekeitė, neremontavo, nepertvarkė. Kiekvienas žemės sklypas privalo turėti privažiavimą, todėl gyvenamasis namas buvo pastatytas laikantis visų tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų ir teritorijų planavimo dokumentų, namas buvo priduotas patikrinant visą statybos teisėtumą, namo pridavime dalyvavo tuometinė Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kurios funkcijas priežiūros srityje perėmė Inspekcija, žemės sklypo suformavimas bei kadastriniai matavimai su įrengtu įvažiavimu per valstybinę žemę buvo suderinti su valstybinės žemės patikėtine – Nacionaline žemės tarnyba. Niekada niekas jokių pastabų ar pretenzijų TRA1 nuo 2009 m., kuomet buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, dėl valstybinės žemės nebuvo išreiškęs, jokių sutikimų neprašė, todėl jokių įstatymų ji nepažeidė, iš buvusio savininko perėmė visą faktinę padėtį tokią, kokia ji yra iki šiol, todėl TRA1 nesutinka su administracinio nusižengimo padarymu. Pažymi, kad nekilnojamasis turtas pirkimo metu buvo pilnai užbaigtas statyti (100 proc.), priduotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Tuo pačiu buvo įrengtas ginčo įvažiavimas iš betono trinkelių su apšvietimo stulpeliais. Pareiškėja pati nieko neįrenginėjo ir nuo namo įsigijimo įvažiavimo nekeitė, neremontavo, nepertvarkė ir pan. Dėl šios priežasties patikrinimo akte ir nutarime nurodytas teiginys, kad Pareiškėja įrengė įvažiavimą, stulpelius ir metalinę lentą, neturi jokio pagrindo. Be to, metalinė lenta su užrašu apskritai yra už administracinėn atsakomybėn traukimo asmens naudojamo įvažiavimo ribų, ties kaimyniniu žemės sklypu ir net už kaimyninio žemės sklypo įvažiavimo ribų. Pareiškėja šio užrašo niekada neįrengė ir nenaudojo. Skunde išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Institucijos užfiksuotas įvažiavimas buvo įrengtas iki Pareiškėjai įsigyjant turtą. Be to, gyvenamojo namo projektavimo, statybos bei pridavimo metu jokios institucijos ir jokie pareigūnai nenurodė, kad yra padaryta kokių nors pažeidimų, tame tarpe dėl įrengto įvažiavimo, apšvietimo stulpelių ir valstybinės žemės naudojimo. Todėl šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad įvažiavimas pagal tuo metu galiojusius reikalavimus buvo įrengtas ir valstybinė žemė naudojama teisėtai, atitiko detaliojo plano sprendinius. 2013 m. kovo 5 d. buvo atlikti nauji žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Šių matavimų metu sudarytame žemės sklypo plane yra pavaizduotas įvažiavimas į žemės sklypą per valstybinę žemę toks, koks yra išlikęs iki šių dienų. Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. gegužės 2 d. patikrino parengtą žemės sklypo planą ir padarė išvadą, kad planas parengtas teisingai. Jokių pastabų dėl plane pavaizduoto įvažiavimo į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės per valstybinę žemę Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo. Nacionalinė žemės tarnyba tuo metu buvo valstybinės žemės patikėtinė (ŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2012 m. birželio 26 d. redakcija), todėl, matydama įrengtą ir naudojamą įvažiavimą per valstybinę žemę, turėjo reaguoti, jeigu toks įvažiavimas būtų buvęs laikomas neteisėtu ir jeigu jam įrengti buvo būtinas, bet nebuvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Palangos skyriaus vedėja 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu patvirtino UAB „Geosmart“ pažengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Šie kompetentingos institucijos veiksmai ir sprendimai leidžia daryti tą pačią išvadą, kad įvažiavimas į žemės sklypą buvo įrengtas ir naudojamas teisėtai, o valstybinės žemės naudojimo pažeidimų nenustatyta. Šie veiksmai taip pat laikytini valstybinės institucijos valios išraiška, kad tokiam žemės sklypo naudojimui su per valstybinę žemę įrengtu įvažiavimu Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja. Inspekcija patikrinimo metu nurodė, kad nėra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, tačiau nei šio žemės sklypo formavimo 2000 m., nei įvažiavimo įrengimo 2008 m., nei kadastrinių matavimų 2013 m. metu tokio atskiro rašytinio sutikimo tokiais atvejais niekas nereikalavo ir jo neišduodavo. Pažymi, kad įstatymų reikalavimai atgaline data negalioja, todėl Institucija nepagrįstai TRA1 taiko reikalavimus, kurie įrengiant įvažiavimą ir pradėjus naudoti valstybinę žemę negaliojo. Pareiškėja nurodo, kad ji nėra užsitvėrusi valstybinės žemės, kitų asmenų patekimas ir naudojimasis valstybine žeme niekaip nėra apribotas, o būtent tokie veiksmai (užtvėrimas, žemės užėmimas, kitų asmenų galimybės patekti į valstybinę žemę apribojimas) pagal teismų praktiką laikomi nusižengimu, už kurį atsakomybė numatyta ANK 110 straipsnyje. Pati Pareiškėja apskritai nieko nestatė, nusipirko turtą kai viskas jau buvo įrengta, todėl tuo labiau ji negali būti laikoma ŽĮ 21 straipsnio 11 punkto pažeidėja. Patikrinimo akte nepagrįstai nurodoma, kad įvažiavimą iš trinkelių, apšvietimo stulpelius pastatė (įrengė) Pareiškėja, kadangi tai padarė kiti asmenys, ką įrodo 2008 m. geodezinė nuotrauka. Todėl Institucijos patikrinimo akte nurodomi teisės aktai dėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimo gavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui negali būti taikomi, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo įvažiavimo statytoja ir įvažiavimo statymo metu šie teisės aktai net negaliojo. Atkreipia dėmesį, kad Institucijos nutarimas prieštarauja teisės aktams, kurie numato, kad į kiekvieną žemės sklypą privalo būti numatytas įvažiavimas. Administracinės nuobaudos pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos vykdyti teisės aktų reikalavimus. Tai reiškia, kad pritaikius administracinę nuobaudą TRA1 išliktų pareiga pašalinti valstybinėje žemėje įrengtą įvažiavimą ir tokiu būdu TRA1 liktų be galimybės patekti į savo žemės sklypą, kas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Administracinės atsakomybės taikymu siekiama sukurti situaciją, kuri pažeistų kitų teisės aktų reikalavimus, t.y. vienas pažeidimas negali būti šalinamas darant naujus teisės aktų pažeidimus. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad jos žiniomis, esamas įvažiavimas į žemės sklypą buvo suderintas su tuometiniu Palangos miesto savivaldybės administracijos vyr. architektu, įvertinus tai, kad kaimyninis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tuo metu jau turėjo įrengtą įvažiavimą iš savo žemės sklypo į (duomenys neskelbtini) gatvę per valstybinę žemę, todėl nedarant atskiro, papildomo tiesioginio įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, toks sprendimas buvo racionalesnis. Pažymėtina ir tai, kad net įvykdžius Inspekcijos reikalavimus dėl įvažiavimo į žemės sklypą, vis tiek reikėtų per tą pačią valstybinę žemę įrengti įvažiavimą kitoje vietoje, ir tai būtų sudėtinga arba neįmanoma, nes ties žemės sklypo šiaurine riba link (duomenys neskelbtini) gatvės eina inžineriniai tinklai, auga brandžios pušys, kurias tektų naikinti, be to, iš (duomenys neskelbtini) gatvės ties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žemės sklypu yra įrengta parkavimo aikštelė. Todėl kito racionalaus sprendimo kaip patekti į Pareiškėjos žemės sklypą tiesiog nelabai yra, dėl ko taikyti administracinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad įvažiavimu į žemės sklypą per valstybinę žemę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo naudojasi teisėtai, nes tai leidžia 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 32 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, į tai, kad projektuojant gyvenamąjį namą buvo numatytas įvažiavimas į žemės sklypą pagal detaliojo plano sprendinius iš (duomenys neskelbtini) gatvės per valstybinę žemę, jokie pažeidimai namo projektavimo, statybos bei pridavimo metu nebuvo nustatyti, Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, tvirtino žemės sklypo kadastro duomenis su privažiavimu į žemės sklypą per valstybinę žemę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai dėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimo gavimo įsigaliojo vėliau nei įvažiavimas buvo įrengtas ir į tai, kad TRA1 įsigijo pilnai įrengtą nekilnojamąjį turtą su įrengtu iš trinkelių įvažiavimu, pati nieko nestatė, nekeitė, valstybinės žemės neužtvėrė, kitų asmenų patekimo į valstybinę žemę neriboja, laikytina, kad nėra padarytas ANK 110 str. 1 d. numatytas administracinis nusižengimas, todėl skundžiamas nutarimas turi būti naikintinas ir administracinė teisena nutrauktina. Remiantis tai, kas išdėstyta, prašė Institucijos nutarimą, kuriuo pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį TRA1 paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti nepadarius administracinio nusižengimo ( b.l. 3-10).Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2026 m. birželio 29 d. pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, kuriame nurodė, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, patvirtinančių, kad Institucija priimdama nutarimą būtų nevisapusiškai ar tik formaliai įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes. Pažymėjo, kad Pareiškėja remiasi Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, Individualaus gyvenamojo namo Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini), statinio projekto vadovo E. N. parengtu individualaus namo techniniu projektu, komplekso Nr. (duomenys neskelbtini), projektavimo ar techninių sąlygų dėl susisiekimo komunikacijų ar kitų inžinerinių tinklų statytojui išdavimu ir pan. Tačiau minėtas teritorijų planavimo dokumentas, statybiniai ir kt. dokumentai nėra teisinis pagrindas, suteikiantis teisę Pareiškėjai naudoti savo reikmėms nesuformuotą valstybinės žemės plotą ir savaime nesuteikia teisės naudoti valstybinę žemę. Tokia teisė gali atsirasti tik iš kompetentingos institucijos sprendimo. Duomenų, kad tokia teisė būtų buvusi suteikta Pareiškėjai, administracinio nusižengimo byloje nėra. Todėl faktinis įvažiavimo įrengimas negali būti laikomas pagrindu teisėtai naudotis valstybine žeme, ar paneigti Inspekcijos nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. Atkreipia dėmesį, kad visiems veiksmams privalo būti taikoma taisyklė ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla). Minėtas principas reiškia, kad jokia teisė (šiuo atveju - teisė naudotis valstybine žeme) negali atsirasti neteisėtų veiksmų pagrindu. Pareiškėjos veiksmas - neteisėtas valstybinės žemės naudojimas - yra neteisėtas per s e (pats savaime) ir pažeidžia viešąjį interesą. Institucija, priimdama nutarimą, be kita ko, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Pažymėtina, kad žemės sklypas yra Nekilnojamojo turto kadastro objektas, kurio kadastro duomenys yra registruojami Nekilnojamojo turto kadastre (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau - Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro grafinė dalis, kurioje parodoma Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje, yra Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad Žemės sklypas yra suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data - 2013-03-04. Pažymėtina ir tai, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2013 m. kovo 4 d. Pareiškėja Žemės sklypą (jo dalį) įgijo pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., jau žinodama tikslias Žemės sklypo ribas. 2026 m. kovo 24 d. atliktas Žemės sklypo žemės naudojimo planinis patikrinimas, kurio metu nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, t. y., trylika metų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo naudojosi valstybinės žemės sklypu, būtent Žemės sklypo savininkų asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y., įvažiavimui ir patekimui į Žemės sklypą. Tai, jog valstybinę žemę galimai užėmė ar naudojo ankstesnis žemės sklypo savininkas (statytojas) ir įrengė įvažiavimą bei kitus objektus, nesuteikia teisės Pareiškėjai naudotis ankstesnių savininkų galimai užimta valstybinės žemės dalimi. Akcentuoja, kad pagal kasacinio teismo praktiką, savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir tokie atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Iš Patikrinimo akto matyti, kad Žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumentuose ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nustatytų ribų. Nustatytų faktinių aplinkybių schema Ml:500 bei prie Patikrinimo akto esančios fotonuotraukos akivaizdžiai rodo, jog nesuformuotoje valstybinėje žemėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės įrengtas įvažiavimas, kuris išklotas trinkelėmis. Be to, yra metalinė lentelė su užrašu „Privati valda“, dėl kurios nei vienam vidutiniškai protingam asmeniui nekiltų mintis, jog už pastatytos lentelės yra valstybinė žemė, kuria gali naudotis visa visuomenė. Šiuo atveju nustatyta, kad už Žemės sklypo ribų esantis nesuformuotas valstybinės žemės plotas yra faktiškai užimtas ir naudojamas Žemės sklypo savininkų poreikiams, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Institucija neginčija, kad Pareiškėja turi patekti į savo žemės sklypą, tačiau ne savavališkai naudojant valstybinę žemę be teisėto pagrindo (neturint valstybės patikėtinio sutikimo). Šiuo atveju duomenų, kad Pareiškėja turi teisėtą pagrindą valdyti valstybinės žemės, kurioje esančiu objektu naudojasi, administracinio nusižengimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašė Pareiškėjos skundo netenkinti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą ( b.l. 129-137).Iš 2009 m. liepos 21 d. individualaus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti akto matyti, kad komisija, paskirta Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino individualų gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamu naudoti ( b.l. 14-15). 2013 m. gegužės 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo (toliau – ir Sprendimas) nurodyta, kad tvirtinami žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geosmart“ matininko A. B. 2013 m. kovo 4 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis ( b.l. 17). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2013 m. gegužės 2 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vyr. specialistas M. M. patikrino žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas, ir nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai ( b.l. 18). Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo matyti, kad pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. ir TRA1 bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio linija Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų linija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų linija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 23-26). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos žemės naudojimo patikrinimo akte (kontrolinis klausimynas), nurodyta, kad 2026 m. kovo 24 d. buvo atliktas objekto, esančio (duomenys neskelbtini), planinis patikrinimas. Patikrinus 2013-03-04 kadastriniais matavimais nustatytas ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas žemės sklypo ribas, nustatyta, kad už žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ribų, iš gatvės pusės, nesuformuotame valstybinės žemės plote, be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo ribos, įrengtas betono trinkelėmis grįstas įvažiavimas į žemės sklypą, trys apšvietimo stulpeliai ir metalinė lenta su užrašu „Privati valda“. Patikrinto žemės sklypo savininkai R. P. ir TRA1, be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, įrengė ir naudoja betono trinkelėmis grįstą įvažiavimą į žemės sklypą, tris apšvietimo stulpelius ir metalinę lentelę su užrašu „Privati valda“. Šia padaryta veikla yra savavališkai užimtas ir naudojamas valstybinės žemės plotas (bendras betono trinkelėmis užimtos žemės plotas apie 130,62 kv. m.) ir buvo pažeistas ŽĮ 21 straipsnio 7 ir 11 punktai. Taip pat, tikrinamas subjektas neturi žemės savininko arba patikėtinio sutikimo atlikti statybos darbus ir naudoti statinius valstybinėje žemėje, kai pagal teisės aktų reikalavimus toks sutikimas yra privalomas. O būtent, nesuformuotoje valstybinėje žemėje esantis betono trinkelių dangos įvažiavimas į žemės sklypą ir trys apšvietimo stulpeliai yra įrengti be žemės savininko ar patikėtinio sutikimo. Taip buvo pažeistas ŽĮ 21 straipsnio 11 punktas. Patikrinimo išvadose nurodyta, kad yra nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai: savavališkai užimtas ir naudojamas valstybinės žemės plotas ir nesuformuotoje valstybinėje žemėje esantis betono trinkelėmis grįstas įvažiavimas į žemės sklypą ir trys apšvietimo stulpeliai yra įrengti be žemės savininko ar patikėtinio sutikimo. Už šiuos pažeidimus taikytina administracinė atsakomybė ( b.l. 83-97). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomajame nurodyme TRA1 pašalinti žemės naudojimo pažeidimus nurodoma, kad iki 2026 m. rugsėjo 22 d. TRA1 privalo pašalinti iš valstybinės žemės ploto be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo įrengtas betono trinkeles (130,62 kv. m.), tris apšvietimo stulpelius ir metalinę lentą su užrašu „Privati valda“ ( b.l. 98-99). Administracinėn atsakomybėn patrauktos TRA1 atstovas advokatas Ričardas Noreika teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir nurodė, kad šiuo metu yra užvesta civilinė byla dėl to paties dalyko ir to paties ginčo. Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, surašė ir privalomuosius nurodymus ir dėl tų privalomųjų nurodymų yra užvesta civilinė byla. Institucija laikosi pozicijos, kad yra užimta valstybinė žemė – įrengtas įvažiavimas į Pareiškėjos ir jos sutuoktinio valdomą sklypą, tačiau tai yra padaryta teisėtai, pagal tuo metu priimtą detalųjį planą, namo statybos ir pridavimo dokumentus, kadastrines bylas ir pan. Nesupranta, kaip bus galima išnagrinėti šią administracinę bylą, kai šiuo metu yra sprendžiamas klausimas civiline tvarka dėl to, ar teisėtai, ar neteisėtai tuo įvažiavimu valstybinėje žemėje naudojasi Pareiškėja. Dėl paties fakto, kad jie naudojasi valstybine žeme, byloje nėra ginčo, nes žemės sklypo bendrasavininkai sklypą įsigijo notarine sutartimi su įrengtais įvažiavimais, planais ir t.t. O praėjus beveik dvidešimčiai metų, Institucija nusprendė, kad Pareiškėja neteisėtai naudojasi valstybine žeme. Prieš 26 metus Palangoje patvirtintas centrinės dalies detalusis planas, kuris numatė įvažiavimą į sklypą iš (duomenys neskelbtini) per valstybinę žemę. Tas detalusis planas pagal Teritorijų Planavimo įstatymą, galioja neterminuotai, privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims. Suprojektavus tokį įvažiavimą, atsirado galimybė tiek tuometiniams žemės sklypo savininkams, tiek vėliau nuosavybės teises perėmus Pareiškėjai, valstybine žeme naudotis teisėtai, kadangi detalusis planas yra patvirtintas, o tai reiškia, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos išvada yra teigiama. Būtent Klaipėdos apskrities viršininko administracija tuo metu buvo pagal kompetenciją atsakinga ir už valstybinės žemės naudojimą. Taigi, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, pritardama detaliajam planui, sutiko su visais detaliajame plane numatytais sprendiniais, tuo pačiu ir įvažiavimu į valstybinę žemę. Todėl teigti, jog TRA1 naudoja neteisėtai valstybinę žemę, nėra jokio teisinio pagrindo. TRA1 su P. notarine sutartimi nusipirko žemės sklypą su gyvenamuoju namu, kuomet buvo pastatytas ir priduotas gyvenamasis namas, įrengtas įvažiavimas ir atvaizduotas dokumentuose, viskas priduota ir įregistruota 100 procentų. Notaras patikrino, kad jokių kliūčių sandoriui nerado, pažeidimų niekas nebuvo nustatęs ir jie 2009 m. įsigijo gyvenamąjį namą su sklypu. Pažymi, kad kiekvienas žemės sklypas privalo turėti privažiavimą. Institucija šios aplinkybės neginčija. O šiuo atveju, pagal sklypo lokaciją, patekti į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę fizinės galimybės, išskyrus valstybine žeme, nėra. Be to, projektavimo sąlygose ir gyvenamojo namo projekte buvo numatyta, kad įvažiavimas į žemės sklypą yra numatytas pagal detaliojo plano sprendinius. Išduotas statybos leidimas vadovaujantis detaliojo plano sprendimais, nes tuo metu tai buvo privaloma, ir niekam nekilo klausimas, kad trūksta kažkokių dokumentų ir pan. Kai gyvenamasis namas buvo pastatytas, vyko jo pridavimo procesas ir pridavimo vienas iš reikalaujamų dokumentų yra geodezinė nuotrauka, kuri atspindi statybos darbų faktinę padėtį – kas ir kur pastatyta, kokie parametrai ir pan. Ta nuotrauka buvo parengta amatininko, statybos priežiūros atstovas patvirtino, kad yra taip pastatyta, taip, kaip atvaizduota geodezinėje nuotraukoje. Ir tas įvažiavimas buvo atvaizduotas toks, kokį Institucija, patikrinusi 2026 m., rado. Priduodant gyvenamąjį namą, buvo valstybinė komisija, o jos pirmininkas buvo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pareigūnas. Jie patikrino visą dokumentaciją, matė įrengtą įvažiavimą per valstybinę žemę ir komisija patvirtino, kad dokumentai tvarkingi ir pažeidimų nėra. Būtent valstybinės žemės patikėtinis nusprendė ir pritarė, kad gyvenamasis namas su tokiu įvažiavimu yra įrengtas teisėtai. 2013 m. buvo atnaujinami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Pagal teisės aktus ir procedūras, žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas tikrino Nacionalinė žemės tarnyba, kuriai jau tuo metu buvo perduotos valstybinės žemės kontrolės funkcijos. Todėl 2013 m. Nacionalinė žemės tarnyba buvo valstybinės žemės patikėtinė. Anksčiau minėta institucija patikrino kadastrinių matavimų bylą, kurioje taip pat buvo įvažiavimas į sklypą per valstybinę žemę. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, išdavė sprendimą, kad byla parengta teisingai, teisėtai ir galima registruoti patikslintus kadastrinius matavimus. Įvažiavimą per valstybinę žemę matė ir jokių pretenzijų, prieštaravimų neišreiškė, ir 2013 m. nauji kadastriniai matavimai buvo įregistruoti. Tokiu būdu iki pat šių metų TRA1 kartu su sutuoktiniu naudojosi šiuo įvažiavimu, kol atvyko Institucijos pareigūnai ir atliko patikrinimą. Pažymi, jog Institucija nenurodo jokio konkretaus teisės akto, kuris patvirtintų, kad buvo reikalingas kitoks sutikimas, kad Pareiškėja galėtų naudotis valstybine žeme. Nenurodė ir tai, kad detaliojo plano nepakanka, kad būtų galima naudotis valstybine žeme. Tik 2013 metais buvo priimtos Nacionalinės žemės tarnybos taisyklės, nurodančios, kokia tvarka nesuformuotose valstybinės žemės sklypuose yra išduodami leidimai įrengti įvažiavimus. Į žemės sklypą kito įvažiavimo nėra. „Privati valda“ lentelė iš vis nėra susijusi su Pareiškėja, kadangi ji pastatyta už įvažiavimo ir priklauso kito sklypo savininkams. Institucijos tiek nutarime, tiek patikrinimo akte nėra nurodytas joks teisės aktas, kuris būtų pažeistas tuo metu įrengiant įvažiavimą. Todėl mano, kad Institucijos priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad Pareiškėja apie šią administracinio nusižengimo bylą sužinojo tik priėmus nutarimą. Jos sutuoktinis buvo gavęs pranešimą apie administracinio nusižengimo bylą, tačiau apie tai, kad administracinė teisena pradėta Pareiškėjos atžvilgiu, sužinojo tik tuomet, kai buvo gautas nutarimas. Taip pat ji nežinojo, kad jos atžvilgiu yra priimtas privalomasis nurodymas. Apie tai ji nebuvo informuota ir sužinojo tik tada, kai civilinėje byloje buvo gautas Institucijos atsiliepimas. Prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla, arba jei teismas nuspręstų neatidėti bylos nagrinėjimo, prašė panaikinti Institucijos nutarimą kaip neteisėtą, arba panaikinti Institucijos nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo, kadangi Institucija, atlikusi tyrimą, išsamiai neištyrė visų aplinkybių – neužklausė Palangos miesto savivaldybės ar žmonės teisėtai, ar neteisėtai naudojasi įvažiavimu, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos, nepareikalavo archyvinių dokumentų.Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytą poziciją ir prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad valstybinės žemės naudojimo pažeidimas yra sprendžiamas administracine tvarka. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o administracinio nusižengimo tyrimo metu yra vertinamas žemės tvarkos naudojimo pažeidimas, kuris kartu yra ir administracinis nusižengimas, kuriam turi būti taikomos administracinio poveikio priemonės. Pažymėjo, kad Pareiškėja nepagrįstai grindžia valstybinės žemės patikėtinio sutikimą dėl įvažiavimo į žemės sklypą tik turimais statybiniais dokumentais. Institucijos nuomone, šie dokumentai nepagrindžia žemės patikėtinio sutikimo, kadangi patikrinimo aktu buvo nustatytas ne statybinės, o žemės naudojimo tvarkos pažeidimas. Institucija neginčija fakto, kad įvažiavimas turėtų būti, bet nesutinka, kad jis yra įrengtas bei juo naudojamasi teisėtai. Institucija mano, jog Pareiškėja savavališkai naudoja nesuformuotą valstybinę žemę. Atlikus planinį patikrinimą nustatyta, kad Pareiškėja 13 metų naudojosi valstybinės žemės sklypu, būtent žemės sklypo savininkų asmeniniams poreikiams tenkinti, t.y. patekimui į žemės sklypą. Taip pat Pareiškėja nuo žemės sklypo įsigijimo naudodamasi nesuformuotu valstybinės žemės sklypu, nesiėmė jokių veiksmų valstybinės žemės naudojimo pažeidimams pašalinti. Tai, jog valstybinę žemę užėmė ar naudojo ankstesni savininkai, nesuteikia teisės Pareiškėjai naudotis ankstesnių savininkų galimai užimtu valstybinės žemės plotu. Patvirtino, jog kito įvažiavimo į Pareiškėjos žemės sklypą nėra. Nurodė, kad detalusis planas nėra teritorijų planavimo dokumentas, jis nėra laikomas valstybinės žemės patikėtinio sutikimu, o yra tik brėžiniai, apibrėžiantys, kaip yra planuojami statiniai teritorijoje, ir yra labiau akcentuoti į sklypus, o ne į įvažiavimus. Pažymėjo, kad Pareiškėja kviečiama neteikė jokių rašytinių paaiškinimų ir administracinio nusižengimo tyrime nedalyvavo, todėl nutarimas priimtas jai nedalyvaujant. Surašant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, buvo tikrinama informacija, ar asmeniui buvo suteiktas sutikimas šiam įvažiavimui. „Geoportal“ išduotų sutikimų bazė yra skelbiama nuo taisyklių sukūrimo, o tai reiškia, jog ji yra sena bazė. Ji naudojama pasitikrinti, ar leidimai yra išduodami. Anksčiau tie sutikimai ir būdavo išduodami per šią bazę. Be to, sutikimai ir leidimai taip pat tikrinami savivaldybių puslapiuose. Tokių duomenų, kad būtų gautas sutikimas, Institucija nerado. Institucija teismo prašo Pareiškėjos skundo netenkinti ir Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą.