Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) E. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2026 m. kovo 23 d. 07 val. 00 min, vairuodamas transporto priemonę CHRYSLER VOYAGER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (be laisvų rankų įrangos), taip pat tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Tokiais veiksmais E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 20 punkto reikalavimus. Nenustačius atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, E. B. už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje paskirta 75 Eur bauda ir už nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje – 115 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, E. B. skirta galutinė 115 Eur bauda. 2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2026 m. gegužės 5 d. gautas iš Institucijos persiųstas administracine tvarka nubausto asmens E. B. skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nesant pažeidimo ir jo sudėties. 3. Skunde nurodoma, kad nebuvo sudaryta galimybė gauti vaizdo ir garso įrašų kopijas, kurios yra esminiai įrodymai šioje byloje, be jų problematiška tinkamai pasiruošti gynybai ir pateikti paaiškinimus. Pareiškėjas teigia, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėję pareigūnai formaliai įvertino įvykio aplinkybes ir neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, nors privalėjo laikytis ir vadovautis LR ANK 569 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, byloje esančiuose vaizdo įrašuose ir fotonuotraukose užfiksuotos aplinkybės prieštarauja administracinio nusižengimo protokole bei pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytiems faktams. Nurodoma, kad pareigūnai sustabdė transporto priemonę konkrečioje vietoje, kuri remiantis pateikiamais GPS duomenimis, vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis, neatitinka protokole nurodytos vietos. Byloje egzistuoja esminiai prieštaravimai tarp tarnybinio pranešimo ir vaizdo įrašų, tarp teiginio apie dokumentų pateikimą ir vaizdo įrašo turinio bei dokumento duomenų buvimo protokole, taip pat tarp protokole, tarnybiniame pranešime ir nutarime nurodytos vietos ir GPS duomenų. Tokie prieštaravimai rodo, kad faktinės aplinkybės nėra nustatytos vienareikšmiškai. Nurodoma, kad asmens tapatybės dokumentas buvo pateiktas ir parodytas, o asmens tapatybės kortelės duomenys įrašyti protokole, todėl reikalavimas įvykdytas. Taip pat nurodoma, kad mobiliojo ryšio priemonė buvo naudojama ne komunikacijai, o įvykio aplinkybių fiksavimui. Be to, transporto priemonėje buvo įrengta laisvų rankų įranga, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti pažeidimą. Sustojimas įvyko pareigūnų nurodymu jų pasirinktoje vietoje, todėl ši aplinkybė reiškia, kad jis neturėjo realios galimybės pasirinkti saugesnės vietos, situacija buvo nulemta išorinių veiksnių, o tai turi reikšmės vertinant kaltę ir priežastinį ryšį. Pareiškėjo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje objektyvioji nusižengimo pusė nėra tinkamai nustatyta, egzistuoja esminiai įrodymų prieštaravimai, pareigūnų deklaratyvūs teiginiai nėra patvirtinti objektyviais duomenimis, kaltė nėra įrodyta. 4. 2026 m. birželio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas pareiškėjo papildomas prašymas, kuriuo prašoma pakartotinai leisti susipažinti su visa byloje esančia medžiaga, gauti vaizdo ir garso įrašų kopijas, apklausti administracinio nusižengimo protokolą surašiusią pareigūnę bei nutarimą priėmusį pareigūną kaip liudytojus, motyvuodamas tuo, kad byloje pateikti vaizdo įrašai ir fotonuotraukos, pareiškėjo vertinimu, prieštarauja administracinio nusižengimo protokole bei pareigūnų tarnybiniuose dokumentuose nurodytiems faktiniams duomenims. Šio prašymo teismui netenkinus, prašo teismo nutartyje motyvuotai nurodyti tokio sprendimo priežastis. 5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į skundą prašė E. B. skundo netenkinti ir 2026 m. balandžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą. Institucija nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, todėl priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucijos vertinimu, nagrinėjama situacija kilo iš to, kad nuo pat pradžios, kai policijos pareigūnė sustabdė E. B. vairuojamą transporto priemonę policijos vykdomo reido metu, E. B. pats provokavo konfliktą su policijos pareigūne, akivaizdžiai darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimą. Priemonės vykdymo metu, kaip užfiksuota policijos pareigūnės kūno kameros vaizdo įrašuose, buvo stabdomi automobiliai ir tikrinamas vairuotojų blaivumas, o nenustačius pažeidimų, vairuotojui iš karto leidžiama važiuoti toliau. Tačiau E. B., vairuodamas transporto priemonę ir dalyvaudamas eisme, dar prieš sustojimą policijos pareigūnės nurodytoje vietoje, laikė rankoje mobilųjį telefoną ir filmavo, kaip pats teigė, policijos pareigūnų netinkamus veiksmus. Užfiksuota, kaip E. B. reiškė nepasitenkinimą, kad policijos pareigūnai netinkamoje vietoje vykdo reidą, kad jam nurodė sustoti sankryžoje, prie ištisinės horizontaliojo kelių ženklinimo linijos, trukdant eismui, ką išdėstė ir skunde, bei prieduose, kuriuose pacitavo daug nesusijusių su nagrinėjama situacija kelių eismo taisyklių punktų, teikdamas, kad policijos pareigūnai privertė jį pažeisti KET reikalavimus. Institucijos vertinimu, šie E. B. argumentai neturi jokio pagrindo, nes administracinio nusižengimo protokole E. B. nėra kaltinamas padaręs skunde jo nurodomų KET pažeidimų. Taip pat E. B. tęsė neteisėtus veiksmus, kai policijos pareigūnei pareikalavus E. B. nepateikė asmens dokumento, tikslu nustatyti vairuotojo tapatybę ir surašyti jam administracinio nusižengimo protokolą. E. B. ištraukė asmens dokumentą iš piniginės, rodė jį per atstumą ir atsisakė paduoti jį policijos pareigūnei, ką privalo padaryti kaip vairuotojas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugos eismo automobilių keliais įstatymu. Institucija taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jam nebuvo pateikta administracinio nusižengimo bylos kopija, nes dar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo žodinio proceso metu, E. B. buvo supažindintas su bylos medžiaga tiek žodžiu, tiek buvo įteiktos popierinių dokumentų kopijos, taip pat buvo rodomi vaizdo įrašai. E. B. pretenzija dėl bylos kopijos įteikimo buvo formali, nes jis buvo įvykio vietoje, puikiai žino įvykio aplinkybes, ypač kai pats viską filmavo savo mobilaus ryšio telefonu. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių E. B. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusižengimų, veika kvalifikuota tinkamai, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinė nuobauda paskirta vadovaujantis įstatymu ir yra adekvati padarytam administraciniam nusižengimui, todėl nėra jokio pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenos. 6. 2026 m. balandžio 14 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus rašte Nr. 30-AP-2157 nurodyta, kad pareiškėjui buvo išsiųstos administracinio nusižengimo byloje esančių dokumentų kopijos, o vaizdo įrašai išsiųsti atskirai CD laikmenoje. Rašte pareiškėjui taip pat paaiškinta jo teisė susipažinti su visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga.7. Bylos nagrinėjimo teisme metu, pareiškėjui papildomai pasikreipus dėl vaizdo įrašų gavimo, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. birželio 23 d. pareiškėjui pateikė policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašus bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. gegužės 25 d. atsiliepimo į skundą nuorašą. Byloje esantis pareiškėjo parašas patvirtina, kad šiuos dokumentus ir laikmeną jis gavo. 8. Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė jame nurodytais argumentais. Paaiškino, kad jo vertinimu, tarp policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir byloje esančių vaizdo įrašų yra esminių prieštaravimų, todėl siekiant juos pašalinti buvo būtina apklausti administracinio nusižengimo protokolą surašiusią pareigūnę bei nutarimą priėmusį pareigūną. Pareiškėjas taip pat pakartojo, kad transporto priemonėje buvo įrengta laisvų rankų įranga, jis policijos pareigūnams pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o byloje surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės.9. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime nurodė, kad Institucijos atstovas bylos nagrinėjime teisme nedalyvaus, prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.