Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-07-07 · Administracinė byla Nr. eI2-13033-983/2026

Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-07-07
Bylos Nr.
eI2-13033-983/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03481-2026-9
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova, Ina Kirkutienė, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
PRS1
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. I2-13033-983/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03481-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4; 55.1.3(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 7 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Sigitos Fomičiovos ir Inos Kirkutienės, ir Inos Kirkutienės,viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2026 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 26S80089 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą atkurti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760505303 (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi, LLG) galiojimą, grąžinti dokumentą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės šiais motyvais:pareiškėjas yra Turkmėnistano Respublikos pilietis, kuriam LLG buvo išduotas darbo pagrindu pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pareiškėjas pagal darbo sutartį 2025 m. gruodžio 13 d. pradėjo dirbti UAB „Eron Transport“. UAB „Eron Transport“ nurodymu 2026 m. sausio 25 d. pareiškėjas vykdė krovinio pristatymą į Čekijos Respubliką, Lenkijos teismo bylos (dar neišspręstos) duomenys buvo užfiksuoti Šengeno informacinėje sistemoje (SIS), policija sulaikė pareiškėją 25 paroms specialioje stovėjimo aikštelėje. Čekijos Respublikos kompetentingoms institucijoms konstatavus, kad pareiškėjas nepažeidė nelegalios migracijos taisyklių Europos Sąjungos teritorijoje ir po sulaikymo 2026 m. vasario mėn. viduryje pareiškėjui grįžus į Lietuvą, jis pateikė UAB „Eron Transport“ sulaikymo aplinkybes pagrindžiančius Čekijos institucijų dokumentus, protokolus ir žodinius paaiškinimus. Nepaisant visų pareiškėjo paaiškinimų ir objektyvių force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių (sulaikymas ne dėl pareiškėjo kaltės), UAB „Eron Transport“ pareikalavo, kad pareiškėjas pakeistų turimą Turkmėnistano piliečio pasą, nors ši procedūra atliekama tik Turkmėnistane ir užtrunka mažiausiai 40-80 kalendorinių dienų, ir 2026 m. kovo 31 d. vienašališkai nutraukė darbo sutartį su pareiškėju;Migracijos departamento Sprendimas yra per ankstyvas ir nepagrįstas, nes pareiškėjas 2026 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir žalos (įskaitant prarastas pajamas) atlyginimo, byla šiuo metu yra nagrinėjama ir galima pagrįstai tikėtis, kad atleidimas bus pripažintas neteisėtu, o darbo santykiai atkurti. Per ankstyvas LLG panaikinimas sukelia neatitaisomą žalą, kai pareiškėjas negali net dalyvauti darbo ginče Lietuvoje. Administraciniai sprendimai dėl leidimo panaikinimo turi remtis galutinai nustatytais faktais, o ne preliminariu darbdavio vienašališku veiksmu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2051-463/2024). Nors UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas yra imperatyvaus pobūdžio, imperatyvių normų taikymas negali būti mechaninis ir privalo atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) proporcingumo, teisėtumo, teisingumo ir protingumo principus;darbdavio nesąžiningumas ir force majeure aplinkybės reikalauja individualaus vertinimo bei proporcingumo principo taikymo. Pareiškėjo sulaikymas Čekijoje įvyko ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių (Lenkijos teismo bylos duomenys ir sunkvežimių eismo taisyklės). Čekijos institucijos oficialiai patvirtino, kad pareiškėjas nepažeidė migracijos procedūrų. Darbdavys, žinodamas šias aplinkybes ir paso pakeitimo proceso trukmę, sąmoningai pasirinko nutraukti darbo sutartį, o ne taikyti kitas darbo organizavimo formas. Tai atitinka nesąžiningo darbdavio elgesio požymius (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 35 straipsnis). Pagal LVAT praktiką, leidimo panaikinimas turi būti proporcingas konkrečioms asmens aplinkybėms, darbdavio veiksmams ir galimoms pasekmėms. Formalus imperatyvios normos taikymas, ignoruojant darbdavio nesąžiningumą ir force majeure aplinkybes pažeidžia proporcingumo principą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnį (lygybės principas) bei Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnį (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą);pagal LVAT praktiką, įrašas Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) pats savaime nėra pagrindas automatiniam leidimo laikinai gyventi panaikinimui. Migracijos departamento sprendimas privalo būti priimtas individualiai, įvertinant visas bylos aplinkybes ir griežtai taikant proporcingumo principą. Formalus UTPĮ normų taikymas be kompleksinio individualaus vertinimo yra neteisėtas. Ginčijamame Migracijos departamento Sprendime faktinės aplinkybės dėl įrašo SIS netirtos, visuomenės saugumo grėsmės vertinimas neatliktas ir proporcingumo principas netaikytas, o tai prieštarauja LVAT praktikai (LVAT 2025 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1061-789/2025);darbo sutarties nutraukimas 2026 m. kovo 31 d. yra aiškiai neteisėtas ir negali būti laikomas galiojančiu pagrindu taikyti UTPJ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Pareiškėjas buvo atleistas vieninteliu pagrindu, t. y. UAB „Eron Transport“ atsisakymu tęsti darbo santykius, tebegaliojant pareiškėjo pasui, po force majeure įvykio Čekijoje, darbdavys sąmoningai ir nesąžiningai atsisakė priimti bet kokias alternatyvas (laikiną nuotolinį darbą, atostogas ar kitą darbo organizavimą), išsiuntė tris oficialius el. laiškus ir vienašališkai nutraukė sutartį. Šis darbdavio elgesys pažeidžia DK 35 straipsnį (sąžiningumo ir protingumo principus darbo santykiuose), DK 94 straipsnį (darbdavio pareigą užtikrinti darbo tęstinumą) bei DK 297-300 straipsnius, reglamentuojančius atleidimo iš darbo teisėtumą. Darbdavys ne tik neįvykdė pareigos siūlyti kitas darbo vietas ar sąlygas (DK 64 str.), bet ir pasinaudojo force majeure aplinkybe (sulaikymas Čekijoje dėl objektyvių priežasčių, kurios nebuvo susijusios su pareiškėjo kalte) kaip pretekstu nutraukti darbo sutartį.Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės remdamasis šiais argumentais:2.1. atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog darbo sutarties nutraukimas ginčijamas kaip neteisėtas, todėl Migracijos departamento Sprendimas yra per ankstyvas ir nepagrįstas. UTPĮ 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050 662/2019);2.2. asmens teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ nustatytus reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014);2.3. pareiškėjo nurodomi argumentai, kad pareiškėjo buvimas Čekijoje susiklostė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių bei tai, kad Čekijos institucijos nelaikė jo neteisėtai esančiu šalyje nepaneigia fakto, kad pareiškėjo darbo santykiai su UAB „Eron Transport“ yra nutraukti. Pareiškėjas nebeatitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintų pagrindų. Nustačius bent vieną šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi;2.4. prašymo nagrinėjimo procedūrai pareiškėjo buvimas Lietuvoje nėra būtinas. UTPĮ 28 straipsnio 2 dalis numato, kad prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas;2.5. nors pareiškėjas skunde teigia, kad darbdavio nesąžiningumas ir force majeure aplinkybės reikalauja individualaus vertinimo bei proporcingumo principo taikymo, tačiau vien faktas, jog darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta, yra UTPĮ nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus, t. y. darbo sutarties nutraukimo datą. Pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti UAB „Eron Transport“. Pareiškėjui nutraukus darbo sutartį su UAB „Eron Transport“, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;2.6. atsižvelgiant į tai, pareiškėjo darbo santykiai su UAB „Eron Transport“ yra pasibaigę, o pareiškėjas neturi kito teisėto pagrindo gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad nebėra teisinio pagrindo, kurio pagrindu buvo išduotas pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. pareiškėjas nebeatitinka UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte esančių nuostatų;2.7. ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.