- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-18
- Bylos Nr.
- e2S-2257-886/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17041-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- UAB „Mano Būstas NPC“
- Ieškovas
- „BALCIA Insurance SE”, Lietuvoje, „BALCIA Insurance SE”, Lietuvoje vykdanti savo veiklą per „BALCIA Insurance SE” Lietuvos filialą
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas NPC“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės „BALCIA Insurance SE”, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per „BALCIA Insurance SE” Lietuvos filialą ieškinį atsakovei UAB „Mano būstas NPC“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. liepos 27 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-8842-1283/2026 tenkino ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 708,43 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 508 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei priteisė ių atsakovės 8,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovė 2026 m. liepos 24 d. prašymu (DOK-67110) prašė atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti ir priimti teikiamus dokumentus. Nurodė, kad dokumentai nepateikti laiku dėl nuolatinių Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – EPP) trikdžių.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. liepos 27 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo atnaujinti terminą atsiliepimui į ieškinį paduoti ir atsisakė priimti atsakovės atsiliepimą į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatęs, kad terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti suėjo (pasibaigė) 2026 m. liepos 21 d., o atsakovės atsiliepimas į ieškinį gautas 2026 m. liepos 24 d. praleidus minėtą terminą, sprendė, jog atsakovės prašyme atnaujinti terminą nurodytos priežastys – EPP sistemos trikdžiai – nėra pagrįstas įrodymais, kurie patvirtintų, jog per visą 14 dienų nustatytą termino laikotarpį atsakovė tikrai negalėjo paduoti atsiliepimo į ieškinį. Teismas nevertino termino praleidimo priežasčių svarbiomis, pateisinančiomis termino praleidimo laikotarpį.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu (2026-07-29 DOK-67482) prašo panaikinti 2026 m. liepos 27 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovei praleistą terminą atsiliepimui į ieškinį paduoti, priimti 2026 m. liepos 24 d. teismui pateiktą atsiliepimą į ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad EPP veikimo sutrikimai nebuvo pagrįsti įrodymais, kadangi šie sutrikimai laikytini visuotinai žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas).
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsiliepimas į ieškinį galėjo būti pateiktas anksčiau, per teismo nustatytą 14 dienų terminą. Tačiau reikalavimas įrodyti EPP veikimo sutrikimus visą šį laikotarpį yra nepagrįstas ir neatitinka procesinių terminų paskirties. Procesinio termino nustatymo tikslas – suteikti šaliai protingą ir pakankamą laiką procesiniam dokumentui parengti bei įrodymams surinkti, užtikrinant teisę juo naudotis iki paskutinės termino dienos. Todėl šalis turi teisę savo nuožiūra išnaudoti visą teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį parengti ir pateikti (CPK 74 straipsnio 7 dalis).
Portale e.teismas.lt 2026 m. liepos 17 d. paskelbtu pranešimu informuota, kad nuo liepos 18 d. 17:00 val. iki liepos 19 d. 08:00 val. ir nuo liepos 19 d. 18:00 val. iki liepos 20 d. 08:00 val. bus atliekami sistemos atnaujinimo darbai, todėl portalas gali būti nepasiekiamas arba veikti su trikdžiais. Taigi termino pabaigos išvakarėse savaitgalį galimybė naudotis EPP buvo reikšmingai apribota. Be to, 2026 m. liepos 21 d., t. y. paskutinę termino dieną, paskelbtu pranešimu patvirtinta, kad nors informacinių pranešimų siuntimo portalas paskyrose yra atkurtas, vis dar fiksuojami pavieniai EPP veikimo sutrikimai, susiję su dokumentų ar bylos medžiagos pateikimu bei peržiūra. Šias aplinkybes papildomai patvirtina 2026 m. liepos 16 d. 7.11 val. padaryta ekrano kopija, kurioje matyti, kad prisijungus prie atsakovės EPP paskyros sistema generavo klaidą. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad EPP veikimo sutrikimai buvo fiksuojami dar iki procesinio termino pabaigos.
Atsiliepimas
Atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminas praleistas vos 3 dienomis. Atsakovės teigimu, atsisakymas priimti atsiliepimą dėl tokio trumpo termino praleidimo, kurį lėmė EPP veikimo sutrikimai, užkerta jai kelią dalyvauti įrodinėjimo procese ir iš esmės lemia jos atsikirtimų į ieškovės pareikštą materialinį teisinį reikalavimą nevertinimą. Toks formalus procesinių reikalavimų taikymas nepagrįstai apriboja atsakovės teisę būti išklausytai ir pažeidžia rungimosi bei šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai).
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (2026-08-11 DOK-69226) prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. liepos 27 d. nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės prašyme atnaujinti terminą nurodytos priežastys – EPP sistemos trikdžiai – nebuvo pagrįstas įrodymais, kurie patvirtintų, jog per visą 14 dienų nustatytą termino laikotarpį atsakovė tikrai negalėjo paduoti atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
Net ir įrodžius, jog EPP sistema neveikė, yra akivaizdu, jog atsakovė turėjo objektyvią galimybę pateikti atsiliepimą į ieškinį kitais būdais (pvz. elektroniniu paštu), tačiau šia galimybe nepasinaudojo, nepateikė įrodymų, kad būtų siuntusi atsiliepimą į ieškinį elektroniniu paštu. EPP sistemos trikdžiai nebuvo ir negalėjo būti priežastimi (juo labiau svarbia priežastimi), dėl kurios atsakovė nepateikė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra.
Dėl ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliantė iš esmės atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jos nurodytos priežastys, dėl kurių praleistas atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminas, nėra svarbios ir nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti. Teismo reikalavimas šaliai įrodyti, kad Elektroninių paslaugų portalo (EPP) veikimo sutrikimai egzistavo visą 14 dienų terminą, skirtą atsiliepimui į ieškinį pateikti, prieštarauja procesinių terminų paskirčiai, nes šaliai turi būti užtikrinta galimybė visą teismo nustatytą terminą naudotis savo procesinėmis teisėmis ir tinkamai pasirengti atsiliepimui į ieškinį pateikti. Be to, apeliantė nurodo, kad atsisakymas priimti atsiliepimą į ieškinį dėl vos trijų dienų termino praleidimo nepagrįstai apriboja atsakovės galimybę dalyvauti įrodinėjimo procese.
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jei skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. liepos 27 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-8842-1283/2026 tenkino ieškinį ir iš atsakovės ieškovei priteisė 708,43 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 508 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei priteisė 8,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Nagrinėjamu atveju atsiliepimas į ieškinį pateiktas praėjus 3 dienoms po nustatyto termino pabaigos, t. y. teisme gautas ir užregistruotas tą pačią dieną – 2026 m. liepos 24 d. Tuo tarpu sprendimas už akių priimtas 2026 m. liepos 27 d., teismo dokumento registravimo laikas 11.39 val., skundžiama nutartis taip pat priimta 2026 m. liepos 27 d., jos registravimo laikas bylos įvykiuose 15.30 val. (dėl Liteko II pasirašymo trikdžių, nutartis pasirašyta 2026-07-28 17.20 val.) Kaip matyti, nors atsiliepimas ir buvo pateiktas 3 dienas praleidus nustatytą terminą, bet dar iki sprendimo už akių priėmimo, tačiau dokumento priėmimo klausimas buvo išspręstas tik po teismo sprendimo už akių priėmimo.
Kaip matyti iš bylos duomenų, byla formaliai yra išnagrinėta, todėl skundžiamos nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės prašymas atnaujinti procesinį terminą ir atsisakyta priimti jos atsiliepimą į ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nebetenka teisinės prasmės. Atsižvelgiant į tai, daroma išvadka, kad atskiruoju skundu apskųsta Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. liepos 27 d. nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais apeliantės atskirajame skunde nurodytus argumentus ir pažymi, kad teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau tokia galimybė civiliniame procese įgyvendinama laikantis specialios procesinės tvarkos – pateikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287-288 straipsniai). Tai yra speciali procesinė priemonė, suteikianti asmeniui galimybę apsiginti savo teises tais atvejais, kai sprendimas už akių priimtas jam nedalyvaujant teismo posėdyje ar nepateikus atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nedraudžia proceso atnaujinimo instituto taikyti sprendimams už akių, todėl įsiteisėjus sprendimui už akių gali būti teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 366 straipsnis), tačiau tam taikomi ypač griežti reikalavimai.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas NPC“ atskirąjį skundą (2026-07-29 DOK-67482) dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. liepos 27 d. nutarties.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.