- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-27
- Bylos Nr.
- e2S-1863-1043/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07889-2025-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Karbonas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-18620-937/2026 pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstoliai R. V., V. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, I. B., uždaroji akcinė bendrovė „Karbonas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo paskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartimi pareiškėjui R. B. (toliau – pareiškėjas) iškelta nemokumo byla, nemokumo administratoriumi paskirtas V. T. (toliau – nemokumo / bankroto administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 16 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo prašydamas – 1) atstatydinti bankroto administratorių iš pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylos administravimo dėl netinkamo pareigų vykdymo, konstatuoto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2FB-661-937/2026; 2) paskirti naują bankroto administratorių; 3) įpareigoti atstatydintą bankroto administratorių per Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nustatytą terminą perduoti naujam administratoriui visą bankroto bylos dokumentaciją, depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas bei kitą su bankroto administravimu susijusią informaciją ir turtą.
Prašyme nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartyje, kuria patvirtintas mokumo atkūrimo planas, konstatavo, kad administratorius nedėjo pastangų padėti pareiškėjui parengti galutinį mokumo atkūrimo planą taip, kad jo turinys atitiktų kreditorių interesus ir kreditorių susirinkimo sprendimus, todėl ši išvada yra esminė ir tiesioginė pareigų pažeidimo konstatacija, kuri savaime sudaro pakankamą teisinį pagrindą administratoriaus atstatydinimui. Pareiškėjas, būdamas pensinio amžiaus, neturintis teisinio išsilavinimo, su 70 proc. neįgalumu, per visą nemokumo proceso laikotarpį buvo priverstas savarankiškai rengti mokumo atkūrimo plano projektą, o administratorius apsiribojo formalių pastabų ir neigiamų išvadų teikimu. Be to, bankroto administratorius nuo 2025 m. birželio 16 d. iki 2025 m. rugsėjo mėn. nė karto nepaprašė pareiškėjo pateikti banko sąskaitos išrašo, nesikreipė į Valstybinę socialinio draudimo fondo valdybą ar kitas institucijas dėl pajamų duomenų patikrinimo ir faktiškai nevykdė jam pavestos lėšų kontrolės. Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad administratorius nuosekliai teikė neigiamas išvadas, nepasiūlydamas konstruktyvių sprendimų, nedalyvavo teismo posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiamas plano tvirtinimo klausimas, nereagavo į teismo bandymus su juo susisiekti ir tokiu neveikimu prisidėjo prie proceso vilkinimo. Be to, administratorius pastabas dėl plano teikė fragmentiškai ir nenuosekliai, kiekvieną kartą nurodydamas naujus tariamus trūkumus ar argumentus dėl plano neatitikimo FABĮ nuostatoms, nors ankstesnėse išvadose tokių pastabų nebuvo pateikta, taip sudarydamas kliūtis operatyviam plano suderinimui ir tvirtinimui. Nemokumo administratorius nepagrįstai teigė, kad klausimas dėl pareiškėjui tenkančios turto dalies jau buvo išspręstas 2025 m. birželio 30 d. teismo nutartimi, todėl plane turėjo būti nedelsiant numatyta turto pardavimo kaina ir terminai, tačiau teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartyje šiuos argumentus atmetė, konstatuodamas, kad sutuoktinių individualios turto dalys nėra nustatytos ir pagal FABĮ 27 straipsnio 7 dalį pirmiausia būtina atlikti turto atidalijimo procedūrą. Dėl šio klaidingo administratoriaus teisinio vertinimo visuose 3 kreditorių susirinkimuose plano projektui buvo nepritarta remiantis nepagrįstais argumentais.
Pareiškėjas 2026 m. balandžio 16 d. teismui pateikė pranešimą dėl nemokumo administratoriaus kandidatūros, kuriuo teismo prašė skirti nemokumo administratoriumi UAB „Vista Business Solutions“.
Atsiliepimas
Nemokumo administratorius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pareikštu prašymu. Atsiliepime pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti prašyme nurodytas aplinkybes dėl FABĮ nuostatų pažeidimų administruojant pareiškėjo bankroto procesą, o vadovaujasi tik teismo nutartimi, kuria buvo išspręstas klausimas dėl pastarojo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, tačiau nebuvo vertinama, ar bankroto administratorius nusižengė FABĮ nuostatoms administruodamas šį bankroto procesą, ar ne. Be to, į bylą yra pateiktas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) 2026 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. D2-128, kuriame aiškiai nurodoma, kad įvertinus pareiškėjo argumentus, kurie iš esmės yra tie patys, kurie pateikti teismui, ir administratoriaus pateiktus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus buvo nuspręsta nepradėti neplaninio patikrinimo, nes nemokumo administratorių veiklą prižiūrinti institucija nenustatė administratoriaus veiksmuose FABĮ nuostatų pažeidimo. Nemokumo administratorius pažymėjo, kad pagal FABĮ nuostatas pareiga parengti ir pateikti mokumo atkūrimo plano projektą tenka bankrutuojančiam fiziniam asmeniui, bet ne bankroto administratoriui. Nemokumo administratorius nurodė ir tai, kad jog įsiteisėjus nutarčiai dėl pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo, nemokumo administratorius 2025 m. birželio 19 d. informavo pareiškėją, jog bankroto administratoriaus vardu buvo atidaryta depozitinė sąskaita, į kurią turi būti pervedama ne tik teismo patvirtinta suma, skirtina pirminėms bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, bet ir turės būti vedamas faktiškai gautų pajamų bei būtiniesiems poreikiams tenkinti patvirtintos sumos skirtumas, kuris bankroto byloje vykdant mokumo atkūrimo planą bus paskirstytas kreditoriams. Pareiškėjas į administratorių dėl papildomų paaiškinimų pateikimo nesikreipė, todėl administratorius neturėjo pagrindo manyti, kad pastarasis kažko nesuprato, ar dar daugiau, kad pastarasis gali piktnaudžiauti susiklosčiusia situacija ir skirti savo poreikiams daugiau lėšų, nei buvo teisėtai galima. Nemokumo administratorius visiškai nesutiko su argumentu, kad jis nepagrįstai vilkino procesą ir teikė klaidingą poziciją turto klausimu, pagal FABĮ tik teismas sprendžia fizinio asmens bankroto byloje parengto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, todėl administratorius nesupranta, kaip jis gali būti atsakingas (vertinant terminus) už teismo posėdžių paskyrimą, klausimo dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo išnagrinėjimą ir galutinio sprendimo šioje bankroto byloje priėmimą.
Pareiškėjas 2026 m. gegužės 4 d. pateikė rašytinius įrodymus, kuriuose papildomai nurodė, kad pasitikėjimas tarp pareiškėjo ir administratoriaus yra visiškai prarastas, kas sudaro savarankišką pagrindą administratoriaus pakeitimui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atstatydinti nemokumo administratorių dėl netinkamo pareigų vykdymo atmetė.
Teismas nurodė, kad plano projekto rengimas ir jo tvirtinimas teisme užtruko nuo 2025 m. rugsėjo mėn. iki 2026 m. kovo mėnesio. Dėl pareiškėjo pateikto plano projekto nebuvo gaunama palanki bankroto administratoriaus išvada, o kreditorių susitinkamas pateiktiems plano projektams nepritardavo. Klausimą dėl mokumo plano atkūrimo nagrinėjant teisme, bankroto administratorius nei viename teismo posėdyje nedalyvavimo, o susisiekus su nemokumo administratoriumi dėl operatyviai išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją dėl plano projekto turinio, bankroto administratorius išreiškė tik trumpą poziciją dėl plano teikimo kreditorių susirinkimui. Teismas iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatė, kad komunikacija tarp bankrutuojančio asmens ir bankroto administratoriaus nebuvo sklandi, bankrutuojantis asmuo, rengdamas mokumo atkūrimo planą, nesulaukė iš bankroto administratoriaus reikiamos pagalbos rengiant planą, kad jis būtų priimtinas visoms šalims. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra brandaus amžiaus, nėra teisininkas, tad suprantama, kad mokumo atkūrimo plano rengimas jam nebuvo lengva užduotis, tačiau nepaisant to, pareiškėjo teismui teikiami procesiniai dokumentai yra išsamūs, detalūs, pagrįsti teisės normomis, tad jis naudojosi teisine pagalba.
Teismas pažymėjo, kad 2026 m. kovo 26 d. nutartimi patvirtinęs mokumo atkūrimo planą, nurodė nesutikimo su bankroto administratoriaus pozicija argumentus, todėl vertino, kad yra pagrindas spręsti, jog bankroto administratorius sudarė pareiškėjui kliūtis, kiek tai susiję su teisės aktų interpretavimu, tinkamai ir laiku parengti plano projektą.
Teismas pasisakydamas dėl mokumo atkūrimo plano projekte esančių neatitikimų dėl administravimo išlaidų, pažymėjo, kad šis klausimas galėjo būti išspręstas operatyviai, bankroto administratoriui lanksčiau bendraujant su asmeniu, nurodant įsivėlusias klaidas.
Teismas sprendė, kad tarp pareiškėjo ir bankroto administratoriau yra tam tikra įtampa, tačiau pažymėjo, kad teismas nutartimi jau patvirtino mokumo atkūrimo planą, todėl laiko, kad nesutarimai, nepasitikėjimas, dėl kurių tarp bankroto administratoriaus ir bankrutuojančio asmens kilo įtampa, yra išspręsti ir tai nesudaro pagrindo atstatydinti bankroto administratorių.
Teismas kitas pareiškėjo abejones dėl sklandaus tolesnio proceso laikė deklaratyviomis.
Teismas pasisakydamas dėl pareiškėjo aplinkybė dėl bankroto administratoriaus aktyvios lėšų kontrolės pareigos nevykdymo, pažymėjo, kad po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, t. y. 2025 m. birželio 16 d., bankroto administratoriaus 2025 m. birželio 17 d. pranešimu dėl depozitinės sąskaitos duomenų pateikimo ir piniginių lėšų bankroto procedūroms atlikti pervedimo nurodė pareiškėjui pervesti po 70,00 Eur/mėn. Bankroto administratoriaus 2025 m rugsėjo 9 d. el. laišku nurodė pervesti likusią nepervestą 271,91 Eur sumą. Teismas pabrėžė, jog tai, kad asmuo dėl kažkokių priežasčių pareigos pervesti pinigus tinkamai nevykdė, nesudaro pagrindo spręsti dėl netinkamo bankroto administratoriaus pareigų vykdymo.
Teismas darė išvadą, kad nėra nustatytos tokios aplinkybės ar teisės aktų pažeidimai, kurie leistų spręsti apie netinkamą bankroto administratoriaus pareigų nevykdymą ir būtinybę nušalinti bankroto administratorių, todėl pareiškėjo prašymą atmetė bei pažymėjo, kad kiti proceso dalyvių argumentai neturi teisinės reikšmės teisingai išnagrinėti klausimą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašė – 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartį; 2) priimti naują nutartį, kuria tenkinti pareiškėjo prašymą ir atstatydinti nemokumo administratorių iš pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylos administravimo; 3) skirti naują bankroto administratorių – UAB „Vista Business Solutions“ – kaip pareiškėjo siūlomą kandidatūrą, pateikusią sutikimą administruoti bankroto bylą; 4) įpareigoti atstatydintą nemokumo administratorių per FABĮ nustatytą terminą perduoti naujam nemokumo administratoriui visą bankroto bylos dokumentaciją, depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas bei kitą su bankroto administravimu susijusią informaciją ir turtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo administratoriaus veiksmus, kuriais administratorius sistemingai tvirtino, kad pareiškėjui priklausanti turto dalis jau yra nustatyta, kaip „netinkamą teisės aktų interpretavimą“. Tai turėjo būti kvalifikuojama kaip sisteminis kreditorių susirinkimo klaidinimas, kuris turėjo tiesioginį ir pamatuojamą poveikį trijų susirinkimų rezultatams.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino administratoriaus sisteminį elgesio modelį – nuoseklų naujų pastabų dozavimą, lėmusį maksimalų proceso vilkinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo ir nemokumo administratoriaus nesutarimą išspręsti ir klaidingai atmetė pareiškėjo argumentus dėl tolesnės administravimo perspektyvos.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aktyvios lėtų apskaitos pareigos nevykdymą, kadangi nuo bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo iki pirmojo konkretaus duomenų pareikalavimo buvo praėję beveik trys mėnesiai, per kuriuos administratorius nesikreipė dėl sąskaitos informacijos, o dėl šio neveikimo susikaupė 271,91 Eur nepriemoka.
Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino administratoriaus nebendradarbiavimą su teismui kaip savarankišką ir esminį pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai leido administratoriui remtis AVNT 2026 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. D2-128, kaip pažeidimų nebuvimo įrodymu, kadangi AVNT priežiūros sprendimai gali turėti poveikio tik paties administratoriaus teisėms, o ne kitų asmenų teisėms.
Pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 291 straipsnio reikalavimų dėl nutarties motyvavimo ir yra absoliutus negaliojimo pagrindas, kadangi pareiškėjo konkrečius faktiniais dokumentais grįstus argumentus apibūdino kaip „deklaratyvius“ be jokio nuoseklaus motyvavimo; konstatavo, kad nesutarimai „yra išspręsti“, nepaaiškinęs, kaip jie išspręsti ir kodėl tai turėtų reikšmės ateities administravimui; administratoriaus sistemingų klaidingų teiginių kvalifikavimą kaip „netinkamo interpretavimo“ pateikė be teisinio argumentavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas prieštaravo savo priimtai nutarčiai, kurioje nurodė, kad administratorius nedėjo pastangų padėti pareiškėjui parengti galutinį mokumo atkūrimo planą, kad komunikacija nebuvo sklandi, kad administratoriaus argumentai neatitinka FABĮ 8 straipsnio 7 dalies pagrindų.
Nemokumo administratoriaus veiksmai negali būti traktuojami kaip suklydimas, kadangi jis žinojo savo klaidas, nes pareiškėjas buvo jas nurodęs, tačiau sistemingai ignoravo jas tris kartus iš eilės.
Kreditorių sprendimai buvo priimti remiantis administratoriaus dezinformacija, o ne savarankiška kreditorių valia.
Nemokumo administratoriui yra keliami aukštesni profesiniai, kompetencijos ir nešališkumo standartai, tačiau šioje byloje yra įrodytas jų nesilaikymas. Be to, bankrutuojančiam asmeniui yra garantuojama teisė į kompetentingas administravimo paslaugas ir galimybė pakeisti nekompetentingą administratorių.
Atsiliepimas
Nemokumo administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, jog įvertinęs pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytus motyvus ir argumentus, pažymėjo, kad visi jie kartojasi su prašyme nurodytais argumentais, į ką nemokumo administratorius jau yra pateikęs atsiliepimą, kurį palaiko. Nemokumo administratorius nesutinka, kad būti panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartis ir būtų tenkinami kiti pareiškėjo atskirajame skunde pareikšti prašymai.
Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Karbonas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Nemokumo administratorius tinkamai ir sąžiningai atstovavo kreditorių interesus, rengė kreditorių susirinkimus, betarpiškai ir objektyviai komentavo pareiškėjo parengtus mokėjimo atkūrimo planus.
Pareiškėjas nuo 2007 m. vengė ir vilkino atsiskaitymą su kreditoriais, tačiau būdamas nesąžiningas ir dabar teikė nemokumo administratoriui mokumo atkūrimo planus nuslėpdamas jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl nemokumo administratorius elgdamasis sąžiningai ir principingai tokių planų netenkino.
Dėl paties pareiškėjo kaltės, pateiktų nesąžiningų mokumo atkūrimo planų ir užtruko galutinis patvirtinimas beveik 7 mėnesius.
Pareiškėjas atsisakė atlikti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą, motyvuojant tuo, kad neturi pinigų, tačiau samdyti teisininkus pinigų turi.
Nemokumo administratoriaus keitimas yra dar vienas pareiškėjo būdas vilkinti procesą ir atsiskaitymą su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnis). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Bankroto bylų procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto materialiųjų teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais. CPK 1 straipsnio 1 dalyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, įtvirtinta kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Specialusis įstatymas, skirtas fizinių asmenų bankroto bylų nagrinėjimui, yra FABĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. FABĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus FABĮ nustatytas išimtis. Jei FABĮ nenustato tam tikrų bankroto bylos nagrinėjimo ypatumų, taikomos CPK nuostatos.
FABĮ 14 straipsnyje reglamentuojama teismo nutarčių dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo priėmimo ir apskundimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas gali priimti nutartį dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo FABĮ nustatyta tvarka, kai fizinis asmuo pateikia motyvuotą prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlo naują bankroto administratoriaus kandidatūrą. To paties straipsnio 5 dalyje yra nustatyta atskirojo skundo dėl teismo nutarties dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo nagrinėjimo tvarka ir terminai, tačiau atskirai nėra aptarta galimybė apskųsti nutartį, kuria prašymas atstatydinti bankroto administratorių netenkinamas. Taigi, įvertinus tai, kad įstatymų leidėjas apeliacinės instancijos teismui pagal kompetenciją nustatė galimybę peržiūrėti tik teismo nutartis dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo, tuo tarpu FABĮ expressis verbis (tiesiogiai) nėra įvardinta nutarties, kuria atmestas fizinio asmens prašymas atstatydinti bankroto administratorių, apskundimo galimybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klausimas, ar tokia nutartis gali būti apeliacijos objektas, turi būti sprendžiamas pagal CPK taisykles.
CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio fizinių asmenų bankroto bylą priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar FABĮ normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo nei FABĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminis fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, kadangi būtent pirmosios instancijos teismas įstatymų leidėjo valia yra įgaliotas patikrinti pateiktų prašymų atstatydinti administratorių teisėtumą ir pagrįstumą ir atitinkamai tenkinti arba atmesti tokį prašymą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją tik įstatyme nustatytais atvejais. Bankroto administratoriaus atstatydinimas yra tarpinis procese sprendžiamas klausimas, kuris gali būti keliamas bet kurioje bankroto proceso stadijoje, esant FABĮ 14 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams. Įstatyme neribojama teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo pavestas funkcijas – kilus pagrįstų abejonių dėl administratoriaus nešališkumo, suinteresuotumo ar tinkamo pareigų vykdymo, fizinis asmuo gali ir pakartotinai teikti teismui motyvuotą prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 15 d. nutartis, kuria pareiškėjo prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo pareiškėjo bankroto byloje buvo atmestas, negali būti apeliacijos objektas nei pagal FABĮ nuostatas, nei pagal CPK nuostatas, nes tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei fizinio asmens bankroto bylos eigai. Pažymėtina, kad pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas savaime nepažeidžia fizinio asmens bankroto proceso principų ir neapriboja proceso dalyvių galimybės įgyvendinti įstatyme nustatytas teises, įskaitant fizinio asmens teisę, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, pakartotinai kelti bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą pirmosios instancijos teisme.
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektu, ši aplinkybė yra nustatyta apeliacinės instancijos teisme, todėl atskirojo skundo argumentai nevertintini, o apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties nutrauktinas, apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. ir 2026 m. gegužės 15 d. nutartis, 2025 m. gruodžio 6 d. bankroto administratoriaus išvadą dėl patikslinto fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, 2026 m. vasario 2 d. bankroto administratoriaus išvadą dėl R. B. 2026 m. sausio 23 d. parengto patikslinto fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, 2025 m. rugsėjo 4-5 d., 2025 m. rugsėjo 11 d. ir 2025 m. rugsėjo 17 d. el. susirašinėjimus su nemokumo administratoriumi, UAB „Karbonas“ balavimo biuletenius, 2026 m. sausio 15 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakymą į pareiškėjo 2025 m. lapkričio 20 d. skundą dėl nemokumo administratoriaus veiksmų, atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 336 straipsniu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 15 d. nutarties, nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.