- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-10
- Bylos Nr.
- AN2-393-926/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00542-2026-3
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Pažeidėjas
- APA1
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 16.21.5Administraciniai nusižengimai, padaryti pažeidžiant vairavimo laikui nustatytus reikalavimus (ANK 451–455 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Įžanginė dalis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria APA1 skundas atmestas ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2026 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucijos nutarimas), APA1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 455 straipsnio 6 dalį ir jam skirta 1 500 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) atsakingu asmeniu, kuriam pavesta organizuoti įmonės krovinių vežimo veiklą pagal jam suteiktą licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), kontroliuojančiam pareigūnui pareikalavus (nurodžius), neteikė nurodytų darbuotojų (vairuotojų) NPD1 (gimusio (duomenys neskelbtini)), NPD2 (gimusio (duomenys neskelbtini)), NPD3 (gimusio (duomenys neskelbtini)) ir NPD4 (gimusio (duomenys neskelbtini)) vairavimo ir poilsio režimo duomenų (vairuotojo kortelės duomenų – DDD failų), kai buvo pateiktas pakartotinis prašymas (nurodymas) juos pateikti (prašymai pateikti šiuos duomenis teikti rašytiniais nurodymais 2026 m. kovo 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. kovo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini)), tokiais veiksmais pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 33 straipsnio 2 dalį.
Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas APA1 pateikė dėl jo skundą Kauno apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. APA1 savo skundą iš esmės grindė tuo, kad tiek Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – LTSA), tiek Institucija jam taikė administracinę atsakomybę pagal ANK 455 straipsnio 6 dalį už tą pačią įmonės transporto veiklos sritį.
Kauno apylinkės teismas atmetė APA1 skundą ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju LTSA ir Institucijos priimti nutarimai nėra tapatūs nei pagal jų teisinį reguliavimo objektą, nei pagal saugomas vertybes, nei pagal taikytų teisės normų paskirtį, o byloje esančių įrodymų visuma sudaro tarpusavyje nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, jie tarpusavyje papildo vieni kitus ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad APA1 padarė ANK 455 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą, dėl ko buvo pagrįstai nubaustas Institucijos nutarimu. Vertindamas APA1 Institucijos nutarimu paskirtą nuobaudą, apylinkės teismas konstatavo, kad paskirta minimali nuobauda, kuri atitinka jo asmenybę charakterizuojančių bei jo administracinių nusižengimų pavojingumą apibūdinančių duomenų visumą, kuri nelaikytina per griežta ar neproporcinga ANK 22 straipsnyje numatytai administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti.
Kauno apygardos teisme gautas APA1 apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir Institucijos nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nustačius, kad dėl to paties fakto jau paskirta administracinė nuobauda LTSA 2026 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ANK 565¹ straipsnio 8 punktas).
Skunde apeliantas nurodo, kad abi institucijos taikė tą pačią ANK 455 straipsnio 6 dalį tam pačiam asmeniui, toje pačioje įmonėje ir dėl tos pačios rūšies duomenų. Todėl skundžiamos nutarties išvada apie skirtingas veikas turėjo būti grindžiama konkrečių duomenų, reikalavimų ir įvykdymo terminų, o ne vien kontrolės tikslų palyginimu.
Teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nėra identifikuota, kurių vairuotojų duomenys sudarė LTSA konstatuotas 1 120 nepateiktų dienų, ar tarp jų buvo Institucijos išvardyti keturi vairuotojai, kokie būtent duomenų fragmentai sudarė sutampančio 26 dienų laikotarpio kaltinimą ir ar Institucijai DDD failai buvo kitokio turinio duomenys, ar tik tų pačių skaitmeninių įrašų pirminė forma. Be šių faktų negalima pagrįstai teigti nei kad veikos tapačios, nei kad jos neabejotinai skirtingos.
Teismo argumentas, kad skirtingos institucijos pateikė atskirus nurodymus, savaime nėra pakankamas, nes atskiras nurodymas gali būti skirtas kitai informacijai ir sukurti savarankišką nevykdymo faktą, tačiau gali kartoti ir reikalavimą pateikti tą patį jau nepateiktą duomenų rinkinį. Todėl būtina įvertinti ne tik nurodymų formalią kilmę, bet ir jų dalyką, adresatą, duomenų apimtį, terminus bei kiekvieno nutarimo faktinį kaltinimą.
Apeliantas nurodo, kad Institucijos nurodymai surašyti 2026 m. kovo 4 ir 10 dienomis, LTSA nutarimas – 2026 m. balandžio 22 d., o Institucijos nutarimas – 2026 m. balandžio 24 d. Dėl to Institucijos inkriminuotos pareigos nevykdymo negalima be pagrindimo laikyti nauja veika, atsiradusia po LTSA nubaudimo, be to, ir kartu atskirų nurodymų datos gali būti reikšmingos savarankiškos veikos klausimui. Apelianto nuomones, apylinkės teismas turėjo šias aplinkybes aiškiai įvertinti, o ne apsiriboti institucijų kompetencijų aprašymu.
Teigiama, kad Institucijai buvo pateikta vairavimo ir poilsio režimo informacija, o ginčas kilo dėl pirminių DDD failų nepateikimo. Skundžiamoje nutartyje konstatuotas DDD failų nepateikimas, tačiau nėra aiškiai išnagrinėta, kokius konkrečius pateiktus registrus ar ataskaitas apėmė apelianto paaiškinimas ir kuri reikalauta informacija juose objektyviai nebuvo pateikta.
Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 455 straipsnio 6 dalies dispozicija nustato atsakomybę už vairavimo ir poilsio režimo duomenų nepateikimą po pakartotinio prašymo, o failo plėtinio atskirai nemini. Vis dėlto, Reglamento (ES) Nr. 165/2014 33 straipsnio 2 dalis reikalauja kontroliuojančiam pareigūnui paprašius parodyti arba perduoti ir perkeltus duomenis. Todėl vien nuoroda, kad ANK tiesiogiai neparašyta „DDD“, automatiškai nereiškia, jog pirminių atsisiųstų duomenų pateikti nereikėjo. Apylinkės teismas turėjo nustatyti, ar pagal Institucijos pakartotinį prašymą faktiškai nebuvo pateiktas būtent reikalautas duomenų turinys, o ne tik įvardyti pageidauto failo formato nebuvimą. Apeliantas prašo patikrinti apylinkės teismo išvadą dėl jo faktiškai pateiktų duomenų ir ANK 455 straipsnio 6 dalies požymių.
Apelianto vertinimu, apylinkės teismo išvada, kad bauda minimali ir proporcinga, nepašalina pareigos patikrinti, ar jau nebuvo sankcionuoti tie patys faktai. Taip pat LTSA 1 500 Eur baudos sumokėjimas suteikia papildomą reikšmę ir jeigu apylinkės teismui abejonių kėlė būtent LTSA nutarimo procesinis statusas, tai turėjo būti aiškiai įvardyta ir įvertinta. Skundžiamoje nutartyje skundo atmetimas nėra motyvuotas tuo, kad LTSA nutarimas būtų panaikintas ar kad dvigubo baudimo klausimas negalėtų kilti dėl jo statuso, todėl šis neišnagrinėtas aspektas negali pakeisti būtino faktinių kaltinimų palyginimo.
Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pats nustatė tą patį nubaustą asmenį, tą pačią įmonę, tą pačią ANK 455 straipsnio 6 dalį, tos pačios rūšies vairavimo ir poilsio režimo duomenis, dalinį laikotarpių sutapimą ir dvi 1 500 Eur nuobaudas. Vis dėlto, nenustatęs konkrečiai abiejų kaltinimų duomenų ir neveikimo ribų, teismas pripažino veikas skirtingomis dėl institucijų kontrolės tikslų. Toks argumentavimas neatsako į non bis in idem taikymo esminį – faktinių veikų tapatumo – klausimą ir nepagrindžia nutarimo palikimo galioti.
Institucija Kauno apygardos teismui pateiktu atsiliepimu prašo Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas sekančiais argumentais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad LTSA vykdyto patikrinimo metu buvo reikalaujama pateikti visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų kortelių duomenis už laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. spalio 26 d. Tuo tarpu Institucija, atlikdama savarankišką UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, reikalavo pateikti konkrečių keturių darbuotojų – NPD1, NPD2, NPD3 ir NPD4 – vairuotojų kortelių skaitmeninius duomenis (DDD failus), reikalingus darbo teisės laikymosi kontrolei.
Institucijos tikrinamas laikotarpis apėmė 2025 m. spalio 1 d. – 2026 m. sausio 31 d., todėl abiejų institucijų tikrinti laikotarpiai sutapo tik iš dalies – nuo 2025 m. spalio 1 d. iki 2025 m. spalio 26 d. Tačiau vien tikrinamų laikotarpių dalinis sutapimas neleidžia daryti išvados, kad buvo sankcionuotas tas pats neveikimo epizodas. Institucijos vertinimu, būtina atskirti pačių vairuotojų veiklos duomenų laikotarpį nuo administracinio nusižengimo, pasireiškusio šių duomenų nepateikimu, padarymo aplinkybių. Nagrinėjamu atveju Institucijos administracinė atsakomybė buvo taikyta ne už vairuotojų veiklą konkrečiomis 2025 metų dienomis, o už Institucijos pateikto savarankiško reikalavimo nevykdymą po pakartotinio kreipimosi.
Institucija 2026 m. kovo 4 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo pateikti konkrečių keturių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų vairuotojų kortelių duomenis DDD formatu ir šių duomenų negavusi, 2026 m. kovo 10 d. pateikė pakartotinį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, Institucijos reikalavimo turinys buvo aiškiai individualizuotas: nurodyti konkretūs darbuotojai, reikalautų duomenų pobūdis ir jų pateikimo pareiga. Šie nurodymai buvo pateikti Institucijos atliekamo patikrinimo metu, nepriklausomai nuo LTSA vykdytų kontrolės veiksmų. Institucijos reikalavimas nebuvo LTSA pradėto patikrinimo tęsinys ar LTSA nurodymo vykdymo kontrolė. Institucija duomenų reikalavo savarankiškai, vykdydama jai teisės aktais pavestas funkcijas.
Be to, buvo reikalaujama konkretaus pobūdžio pirminių skaitmeninių duomenų, kuriuos būtų galima apdoroti specializuota programine įranga ir panaudoti, tikrinant galimus darbo teisės pažeidimus. Institucijos teigimu, šios aplinkybės leidžia atriboti jos reikalavimo turinį nuo LTSA reikalavimo turinio.
Teigiama, kad administracinės atsakomybės pagrindą sudarė pareigos įvykdyti nurodymus nevykdymas. Institucijos vertinimu, tai yra reikšmingas požymis sprendžiant, ar Institucijos nustatytas neveikimas buvo savarankiškas, o ne vien LTSA jau sankcionuoto neveikimo pakartotinis teisinis įvertinimas. Pažymima, kad šiam atribojimui lemiamą reikšmę turi ne vien skirtingų nurodymų egzistavimas, bet ir juose nustatyti duomenų pateikimo terminai bei LTSA nutarimu sankcionuoto neveikimo faktinės ribos.
Nurodoma, kad apeliantas pateikė PDF formatu atspausdintą informaciją apie vairuotojų vairavimo ir poilsio režimą, tačiau nepateikė konkrečiai pareikalautų pirminių vairuotojų kortelių duomenų DDD formatu. Institucija neginčija, kad PDF dokumentuose galėjo būti tam tikros tyrimui reikšmingos informacijos. Vis dėlto, vien tokių dokumentų pateikimas nepatvirtina, kad buvo įvykdytas konkretus Institucijos reikalavimas pateikti vairuotojų kortelių DDD failus. Atsižvelgiant į tai, Institucijos reikalavimas pateikti pirminius DDD failus buvo susijęs su objektyviu poreikiu patikrinti konkrečių darbuotojų faktinės veiklos aplinkybes. Apelianto argumentas, kad pareiga pateikti duomenis buvo įvykdyta vien pateikus PDF formato išklotines, Institucijos vertinimu, nepaneigia nustatyto reikalautų DDD failų nepateikimo fakto.
Institucija taip pat nurodo, kad ji atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, susijusį su galimais darbo teisės pažeidimais, įskaitant nelegalų darbą. Šio patikrinimo metu buvo būtina įvertinti konkrečių darbuotojų faktinės darbo veiklos aplinkybes ir palyginti jas su darbdavio pateiktais darbo santykius bei darbo laiko apskaitą pagrindžiančiais dokumentais. Vairuotojų kortelių DDD failai yra reikšmingas informacijos šaltinis, nustatant darbuotojų faktinės veiklos laikotarpius, vairavimo ir poilsio režimą, galimus viršvalandžius, darbą naktį bei poilsio dienomis. Pirminių duomenų analizė taip pat gali būti reikšminga vertinant, ar darbuotojų faktinė veikla atitinka darbo sutartyse, darbo laiko apskaitos dokumentuose ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Institucijos vertinimu, pirminių DDD failų nepateikimas gali turėti platesnes pasekmes nei vien vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenų nepateikimas, kadangi gali apriboti galimybes nustatyti sunkesnius darbo teisės pažeidimus. Reikalavimas pateikti pirminius DDD failus buvo būtinas savarankiškoms Institucijos kontrolės funkcijoms įgyvendinti. Jo nevykdymas negali būti pateisinamas vien tuo, kad kita priežiūros institucija jau buvo paskyrusi administracinę nuobaudą už jos reikalautų duomenų nepateikimą.
Institucijos vertinimu, apelianto nurodoma teismų praktika savaime nepaneigia galimybės taikyti administracinę atsakomybę už atskirą teisėto reikalavimo nevykdymą, kai nustatoma, kad jis nesutampa su ankstesniu nutarimu jau sankcionuota faktine veika. Taip pat sutinkama, kad galutinė išvada dėl veikų savarankiškumo turi būti grindžiama konkrečių LTSA ir Institucijos nurodymų, jų vykdymo terminų bei sankcionuotų neveikimo epizodų palyginimu.
Teigiama, kad Institucijos reikalavimo nevykdymas vertintinas atsižvelgiant į konkrečiam atsakingam asmeniui pavestas funkcijas, jo galimybes užtikrinti duomenų pateikimą ir kitas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes. Taip pat pažymima, kad LTSA paskirtos baudos sumokėjimas savaime nepanaikina pareigos vykdyti kitų kompetentingų institucijų teisėtus reikalavimus. Institucija pripažįsta, kad dviejų paskirtų administracinių nuobaudų proporcingumo vertinimas yra neatsiejamas nuo atsakymo į klausimą, ar jos buvo paskirtos už skirtingas faktines veikas. Jeigu nustatoma, kad administracinės nuobaudos paskirtos už savarankiškus administracinius nusižengimus, vien jų bendros sumos dydis savaime nereiškia, kad pažeistas proporcingumo principas.
Institucija laikosi pozicijos, kad jos pareikalautų konkrečių keturių vairuotojų DDD failų nepateikimas po pakartotinio nurodymo sudarė pagrindą taikyti ANK 455 straipsnio 6 dalį. Institucijos reikalavimas buvo savarankiškas, susijęs su jos atliekamu patikrinimu ir būtinas galimiems darbo teisės pažeidimams nustatyti. Apelianto pateiktos PDF formato išklotinės nepakeitė pirminių DDD failų ir nesuteikė Institucijai galimybės atlikti reikiamos apimties savarankiškos duomenų analizės.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas APA1 nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 455 straipsnio 6 dalį, teigdamas, jog už analogiškus veiksmus jis jau buvo nubaustas LTSA nutarimu, todėl skundžiama nutartimi palikus galioti Institucijos nutarimą buvo pažeistas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės pateikiami tapatūs argumentai, kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktame skunde. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas pasisakė dėl visų esminių skundo argumentų, jiems iš esmės pritaria ir apeliacinis teismas, o tai, kad priimtas sprendimas netenkina apelianto lūkesčių, nedaro jo neteisingu ar nepagrįstu.
ANK 455 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenų nepateikimas, kai keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežantiems vežėjams buvo pateiktas pakartotinis prašymas juos pateikti, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta organizuoti juridinių asmenų keleivių ar krovinių vežimo veiklą, nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 (toliau – Reglamentas Nr. 165/2014) 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagal 35 straipsnio nuostatas atspausdintus įskaitomus registracijos lapus ir spaudinius transporto įmonės laiko suskirstytus chronologine tvarka ne trumpiau kaip metus nuo jų naudojimo pradžios, o jų kopijas pateikia atitinkamiems jų paprašiusiems vairuotojams. Transporto įmonės iš vairuotojų kortelių atsisiųstų duomenų kopijas ir spausdintines tų kopijų versijas taip pat pateikia atitinkamiems jų paprašiusiems vairuotojams. Įgaliotam kontroliuojančiam pareigūnui paprašius, registracijos lapai, spaudiniai ir perkelti duomenys jam parodomi arba perduodami.
Nagrinėjamu atveju apeliantas buvo nubaustas dėl to, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu, kuriam pavesta organizuoti įmonės krovinių vežimo veiklą pagal jam suteiktą licenciją, kontroliuojančiam pareigūnui pareikalavus (nurodžius), neteikė nurodytų keturių darbuotojų (vairuotojų) vairavimo ir poilsio režimo duomenų (vairuotojo kortelės duomenų – DDD failų), kai buvo pateiktas pakartotinis prašymas (nurodymas) juos pateikti, tuo pažeisdamas Reglamento Nr. 165/2014 33 straipsnio 2 dalies nuostatą.
Pažymėtina, kad ginčo byloje, jog būtent apeliantas buvo atsakingas už minėtų duomenų pateikimą byloje nėra, to nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams pateiktuose skunduose neginčija ir pats apeliantas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinis skyrius pateikė 2026 m. kovo 4 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2026 m. kovo 10 d. 08.30 val. atsiųsti el. paštu nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų kortelių duomenis (DDD failus) už laikotarpį nuo 2025 m. spalio mėnesio iki 2026 m. sausio mėnesio: NPD1 (gimusio (duomenys neskelbtini)), NPD2 (gimusio (duomenys neskelbtini)), NPD3 (gimusio (duomenys neskelbtini)), NPD4 (gimusio (duomenys neskelbtini)). Taip pat apeliantui buvo pateiktas ir minėtos institucijos 2026 m. kovo 10 d. nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (pakartotinis) iki 2026 m. kovo 12 d. 08.00 val. el. paštu pateikti ankstesniame nurodyme nurodytus duomenis.
Apeliantas skunde nurodo, kad nors ir ne DDD failais, tačiau duomenys Institucijai buvo pateikti. Bylos duomenys patvirtina, kas teisingai nurodoma ir atsiliepime, kad Institucijai tam tikri reikalaujami duomenys buvo pateikti PDF formatu. Tačiau šiuo atveju sutiktina su Institucija, kad vien tokių dokumentų pateikimas nepatvirtina, kad buvo įvykdytas konkretus reikalavimas, nes kaip minėta Institucija tiek pirminiame, tiek pakartotiniame nurodyme reikalavo pateikti būtent DDD failus. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad kaip pažymėjo Institucija atsiliepime, vairuotojų kortelių DDD failai yra reikšmingas informacijos šaltinis, nustatant darbuotojų faktinės veiklos laikotarpius, vairavimo ir poilsio režimą, galimus viršvalandžius, darbą naktį bei poilsio dienomis bei vertinant, ar darbuotojų faktinė veikla atitinka darbo sutartyse, darbo laiko apskaitos dokumentuose ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktuose pranešimuose nurodytas aplinkybes.
Taigi, aptarti duomenys patvirtina, kad Institucija reikalavo pateikti atitinkamus keturių įmonės darbuotojų duomenis būtent DDD failų formatu, tačiau apeliantas, būdamas atsakingas už tokių duomenų pateikimą, nei pagal pirminį, nei pagal pakartotinį nurodymą šio reikalavimo neįvykdė. Todėl apeliantas pagrįstai Institucijos nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 455 straipsnio 6 dalį, nes būtent šioje teisės normoje numatyta atsakomybėm tam, kas būdamas atsakingas už dispozicijoje nurodytų duomenų pateikimą, jų nepateikė pagal pakartotinį prašymą.
Kaip minėta, apelianto vertinimu, Institucijos nutarimu jis buvo nubaustas už analogiškas aplinkybes kaip ir LTSA 2026 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – LTSA nutarimas), dėl ko buvo pažeistas non bis in idem principas. Vis dėlto, įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, su tokiu skundo argumentu sutikti nėra jokio objektyvaus pagrindo, ką pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, o skunde pateikiami deklaratyvūs argumentai šios išvados nepaneigia.
Iš byloje esančio LTSA nutarimo matyti, kad apeliantas šiuo nutarimu buvo taip pat nubaustas administracine tvarka pagal ANK 455 straipsnio 6 dalį už tai, kad patikrinimui nepateikė privalomų pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 120 dienų darbo ir poilsio režimo duomenų už laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. spalio 26 d. (imtinai). Taip pat už tai, kad būdamas atsakingas už transporto veiklos organizavimą įmonėje, savo veiksmais ar neveikimu neužtikrino darbo ir poilsio režimo duomenų saugojimo įmonėje ne mažiau kaip vienerius metus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu apeliantas nubaustas pagal ANK 455 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu, kuriam pavesta organizuoti įmonės krovinių vežimo veiklą pagal jam suteiktą licenciją, kontroliuojančiam pareigūnui pareikalavus (nurodžius), neteikė nurodytų konkrečių keturių darbuotojų (vairuotojų) vairavimo ir poilsio režimo duomenų (vairuotojo kortelės duomenų – DDD failų), kai buvo pateiktas pakartotinis prašymas (nurodymas) juos pateikti.
Taigi, nors apeliantas ir teisingai nurodo, kad tiek LTSA, tiek Institucijos reikalaujamų duomenų laikotarpis iš dalies sutapo, tačiau tai niekaip nepaneigia Institucijos nutarimo pagrįstumo. Priešingai apelianto skundo argumentams, skundžiama nutartimi teisingai konstatuota, jog LTSA ir Institucijos priimti nutarimai nėra tapatūs ir motyvuotai pagrįsta kodėl, o būtent: tikrinimus atliko skirtingos institucijos; buvo vykdomos skirtingos priežiūros funkcijos; buvo reikalaujami skirtingi duomenys; buvo siekiama skirtingų teisėto reguliavimo tikslų, nes LTSA vertino transporto veiklos kontrolės ir kelių transporto reikalavimų laikymosi aspektus, o Institucija vertino darbo ir poilsio laiko apskaitos, darbo teisės normų laikymosi bei darbuotojų apsaugos aspektus. Tačiau dar kartą atkreiptinas apelianto dėmesys, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo esmę sudaro būtent tai, kad apeliantas nepateikė duomenų, kuriuos privalėjo pateikti pagal atitinkamos institucijos teisėtą reikalavimą, tuo tarpu aplinkybė, kokius duomenis buvo reikalaujama pateikti (šių duomenų turinys, laikotarpis ir panašiai), nesudaro pažeidimo esmės, kas pagrįstai konstatuota ir skundžiamoje nutartyje.
Vertindamas Institucijos nutarimu apeliantui paskirtą nuobaudą, apylinkės teismas konstatavo, jog ji yra adekvati ir proporcinga byloje nustatytų aplinkybių visumai, su šia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, Institucija, skirdama nuobaudą ir nustatydama jos dydį, įvertino nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (gailisi padaręs nusižengimą), kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Todėl apeliantui paskirta nuobauda atitinka jo asmenybę charakterizuojančių bei jo administracinių nusižengimų pavojingumą apibūdinančių duomenų visumą, ji nelaikytina per griežta ar neproporcinga. Taip pat skundžiama nutartim pagrįstai konstatuota, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą apeliantui skirti švelnesnę nuobaudą. Juo labiau, kad Institucijos nutarimu apeliantui paskirtos baudos dydis lygus sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui, o skunde nepateikta jokių argumentų, susijusių su skirta nuobauda.
Aptartų aplinkybių visumoje konstatuotina, kad apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo, nes skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl paliekama galioti, o administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.