Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2026-11-18 · Administracinė byla Nr. eA-665-815/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
eA-665-815/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01805-2024-5
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Beata Martišienė, Ernestas Spruogis (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, "Sūduvos vandenys"
Atsakovas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Trečiasis asmuo
RSA1
Administracinė byla Nr. eA-665-815/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01805-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 41
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – RSA1 ) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir atsakovas, LGKT) 2024 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. (23)SN-185)SP-5 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2024 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 21RE-236(AG-141/03-2024) (toliau – ir LAGK sprendimas). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo RSA1 buvo Bendrovės darbuotoja – Klientų aptarnavimo padalinio vadovė. RSA1 2023 m. spalio 2 d. su skundu kreipėsi į LGKT dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu. Bendrovė Sprendimu buvo pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 5 punktą, pagal kurį, įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, privalo už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį. Sprendimu nuspręsta „kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir siūlyti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus“. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į LAGK, tačiau skundas buvo atmestas.

Pareiškėjas teigė, kad viso ginčo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog darbo užmokesčio dydis RSA1 nustatytas griežtai vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, dėl to nėra jokio pagrindo išvadai, kad RSA1 nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti buvus diskriminaciją lyties pagrindu.

Pareiškėjas nesutiko su Sprendime ir LAGK sprendime nurodytais argumentais, jog Bendrovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos, t. y. nepaneigė RSA1 diskriminacijos dėl lyties fakto darbdaviui (pareiškėjui) 2023 m. sprendžiant dėl darbo užmokesčio padalinių vadovams padidinimo.

Bendrovė teigė, jog bendradarbiavo su LGKT, teikė visus turimus duomenis, kurių LGKT prašė, todėl, pareiškėjo nuomone, Tarnybai buvo pateikta pakankamai duomenų, kurie paneigia RSA1 diskriminavimo dėl lyties faktą. Tvirtino, jog Sprendimas nepagrįstas, nes priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių ir įrodymų, nulėmusių pareiškėjo sprendinius padalinių vadovams nustatyti skirtingą darbo užmokestį. O būtent: darbo stažo, darbo krūvio ir darbų masto, t. y. to, jog RSA1 tiek darbo stažas įmonėje, tiek ir jos turėtų pavaldžių padalinio darbuotojų skaičius buvo žymiai mažesni, negu kitų padalinių vadovų (skyrėsi nuo 2 iki 4 kartų). Šios aplinkybės įrodo, jog sprendimai dėl darbo užmokesčio skirtingo padidinimo padalinių vadovams buvo priimti atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, numatytus Bendrovės kolektyvinės sutarties sudėtinės dalies – Darbo apmokėjimo sistemos – 23 punkte (išsilavinimą, kvalifikacijos lygį, praktinę patirtį, atliekant panašaus pobūdžio darbus, papildomus įgūdžius ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą, darbo sudėtingumą, atsakomybės lygį, darbo krūvį, darbo mastą (intensyvumą neviršijant darbo laiko), savarankiškumo lygį, darbo funkcijų įvairovę, kitus, Bendrovės vadovo vertinimu, svarbius kriterijus), o ne kokiais nors diskriminaciniais pagrindais, kaip visiškai nepagristai Sprendime konstatavo LGKT.

Pareiškėjas nesutiko ir su LAGK sprendime esančiu vertinimu, kad Bendrovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos, nes, pareiškėjo nuomone, buvo pateikta pakankamai įrodymų (pareiškėjo paaiškinimai dėl RSA1 darbo užmokesčio padidinimą nulėmusių kriterijų, padalinių vadovų pareigybiniai nuostatai, Bendrovės vidinės tvarkos, Darbo apmokėjimo sistema bei darbo užmokesčiai) pagrindžiančių, jog priimant sprendimą dėl RSA1 padalinių vadovų darbo užmokesčio padidinimo buvo vertinami objektyvūs kriterijai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad Bendrovė, priimdama minėtus sprendimus, veikė pažeisdama Lygių galimybių įstatymo nuostatas. Tai, ar Bendrovės LGKT pateikti duomenys pakankami, yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kadangi, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ profesinės sąjungos nare ir tokiu būdu turėdama pareigą skųsti, prašyti pakeisti kritikuojamą kaip pasenusią ir neatitinkančią teisės aktų bei reglamentuojančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo kriterijus, Kolektyvinės sutarties darbo apmokėjimo sistemą (suderintą su profesinės sąjungos bei darbininkų profesinės sąjungos pirmininkais), tokios savo pareigos RSA1 neįgyvendino, todėl, pareiškėjo nuomone, RSA1 skundą LGKT parašė ne dėl diskriminavimo, o tik dėl tam tikrų subjektyvių ambicijų.

Pareiškėjas vertino, kad priimant Sprendimą, nebuvo atsižvelgta į objektyvius duomenis, suteikiančius pagrindą diferencijuoti padalinių vadovams mokamą darbo užmokestį, atsižvelgus į darbo apimties skirtumus ir dėl šios priežasties Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, nes jį priimant nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5 punkte įtvirtinto išsamumo principo, reiškiančio, jog viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes, konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniuose teisės aktuose diskriminacija pačia bendriausia šio žodžio prasme reiškia teisių sumažinimą arba atėmimą tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių. Asmenų lygybės principas iš esmės reiškia diskriminacijos draudimą, o diskriminacija dažniausiai suprantama kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas, atsižvelgiantį į lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius. Pagal Lietuvos antidiskriminaciniuose įstatymuose įtvirtintą teisinį reguliavimą diskriminacija siejama su konkrečiu asmeniu, kuris buvo traktuojamas mažiau palankiai tam tikroje situacijoje nei kitas asmuo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. Tiriant diskriminacijos fakto buvimą ar nebuvimą, yra lyginami keli žmonės, kurie skiriasi savo tapatybės požymiais, kitais požymiais, ir vertinama, ar tokiose pačiose, ar panašiose aplinkybėse jie traktuojami vienodai. Nurodė, kad vertinant galimą diskriminaciją būtina identifikuoti diskriminacijos pagrindą bei nustatyti, ar šiai santykių sričiai yra taikomas Lygių galimybių įstatymas.

Atsakovas teigė, kad RSA1 su skundu Tarnybai pateikė duomenis, jog jai vienai būnant padalinio vadovei – moteriai, pakeltas darbo užmokestis ne 150 Eur suma (kaip kitiems padalinių vadovams – vyrams), o 50 Eur suma. Pagal Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 5 punktą, darbdavys, įgyvendindamas lygias galimybes, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, privalo už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį, todėl LGKT kontrolierė, vadovaudamasi Lygių galimybių įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2023 m. spalio 6 d. raštu Nr. (23)SN-185)S-500 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Bendrovės vadovą, prašydama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos (kuo skubiau) pateikti paaiškinimą ir atsakyti į užduotus klausimus bei pateikti kitą reikšmingą informaciją. Taip pat 2024 m. sausio 2 d. LGKT atstovas elektroniniu paštu kreipėsi į Bendrovę, prašydamas pateikti papildomą informaciją apie padalinių vadovų gaunamą darbo užmokestį ir nurodyti duomenis, ar visi vadovai atlieka vienodos vertės darbą. Jei ne, informuoti, kokiais kriterijais remiantis nustatoma, kad vadovų darbo vertė yra nevienoda. Pažymėjo, kad Bendrovė, teikdama paaiškinimą, pateikė duomenis, jog Bendrovės darbuotojams (įskaitant ir padalinių vadovus) darbo užmokesčio dydis nustatomas atsižvelgiant į Darbo apmokėjimo sistemos 23 punkte nurodytus kriterijus: išsilavinimą, kvalifikacijos lygį, praktinę patirtį, atliekant panašaus pobūdžio darbus, papildomus įgūdžius ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą, darbo sudėtingumą, atsakomybės lygį, darbo krūvį, darbų mąstą (intensyvumas neviršijant nustatyto darbo laiko), savarankiškumo lygį, darbo funkcijų įvairovę, kitų, Bendrovės vadovo vertinimu, svarbių kriterijų. Taigi, LGKT nuomone, Bendrovė pateikė bendruosius kriterijus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo, Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 857 „Dėl Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ nuostatomis, kurios taikomos tvirtinant aprašus dėl darbo apmokėjimo tvarkos nustatymo.

Atsakovas, remdamasis Lygių galimybių įstatymo 4 straipsniu, nurodė, jog asmeniui skunde LGKT pateikus duomenis, leidžiančius daryti prielaidą dėl galimos diskriminacijos buvimo, skundžiamas asmuo, šiuo atveju Bendrovė, turi pareigą įrodyti (pateikti visus turimus įrodymus), kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas, t. y. duomenis, jog lytis neturėjo įtakos nustatant darbo užmokestį.

Atsakovas sutiko su skunde Bendrovės nurodytais argumentais, kad kiekviename padalinyje dirbančių darbuotojų skaičius yra skirtingas, jog konkretaus padalinio vadovo darbo apimtis vykdant išvardintas funkcijas tiesiogiai priklauso nuo pavaldžių darbuotojų skaičiaus (kuo daugiau darbuotojų, tuo daugiau padalinio vadovas sugaišta laiko paskirstydamas darbuotojams darbus, instruktuodamas, apmokydamas, tikrindamas jų žinias). Teigė, kad išvardinti kriterijai galbūt gali būti vertinami kaip darbo užmokesčio dydžio nustatymo kriterijai, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog Sprendime šie faktoriai LGKT nebuvo vertinami, nes skundžiamas asmuo (Bendrovė) jų nepateikė net ir po pakartotino 2024 m. sausio 2 d. el. paštu išsiųsto Bendrovei paklausimo.

Atsakovas paaiškino, kad Bendrovė pateikė lentelę, kurioje nurodyti Bendrovės padalinių vadovai pagal lytį, ir darbo užmokesčiai prieš pakėlimą ir po jo, o 2024 m. sausio 11 d. pateiktuose Bendrovės paaiškinimuose buvo išdėstyti analogiški argumentai, kaip ir 2023 m. spalio mėn. pateiktuose LGKT argumentuose, tačiau Bendrovė nepateikė argumentų dėl padalinių vadovų darbo stažo, kvalifikacijos, išsilavinimo, pavaldžių darbuotojų skaičiaus, darbo sudėtingumo ir pan. Bendrovės pagrindinis argumentas (atsakant į paklausimą) buvo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinės sutarties darbo apmokėjimo tvarkos 23 punkte nurodytų kriterijų, tačiau kaip tie kriterijai buvo taikomi konkretiems padalinių vadovams, koks buvo padalinių vadovų stažas, kvalifikacija, išsilavinimas, įgūdžiai, darbo sudėtingumas, atsakomybės lygis, krūvis ir pan., informacija LGKT nebuvo pateikta.

Atsakovas sutiko, kad Bendrovė pateikė Tarnybai visų Bendrovėje dirbančių padalinių vadovų pareigybės aprašymus, tačiau nurodė, jog juose nebuvo minimos aplinkybės, kurios buvo išdėstytos Bendrovės skunduose LAGK ir teismui. Paaiškino, kad vertinant pareigybės aprašymus taip pat sudėtinga nustatyti darbo sudėtingumo lygį, nes šis vertinimas, neturint Bendrovės, kaip profesionalaus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikėjo, pagrindimo galbūt būtų klaidingas ir netikslus, kadangi nėra aišku, kurios pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos ir kokia apimtimi yra atliekamos konkretaus asmens.

Atsakovas pažymėjo, kad apie Bendrovėje dirbančių padalinių vadovų darbo stažą, kvalifikaciją, pavaldžių darbuotojų skaičių LGKT sužinojo tik iš Bendrovės skundo LAGK, kuomet jau buvo priimtas Sprendimas, o etape, kai skundas pateiktas teismui, lygių galimybių kontrolierius taip pat negali atlikti vertinimo, nes Bendrovės įrodinėjimo pareiga pasibaigė lygių galimybių kontrolieriui priėmus Sprendimą.

Atsakovas dėl pareiškėjo argumentų, jog Bendrovėje dirbančių padalinių vadovų darbo užmokestis tiesiogiai koreliuoja su pavaldžių darbuotojų skaičiumi, atkreipė dėmesį, jog darbdavys nepateikė jokios skaičiavimo sistemos (pvz.: „žirklių“ nuo kiek iki kiek turint pavaldžių darbuotojų, darbo užmokestis kyla tam tikra suma). Skunde pateiktoje lentelėje Nr. 1 nurodyta, kad 17 pavaldžių darbuotojų turinčio padalinio vadovo darbo užmokestis sudaro 2 150 Eur, tačiau 27 pavaldžių darbuotojų turinčio padalinio vadovo – 2 200 Eur. Atsakovo nuomone, darbo užmokesčio skaičiavimo sistemos nebuvimas, o šiuo atveju, Lentelėje Nr. 1 chaotiškais kriterijais paremti duomenys patvirtina aplinkybę, kad 2023 m. darbo užmokestis Bendrovėje dirbantiems padalinių vadovams buvo keliamas nesiremiant Darbo apmokėjimo sistemos 23 punkte nurodytais kriterijais, tai neeliminuoja fakto, jog darbuotojo lytis buvo vienas iš kriterijų, lemiančių darbo užmokesčio nustatymą / pakėlimą. Vertinant teismui pateiktame skunde pateiktoje Lentelėje Nr. 2 duomenis, pažymėjo, kad tuo atveju, jei Bendrovės vadovo sprendimą lėmė minėti kriterijai, kyla klausimas, dėl kokios priežasties padalinio vadovo „X5“ stažas yra didesnis nei „X4“, kvalifikacinių pažymėjimų „X5“ turi 3, „X4“ - nei vieno, bet pastarojo darbo užmokestis pakeltas 50 Eur didesne suma, nei „X5“. Tuo atveju, jei darbo užmokestis buvo keliamas atsižvelgiant tik į dalykines padalinių vadovų savybes, vadovaujantis bendraisiais kriterijais, tikėtina, turėjo būti įvertintos ir padalinių vadovų savybės pagal likusius kriterijus: išsilavinimą, kvalifikacijos lygį, papildomus įgūdžius ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą, darbo sudėtingumą, atsakomybės lygį, savarankiškumo lygį, darbo funkcijų įvairovę.

Teigė, kad šiuo atveju Bendrovė pateikė tiek LAGK, tiek teismui argumentaciją pagal pasirinktus kriterijus, kurių vertinimas prieštaringas, nes skunde LAGK ir teismui pateikto skundo Lentelėje Nr. 2 nurodyta, kad „X5“ darbo užmokestis pakilo 100 Eur suma, o LGKT pateiktoje lentelėje - 150 Eur suma. Analogiška situacija ir su padalinio vadovu „X4“.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad diskriminacinio elgesio pagrindas ar priežastis paprastai nebūna atvirai ir tiesiogiai išreikšti, o įrodymai, galintys vienareikšmiškai pagrįsti diskriminacinius siekius, nebūna prieinami diskriminacija besiskundžiančiam asmeniui arba objektyviai negalimi. Todėl siekiant efektyvaus lygiateisiškumo principo įgyvendinimo praktikoje, taikomos diskriminaciją patyrusių asmenų padėtį lengvinančios priemonės, susijusios su įrodinėjimo pareigų paskirstymu diskriminacijos bylose. Tai reiškia, kad asmeniui pakanka kompetentingai institucijai nurodyti aplinkybes, kurios leidžia preziumuoti diskriminavimo faktą (prima facie (iš pirmo žvilgsnio) aplinkybes) – pradinius diskriminacijos įrodymus, o atsakovas turi įrodyti, jog jis diskriminavimo draudimo nepažeidė (paneigti prezumpciją). Priklausomai nuo bylos aplinkybių, pradiniais diskriminacijos įrodymais gali būti tam tikri statistiniai duomenys, parodantys diskriminacijos daromo poveikio skirtumus atskiroms asmenų grupėms, arba kiti duomenys, leidžiantys preziumuoti diskriminacijos fakto buvimą. Vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, kuris įpareigoja darbdavį įrodyti diskriminacijos fakto nebuvimą, atsakovas teigė, kad Bendrovė tyrime neįvykdė įrodinėjimo pareigos.

Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo argumentą, kad tiek LGKT, tiek LAGK buvo pateikta pakankamai įrodymų, nes Bendrovė kreipdamasi su skundu LAGK pateikė duomenis, kurių nebuvo pateikusi LGKT tyrimo metu. Tokiu būdu Bendrovė sąmoningai klaidina teismą. Atkreipė dėmesį, kad LGKT nebuvo pateiktas priedas „Pareigybių sąrašas“, kuris tarp neva tų pačių priedų, kurie buvo pateikti LGKT, įtrauktas į LAGK ir teismui pateiktų skundų priedų sąrašą. Tvirtino, jog skunde teismui nėra nei vieno LAGK sprendimo, kurį ginčija pareiškėjas, argumento, su kuriuo jis nesutinka. Tai įrodo pareiškėjo piktnaudžiavimą, bandant įvykdyti įrodinėjimo pareigą, nagrinėjant Sprendimo teisėtumą instancine tvarka.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo RSA1 atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 140 straipsnis (darbo užmokesčio nustatymas) nustato, kad darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, jog ją taikant būtų išvengta bet kokio diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais. Vyrams ir moterims už tokį patį ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. Toks pats darbas reiškia atlikimą darbo veiklos, kuri pagal objektyvius kriterijus vienoda ar panaši į kitą darbo veiklą tiek, kad abu darbuotojai gali būti sukeisti vietomis be didesnių darbdavio sąnaudų. Lygiavertis darbas reiškia, kad jis pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų, negu kitas palyginamasis darbas. RSA1 nuomone, Bendrovė piktnaudžiauja procesu, nes reaguodama į priimtus sprendimus, pateikia vis naujus duomenis, tokiu būdu bandydama paneigti diskriminacijos pagal lytį faktą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad pati Bendrovė nurodė, jog ankstesnis vadovas nustatydamas darbo užmokestį taikė ,,lygiavos“ principą, neatsižvelgdamas nei į padalinių vadovų patirtį, nei į turimus kvalifikacinius gebėjimus, pavaldžių darbuotojų skaičių, tačiau nepateikė duomenų, kokiu įmonės norminiu aktu naujasis vadovas ir kada nustatė kriterijus, kuriais vadovaujantis tam tikriems darbuotojams teikiamos didesnės privilegijos. Tvirtino, kad Bendrovės sprendimas skirtingai padalinių vadovams pakelti darbo užmokestį grįstas išskirtinai vidinėmis nuostatomis, o tokia pozicija nesuderinama nei su tarptautiniais, nei su nacionaliniais teisės aktais, kuriuose diskriminacija draudžiama. Darbo teisės požiūriu didžiausią reikšmę iš Tarptautinių žmogaus teisių chartijos dokumentų turi 1966 m. Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, saugantis asmenis nuo diskriminacijos savo reglamentavimo srityje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis tiesiogiai draudžia diskriminaciją, kuri suprantama kaip savavališkas asmens teisių atėmimas, ribojimas.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, tiek LGKT, tiek LAGK Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad LGKT 2023 m. spalio 2 d. buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens RSA1 skundas, kuriame ji nurodė dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klientų aptarnavimo padalinio vadove ir tarp padalinių vadovų esanti vienintelė moteris. Prašė išaiškinti ir padėti išspręsti dėl neaiškių (galbūt dėl diskriminavimo dėl lyties) aplinkybių susiklosčiusią situaciją, pateikdama informaciją, jog: 2022 m. sausio 20 d. Bendrovės padalinių vadovams buvo įteikti susitarimai dėl darbo sutarčių pakeitimų, kuriuose susitarta nuo 2022 m. vasario 1 d., jog Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: pareiginė (mėnesinė) alga 2 000,00 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. <…>. 2022 m. lapkričio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti naujasis direktorius, kuris 2023 m. sausio 23 d. parengė susitarimus vadovams dėl darbo sutarčių pakeitimo. Susitarime su trečiuoju suinteresuotu asmeniu RSA1 darbdavys įsipareigojo nuo 2023 m. vasario 1 d. jai, kaip Klientų aptarnavimo padalinio vadovei, mokėti 2 050 Eur pareiginę (mėnesinę) algą, t. y. darbo užmokestį pakelti 50 Eur. 2023 m. rugsėjo mėn. pabaigoje RSA1 sužinojo, kad kitų padalinių vadovų darbo užmokestis buvo pakeltas net kelis kartus didesnėmis sumomis, nei jai: Energetikos ir ūkio padalinio vadovui 2023 m. sausio 23 d. pasiūlyta tris kartus didesnė suma, t. y. nuo 2 000 Eur bazinės algos buvo siūlomas 2 150 Eur darbo užmokestis (didintas 150 Eur). Kiti padalinių vadovai taip pat patvirtino, kad jiems susitarime siūlomas darbo užmokestis yra gerokai didesnis nei RSA1. Nurodė, kad kolektyvinės sutarties punktas Nr. 23 numato kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbo užmokesčio dydis. Tvirtino maksimaliai atitinkanti Klientų aptarnavimo padalinio vadovo pareiginiuose nuostatuose esančius kvalifikacinius reikalavimus bei tai, jog žemesnę kvalifikaciją, mažesnę darbo patirtį ir kt. svarbių kriterijų neatitikinantys padalinių vadovai gauna kelis kartus didesnį darbo užmokestį.

LGKT 2023 m. spalio 6 d. išsiuntė Bendrovei paklausimą Nr. (23)SN-185)S-500 „Dėl informacijos patiekimo“ (toliau – ir Paklausimas 1), kuriuo prašė per 5 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos (kuo skubiau) pateikti paaiškinimą ir atsakyti į pateiktus klausimus, susijusius su trečiojo suinteresuoto asmens RSA1 2023 m. spalio 2 d. skunde nurodytomis aplinkybėmis, taip pat pateikti kitą, Bendrovės nuomone, svarbią informaciją dėl skunde išdėstytų aplinkybių.

Bendrovės direktorius 2023 m. spalio mėn. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad jam nėra žinoma, jog RSA1 būtų diskriminuojama darbe dėl lyties. Bendrovėje tiek padalinių vadovams, tiek ir kitiems darbuotojams darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis galiojančia Darbo apmokėjimo sistema, kuri yra Kolektyvinės sutarties sudėtinė dalis. Pareiškėjos RSA1 nurodytu laikotarpiu 2023 m. vasario 1 d. galiojo 2019 m. balandžio 26 d. pasirašyta darbdavio ir Bendrovėje veikiančių profesinių sąjungų kolektyvinė sutartis. Nurodė Darbo apmokėjimo sistemos 6, 7 punktų nuostatas, taip pat, jog Bendrovės darbuotojams (įskaitant ir padalinių vadovus) darbo užmokesčio dydis nustatomas atsižvelgiant į Darbo apmokėjimo sistemos 23 punkte nurodytus kriterijus (išsilavinimą, kvalifikacijos lygį, praktinę patirtį, atliekant panašaus pobūdžio darbus, papildomus įgūdžius ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą, darbo sudėtingumą, atsakomybės lygį, darbo krūvį, darbų mąstą (intensyvumas neviršijant nustatyto darbo laiko), savarankiškumo lygį, darbo funkcijų įvairovę), kitus, Bendrovės vadovo vertinimu, svarbius kriterijus. Darbo apmokėjimo sistemos 1 priede nurodyti darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus mėnesinis darbo užmokestis). Darbo užmokestis padalinių vadovams skiriamas vadovaujantis Darbo apmokėjimo sistemos nuostatomis ir turi atitikti nurodytas minimalaus ir maksimalaus bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio ribas. Nuo 2023 m. vasario 1 d. darbo užmokestis buvo didinamas ne visiems padalinių vadovams. RSA1 darbo užmokestis nuo 2023 m. vasario 1 d. buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad nuo 2022 m. spalio 1 d. buvo perkeltos pareigybės ir darbuotojai iš jos vadovaujamo Klientų aptarnavimo padalinio į Tinklų padalinį (1 priedas). Tokiu būdu sumažėjo jos darbo krūvis, darbo funkcijų įvairovė, atsakomybės lygis. Nepaisant šių aplinkybių, jai buvo padidintas darbo užmokestis. Padalinių vadovų pareiginiuose nuostatuose (2–8 priedai) dalis nurodytų funkcijų yra vienodos (vadovauti padaliniui, planuoti ir organizuoti sklandų bei efektyvų padalinio darbą, užtikrinti savalaikį ir tinkamą padalinio kompetencijai priskirtų funkcijų ir Bendrovės direktoriaus įsakymų vykdymą ir kitos bendro pobūdžio panašios funkcijos), tačiau kitos funkcijos, kurios nurodomos padalinių vadovų pareiginiuose nuostatuose, iš esmės skiriasi. Bendrovė yra viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, kurio pagrindinė funkcija yra nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas Marijampolės savivaldybės teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, padalinių vadovų (Tinklų, Nuotekų ir dumblo tvarkymo, Vandens gavybos, Energetikos ir ūkio padalinių) pareiginiuose nuostatuose nurodytos funkcijos, susijusios su pagrindine Bendrovės veiklos funkcija (organizuoti nepertraukiamą vandens tiekimą iš vandens paėmimo įrenginių, užtikrinti nuolatinį (atitinkantį saugos ir kokybės teisės aktų reikalavimus), geriamojo vandens patekimą į skirstomuosius vandentiekio tinklus; organizuoti padalinio vykdomus darbus pagal reikiamus režimus, technologijas ir techninės eksploatacijos reikalavimus; organizuoti nepertraukiamą paruošto geriamojo vandens pristatymą abonentams ir vartotojams Bendrovei nuosavybės teise priklausančia ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra; organizuoti nepertraukiamą nuotekų surinkimą iš abonentų ir vartotojų Bendrovei nuosavybės teise priklausančia ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra; užtikrinti nepertraukiamą energetikos įrenginių darbą ir panašios funkcijos). Bendrovėje yra patvirtinta Lygių galimybių politika (9 priedas), Smurto ir priekabiavimo prevencijos politika (10 priedas). Darbuotojai su šiais Bendrovės vidaus dokumentais supažindinami pasirašytinai. Dokumentai yra skelbiami vidaus interneto tinkle. Papildomai paaiškino, kad RSA1 pateikti duomenys nėra tikslūs ir teisingi. Ji nėra vienintelė moteris, vadovaujanti padaliniui (Laboratorijos skyriui vadovauja moteris). Nė vienas padalinio vadovas nėra RSA1 atskleidęs duomenų apie savo darbo užmokestį ar jo didinimą. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, prašė, vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pripažinti RSA1 skundą nepagrįstu. Kartu su šiuo raštu pateikė padalinių ir skyrių vadovų pareiginius nuostatus, darbo tvarkos taisykles, smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką bei rašto turinyje pateikė Darbo apmokėjimo sistemos 1 priedu nustatytas darbuotojų pareigybių bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio minimalias ir maksimalias ribas.

LGKT 2024 m. sausio 2 d. el. laišku (toliau – ir Paklausimas 2) kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti papildomą informaciją: visų Bendrovėje dirbančių skyriaus vadovų, nuasmeninant vardus ir pavardes, nurodant tik lytį, duomenis dėl gaunamo darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) už paskutinį pusmetį. Taip pat nurodyti duomenis, ar visi skyriaus vadovai atlieka vienodos vertės darbą. Jei ne, prašė nurodyti, kokie kriterijai nulemia teiginį dėl skyriaus vadovų nevienodos darbo vertės. Paaiškino, jog tikrinant diskriminacijos atvejus darbo santykiuose dėl nevienodo darbo užmokesčio, būtina atlikti asmenų, kurių darbo užmokestis skiriasi, palyginimą.

Bendrovė 2024 m. sausio mėn. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus nurodydama, kad tiek padalinių vadovams, tiek ir kitiems darbuotojams darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis galiojančia Darbo apmokėjimo sistema, kuri yra Kolektyvinės sutarties sudėtinė dalis. Padalinių vadovų pareiginiuose nuostatuose dalis nurodytų funkcijų yra vienodos (vadovauti padaliniui, planuoti ir organizuoti sklandų bei efektyvų padalinio darbą, užtikrinti savalaikį ir tinkamą padalinio kompetencijai priskirtų funkcijų ir Bendrovės direktoriaus įsakymų vykdymą ir kitos bendro pobūdžio panašios funkcijos), tačiau kitos funkcijos, kurios nurodomos padalinių vadovų pareiginiuose nuostatuose, iš esmės skiriasi. Bendrovė yra viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, kurio pagrindinė funkcija yra nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas Marijampolės savivaldybės teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, padalinių vadovų (Tinklų, Nuotekų ir dumblo tvarkymo, Vandens gavybos, Energetikos ir ūkio padalinių) pareiginiuose nuostatuose nurodytos funkcijos, susijusios su pagrindine Bendrovės veiklos funkcija (organizuoti nepertraukiamą vandens tiekimą iš vandens paėmimo įrenginių, užtikrinti nuolatinį (atitinkantį saugos ir kokybės teisės aktų reikalavimus), geriamojo vandens patekimą į skirstomuosius vandentiekio tinklus; organizuoti padalinio vykdomus darbus pagal reikiamus režimus, technologijas ir techninės eksploatacijos reikalavimus; organizuoti nepertraukiamą paruošto geriamojo vandens pristatymą abonentams ir vartotojams Bendrovei nuosavybės teise priklausančia ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra; organizuoti nepertraukiamą nuotekų surinkimą iš abonentų ir vartotojų Bendrovei nuosavybės teise priklausančia ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra; užtikrinti nepertraukiamą energetikos įrenginių darbą ir panašios funkcijos). Bendrovės darbuotojams (įskaitant ir padalinių vadovus) darbo užmokesčio dydis nustatomas atsižvelgiant į Darbo apmokėjimo sistemos 23 punkte nurodytus kriterijus. Pagal Darbo apmokėjimo sistemos 7 punktą, įgyvendinant darbuotojų lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, darbuotojo darbo užmokestis be diskriminavimo reiškia nediskriminacinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius pinigais, kuriuos darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą. Taip pat Bendrovė pateikė nuasmenintus duomenis, nurodant lytį, apie Bendrovės padalinių vadovams priskaičiuotą darbo užmokestį per 2023 m. sausio–birželio mėnesius, atskaičius mokesčius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog LGKT ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasi Lygių galimybių įstatymo 16, 17 straipsniais bei 29 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nusprendė kreiptis į Bendrovę ir siūlyti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus, konstatavusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 5 punkte įtvirtintą pareigą darbdaviui nustatant darbo užmokestį užtikrinti, jog už tokį patį ar vienodos vertės darbą būtų mokamas vienodas darbo užmokestis. Tokią LGKT konstataciją lėmė ginčo tyrimo metu nustatytos aplinkybės, jog: Bendrovė, teigdama, kad darbo užmokestis visiems darbuotojams mokamas vadovaujantis Darbo apmokėjimo sistemos 6 punktu, turėjo pareigą įrodyti, jog lygių galimybių principas mokant darbo užmokestį nebuvo pažeistas; Bendrovė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinių vadovų ir laboratorijos skyriaus vadovės pareigybių aprašymus, darbo užmokesčio lentelę bei vidinius teises aktus, tačiau nepateikė argumentų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad lyties pagrindas neturėjo įtakos nustatant padidintą darbo užmokestį padalinių vadovams, t. y. neįvykdė įrodinėjimo pareigos, įtvirtintos Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje. Sprendime ši išvada detalizuota šiais argumentais: atsižvelgus į Klientų aptarnavimo padalinio vadovo pareigybės aprašyme išdėstytas funkcijas, tikėtina, kad Bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. K-213 į Tinklo padalinį darbuotojai buvo perkelti ne dėl tikslo sumažinti RSA1 darbo krūvį, atsakomybę ir funkcijų įvairovę, o siekiant reorganizuoti Bendrovėje nustatytą organizacinę struktūrą ir darbuotojus, kurių kompetencija bei atliekamų funkcijų pobūdis nepriklauso atitinkamo padalinio veiklos sričiai. Bendrovės argumentas, jog, pervedus kelis darbuotojus iš Klientų aptarnavimo padalinio į Tinklo padalinį, sumažėjo Bendrovės darbo funkcijų įvairovė ir atsakomybės lygis, vertintinas kritiškai. Klientų aptarnavimo padalinio vadovo pareigybės aprašymas po minėtos reorganizacijos nebuvo pakeistas, RSA1 darbo funkcijos ir atsakomybė liko nepakitusios. Vertinant Bendrovės vadovo sprendimą – nuo 2023 m. vasario 1 d. pakelti darbo užmokestį darbuotojams, nepagrindžiant sprendimo objektyviais kriterijais ir tiksliais finansiniais paskaičiavimais, tikėtina, kad šis sprendimas galėjo būti paremtas iškirtinai jo vidiniu įsitikinimu, t. y., sprendimas pakelti darbo užmokestį padalinių vadovams vienokia ar kitokia suma galėjo būti grįstas darbuotojo lytimi, o ne Darbo apmokėjimo sistemos 23 dalyje nustatytais kriterijais. Pagal Bendrovės direktoriaus 2023 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-12 patvirtintą organizacijos struktūrą, Bendrovėje yra 6 padaliniai: Nuotekų ir dumblo tvarkymo, Vandens gavybos, Energetikos ir ūkio, Tinklo, Klientų aptarnavimo ir Finansų valdymo. Darbdavys nenurodė, kurių konkrečių padalinių vadovams darbo užmokestis buvo pakeltas nuo 2023 m. vasario mėn. Taip pat nepateikta duomenų, kokiais kriterijais remiantis kitų padalinių vadovams darbo užmokestis pakeltas ne 50 Eur, o 150 Eur suma. Darbdavys pažymėjo, kad darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Darbo apmokėjimo sistemoje nurodytais kriterijais, tačiau nepateikė atsakymo į klausimą: „Dėl kokios priežasties Pareiškėjai nustatytas mažesnis darbo užmokestis nei kitų padalinių vadovams?“. Nagrinėjamu atveju Bendrovė pateikė duomenis, kad kaip Klientų aptarnavimo padalinio vadovei, nuo 2023 m. vasario mėn. darbo užmokestis pakilo 50 Eur, tačiau kitų padalinių vadovams, kurie yra vyrai, – 150 Eur suma. Bendrovė tapatina padalinio vadovo ir skyriaus vadovo pareigybes, tačiau nepateikia duomenų, patvirtinančių, kad skyriaus vadovo darbo vertė yra tokia pati arba kaip ir padalinio vadovo. Atsižvelgiant į Bendrovės organizacinę struktūrą, patvirtintą Bendrovės direktoriaus 2023 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-12, ir į Bendrovės pareigybių sąrašą, patvirtintą Bendrovės direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. K-205, padaliniams priklauso ne tik pavieniai darbuotojai, bet ir skyriai, todėl padalinys yra didesnis struktūrinis organas nei skyrius. Faktą, kad skyriaus vedėjas nėra prilyginamas padalinio vadovui, patvirtina ir Bendrovės pateikta darbo užmokesčio lentelė, kurioje nurodyta, jog visų padalinių vadovų darbo užmokestis iki 2023 m. vasario mėn. siekė 2 000 Eur, o skyriaus vadovo – 1 880 Eur. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, tikėtina, kad skyriaus vadovo pareigybė nėra vienodos ar vertės kaip padalinio vadovo. Nesant panašių aplinkybių, subjektų palyginimo funkcija nėra įmanoma. Bendrovė taip pat minėjo aplinkybę, kad darbo užmokestis buvo pakeltas ne visų padalinių vadovams. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju vertintinos aplinkybės ne dėl darbo užmokesčio padidėjimo ar nepadidėjimo, o dėl padidėjusio darbo užmokesčio, mokamo skirtingų padalinių vadovams, skirtumo, atsižvelgiant į jų lytį. Tiriant diskriminacijos fakto buvimą ar nebuvimą, yra lyginami keli įmonės, kurie skiriasi savo tapatybės požymiais, kitais požymiais, darbuotojai ir vertinama, ar tokiose pačiose aplinkybėse jie traktuojami vienodai. Kitaip tariant, tiriant diskriminacijos faktą, būtina atlikti palyginimą ir nustatyti, ar asmuo, kuriam priskirtinas tam tikras požymis, (ne)atsidūrė blogesnėje padėtyje, nei asmuo, neturintis tam tikro požymio.

Bendrovė, gavusi Sprendimą, 2024 m. vasario mėn. pateikė LGKT raštą „Dėl sprendimo“, informuodama apie darbo santykių su trečiuoju suinteresuotu asmeniu RSA1 nutraukimą bei nesutikimą su Sprendimu. Bendrovė Sprendimą apskundė LAGK, kuri, ištyrusi šalių pateiktą medžiagą, konstatavo, kad: Bendrovė, vykdydama Lygių galimybių įstatymo reikalavimus, norėdama paneigti prezumpciją dėl diskriminacijos dėl lyties, turėjo įrodyti, jog skirtingas darbo užmokestis buvo mokamas dėl objektyvios priežasties, nesusijusios su lytimi, tačiau tokių duomenų LAGK nepateikė; atsakovo įgaliota atstovė šias aplinkybes pakomentavo LAGK posėdyje; LAGK padarė išvadą, jog Bendrovė LGKT atliktame tyrime Nr. (23)SN-185)SP-5 neįvykdė Lygių galimybių įstatymo nuostatų, reikalaujančių įrodyti, kad diskriminacijos pagal lytį fakto nebuvo.

Teismas rėmėsi Lygių galimybių įstatymo 1, 2, 4, 14 straipsnių, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3, 6, 10, 11 straipsnių, nuostatomis. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, jog, priešingai nei nurodyta Sprendime, jis įvykdė Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje reglamentuotą jam priskirtą įrodymo, kad lygių galimybių principas trečiojo suinteresuoto asmens RSA1 atžvilgiu nebuvo pažeistas, pareigą ir LGKT tyrimo metu pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, jog sprendimai dėl darbo užmokesčio padidinimo 2023 m. vasario 1 d. padalinių vadovams buvo priimti remiantis Darbo apmokėjimo sistemos 23 punkte reglamentuotais objektyviais kriterijais, paneigė diskriminacijos dėl lyties fakto prezumpciją, o LGKT priėmė neteisėtą ir nepagrįstą, išsamumo principui prieštaraujantį Sprendimą. LGKT neatsižvelgė į objektyvius duomenis, suteikiančius pagrindo diferencijuoti padalinių vadovams mokamą darbo užmokestį pagal papildomus įgūdžius ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą (kvalifikaciją) bei darbo apimties skirtumus: darbo krūvį ir mastą, nustatomą pagal padalinio vadovo turimų pavaldžių darbuotojų skaičių bei darbo organizavimo pobūdį.

Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą bei pačių bylos šalių atstovų paaiškinimus, nurodytus pareiškėjo argumentus vertino kaip nepagrįstus ir atmetė. Pažymėjo, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog jis yra detaliai motyvuotas, jame įvertinti visi pareiškėjo LGKT pateikti argumentai dėl ginčo situacijos į Paklausimą 1 ir Paklausimą 2, bei dokumentai. Šiuo atveju pareiškėjas nei LAGK, nei teismui pateiktais duomenimis nepaneigė Sprendime LGKT konstatuotų aplinkybių, jog Bendrovė nepateikė tiriant diskriminacijos darbo santykiuose dėl nevienodo darbo užmokesčio faktą palyginimui – ar asmuo, kuriam priskirtinas tam tikras (-i) požymis (-iai), (ne)atsidūrė blogesnėje padėtyje, nei asmuo, neturintis tam tikro (-ų) požymio (-ių) – atlikti būtinų ir Paklausimu 1, Paklausimu 2 LGKT reikalautų pateikti duomenų: dėl kokios priežasties RSA1 nustatytas mažesnis darbo užmokestis nei kitų padalinių vadovams (pakeltas tik 50 Eur, o ne 150 Eur suma, kaip kitiems padalinių vadovams).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pareiškėjas tiek LAGK, tiek teismui teiktu skundu ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovo duotais paaiškinimais detalizavo priežastis, nulėmusias trečiojo suinteresuoto asmens RSA1 situacijos dėl 2023 m. vasario 1 d. darbo užmokesčio padidinimą 50 Eur, skirtingai nei kitiems pareiškėjo padalinių vadovams (100-150 Eur), aiškindamas, jog pareiškėjo sprendimai dėl darbo užmokesčio padidinimo 2023 m. vasario 1 d. padalinių vadovams buvo priimti remiantis Darbo apmokėjimo sistemos 23 punkte reglamentuotais objektyviais kriterijais, diferencijuojant pareiškėjos padalinių vadovams mokamą darbo užmokestį pagal papildomus įgūdžius ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą (kvalifikaciją) bei darbo apimties skirtumus: darbo krūvį ir mastą, nustatomą pagal padalinio vadovo turimų pavaldžių darbuotojų skaičių bei darbo organizavimo pobūdį. Šiuos argumentus Bendrovė grindė skundo Lentelėse Nr. 1 ir Nr. 2 pateiktais nuasmenintais 2022 m. liepos 1 d. ir 2023 m. vasario 1 d. duomenimis apie skirtingų padalinių vadovų darbo stažą Bendrovėje, jiems pavaldžių darbuotojų skaičiumi, papildomus gebėjimus (kvalifikacijos pažymėjimus) ir darbo užmokesčio pasikeitimais, rodančiais, jog RSA1, kaip Klientų aptarnavimo padalinio vadovės, situacija skyrėsi nuo kitų pareiškėjo padalinių vadovų šiais Darbo apmokėjimo sistemos 23 punkte reglamentuotais kriterijais: mažesniu darbo stažu, sumažėjusiu ir mažesniu, nei kitų padalinių vadovų, jos kuruojamo padalinio darbuotojų skaičiumi. Taip pat šių lentelių duomenys rodo, jog kitiems Bendrovės padalinių vadovams darbo užmokestis 2023 m. vasario 1 d. buvo padidintas ne vienodomis, tačiau skirtingomis sumomis (X5 – 100 Eur; X2, X4 – 150 Eur). Teismas reikšminga aplinkybe laikė tai, jog pareiškėjas šiuos duomenis apie Bendrovės padalinių vadovų darbo stažus, įgūdžius ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą (kvalifikaciją) bei darbo apimties skirtumus ir juos nulėmusias aplinkybes (padalinių darbuotojų skaičius) pateikė tik įgyvendindamas savo apskundimo teisę, t. y. su skundais kreipiantis dėl Sprendimo panaikinimo ikiteismine bei teismine tvarka, o ne atliekamo ginčo tyrimo bei Sprendimo priėmimo metu. Aplinkybes, jog minėti duomenys pareiškėjo nebuvo pateikti ir žinomi LGKT ginčo tyrimo ir Sprendimo priėmimo metu, bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir pareiškėjo atstovas. Taigi dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas minėtų duomenų neteikė, nors Bendrovei buvo sudarytos net dvi galimybės (atsakant į Paklausimą 1 ir Paklausimą 2) pateikti visus (pareiškėjo pageidaujamus ir jo laikomus svarbiais RSA1 skundui išnagrinėti) duomenis, todėl, pareiškėjui pasirinkus veikti tokiu būdu, jis turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.

Teismas pažymėjo, kad palyginus pareiškėjo LGKT 2024 m. sausio mėn. atsakymu į Paklausimą 2 pateiktus nuasmenintus duomenis apie Bendrovės padalinių vadovų, nurodant lytį, gautą darbo užmokestį 2023 m. sausio-birželio mėn. teismo posėdžio metu iš pareiškėjo atstovo pateiktų paaiškinimų su teismui pateiktame skunde Lentelėje Nr. 2 (kuria pareiškėjas grindžia skundo dalyką ir kurioje, pareiškėjo atstovo teismo posėdžio duotu paaiškinimu, pareiškėjas pateikė tikslius duomenis, aktualius ginčo situacijai) pateiktais duomenimis matyti, jog RSA1 darbo užmokesčio padidėjimo duomenys tapatūs (padidėjimas 50 Eur; 2 050 (sausio mėn. – 200), tačiau kitų Bendrovės padalinių vadovų (vyrų) X2, X4, X5 duomenys apie 2023 m. vasario 1 d. darbo užmokesčio pasikeitimą skiriasi. LGKT tyrimo metu buvo pateikti duomenys, jog X2 ir X4 darbo užmokestis buvo padidintas 200 Eur, o X5 padidintas 150 Eur, tačiau LAGK ir teismui pareiškėjas pateikė duomenis, jog X2 ir X4 darbo užmokestis buvo padidintas 150 Eur, o X5 – 100 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog LGKT tyrimo bei Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas, nors ir teikė informaciją pagal LGKT siųstus paklausimus, tačiau pateikė ne tik ne visą pareikalautą, neišsamią (nepakankamą) informaciją, tačiau netgi ir netikslią informaciją, reikalingą ginčo Sprendimui priimti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, jog tyrimo ir Sprendimo priėmimo metu Bendrovė LGKT pateikė aiškius ir konkrečius duomenis, kurie būtų leidę atlikti ginčo tyrimą – duomenų, ar darbdaviui sprendžiant jo padalinių vadovų darbo užmokesčio padidinimo klausimą, RSA1 dėl lyties (kaip moteris) (ne)atsidūrė blogesnėje padėtyje, nei kitų padalinių vadovai (vyrai), kurių darbo užmokesčio padidinimo klausimas buvo sprendžiamas 2023 m. vasario mėn. Sprendimo priėmimo metu pareiškėjo pateikti padalinių vadovų nuostatai, vidinės tvarkos bei duomenys apie darbo užmokestį 2023 m. sausio-birželio mėn. leido identifikuoti tik dalį Darbo apmokėjimo sistemos 23 punkte nurodytų kriterijų (kvalifikacinius reikalavimus, teisės, pareigas ir atsakomybes, savarankiškumo lygį darbo funkcijų įvairovę, darbo užmokesčių dydį ir pan.), tačiau ne Bendrovės kolektyvinėje sutartyje reglamentuotos Darbo apmokėjimo sistemos 23.3–23.7 papunkčiuose numatytus darbuotojų darbo užmokesčio dydį lemiančius kriterijus (praktinę padalinių vadovų patirtį, atliekant panašaus pobūdžio darbus, papildomus įgūdžius ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą, darbo sudėtingumą, atsakomybės lygį, darbo krūvį, darbų mąstą (intensyvumą neviršijant nustatyto darbo laiko), kuriais pareiškėjas ginčo atveju siekia paneigti diskriminacijos dėl lyties prezumpciją, Sprendimu konstatuotą pareiškėjo padarytą Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 5 punkte įtvirtintos pareigos darbdaviui nustatant darbo užmokestį užtikrinti, kad už tokį patį ar vienodos vertės darbą būtų mokamas vienodas darbo užmokestis, pažeidimą RSA1 atžvilgiu.

Atsiliepimas

Teismas pažymėjo, kad ginčo situaciją vertino ginčijamo Sprendimo priėmimo momentu buvusių aplinkybių kontekste. Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingai, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pareiškėjo naujai su skundais LAGK ir teismui lentelėse pateikti duomenys (darbo stažas, padalinio darbuotojų skaičius, kvalifikacijos pažymėjimų skaičius), kuriais pareiškėjas nesirėmė LGKT atliekamo ginčo tyrimo metu, t. y. kurie objektyviai nebuvo ir negalėjo būti žinomi LGKT, nes pareiškėjas jų neatskleidė, nepagrindžia Bendrovės ikiteismine bei teismine tvarka pateiktų skundų argumentų, neįrodo, kad LGKT pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog padalinių vadovams (taip pat ir RSA1) 2023 m. vasario mėn. darbo užmokestis buvo diferencijuotai padidintas remiantis vien tik objektyviais kriterijais, t. y. neegzistavus tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos Klientų aptarnavimo padalinio vadove dirbusios RSA1 atžvilgiu bei, jog Sprendime LGKT nurodė ir įvertino ne visas RSA1 skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes. Taigi nepaneigia Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei nepažeidžia pareiškėjo skunde nurodomo VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtinto išsamumo principo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog skundžiamas asmuo (pareiškėjas) turėjo įrodyti, kad ginčo atveju lygių galimybių principas nebuvo pažeistas, taigi vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnio nuostata (analogiškai įtvirtinta ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsnyje), pareiškėjas, reaguodamas į jo darbuotojos RSA1 skunde LGKT pateikus duomenis dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu buvimo, turėjo pareigą įrodyti (pateikti visus turimus įrodymus), jog lygių galimybių principas nebuvo pažeistas, t. y. duomenis, kad darbuotojos RSA1 lytis neturėjo įtakos nustatant darbo užmokestį. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas pateikė paaiškinimus (į Paklausimą 1 ir Paklausimą 2), kuriuose išvardino visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinės sutarties Darbo apmokėjimo sistemos 23 punkte reglamentuotus bendruosius kriterijus darbuotojų darbo užmokesčiui nustatyti, nurodė, jog RSA1 nėra vienintelė padaliniui vadovaujanti moteris bei, jog jai darbo užmokestis nuo 2023 n. vasario 1 d. buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad nuo 2022 m. spalio 1 d. buvo perkeltos pareigybės ir darbuotojai iš jos vadovaujamo Klientų aptarnavimo padalinio į Tinklų padalinį, t. y. tokiu būdu sumažėjo RSA1 darbo krūvis, darbo funkcijų įvairovė, atsakomybės lygis. Tačiau, norint įrodyti diskriminaciją, neišvengiamas palyginimo elementas, nes reikia įrodyti, kad vieno asmens traktavimas yra mažiau palankus nei kito panašioje situacijoje esančio asmens vien tik dėl to, jog pirmasis asmuo turi tam tikras savybes, esančias diskriminacijos pagrindu. Taigi pati diskriminacijos esmė lemia, kad galbūt diskriminuojamo asmens ar asmenų grupės padėtis turi būti lyginama su kitu asmeniu ar asmenų grupe, kurie yra analogiškoje arba labai panašioje padėtyje.

Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju pareiškėjas LGKT nepateikė prašytų duomenų (skirtingo (ne)traktavimo aplinkybei nustatyti) palyginimui atlikti, t. y. duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo atsakymuose (į Paklausimą 1, Paklausimą 2) nurodytus argumentus, jog ginčo atveju sprendžiant padalinių vadovų darbo užmokesčio (padidinimo) klausimą darbdavys visų padalinių vadovų (taip pat ir RSA1 atžvilgiu) de facto (faktiškai) visus atsakymuose paminėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinės sutarties Darbo apmokėjimo sistemos 23 punkte reglamentuotus bendruosius kriterijus įvertino bei kokie duomenys šiuos sprendinius nulėmė. Tačiau ginčo atveju byloje ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, jog pareiškėjas nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinės sutarties Darbo apmokėjimo sistemos 23,.3, 23.4, 23.7 papunkčiuose reglamentuotus kriterijus pagrindžiančių duomenų (apie Bendrovės padalinių vadovų darbo stažą, įgūdžius ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą (kvalifikaciją) bei darbo apimties skirtumus ir juos nulėmusias aplinkybes (padalinių darbuotojų skaičius).

Teismas vertino, jog pareiškėjas pateikė argumentaciją pagal jo subjektyviai pasirinktus kriterijus, kurių vertinimas prieštaringas, ir jų nepagrindė, t. y. neįvykdė teisės aktų nuostatų reikalaujančių įrodyti, kad diskriminacijos pagal lytį fakto ginčo atveju nebuvo. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus net ir žinodamas, jog turi pareigą teikti reikalingą turimą informaciją ir duomenis bei pareigą paneigti galimą lygių galimybių pažeidimo faktą, ir nepaneigė Sprendimo išvados, kad vertinant Bendrovės vadovo sprendimą — nuo 2023 m. vasario 1 d. pakelti darbo užmokestį darbuotojams, nepagrindžiant sprendimo objektyviais kriterijais ir tiksliais finansiniais paskaičiavimais, tikėtina, jog šis sprendimas galėjo būti paremtas iškirtinai jo vidiniu įsitikinimu. Kitaip tariant, sprendimas pakelti darbo užmokestį padalinių vadovams vienokia ar kitokia suma galėjo būti grįstas darbuotojo lytimi, o ne Darbo apmokėjimo sistemos 23 dalyje nustatytais kriterijais.

Teismas taip pat nurodė, kad LGKT išsamiai atliko tyrimą, siuntė Bendrovei paklausimus, norėdama pasitikslinti ir išsamiai įvertinti visus duomenis. Sprendime išanalizuotos visos pareiškėjo LGKT pateiktos aplinkybės, argumentai. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodė, jog pareiškėjas ginčo sprendinio 2023 m. vasario 1 d. pakelti darbo užmokestį diferencijuotai nepagrindė objektyviais kriterijais ir tiksliais finansiniais paskaičiavimais (tą iš esmės patvirtina ir vėliau ikiteismine tvarka bei teismine tvarka pareiškėjo pateiktuose skunduose papildomai lentelėse pateikti papildomi duomenys), taigi nebuvo paneigta diskriminavimo dėl lyties aplinkybės egzistavimo, sprendžiant dėl darbo užmokesčio dydžio nustatymo, galimybė. Teismas konstatavo, jog LGKT pagrįstai Sprendimu suformulavo rekomendacinio pobūdžio siūlymą Bendrovei nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus.

Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas netenkino ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartodamas esminius skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, ginčijamo LGKT ir LAGK sprendimų esmę bei argumentus, kuriais jie grindžiami, pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas aplinkybes ir argumentus, teigia, kad nesutinka su teismo sprendimu. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas išskirtinai formalaus pobūdžio motyvais, todėl jis negali būti laikomas teisingu. Teismas iš esmės nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, visiškai nepagrįstai prioritetą suteikė formalaus teisingumo vykdymui, o ne teisingo sprendimo priėmimui, dėl to yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti kaip neteisėtą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas iš esmės pažeidė proceso teisės normas, įpareigojančias teismą tinkamai motyvuoti priimamus procesinius sprendimus. Šiuo atveju skundžiamame sprendime liko visiškai neįvertinta (dėl to visiškai nepasisakyta), ar teismui pateikti įrodymai sudarytų pagrindą pripažinti, jog priimant sprendimą dėl padalinių vadovų darbo užmokesčio padidinimo, buvo vertinami objektyvūs kriterijai, dėl to nėra jokio pagrindo išvadai, neva pareiškėjas, priimdamas minėtus sprendimus, veikė pažeisdamas Lygių galimybių įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, visiškai nevertindamas ir nepasisakydamas dėl pareiškėjo byloje pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti LGKT, neatskleidė bylos esmės (neatsakė į esminį kilusio ginčo klausimą – ar pareiškėjo teismui pateikti įrodymai sudaro pagrindą paneigti buvus diskriminacijos faktą), todėl toks skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisingu.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismui pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad šio individualaus ginčo atveju jokio diskriminacijos fakto trečiojo suinteresuoto asmens RSA1 atžvilgiu nebuvo, todėl pareiškėjo skundas turėjo būti tenkintas visiškai.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, akcentuoja, kad sistemiškai įvertinus skundžiamo sprendimo motyvus, matyti, jog skundas buvo atmestas vieninteliu pagrindu, t. y. dėl to, kad pareiškėjas LGKT nepateikė visų įrodymų, kurie buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl Bendrovė turi prisiimti iš to kylančias pasekmes. Pirmosios instancijos teismas ginčo situaciją vertino ginčo administracinio sprendimo priėmimo momentu buvusių aplinkybių kontekste, visiškai ignoruodamas pareiškėjo teismui pateiktus įrodymus, sudarančius pagrindą pripažinti, jog ginčo situacijoje jokio diskriminacijos fakto nebuvo. Pareiškėjo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra itin ydinga, kadangi ji sudarė pagrindą išskirtinai formalaus pobūdžio motyvais grindžiamu teismo sprendimu pripažinti Bendrovę diskriminavus darbuotoją, kai jokios diskriminacijos de facto nebuvo, o tai, savo ruožtu, žemina pareiškėjo, kaip juridinio asmens, dalykinę reputaciją.

Teigia, jog iš teismo sprendimo turinio matyti, kad LGKT iš esmės pripažino, jog vertinant byloje surinktus įrodymus, ji iš esmės būtų priėmusi priešingą sprendimą. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo individualiu atveju, skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė vertinti įrodymus, kurie teismui buvo pateikti su skundu, tačiau liko nepateikti LGKT. Tokia teismo pozicija sudarė sąlygas priimti akivaizdžiai nepagrįstą (neteisingą) teismo sprendimą.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai suabsoliutino faktinę aplinkybę, jog LGKT nebuvo pateikti visi įrodymai, kurie buvo pateikti teismui, dėl šios priežasties iš to kylančias pasekmes neva turi prisiimti išskirtinai pareiškėjas. Pabrėžia, kad būtent LGKT yra savo srities profesionalas, todėl trūkstant duomenų teisingam sprendimui priimti, ji turėjo pareigą reikalauti pareiškėjo pateikti konkrečius (reikalingus) įrodymus (ne tik paaiškinimus), o ne skubėti priimti prielaidomis grįstą sprendimą. Pareiškėjo teigimu, priimant skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai suabsoliutino pareiškėjo veiksmus, nepateikiant visų reikalingų dokumentų, kadangi būtent LGKT tenka pareiga surinkti pakankamai įrodymų teisingam sprendimui priimti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas su LGKT nebūtų bendradarbiavęs, todėl trūkstant duomenų (konkrečių rašytinių įrodymų), t. y. neužtenkant pareiškėjo paaiškinimų teisingam sprendimui priimti, turėjo galimybę tiesiog tokių rašytinių įrodymų pareikalauti ir jie LGKT būtų buvę pateikti. Šiuo atveju, tik LGKT buvo žinoma, kokie konkretūs dokumentai teisingam sprendimui priimti jai buvo reikalingi, todėl jų iš pareiškėjo nepareikalavus, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad dėl byloje susiklosčiusios faktinės situacijos yra kaltas išskirtinai pareiškėjas.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas vertinti ir pasisakyti dėl pareiškėjo byloje pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti LGKT, visiškai nepagrįstai prioritetą suteikė formalaus teisingumo vykdymui, o ne teisingo sprendimo priėmimui. Palikus skundžiamą sprendimą galioti, būtų iš esmės pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo skundas tenkintinas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad skundžiamas sprendimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotu, kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakydamas dėl pareiškėjo byloje teiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti LGKT, vertinimo (įrodomosios vertės), neatsakė į esminį byloje kilusio ginčo klausimą – ar pareiškėjo teismui pateikti įrodymai sudaro pagrindą paneigti buvus diskriminacijos faktą. Dėl šios priežasties, nesant nurodytų motyvų, nebuvo atskleista bylos esmė, o tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pažymi, kad nesutinka su LGKT Sprendimu ir LAGK sprendimu, nes jie iš esmės buvo grindžiami vieninteliu argumentu – neva pareiškėjas neįvykdė įrodinėjimo pareigos paneigiant diskriminacijos faktą, ir laikosi pozicijos, jog šiuo atveju buvo pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių Bendrovės poziciją, t. y. paneigiančių buvus diskriminacijos faktą. LGKT Sprendimas yra nepagrįstas, nes priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, nulėmusių pareiškėjo sprendimą padalinių vadovams nustatyti skirtingą darbo užmokestį, bei šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Akcentuoja, kad sprendimai dėl darbo užmokesčio padidinimo padalinių vadovams buvo priimti atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, o ne kokiais nors diskriminaciniais pagrindais, kaip tai visiškai nepagrįstai konstatuota ginčijamame Sprendime.

Pareiškėjo vertinimu, tiek LGKT, tiek LAGK buvo pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog priimant sprendimą dėl padalinių vadovų darbo užmokesčio padidinimo, buvo vertinami objektyvūs kriterijai, dėl to nėra jokio pagrindo išvadai, neva pareiškėjas, priimdamas minėtus sprendimus, veikė pažeisdamas Lygių galimybių įstatymo nuostatas. Pareiškėjo nuomone, priimant ginčijamą Sprendimą, nebuvo atsižvelgta į objektyvius duomenis, suteikiančius pagrindą diferencijuoti padalinių vadovams mokamą darbo užmokestį, atsižvelgiant į darbų apimties skirtumus. Dėl šios priežasties LGKT Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, nes jį priimant nebuvo laikytasi VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtinto išsamumo principo, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Atsakovas LGKT atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo RSA1 atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, kad DK 140 straipsnis nustato, jog darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokio diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais. Vyrams ir moterims už tokį patį ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. Toks pats darbas reiškia atlikimą veiklos, kuri pagal objektyvius kriterijus vienoda ar panaši į kitą darbo veiklą tiek, kad abu darbuotojai gali būti sukeiti vietomis be didesnių darbdavio sąnaudų. Lygiavertis darbas reiškia, kad jis pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų, negu kitas palyginamasis darbas.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas piktnaudžiauja procesu, nes reaguodamas į priimtus sprendimus, pateikia vis naujus duomenis, bandydamas paneigti diskriminacijos pagal lytį faktą.

Teigia, kad pats pareiškėjas nurodo, jog buvęs vadovas, nustatydamas darbo užmokestį, taikė „lygiavos“ principą, neatsižvelgdamas nei į padalinių vadovų patirtį, nei į turimus kvalifikacinius gebėjimus, pavaldžių darbuotojų skaičių. Tačiau nepateikia duomenų, kokiu Bendrovės norminiu aktu naujasis vadovas ir kada nustatė kriterijus, kuriais vadovaujantis tam tikriems darbuotojams teikiamos didesnės privilegijos.

Nurodo, kad Bendrovės sprendimas skirtingai pakelti darbo užmokestį grįstas išskirtinai vidinėmis nuostatomis. Tokia pozicija nesuderinama nei su tarptautiniais, nei su nacionaliniais teisės aktais, kuriuose diskriminacija yra draudžiama.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tiek LGKT, tiek LAGK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundą nėra pagrindo tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl LGKT Sprendimo, kuriuo nuspręsta kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlyti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus, pagrįstumo ir teisėtumo.

Tiek LAGK, tiek pirmosios instancijos teismas, nustatę, kad ginčijamas LGKT Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas iš esmės nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, visiškai nepagrįstai prioritetą suteikė formalaus teisingumo vykdymui, netinkamai aiškino proceso teisės normas, įpareigojančias teismą tinkamai motyvuoti priimamus procesinius sprendimus, nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti LGKT, neatskleidė bylos esmės (neatsakė į esminį kilusio ginčo klausimą – ar pareiškėjo teismui pateikti įrodymai sudaro pagrindą paneigti buvus diskriminacijos faktą), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo atsakovui pateikė pakankamai duomenų, jog jis galbūt diskriminuojamas lyties pagrindu darbo srityje, t. y. Bendrovės padalinių vadovams didinant darbo užmokestį, jai – padalinio vadovei moteriai, skirtingai negu kitiems padalinių vadovams vyrams, darbo užmokestis buvo pakeltas mažiausiai, t. y. tik 50 Eur, o vyrams nuo 150 iki 200 Eur (žr. Sprendime nurodytus duomenis). Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendimo priėmimo momentu Bendrovėje buvo penki padaliniai ir vienas skyrius – Laboratorijos skyrius, kuris, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, neturėtų būti lyginamas su padaliniais, nes jo atliekamos funkcijos yra ne tokios pat apimties kaip padalinių. Atitinkamai, sutiktina tiek su atsakovo, tiek su LAGK, tiek su pirmosios instancijos teismo požiūriu, kad, nustačius, jog Bendrovės 5 padalinių vadovams buvo skirtingai padidintas atlyginimas, mažiausiai padidinant trečiajam suinteresuotam asmeniui – moteriai, turėjo būti preziumuojama, kad diskriminacija lyties pagrindu darbo srityje buvo, ir turėjo būti pradėtas administracinis procesas diskriminacijos faktui patvirtinti arba paneigti (atsakovas minėtą procesą pagrįstai pradėjo).

Pagal Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnį „Įrodinėjimo pareiga“ teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo, nurodymo diskriminuoti, persekiojimo, priešiško elgesio ar neigiamų padarinių dėl skundo dėl diskriminacijos pateikimo, dalyvavimo byloje dėl diskriminacijos ar pranešimo apie diskriminaciją buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo, nurodymo diskriminuoti, persekiojimo, priešiško elgesio ar neigiamų padarinių dėl skundo dėl diskriminacijos pateikimo, dalyvavimo byloje dėl diskriminacijos ar pranešimo apie diskriminaciją faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas. Vadinasi, pareiškėjas turėjo dėti visas pastangas, kad pateiktų atsakovui visus reikalingus įrodymus, jog jis nediskriminavo trečiojo suinteresuoto asmens.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagoje surinktus duomenis, nesutinka su atsakovo, LAGK ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas neįrodė, jog lygių galimybių principas nebuvo pažeistas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas turėjo duomenis, jog Bendrovės padalinių vadovams galėjo būti nustatomas skirtingas darbo užmokestis, o tai reiškia, kad darbo užmokesčiui tam tikrą laiką buvus visiškai vienodam, jis galėjo būti pakeltas skirtingai. Antai, Bendrovės padalinių vadovams skiriamas darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių galėjo būti nuo 1 553 iki 2 712 Eur (žr. Sprendime nurodytus duomenis). Be to, atsakovas turėjo duomenis, kad toks Bendrovės padalinių vadovų darbo užmokesčio diferencijavimas turėjo būti atliekamas vadovaujantis objektyviais kriterijais, numatytais Bendrovės kolektyvinės sutarties sudėtinės dalies – Darbo apmokėjimo sistemos – 23 punkte (išsilavinimu, kvalifikacijos lygiu, praktine patirtimi, atliekant panašaus pobūdžio darbus, papildomais įgūdžiais ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimu, darbo sudėtingumu, atsakomybės lygiu, darbo krūviu, darbo mastu (intensyvumu neviršijant darbo laiko), savarankiškumo lygiu, darbo funkcijų įvairove, kitais, Bendrovės vadovo vertinimu, svarbiais kriterijais). Atsakovui taip pat buvo pateikti Bendrovės padalinių vadovų pareiginiai nuostatai, kurių atsakovas nesugebėjo įvertinti, nes, pasak jo, vertinant pareigybės aprašymus taip pat sudėtinga nustatyti darbo sudėtingumo lygį, nes šis vertinimas, neturint Bendrovės, kaip profesionalaus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikėjo, pagrindimo galbūt būtų klaidingas ir netikslus, kadangi nėra aišku, kurios pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos ir kokia apimtimi yra atliekamos konkretaus asmens (žr. šio sprendimo 15 punktą). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, net palyginus Bendrovės padalinių vadovų nuostatus, matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens vadovaujamo padalinio – Klientų aptarnavimo padalinio vadovo atliekamos pareigos savo apimtimi, funkcijų įvairove yra mažiausios apimties (27 pareigos), kai kitų padalinių vadovų pareigų apimtis yra didesnė (Vandens gavybos padalinio vadovo – 36 pareigos, Energetikos ir ūkio padalinio vadovo – 39 pareigos, Nuotekų ir dumblo tvarkymo padalinio vadovo – 33 pareigos, Tinklų padalinio vadovo – 36 pareigos). Pareiškėjas atsakovui raštu pateikė paaiškinimus, kad padalinių vadovų pareiginiuose nuostatuose dalis nurodytų funkcijų yra vienodos (vadovauti padaliniui, planuoti ir organizuoti sklandų bei efektyvų padalinio darbą, užtikrinti savalaikį ir tinkamą padalinio kompetencijai priskirtų funkcijų ir Bendrovės direktoriaus įsakymų vykdymą ir kitos bendro pobūdžio panašios funkcijos), tačiau kitos funkcijos, kurios nurodomos padalinių vadovų pareiginiuose nuostatuose, iš esmės skiriasi. Bendrovė yra viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, kurio pagrindinė funkcija yra nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas Marijampolės savivaldybės teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, padalinių vadovų (Tinklų, Nuotekų ir dumblo tvarkymo, Vandens gavybos, Energetikos ir ūkio padalinių) pareiginiuose nuostatuose nurodytos funkcijos, susijusios su pagrindine Bendrovės veiklos funkcija (organizuoti nepertraukiamą vandens tiekimą iš vandens paėmimo įrenginių, užtikrinti nuolatinį (atitinkantį saugos ir kokybės teisės aktų reikalavimus), geriamojo vandens patekimą į skirstomuosius vandentiekio tinklus; organizuoti padalinio vykdomus darbus pagal reikiamus režimus, technologijas ir techninės eksploatacijos reikalavimus; organizuoti nepertraukiamą paruošto geriamojo vandens pristatymą abonentams ir vartotojams Bendrovei nuosavybės teise priklausančia ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra; organizuoti nepertraukiamą nuotekų surinkimą iš abonentų ir vartotojų Bendrovei nuosavybės teise priklausančia ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra; užtikrinti nepertraukiamą energetikos įrenginių darbą ir panašios funkcijos). Taigi, visi šie argumentai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad Bendrovės padalinių vadovams galėjo būti nustatyti skirtingi darbo užmokesčiai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, LAGK, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovui pateikti duomenys, t. y. Bendrovės padalinių vadovų pareiginiai nuostatai, šių vadovų gaunamas po padidinimo darbo užmokestis (trečiasis suinteresuotas asmuo gavo 2 050 Eur, o kitų keturių padalinių vadovai gavo 2 150, 2 200, 2 200 ir 2 250 Eur neatskaičius mokesčių (žr. Sprendime nurodytus duomenis)), Bendrovės paaiškinimai, jog padalinių vadovų (Tinklų, Nuotekų ir dumblo tvarkymo, Vandens gavybos, Energetikos ir ūkio padalinių) pareiginiuose nuostatuose nurodytos funkcijos, susijusios su pagrindine Bendrovės veiklos funkcija, todėl būtent šių padalinių veikla, pasak pareiškėjo, buvo vystoma, o keletas Klientų aptarnavimo padalinio darbuotojų buvo perkelti į Tinklų padalinį, taip iš esmės mažinant Klientų padalinio veiklos apimtis (žr. šio teismo sprendimo 28 punktą), yra nepakankami išvadai, kad pareiškėjas nediskriminavo pareiškėjos lyties pagrindu darbo srityje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, LAGK, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju galėjo pritaikyti įrodymų vertinimo testą, pagal kurį, nurodžius kiekvieno padalinio (su pavadinimu) vadovo visas pareigas (vadovaujantis atsakovui pateiktais padalinių vadovų pareiginiais nuostatais), taip pat atitinkamų padalinių (su pavadinimu) vadovų gaunamus darbo užmokesčius, siejant juos su pareiginiuose nuostatuose nurodytomis pareigomis, tačiau nenurodžius padalinių vadovų kitų juos identifikuojančių duomenų (nei jų lyties, nei kitų asmens duomenų), rūpestingam sąžiningam protingam žmogui sunku arba neįmanoma būtų pasakyti, kad kuris nors iš šių asmenų yra diskriminuojamas lyties pagrindu darbo teisės srityje. Tai iš esmės įrodo, kad Bendrovė galėjo nustatyti skirtingus darbo užmokesčius padalinių vadovams, objektyviai juos diferencijuodama, išvengdama lygiavos darbo užmokesčio srityje (kas taip pat nėra toleruotina). Nei atsakovas, nei LAGK, nei pirmosios instancijos teismas neatliko pareiškėjo atsakovui pateiktų įrodymų išsamaus tyrimo, klaidingai vertindami, kad pateikti įrodymai yra nepakankami įrodyti, jog pareiškėjas nediskriminavo trečiojo suinteresuoto asmens darbo teisės srityje, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas, o skundžiami sprendimai, kaip neteisėti ir nepagrįsti, naikinami.

Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo skundas tenkintas pilnai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas patirtas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija), 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, – 0,3 (Rekomendacijų 8.1 papunktis), už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (Rekomendacijų 8.2 papunktis), už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, – 1,7 (Rekomendacijų 8.10 papunktis), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 papunktis). Nustatyta, kad pareiškėją, rengiant skundą LAGK ir pačioje LAGK, atstovavo advokatas, o už skundo parengimą prašoma 480 Eur ir 100,53 Eur PVM, taip pat už 4 val. atstovavimą LAGK prašoma 480 Eur ir 100,53 Eur PVM (žr. 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) /10). Už skundo parengimą pirmosios instancijos teismui prašoma iš viso 1 089 Eur su PVM (žr. 2024 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) /09). Paminėtina, kad šias prašomas lėšas pareiškėjas advokatui sumokėjo (žr. Swedbank banko išrašą). Be to, pareiškėjas prašo atlyginti iš viso 1 706,1 Eur su PVM už apeliacinio skundo parengimą (žr. 2025 m. kovo 17 d. PVM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) /01), kuriuos pareiškėjas advokatui sumokėjo (žr. SEB banko mokėjimo nurodymą). Taip pat prašoma priteisti žyminį mokestį, kurį pareiškėjas sumokėjo už skundo ir apeliacinio skundo padavimą teismams (viso 34 Eur).

Kadangi teisinės paslaugos ikiteisminėje ginčus sprendžiančioje institucijoje LAGK buvo suteiktos 2024 m. I ketvirtį, tai imamas 2023 m. III ketvirtis, jo statistiniai duomenys (bruto darbo užmokestis 2 018,2 Eur). Taigi už skundo LAGK parengimą maksimaliai priteistina suma gali būti 2 018,2 x 0,3 = 605,46 Eur, todėl šioje dalyje prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas pilnai, priteisiant 580,53 Eur. Už atstovavimą LAGK maksimaliai priteistina suma gali būti 2 018,2 x 0,1 x 4 val. = 807,28 Eur, todėl šioje dalyje prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas pilnai, priteisiant 580,53 Eur.

Pirmosios instancijos teismui skundas surašytas 2024 m. II ketvirtį, todėl imamas 2023 m. IV ketvirčio bruto darbo užmokesčio dydis (2 110,3 Eur). Už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą maksimaliai priteistina suma gali būti 2 110,3 x 2,5 = 5 275,75 Eur, todėl šioje dalyje prašymas tenkinamas pilnai, priteisiant 1 089 Eur.

Apeliacinis skundas surašytas 2025 m. I ketvirtį, todėl imamas 2024 m. III ketvirčio bruto darbo užmokesčio dydis (2 237,9 Eur). Už apeliacinio skundo parengimą maksimaliai priteistina suma gali būti 2 237,9 x 1,7 = 3 804,43 Eur, todėl šioje dalyje prašymas tenkinamas pilnai, priteisiant 1 706,1 Eur.

Atitinkamai, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 580,53 Eur + 580,53 Eur + 1 089 Eur + 1 706,1 Eur + 34 Eur = 3 990,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti.

Panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2024 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. (23)SN-185)SP-5 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 21RE-236(AG-141/03-2024).

Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos priteisti 3 990,16 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt eurų ir šešiolika centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Beata MartišienėErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė