Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-11-18 · Administracinė byla Nr. eAS-1064-624/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
eAS-1064-624/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02674-2026-2
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Milda Vainienė
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Pareiškėjas
Vilniaus rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-1064-624/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02674-2026-2Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2026 m. kovo 10 d. raštą Nr. 1SD-5158 „Dėl grąžinimo nagrinėti pagal kompetenciją“ (toliau – ir Raštas); įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti 2026 m. kovo 6 d. raštą Nr. S-5283(4.9 Mr) „Dėl bešeimininkių atliekų sutvarkymo“, teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundą dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas nustatė, kad Administracija 2026 m. kovo 6 d. kreipėsi į NŽT su raštu Nr. S-5283(4.9 Mr) „Dėl bešeimininkių atliekų sutvarkymo“, kuriame, be kita ko, nurodė, kad iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos (toliau – ir Departamentas) gavo raštą Nr. AD5-3853, kuriame nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad ant bendrojo naudojimo kelio dviejose vietose, kurių koordinatės WGS–84 sistemoje yra 54.54308/25.23845 ir 54.54469/25.23916, paliktos mišrios statybinės ir griovimo atliekos, o asmenų palikusių atliekas nustatyti nepavyko. Administracija nurodė, kad sklypas, kuriame nustatytos atliekos, nėra suformuotas ir nėra perduotas jokiam subjektui, todėl jis nuosavybės teise priklauso valstybei, o valstybė, kaip teisinių santykių subjektas, gali veikti tik per įgaliotas institucijas – šiuo atveju valstybinės žemės patikėtiniu laikytina NŽT. Tad aplinkos apsaugos reikalavimai valstybinėje žemėje yra taikomi per įgaliotą instituciją – NŽT, kaip patikėtinę, todėl jai kyla ne tik teisė, bet ir pareiga veikti, kai nustatomi aplinkos taršos atvejai. Administracija prašė NŽT nedelsiant organizuoti ir įgyvendinti bešeimininkių atliekų tvarkymo veiksmus nurodytose valstybinės žemės teritorijose, kurios nepatenka į kitų subjektų valdymo ar naudojimo ribas, bei apie atliktus veiksmus informuoti Administraciją. NŽT 2026 m. kovo 10 d. priėmė Raštą, kuriuo nusprendė grąžinti pranešimą Administracijai nagrinėti pagal kompetenciją.

Teismas, įvertinęs kilusį ginčą, jo pobūdį, padarė išvadą, kad Administracija pareigą NŽT sutvarkyti bešeimininkes atliekas, kurios yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype ir kuriame patikėjimo teisę įgyvendina būtent NŽT, sieja su turto patikėjimo teise, kuri yra reglamentuota civilinės teisės normų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.106–4.110 straipsniai, 6.953 – 6.968 straipsniais ir kt.). Tad toks ginčas negali būti laikomas kilusiu viešojo administravimo srityje ir priskirtas administraciniams teismams. Todėl Administracijos keliamas ginčas nėra teismingas administraciniam teismui, jis priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui. Tai reiškia, kad skundą atsisakoma priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų tesenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad analogiškose administracinėse bylose Nr. eI3-7083-505/2026, Nr. eI3-4349-438/2026, Nr. eI3-3032-583/2026, Nr. eI3-2875-583/2026, Nr. eI3-2633-776/2026 tapatūs skundai dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti Administracijos skundą, kuriuo ji prašo panaikinti NŽT 2026 m. kovo 10 d. raštą Nr. 1SD-5158 „Dėl grąžinimo nagrinėti pagal kompetenciją“ ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti Administracijos 2026 m. kovo 6 d. raštą Nr. S-5283(4.9 Mr) „Dėl bešeimininkių atliekų sutvarkymo“ teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais, motyvuodamas tuo, kad įvertinęs kilusį ginčą, jo pobūdį, teismas mato, kad Administracija pareigą NŽT sutvarkyti bešeimininkes atliekas, kurios yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype ir kuriame patikėjimo teisę įgyvendina būtent NŽT, sieja su turto patikėjimo teise, kuri yra reglamentuota civilinės teisės normų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.106 – 4.110 straipsniai, 6.953 – 6.968 straipsniais ir kt.), dėl ko toks ginčas negali būti laikomas kilusiu viešojo administravimo srityje ir priskirtas administraciniams teismas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis: pateiktais duomenimis, 2026 m. kovo 2 d. Administracijoje buvo gautas Departamento raštas Nr. AD5-3853 „Dėl bešeimininkių atliekų sutvarkymo“, kuriuo, gavus pranešimą dėl galimai paliktų mišrių statybinių ir griovimo atliekų adresu Merešlėnų k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav., ir patikrinimo metu nustačius, kad ant bendrojo naudojimo kelio dviejose vietose, kurių koordinatės WGS–84 sistemoje yra 54.54308/25.23845 ir 54.54469/25.23916, paliktos mišrios statybinės ir griovimo atliekos, kurias palikusių asmenų nustatyti nepavyko, Administracija iki 2026 m. gegužės 5 d. paprašyta: informuoti, kokių imsis (ar ėmėsi) priemonių dėl atliekų sutvarkymo ir perdavimo atliekų tvarkytojams; sutvarkius atliekas, paprašyta pateikti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Toks prašymas / nurodymas priimtas, kaip matyti iš rašto turinio, dėl to, kad, patikrinus VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto kadastre ir registre turimą informaciją apie aukščiau minėtą vietą, buvo nustatyta, jog duomenų apie žemės sklypo savininkus nėra, o pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio nuostatas, savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.

Administracija 2026 m. kovo 6 d. kreipėsi į NŽT su raštu Nr. S-5283(4.9 Mr) „Dėl bešeimininkių atliekų sutvarkymo“, kuriuo, pateikusi informaciją apie Departamento raštą Nr. AD5-3853 „Dėl bešeimininkių atliekų sutvarkymo“, prašė NŽT nedelsiant organizuoti ir įgyvendinti bešeimininkių atliekų tvarkymo veiksmus nurodytose valstybinės žemės teritorijose, kurios nepatenka į kitų subjektų valdymo ar naudojimo ribas, bei apie atliktus veiksmus informuoti Administraciją. Toks prašymas / nurodymas priimtas, kaip matyti iš jo turinio, motyvuojant, be kita ko, tuo, kad: sklypas, kuriame nustatytos atliekos, nėra suformuotas ir nėra perduotas jokiam subjektui, todėl jis nuosavybės teise priklauso valstybei. Valstybė, kaip teisinių santykių subjektas, gali veikti tik per įgaliotas institucijas – šiuo atveju valstybinės žemės patikėtiniu laikytina NŽT; NŽT yra laikytina subjektu, atsakingu už aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimą valstybinėje žemėje, kai ji nėra perduota kitiems subjektams, ir todėl jai gali būti taikomi reikalavimai dėl tokios žemės tvarkymo (pvz., užterštų teritorijų ar bešeimininkių atliekų atveju) užkertant kelią tolesniam aplinkos teršimui. Aplinkos apsaugos reikalavimai valstybinėje žemėje yra taikomi per įgaliotą instituciją – NŽT, kaip patikėtinę, todėl jai kyla ne tik teisė, bet ir pareiga veikti, kai nustatomi aplinkos taršos atvejai.

NŽT 2026 m. kovo 10 d. Raštu nusprendė grąžinti Departamento raštą Nr. AD5-3853 „Dėl bešeimininkių atliekų sutvarkymo“ Administracijai nagrinėti pagal kompetenciją. Toks sprendimas (grąžinti nagrinėti pagal kompetenciją) priimtas motyvuojant tuo, kad: NŽT teisės aktais nėra pavesta prižiūrėti (tvarkyti) valstybinę žemę, kuri neperduota kitiems asmenims ar neperleista, taip pat NŽT nėra teisės aktais įpareigota užsiimti ūkine veikla ar kita veikla valstybinėje žemėje, t. y. jai nepriskirta pareiga tvarkyti joje atliekas; Vilniaus rajono savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima visą Vilniaus rajono savivaldybės administruojamą teritoriją, nepaisant žemės, kurioje yra atliekos, nuosavybės formos. Todėl atliekų tvarkymas yra savivaldybės, o ne NŽT funkcija.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad ginčas kilo ne viešojo administravimo srityje: tiek Administracija, persiųsdama nagrinėti ar nurodydama vykdyti Departamento raštą Nr. AD5-3853 „Dėl bešeimininkių atliekų sutvarkymo“, tiek NŽT, siekiamu ginčyti 2026 m. kovo 10 d. Raštu grąžinusi Departamento raštą Nr. AD5-3853 „Dėl bešeimininkių atliekų sutvarkymo“ Administracijai nagrinėti pagal kompetenciją, veikia ne kaip subjektai, įgyvendinantys teises ir pareigas, kurias reglamentuoja civiliniai įstatymai, bet būtent kaip subjektai, veikiantys viešojo administravimo srityje, dėl ko toks ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme. Be to, net ir aiškinant, kad ginčo esmė – kam tenka pareiga tvarkyti bešeimininkes atliekas, kurios yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype, toks ginčas kyla viešojo administravimo subjekto patvarkymo, kuriuo kitas asmuo – Administracija ar NŽT – įpareigojamas tvarkyti bešeimininkes atliekas, teisėtumo vertinimo kontekste, dėl ko toks ginčas nelaikytinas kaip kilęs iš civilinių teisinių santykių.

Atsižvelgiant į aptartą, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArūnas DirvonasMilda Vainienė