Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-11-18 · Administracinė byla Nr. eA-1267-624/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
eA-1267-624/2026
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00183-2025-6
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Dirvonas (pran.)
Pareiškėjas
G. Š.
Trečiasis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eA-1267-624/2026Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00183-2025-6Procesinio sprendimo kategorija 14.10(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Arūno Dirvono (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas G. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. rugpjūčio 30 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-240830-00037 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) 18 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas paaiškino, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos priežiūros departamentas (toliau – ir Departamentas) surašė pareiškėjui 2024 m. rugpjūčio 27 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-240827-00030, 2024 m. rugpjūčio 30 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-240830-00039 ir 2024 m. rugpjūčio 30 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-240830-00037 už tai, kad pareiškėjas kaip statytojas žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio mėnesį, savo lėšomis ūkio būdu pradėjo savavališkai statyti II gr. nesudėtingos kategorijos pagalbinio ūkio paskirties pastatą.

Departamentas nustatė, kad pareiškėjas patikrinimo metu buvo jau įrengęs pamatus, kurie buvo apšiltinti, taip pat buvo išmūrytos silikatinių blokelių mūro sienos, kurios pradėtos šiltinti polistirolo plokštėmis, stogo konstrukcija įrengta nepilnai, įrengtos stogo gegnės, kurios apdengtos medžių drožlių plokštėmis. Dalis stogo paremta ant metalinių kolonų suformuojant pastogę. Savavališkai statomo pastato matmenys: ilgis apie 16 m, plotis apie 5,90 m, pastato aukštis apie 4,20 m, vidaus plotas apie 57,17 kv. m. Šiuos statybos darbus pareiškėjas atliko (2024 m. birželio mėnesį) be projekto ir statybą leidžiančio dokumento, nors tokiems statybos darbams jie buvo reikalingi, todėl pareiškėjas pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 22 dalį.

Departamentas informavo pareiškėją, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2025 m. vasario 28 d. ir atkreipė dėmesį, kad dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo jis gali kreiptis į Regionų administracinį teismą ir tai turi padaryti kol nurodytas terminas nėra pasibaigęs, nes termino atnaujinimo galimybė įstatyme nėra numatyta.

Pareiškėjas, siekdamas pašalinti savavališkos statybos darbų padarinius, juos įteisinant, pas architektą užsakė statinio techninio projekto parengimą, tačiau, pradėjus rengti techninį projektą, paaiškėjo, kad Žemės sklypas buvo suformuotas ne pagal galiojantį Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą (toliau – ir DP), patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, ir šio DP sprendinius Žemės sklypui būtina koreguoti. Palangos miesto bendrojo plano sprendiniai, juose numatyti užstatymo reglamentai, leidžia pareiškėjui įteisinti savavališkos statybos padarinius, tik tam reikia koreguoti DP sprendinius. Pareiškėjas kaip planavimo iniciatorius kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas organizuoti Žemės sklype detaliojo plano rengimą ir tam buvo pritarta bei 2024 m. spalio 18 d. priimtas įsakymas Nr. (4.1 E) A1-1201, kuriuo nuspręsta rengti DP koregavimą Žemės sklype. Planavimo tikslai – optimalios urbanistinės struktūros numatymas, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, žemės sklypo reglamentų nustatymas, vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais bei Palangos miesto bendrojo plano ir jo koregavimų sprendiniais.

2024 m. lapkričio 5 d. tarp pareiškėjo ir Palangos miesto savivaldybės administracijos buvo pasirašyta Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. (2.14 E) S8-DP-142, 2024 m. lapkričio 20 d. patvirtinta planavimo darbų programa Nr. (4.1 E) A1-1323 bei gautos planavimo sąlygos. Taigi nebeliko kliūčių savavališkos statybos padariniams pašalinti, juos įteisinant, tačiau tam nebeliko laiko, nes Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigiasi 2025 m. vasario 28 d.

Pareiškėjas pateikė teismui papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad į Inspekciją dėl termino pratęsimo 3 mėnesiams nesikreipė, nes toks terminas yra per mažas, kad būtų parengtas detaliojo plano koregavimas; tam reikėjo mažiausiai 10 mėn., todėl pareiškėjas pasinaudojo teise kreiptis iškart į teismą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikui nei 3 mėn.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, jog su prašymu nesutinka.

Inspekcija paaiškino, kad 2024 m. liepos 8 d. gavusi skundą (reg. Nr. 3D-2241), atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad statytojas G. Š. adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai stato nesudėtingosios kategorijos II grupės pagalbinio ūkio paskirties pastatą (toliau – Pastatas). Atlikus patikrinimą ir įvertinus pateiktus dokumentus, užregistruoti 2024 m. rugpjūčio 9 d. ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai Nr. FAK-1134 ir Nr. FAK-1181 (toliau – ir Aktai).

Inspekcijoje 2024 m. rugpjūčio 27 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-240827-00030, kuriame konstatuota, jog pareiškėjas žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio mėn., savo lėšomis ūkio būdu pradėjo savavališkai statyti Pastatą. Pastatui įrengti pamatai, kurie apšiltinti, išmūrytos silikatinių blokelių mūro sienos, kurios pradėtos šiltinti polistirolo plokštėmis, stogo konstrukcija įrengta nepilnai, įrengtos stogo gegnės, kurios apdengtos medžių drožlių plokštėmis. Dalis stogo paremta ant metalinių kolonų suformuojant pastogę. Savavališkai statomo pastato matmenys: ilgis apie 16 m, plotis apie 5,90 m, pastato aukštis apie 4,20 m, vidaus plotas apie 57,17 kv.m. Statyba be privalomų statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento yra laikoma savavališka statyba.

Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 2 dalimi (žr. aktualią redakciją, galiojusią nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d.) 2024 m. rugpjūčio 30 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareiškėjas įpareigotas iki 2025 m. vasario 28 d. nugriauti savavališkai statomą II gr. nesudėtingosios kategorijos pagalbinio ūkio paskirties pastatą, kurio ilgis apie 16 m, plotis apie 5,90 m, pastato aukštis apie 4,20 m, vidaus plotas apie 57,17 kv. m, esantį žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dėl kurio statybos 2024 m. rugpjūčio 27 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-240827-00030 (2) ir sutvarkyti statybvietę.

Pareiškėjas 2025 m. vasario 19 d. pateikė teismui prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 18 (aštuoniolikai) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (toliau – ir Prašymas).

Nagrinėjamu atveju Privalomasis nurodymas, dėl kurio įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi pareiškėjas, priimtas vadovaujantis Priežiūros įstatymo (redakcija aktuali skundo nagrinėjimo ir Privalomojo nurodymo priėmimo metu) 14 straipsnio 2 dalimi. Pagal Priežiūros įstatymo (šiuo metu aktuali redakcija) 14 straipsnio 4 dalį, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmenys turi teisę Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą, sumokėti Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir (ar) pranešti apie statybos pradžią tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (-ioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tai, kad ateityje galimai bus patvirtintas detalusis planas, kuris pareiškėjui galimai suteiks teisę įteisinti savavališką statybą parengiant projektinę dokumentaciją, negali būti laikoma priežastimi, dėl kurios būtų galima pratęsti savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą, nes savavališkos statybos padarinių pašalinimas rengiant projektinę dokumentaciją galimas, kai teisės aktai tokią statybą leidžia pagal galiojančius, o ne planuojamus parengti teritorijų planavimo dokumentus (žr., pvz.: 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-607-822/2021, 2024 m. kovo 27 d. nutartį Nr. administracinėje byloje eA-415-815/2024 ir kt.).

Inspekcijos nuomone, pareiškėjas siekia įteisinti savavališką statybą ir dėl to prašo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą motyvuodamas tuo, kad yra planuojama koreguoti DP sprendinius. Nurodytina, kad tokio prašymo nagrinėjimo teisme tikslas – išsiaiškinti, ar yra galimas Inspekcijos Privalomajame nurodyme nustatyto termino pratęsimas jam įvykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad alternatyva pašalinti savavališkos statybos padarinius galima tik tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta neteisėta statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Priežiūros įstatymo 14 str. 5 d.). Tad, jeigu šiuo metu pagal esamas sąlygas pareiškėjui nėra galimybės įteisinti savavališkos statybos padarinius, prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą neturėtų būti tenkinamas.

Inspekcija nesutiko, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, kadangi DP koregavimo procedūros nėra pripažįstamos svarbia priežastimi pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Jeigu teismas spręstų, kad yra pagrindas prašymui tenkinti, turėtų įvertinti ir tai, jog pareiškėjo prašomas Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas 18 mėnesių yra pernelyg ilgas, objektyviai prašyme nėra pagrįstas.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo G. Š. prašymo netenkino.

Teismas nustatė šias aplinkybes:

Inspekcija 2024 m. rugpjūčio 27 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-240827-00030 dėl to, kad pareiškėjas žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio mėn., savo lėšomis ūkio būdu pradėjo savavališkai statyti Pastatą. Pastatui įrengti pamatai, kurie apšiltinti, išmūrytos silikatinių blokelių mūro sienos, kurios, pradėtos šiltinti polistirolo plokštėmis, stogo konstrukcija įrengta nepilnai, įrengtos stogo gegnės, kurios apdengtos medžių drožlių plokštėmis. Dalis stogo paremta ant metalinių kolonų suformuojant pastogę. Savavališkai statomo pastato matmenys: ilgis apie 16 m, plotis apie 5,90 m, pastato aukštis apie 4,20 m, vidaus plotas apie 57,17 kv.m. Statyba be privalomų statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento yra laikoma savavališka statyba.

Pareiškėjui 2024 m. rugpjūčio 30 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. PNSD-30-240830-00039 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų. 2024 m. rugpjūčio 30 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-240830-00037, kuriuo pareiškėjas įpareigotas iki 2025 m. vasario 28 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Pareiškėjas 2025 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas šį terminą pratęsti 18 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas vertino, kad pareiškėjas nesilaikė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos tvarkos ir su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi į teismą, o ne į Inspekciją.

Teismas pažymėjo, kad Privalomajame nurodyme yra išaiškinta ne tik jo apskundimo, vykdymo tvarka, bet ir termino pratęsimo tvarka: „Inspekcija šio privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, asmens rašytiniu prašymu, kuris turi būti pateiktas terminui nepasibaigus, gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams, jeigu yra svarbių priežasčių, nurodytų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui (iki termino pasibaigimo) ar dėl Inspekcijos atsisakymo jį pratęsti (per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos) asmuo gali kreiptis į administracinį teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Pareiškėjas turėjo kreiptis į Inspekciją prašydamas pratęsti terminą trims mėnesiams iki 2025 m. gegužės 28 d., o jei šis terminas nebūtų pakankamas, nepasibaigus šiam terminui, į teismą galėjo kreiptis dėl termino pratęsimo nuo 2025 m. gegužės 28 d. Pareiškėjas neįvykdė įstatymo reikalavimo kreiptis į Inspekciją su prašymu pratęsti terminą iki 3 mėnesių (iki 2025 m. gegužės 28 d.), šis terminas nebuvo pratęstas.

Įvertinęs paminėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

III.

Pareiškėjas G. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d sprendimą ir pareiškėjo prašymą tenkinti, t. y. pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 18 (aštuoniolikai) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas. Pareiškėjas savo 2025 m. vasario 19 d. prašyme dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nurodė, kad, siekdamas pašalinti savavališkos statybos darbų padarinius, juos įteisinant, pas architektą užsakė statinio techninio projekto parengimą, tačiau, pradėjus rengti techninį projektą, paaiškėjo, kad žemės sklypas buvo suformuotas ne pagal galiojantį Palangos miesto centrinės dalies DP, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, ir šio DP sprendinius žemės sklypui būtina koreguoti. Palangos miesto BP sprendiniai, juose numatyti užstatymo reglamentai, leidžia pareiškėjui įteisinti savavališkos statybos padarinius, tik tam reikia koreguoti DP sprendinius. Tuo tikslu pareiškėjas kaip planavimo iniciatorius kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją prašydamas organizuoti statybiniame žemės sklype detaliojo plano rengimą ir tam buvo pritarta bei 2024 m. spalio 18 d. priimtas įsakymas Nr. (4.1 E) A1-1201, kuriuo nuspręsta rengti DP koregavimą žemės sklype. 2024 m. lapkričio 5 d. buvo pasirašyta tarp pareiškėjo ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. (2.14 E) S8-DP-142, 2024 m. lapkričio 20 d. patvirtinta planavimo darbų programa Nr. (4.1 E) A1-1323 bei gautos planavimo sąlygos.

Visa tai leido pašalinti savavališkos statybos padarinius, juos įteisinant, tačiau tam reikėjo daug daugiau laiko nei 3 mėnesių. Teritorijų planavimo procesas yra kompleksinis, sudėtingas ir ilgas, trunkantis daugiau kaip vienerius metus, o po to dar reikia pabaigti pradėtą rengti statybos techninį projektą, todėl pareiškėjas iškart kreipėsi į teismą ir prašė terminą pratęsti 18 mėnesių. Pareiškėjas mano, kad teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, nes pareiškėjas, siekdamas įteisinti savavališkos statybos faktą, galėjo: 1) kreiptis į Inspekciją ir prašyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Šioje teisės normoje nėra nurodyta išlyga, kad asmuo gali kreiptis į teismą tik tada, kai Inspekcija jau yra pratęsusi šį terminą 3 mėnesiams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Inspekcija nurodo, kad privalomajam nurodymui įvykdyti nustatyto termino pratęsimo procedūroje egzistuoja du elgesio variantai – asmuo turi teisę: 1) kreiptis į Inspekcija ir prašyti įpareigojimo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki įpareigojimo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti įpareigojimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Tačiau antruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą, kai Inspekcija jau yra pratęsusi šį (t. y. Inspekcijos nustatytą) terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013).

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatoje nurodoma, kad pirminė patikra priskiriama Inspekcijos, kuri šį terminą yra nustačiusi, kompetencijai, kuri turi įvertinti kreipimosi dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino turinį, egzistuoja ar ne šiam terminui pratęsti svarbios priežastys, kurios turi būti susijusios su projektinės dokumentacijos pakeitimu ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimu ar patikslinimu, papildymu ir / ar panašiai, o taip pat patikrinti ar pažeidimas nėra kartotinis bei priimti sprendimą terminą privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsti ar ne (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-802-442/2018). Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo nuomone, kad nepaisant to, kad neturėdamas Inspekcijos sprendimo, kuriuo terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęstas 3 mėnesiams, t. y. praleidęs įstatyme numatytą Inspekcijai priskirtą privalomą išankstinę patikrą ir sprendimo priėmimo teisę, iškart galėjo kreiptis į teismą dėl ilgesnio termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV.

Administracinėje byloje nagrinėjamas pareiškėjo prašymas dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino netenkino motyvuodamas tuo, kad asmuo, siekdamas įteisinti savavališkos statybos faktą, gali: 1) kreiptis į Inspekciją ir prašyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Pastaruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą, kai Inspekcija jau yra pratęsusi šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti. Pareiškėjas neįvykdė įstatymo reikalavimo kreiptis į Inspekciją su prašymu pratęsti terminą iki 3 mėnesių (iki 2025 m. gegužės 28 d.), šis terminas nebuvo pratęstas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo prašymą tenkinti, t. y. pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 18 (aštuoniolikai) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su teismo pateiktu Priežiūros įstatymo aiškinimu: šio įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio savavališkos statybos padarinių šalinimą, 2 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinės priežiūros pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, sumokėti Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, ir (ar) pranešti apie statybos pradžią tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (-ioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Be to, asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir panašiai) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Taigi, Priežiūros įstatyme eksplicitiškai nėra įtvirtinta, kad asmuo, siekdamas pratęsti privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo įvykdymo terminą, į teismą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui gali kreiptis tik tada, kai dėl termino pratęsimo 3 mėnesiams iš pradžių kreipėsi į Inspekciją. Argumentų, dėl kurių aptartos Priežiūros įstatymo nuostatos dėl asmens teisės kreiptis į teismą, prašant pratęsti privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo įvykdymo terminą, turėtų būti aiškinamos taip, kaip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013, buvo aiškinamos savo paskirtimi analogiškos teisės normos, įtvirtintos jau nebegaliojančios redakcijos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, atveju, kai savavališkos statybos padarinių šalinimo įvykdymo termino pratęsimas 3 mėnesiams yra aiškiai nepakankamas su tuo susijusiems klausimams spręsti, racionalių argumentų riboti asmens teisę kreiptis teisiai į teismą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui nėra.

Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir / ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl priežasčių pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą svarbos (įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015 ir kt.)), taip pat kitų aplinkybių, kurios svarbios sprendžiant tokius klausimus (asmuo turi teisę <...> gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, <...> kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (-ioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima <...> pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams) ir kurios gali būti jau pasikeitusios (byloje nėra pateikti duomenys apie 2024 m. padėtos DP koregavimo procedūros rezultatus).

Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80 str., 86 str.). Kadangi anksčiau išdėstytų argumentų ir jų faktinio pagrindo pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, jų nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų šių klausimų sprendimą pirmą kartą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d., 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo G. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusAudrius BakaveckasArūnas Dirvonas