Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-11-18 · Administracinė byla Nr. eTA-175-463/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
eTA-175-463/2026
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00652-2025-6
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Jolanta Malijauskienė (pran.)
Pareiškėjas
PRS1
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eTA-175-463/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00652-2025-6Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 55,53 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2024 m. vasario 13 d. jam būnant reabilitacijoje Pravieniškių 2-ajame kalėjime, kur jis gydėsi (duomenys neskelbtini), jis buvo pakviestas atlikti testą dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Pareiškėjas nurodė, kad testas buvo atliekamas profilaktiškai, o ne dėl kilusio įtarimo pareiškėjo elgsenoje, pareigūnai, ištyrę mėginį, nustatė, jog pareiškėjo šlapime nustatytas fentanilio pėdsakas. Pareiškėjas, kadangi nebuvo vartojęs jokių psichiką veikiančių medžiagų, su greitojo testo rezultatu nesutiko ir paprašė atlikti pakartotinį testą, pakartotinis greitojo testo tyrimas parodė tokį patį rezultatą. Pareiškėjas su antrojo testo rezultatais taip pat nesutiko, kadangi žinojo, kad jokių psichiką veikiančių medžiagų nevartojo, todėl paprašė, jog pareiškėjo šlapimas būtų išsiųstas į laboratoriją ištyrimui. Pareiškėjui kalėjimo pareigūnai nurodė, kad toks tyrimas gali būti atliktas, jeigu pareiškėjas pasirašys sutikimą, kad sutinka apmokėti mėginio nugabenimo į laboratoriją išlaidas, priešingu atveju, šis prašymas nebus tenkinamas. Pareiškėjas nurodė, kad Kalėjimuose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-281 (toliau – ir Aprašas) 29 punkte nustatyta, jog nuteistajam nesutikus su patikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per vieną valandą nuo atsisakymo arba jam atlikto patikrinimo arba medicininės apžiūros momento gali kreiptis į kalėjimo administraciją, kad ši tarpininkautų jam siekiant įstaigos lėšomis atlikti jo tiriamos medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, todėl atsakovo pareigūnams reikalaujant pasirašyti sutikimą, tačiau pareiškėjui nesutikus apmokėti mėginio nugabenimo į laboratoriją išlaidų, pareiškėjas būtų netekęs galimybės įrodyti savo tiesą – kad nėra vartojęs psichiką veikiančių medžiagų ir tuo pagrindu jam būtų buvęs įformintas režimo reikalavimų pažeidimas, dėl ko jis galėjo būti pašalintas iš reabilitacijos programos. Pareiškėjas teigė, kad pareigūnai ne tik reikalavo pasirašyti sutikimą dėl tiriamosios medžiagos siuntimo (gabenimo) išlaidas, tačiau pateikė ir jų parengtą sutikimo blanką, kurio teksto jis neturėjo galimybės keisti, taip pat išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, reikalaudami, jog pareiškėjas ją pasirašytų, nurodydamas, kad sutinka ją apmokėti. Pareiškėjas paaiškino, kad kitos galimybės įrodyti savo tiesą jis neturėjo, todėl tiek sutikimą dėl išlaidų apmokėjimo, tiek išankstinę sąskaitą faktūrą pasirašyti sutiko.

Pareiškėjas nurodė, kad Aprašas nustato, jog tokias išlaidas turi apmokėti suimtasis / nuteistasis, tačiau Apraše nėra numatytas tokio sutikimo iš nuteistojo gavimas, juo labiau, kad tokio sutikimo reikalavimas atima iš dalies nuteistųjų galimybę įrodyti greitųjų testų rezultatų neteisingumą, nes dalis nuteistųjų neturi galimybės šių išlaidų apmokėti. Pareiškėjas nurodė, kad atlikus šlapimo tyrimą buvo gautas neigiamas rezultatas, t. y. buvo paneigta dviejų greitųjų testų išvada dėl psichiką veikiančių medžiagų radimo pareiškėjo organizme. Pareiškėjas nurodė, kad Aprašo 29 punktas nustato, jog jei neblaivumo ar apsvaigimo faktas nepatvirtinamas, apmokama įstaigos lėšomis, todėl gavus neigiamą tyrimo išvadą, už tiriamosios medžiagos ištyrimą pareiškėjas neturėjo mokėti, tačiau kalėjimas nuo pareiškėjo sąskaitos nurašė 55,53 Eur už tiriamosios medžiagos transportavimo išlaidas. Pareiškėjas nesutiko apmokėti šių išlaidų (tiriamosios medžiagos transportavimo išlaidų), todėl su skundu kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją, kuri pareiškėjo skundą atmetė. Kadangi pasikeitė išankstinėje sąskaitoje ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma, pareiškėjas pateikė dar vieną skundą, kurio nagrinėjimas buvo perduotas Tarnybai. Pareiškėjas pažymėjo, kad kalėjimo ir Tarnybos atsakymuose akcentuojama, jog pareiškėjas šias išlaidas sumokėti sutiko, nors tokį sutikimą jis buvo priverstas pasirašyti. Pareiškėjo teigimu, jei atsakovas būtų naudojęs kokybiškus greituosius testus, jis nebūtų turėjęs įrodinėti savo nekaltumo, dėl to nebūtų patyręs žalos (nuostolių).

Pareiškėjo vertinimu, atsakovo veiksmai yra neteisėti, jais pareiškėjui padaryta žala (nuostolis), todėl ji pareiškėjui turi būti atlyginta, nes 55,53 Eur lėšų nuo pareiškėjo sąskaitos nuskaitymas atsirado išimtinai dėl atsakovo veiksmų: atsakovas prevencijos tikslais nusprendė patikrinti ar pareiškėjas reabilitacijos metu nevartoja psichiką veikiančių medžiagų ir tam naudojo nekokybiškus greituosius testus, jų nekokybiškumą rodo tai, kad testo rezultatai buvo teigiami net du kartus iš eilės, nors laboratorijoje ištyrus tą patį šlapimo mėginį – rezultatas buvo neigiamas; atsakovas neteisingai taiko Aprašo nuostatas, t. y. atskirus Aprašo punktus vertina atsietai nuo viso Aprašo turinio, nors pagal Aprašo 18 punktą pareiškėjas turi tokias išlaidas apmokėti, Aprašo 29 punktas numato pareigą nuteistajam, nustačius neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktą, susimokėti už tiriamosios medžiagos ištyrimą (kalėjimo sumokėtas mokestis išskaičiuojamas iš suimtojo (nuteistojo) asmeninės sąskaitos), tačiau numato išlygą – jeigu atlikus tyrimą apsvaigimo faktas nepatvirtinamas, šios išlaidos iš nuteistojo neišskaitomos, t. y. nuteistasis neturi kompensuoti transportavimo išlaidų, nes transportavimo išlaidos yra tiesiogiai susijusios su atliekamu tyrimu. Pareiškėjo nuomone, esant neigiamai laboratorijos tyrimo išvadai, tokios išlaidos nebeturėtų būti iš nuteistojo išreikalaujamos dar ir todėl, kad pats nuteistasis negali daryti jokios įtakos testų įsigijimui, jų kokybei, o atsakovas turi prisiimti atsakomybę už greitųjų testų rezultatų nepatikimumą ir iš to išplaukiančias išlaidas, o ne ją perkelti ant nuteistųjų pečių. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, naudodamas nekokybiškus testus, padarė jam 55,53 Eur žalą (nuostolius).

Pareiškėjo teigimu, jam buvo padaryta ir neturtinė žala – atsakovas, naudodamas nekokybiškus testus, sukompromitavo pareiškėją, o pareiškėjui išreiškus reikalavimą atlikti laboratorinį tyrimą, pareikalavo pasirašyti sutikimą dėl transportavimo išlaidų apmokėjimo, be kurio nepriėmė pareiškėjo prašymo dėl laboratorinio tyrimo atlikimo, atsakovo pareigūnai, pareiškėjui nesutinkant su greitųjų testų rezultatais, pareikalavo pasirašyti sutikimą dėl transportavimo išlaidų atlyginimo, nors tokio sutikimo gavimas teisės aktais nėra numatytas. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti savo tiesą, nes jokių svaigiųjų medžiagų nevartojo ir buvo įsitikinęs, kad tyrimo rezultatai negali būti teigiami, buvo priverstas tokį sutikimą pasirašyti, kadangi kitaip būtų netekęs galimybės įrodyti greitųjų testų rezultatų neteisingumo, taigi jis patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertino 500 Eur.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad 2024 m. vasario 13 d. apie 19.30 val. pareiškėjas buvo prevenciškai patikrintas dėl galbūt psichoaktyvių medžiagų vartojimo, greito tyrimo testu nustatytas FYL (fentanilis) vartojimo faktas, pareigūno tarnybiniame pranešime pažymėta, jog nuteistasis su tyrimo rezultatais nesutiko bei pasirašė sutikimą dėl įstaigos tarpininkavimo siunčiant mėginį į toksikologijos laboratoriją tikslesniam nustatymui. Atsakovas nurodė, kad iš 2024 m. vasario 13 d. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akto Nr. 113 matyti, jog su tiriamosios medžiagos ištyrimo specialiąja priemone rezultatais pareiškėjas pasirašytinai nesutiko, jis parašė sutikimą apmokėti visas išlaidas už tiriamosios medžiagos siuntimą į toksikologijos laboratoriją, taip pat pasirašytinai sutiko apmokėti išankstinę PVM sąskaitą faktūrą (52,84 Eur). Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 14 d. kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininką prašydamas tiriamąją medžiagą išsiųsti į toksikologijos laboratoriją bei nurodė, jog išsiuntimo išlaidas sutinka apmokėti, pareiškėjas su 2024 m. vasario 15 d. patikslinta PVM sąskaita faktūra (55,53 Eur sumai) supažindintas, o iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. T-N 458/2024(01) matyti, jog pareiškėjo šlapime fentanilio, etilo alkoholio nerasta. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkui pateikė 2024 m. balandžio 8 d. skundą Nr. NPS-23-7401 nurodydamas, jog neva pareigūnai jį privertė pasirašyti sutikimą apmokėti tiriamosios medžiagos išsiuntimo į toksikologijos laboratoriją išlaidas, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. SN-23-810 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ sprendė, jog faktinių duomenų, kad pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ir tuo pažeidę pareiškėjo apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų bei pareiškėjo padaryto bausmės atlikimo reikalavimo pažeidimo Pravieniškių 2-ajame kalėjime nustatymo procedūras, nenustatyta. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkui pateikė 2024 m. gegužės 6 d. skundą Nr. NPS-23-9625 nurodydamas, jog jis sutiko sumokėti 52,84 Eur (pagal 2024 m. vasario 13 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą), tačiau ne 55,53 Eur (pagal 2024 m. vasario 15 d. patikslintą PVM sąskaitą faktūrą) už tiriamosios medžiagos išsiuntimą į toksikologijos laboratoriją, 2024 m. gegužės 30 d. Tarnybos Finansų skyriaus vedėjo raštu Nr. 2S-2613 „Dėl atsakymo į nuteistojo PRS1 skundą“ pareiškėjas informuotas, jog jo skundas yra nepagrįstas bei nurodyti motyvai. Atsakovas teigė, kad kalėjimo administracija, gavusi suimtojo (nuteistojo) prašymą dėl tiriamosios medžiagos pristatymo į toksikologijos laboratoriją, turi teisę gauti patvirtinimą, jog tiriamosios medžiagos pristatymo į toksikologijos laboratoriją išlaidas apmokės patys suimtieji (nuteistieji), kaip tai ir yra numatyta Apraše, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis patyrė psichologinį spaudimą pasirašant sutikimą apmokėti tiriamosios medžiagos gabenimo į toksikologijos laboratoriją išlaidas, prieštarauja jo paties iniciatyva išreikštam prašymui dėl tiriamosios medžiagos pristatymo į toksikologijos laboratoriją, kadangi pareiškėjui buvo žinoma, jog minėtas transportavimo išlaidas jis turės apmokėti savo lėšomis ir jis su tuo sutiko, tai patvirtindamas parašais. Atsakovas teigė, kad elgėsi teisėtai, o pareiškėjo skundo teiginiai apie tariamą spaudimą pasirašant sutikimą apmokėti tiriamosios medžiagos gabenimo į toksikologijos laboratoriją išlaidas yra deklaratyvūs, vertintini kaip gynybinė versija, kuria pareiškėjas bando išvengti sąskaitos apmokėjimo. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo lėšos – 55,53 Eur, buvo skirti ne apmokėti už tiriamosios medžiagos ištyrimą, o apmokėti už tiriamosios medžiagos gabenimą į toksikologijos laboratoriją, o Aprašas, nepasitvirtinus apsvaigimo faktui, numato pareigą įstaigai apmokėti tik už tiriamosios medžiagos ištyrimą, bet ne už tiriamosios medžiagos transportavimo išlaidas. Atsakovo teigimu, nors pareiškėjas teigia, kad dėl nurodytų aplinkybių patyręs stresą bei prarado reabilitacijos darbuotojų pasitikėjimą, tačiau į teismą kreipėsi tik praėjus daugiau nei vieneriems metams, pareiškėjas neįrodė patirtos turtinės žalos fakto, taip pat neįrodė neturtinės žalos fakto, priežastinio ryšio tarp galimai neteisėtų veiksmų, nėra būtinųjų sąlygų atsirasti valstybės civilinei atsakomybei, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

2024 m. vasario 13 d. Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akte nurodyta, kad laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 19.35 val. buvo paimtas suimtojo (nuteistojo) PRS1 mėginys bei nustatytas FYL (fentanilis) vartojimo faktas. Taip pat nurodyta, kad PRS1 su tiriamosios medžiagos ištyrimo specialiąja priemone rezultatais susipažino ir nesutiko.

2024 m. vasario 13 d. tarnybiniame pranešime „Dėl padaryto pažeidimo“ nurodyta, kad 2024 m. vasario 13 d. apie 19.30 val. prevenciškai patikrintas nuteistasis PRS1 dėl galimai psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Greito tyrimo testu nuteistajam nustatytas FYL (fentanilis) vartojimo faktas. Nuteistasis su tyrimo rezultatais nesutiko bei pasirašė sutikimą dėl įstaigos tarpininkavimo siunčiant mėginį į laboratoriją tikslesniam nustatymui.

2024 m. vasario 13 d. sutikime nurodyta, kad PRS1 sutinka apmokėti visas išlaidas už tiriamosios medžiagos siuntimą į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos (toliau – ir VTMT) Toksikologijos laboratoriją.

2024 m. vasario 14 d. pareiškėjo prašyme nurodyta „Prašau mano tyrimus išsiųsti į toksikologijos laboratoriją. Siuntimo išlaidas apmokėti sutinku“.

Pateikta išankstinė PVM sąskaita faktūra „Dėl išlaidų, susijusių su suimtojo (nuteistojo) greito tyrimo testo pervežimu, apskaičiavimo pagal tarnybinį pranešimą“ 52,84 Eur sumai, šioje išankstinėje sąskaitoje faktūroje, grafoje „Susipažinau ir sutinku apmokėti“ yra pareiškėjo PRS1 parašas, taip pat žodis „Sutinku“.

2024 m. vasario 13 d. surašytas tiriamosios medžiagos siuntimo VTMT aktas.

Teismas aptarė ginčui aktualias Aprašo 18 ir 29 punktų nuostatas ir pažymėjo, kad pareiškėjas parašė sutikimą apmokėti visas išlaidas, kurios susijusios su tiriamosios medžiagos gabenimu į laboratoriją, taip pat pareiškėjas sutiko apmokėti tiriamosios medžiagos gabenimo išlaidas, kas matyti iš į bylą pateiktos išankstinės PVM sąskaitos faktūros, šių aplinkybių pareiškėjas neneigė ir teismo posėdyje, tačiau pažymėjo, kad kitaip jis negalėjo pasielgti, nes jeigu jo mėginys nebūtų ištirtas laboratorijoje, jis būtų patyręs neigiamas pasekmes, galbūt negalėtų toliau dalyvauti reabilitacijos programoje. Laboratorijoje buvo nustatyta, kad pareiškėjo šlapime fentanilio, etilo alkoholio nerasta.

Teismas pažymėjo, kad nors, kaip nurodo pareiškėjas, pagal susiklosčiusią situaciją jis buvo priverstas sutikti dėl tiriamosios medžiagos nugabenimo ir apmokėjimo už tai, tačiau byloje nėra paneigtos aplinkybės, jog pareiškėjo sutikimas buvo, jis sutiko apmokėti tiriamosios medžiagos gabenimo išlaidas. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas nurodo, jog sutiko apmokėti 52,84 Eur pagal išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, o nuo jo sąskaitos buvo nuskaičiuoti 55,53 Eur, dėl ko jis sutikimo nedavė, tačiau, kaip teisingai rašte „Dėl atsakymo į nuteistojo PRS1 skundą“ nurodė Tarnyba, išankstinė PVM sąskaita faktūra yra preliminari sąskaita, o suteikus paslaugą, išrašoma įprasta PVM sąskaita faktūra su tikslia mokėtina suma, todėl mokėtina suma pasikeitė ir nuo pareiškėjo sąskaitos buvo nuskaičiuoti 55,53 Eur.

Teismas pažymėjo, kad Aprašas aiškiai reglamentuoja, jog tiriamosios medžiagos transportavimo išlaidas apmoka patys suimtieji (nuteistieji) (18 p.), taip pat nėra numatytos išlygos, kad tokiu atveju, jeigu ištyrus mėginį laboratorijoje nustatoma, kad asmuo nebuvo apsvaigęs, tokias mėginio transportavimo išlaidas apmoka įkalinimo įstaiga. Teismas nurodė, kad Aprašo 29 punkte numatyta tik tai, jog nustačius neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktą, už tiriamosios medžiagos ištyrimą sumokėtas mokestis išskaičiuojamas iš suimtojo (nuteistojo) asmeninės sąskaitos (jei šis yra nemokus, išskaita atidedama, iki jis taps mokus), o jei neblaivumo ar apsvaigimo faktas nepatvirtinamas, – apmokama įstaigos lėšomis, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nemokėjo už tiriamosios medžiagos ištyrimą, tai buvo padaryta įstaigos lėšomis.

Teismas iš į bylą pateikto Lietuvos kalėjimų tarnybos Kalėjimų nuteistųjų kolektyvo tarybų posėdžio 2024 m. spalio 11 d. protokolo (toliau – ir Protokolas) nustatė, kad Tarnybos Saugumo kontrolės ir koordinavimo skyrius susitikimo metu akcentuos Pravieniškių 1-ojo ir 2-ojo kalėjimų saugumo valdymo skyrių darbuotojams, kad, esant neigiamiems apsvaigimo testo rezultatams, nuteistieji neturėtų mokėti nei už testo atlikimą, nei už mėginio nuvežimą į VTMT, tačiau tiek Aprašo redakcijoje, kuri galiojo tuo metu, kai buvo imami mėginiai iš pareiškėjo ir jis sutiko apmokėti tiriamosios medžiagos transportavimo išlaidas, tiek Aprašo redakcijoje, kuri galioja nuo 2025 m. liepos 10 d. (keista 2025 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-604 (nuo 2025 m. liepos 10 d.) (TAR, 2025, Nr. 25-12570)), Aprašo 18 ir 29 punkto nuostatos nepakito, tai yra liko Aprašo 18 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad tiriamąją medžiagą ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jos paėmimo dienos suimtojo (nuteistojo) lėšomis į toksikologijos laboratoriją pristato kalėjimo administracija kalėjimo tarnybiniu transportu, o transportavimo išlaidas apmoka patys suimtieji (nuteistieji), tiriamosios medžiagos pristatymo į toksikologijos laboratoriją būdą nustato kalėjimo viršininkas ir kt.

Teismas sprendė, kad esant nepasikeitusiam teisiniam reguliavimui, Apraše numatytos nuostatos yra galiojančios, aiškios ir suprantamos, todėl pareiškėjo skunde dėstomi argumentai, kad Aprašo 18 punkto nuostatos turi būti aiškinamos neatsiejamai nuo 29 punkto nuostatų, kadangi toks Aprašo nuostatų aiškinimas yra logiškas ir teisingas, t. y. jeigu atlikus tyrimą nepasitvirtina apsvaigimo faktas, nuteistasis neturi kompensuoti transportavimo išlaidų, nes transportavimo išlaidos yra tiesiogiai susijusios su atliekamu tyrimu, nėra pakankami. Teismo vertinimu, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, iš pareiškėjo pagrįstai buvo nuskaičiuotos tiriamosios medžiagos gabenimo išlaidos, be kita ko, esant jo sutikimui tokias išlaidas apmokėti, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti jo nurodytą 55,53 Eur turtinę žalą.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nedetalizavo, kokią neigiamą įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatai turėjo tai, jog pareigūnai nurodė pareiškėjui parašyti sutikimą dėl tiriamosios medžiagos gabenimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo mėginiai buvo tirti greitaisiais testais 2024 m. vasario 13 d., tą pačią dieną buvo surašytas tiriamosios medžiagos siuntimo aktas, specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimas baigtas 2024 m. kovo 26 d., tačiau į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo su skundu pareiškėjas kreipėsi tik 2025 m. balandžio 17 d., praėjus daugiau nei metams nuo greitųjų testų atlikimo ir tiriamosios medžiagos siuntimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjo galbūt patirti nepatogumai dėl sutikimo ištirti tiriamąją medžiagą laboratorijoje bei patirtų išlaidų jos gabenimui, nesudaro pagrindo pareiškėjui priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

III.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Pareiškėjo vertinimu, teismas bylą išnagrinėjo formaliai, nes pareiškėjui pateikus į bylą Protokolą, teismas nesiėmė priemonių su atsakovu dėl jo pasiaiškinti, nors jame buvo pasisakyta apie tai, kad ketinama priimti protokolinį sprendimą apie tai, jog esant neigiamiems testo rezultatams, nuteistieji neturėtų mokėti nei už testo atlikimą, nei už mėginio nuvežimą į VTMT. Teismas neišsiaiškino atsakovo pozicijos, kodėl esant tokiai situacijai (atsakovui pripažįstant, kad nuteistieji neturėtų mokėti už mėginio nuvežimą, jeigu tyrimo atsakymas neigiamas) nebuvo imtasi priemonių Aprašo 18 punktui pakeisti, be to, iš protokolo matyti, jog kalėjimų atstovas nurodė, kad šis klausimas yra aktualus tik Pravieniškių 1 ir 2 kalėjimų nuteistiesiems, kas leidžia pagrįstai manyti, kad kitų Lietuvos kalėjimų nuteistieji esant neigiamam tyrimo rezultatui tokių išlaidų nepatiria, t. y. Pravieniškių 1 ir 2 kalėjimų nuteistieji yra blogesnėje padėtyje, nei kituose Lietuvos kalėjimuose bausmes atliekantys nuteistieji, nors Aprašas galioja visiems Lietuvoje veikiantiems kalėjimams. Šių aplinkybių aiškintis teismas nesiėmė, nors galėjo pripažinti atsakovo atstovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu šioms aplinkybėms išsiaiškinti, arba pareikalauti dėl šių aplinkybių rašytinių paaiškinimų, taigi nebuvo tinkamai ištirtos reikšmingos bylos aplinkybės, kas turėjo įtakos nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimui.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl pareiškėjo pareigos apmokėti pagal jo pasirašytą sutikimą apmokėti visas išlaidas už tiriamosios medžiagos siuntimą į VTMT toksikologijos laboratoriją. Pareiškėjas pakartoja aplinkybes, susijusias su mėginio pateikimu ir pažymi, kad prašymą ištirti mėginį laboratorijoje turėjo pateikti skubiai, atsižvelgiant į Aprašo 29 punktą. Pareiškėjas nurodo, kad jis turi ribotas galimybes rinkti įrodymus, o teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas pats, nieko neverčiamas, sutiko apmokėti tiriamosios medžiagos siuntimo išlaidas paneigia: Aprašo 18 punkto nuostatos (mėginys turi būti išsiųstas per tris dienas nuo mėginio paėmimo), kad sutikimas dėl tiriamosios medžiagos siuntimo išlaidų apmokėjimo jam buvo pateiktas iš karto, t. y. 2024 m. vasario 13 d., o pareiškėjui šio sutikimo nepasirašius, tiriamoji medžiaga nebūtų buvusi siunčiama, dėl ko pareiškėjas būtų netekęs galimybės įrodyti savo tiesą – kad nebuvo vartojęs psichiką veikiančių medžiagų, jeigu jis nebūtų ginčijęs greitųjų testų rezultatų jam būtų buvęs įformintas režimo reikalavimų pažeidimas, dėl ko jis ne tik galėjo būti pašalintas iš reabilitacijos programos, tačiau jam būtų buvusi skirta nuobauda. Pareiškėjo teigimu, tai įrodo, jog pareiškėjas buvo priverstas pasirašyti sutikimą dėl tiriamosios medžiagos siuntimo į VTMT toksikologijos laboratoriją išlaidų apmokėjimo, kadangi kitu atveju tiriamoji medžiaga nebūtų buvusi pristatyta į laboratoriją.

Pareiškėjas įsitikinęs, kad ši situacija nebūtų susiklosčiusi, jeigu atsakovas būtų naudojęs kokybiškus greituosius testus, dėl to jis nebūtų turėjęs įrodinėti savo nekaltumo, ir atitinkamai nebūtų patyręs žalos (nuostolių), t. y. tarp atsakovo įgytų nekokybiškų (arba naudotų ne pagal gamintojo reikalavimus) greitųjų testų ir pareiškėjo patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl pareiškėjas pagrįstai turi teisę susigrąžinti iš jo išskaitytą sumą – 55,53 Eur už tiriamojo mėginio nugabenimą į laboratoriją.

Pareiškėjo vertinimu, teismas neteisingai taikė Aprašo 18 punktą, kurį turėjo vertinti neatsiejamai nuo 29 punkto nuostatų, t. y. logiška, teisinga ir sąžininga, jeigu nuteistasis, nesutikdamas su atsakovo įgytų ir naudojamų greitųjų testų rezultatu jį ginčija, prašydamas atlikti laboratorinį tyrimą ir šio tyrimo metu apsvaigimo faktas nenustatomas, nuteistasis neturėtų kompensuoti nei tyrimo atlikimo išlaidų, kas yra įtvirtinta Aprašo 29 punkte, nei transportavimo išlaidų, nes transportavimo išlaidos yra tiesiogiai susijusios su atliekamu tyrimu. Pareiškėjas teigia, kad tai atitiktų ir teisėto lūkesčio principą, nes nuteistasis negali daryti jokios įtakos testų įgijimui, jų kokybei, todėl dėl to atsiradusios išlaidos neturėtų būti perkeliamos nuteistiesiems.

Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia dėl neteisingų greitųjų testų teigiamų rezultatų patyręs stresą, buvo praradęs reabilitacijos darbuotojų pasitikėjimą, kadangi jis reabilitacijoje dėjo daug pastangų, kad (duomenys neskelbtini) išsigydytų, mėnesį laiko po šių testų atlikimo į jį buvo žiūrima įtariai, jam buvo liepta rašyti atkričio istoriją, nors atkričio nebuvo, o dėl neteisingų greitojo testo rezultatų (jeigu jų nebūtų ginčijęs) jam būtų buvęs įformintas režimo reikalavimų pažeidimas bei už tai skirta nuobauda, taip pat ir pašalinimas iš reabilitacijos. Pareiškėjas pažymėjo, kad žalą siejo ir su tuo, jog nesutikdamas su greitųjų testų rezultatais, jis buvo priverstas pasirašyti sutikimą dėl transportavimo išlaidų atlyginimo, pareigūnams teigiant, kad jeigu toks sutikimas nebus pasirašytas, mėginys laboratoriniam tyrimui nebus teikiamas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad reikalavimą dėl neturtinės žalos jis įrodė, todėl jo reikalavimas dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti patenkintas.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Tarnyba pažymi, kad Nuteistųjų kolektyvo tarybų teises, darbo organizavimo tvarką, veiklos gaires reglamentuoja Nuteistųjų kolektyvo tarybų nuostatai, patvirtinti Tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-502 (toliau – ir Nuostatai), pagal šių Nuostatų 5.3 punktą nuteistųjų kolektyvo tarybų posėdžių metu paprastai svarstomi kolektyviniai tam tikrai nuteistųjų grupei aktualūs klausimai. Atsakovo vertinimu, vien tai, kad Nuteistųjų kolektyvo taryba svarstė pareiškėjui aktualų klausimą, nesudaro pagrindo nesivadovauti galiojusiomis Aprašo nuostatomis bei teigti, kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai ir šališkai. Atsakovas dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymi, kad po greitojo testo atlikimo jokie kiti sprendimai ar apribojimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikyti, t. y. nebuvo apribotas jo dalyvavimas reabilitacijos programose, neskirta nuobauda ir nebuvo taikyti jokie kiti teisių apribojimai, o abstraktūs argumentai apie pareiškėjo sukompromitavimą ir hipotetinės prielaidos apie galimas pasekmes, jei pareiškėjas būtų neginčijęs greitojo testo rezultato, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas dėl neteisingo greitojo testo rezultato patyrė neturtinę žalą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje kilo ginčas dėl 55,53 Eur turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš pareiškėjo mėginio transportavimo į VTMT laboratoriją išlaidų, kurias iš pareiškėjo sąskaitos išskaičiavo Pravieniškių 2-asis kalėjimas, kai mėginys buvo siunčiamas į laboratoriją, nes pareiškėjas nesutiko su dviem greitųjų testų teigiamais rezultatais ir laboratorijoje greitųjų testų rezultatai buvo paneigti, ir 500 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš jo neigiamų išgyvenimų dėl neteisingų greitųjų testų teigiamų rezultatų, dėl to gresiančių pasekmių, pareigūnų privertimo jį pasirašyti sutikimą apmokėti mėginio transportavimo išlaidas, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino Aprašo 18 ir 29 punktų nuostatas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant, nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos bylos pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu duoti paaiškinimus dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, teismo posėdyje dalyvavo ir pareiškėjo atstovė advokatė, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta ir raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrindė ir nemotyvavo savo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis jos nagrinėjimas, tai jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

Ginčui aktualios Aprašo redakcijos, galiojusios nuo 2023 m. balandžio 29 d. iki 2025 m. liepos 10 d., 12.1 punktas nustatė, kad tikrintojas, patikrinęs asmens blaivumą ar neapsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų alkoholio kiekio matuokliu ar specialiąja tyrimo priemone ir nustatęs, kad šis neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau su specialiosios techninės priemonės rodmenimis nesutinka: kai nustatomas apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų, asmeniui pasiūlo atlikti pakartotinį patikrinimą. Asmuo gali būti laikomas laikino sulaikymo patalpoje, iki bus gautas naujas šlapimo mėginys. Kai pirmojo ir pakartotinio patikrinimų rezultatai skiriasi, fiksuojamas asmeniui palankesnis rezultatas.

Pagal Aprašo 18 punktą tiriamąją medžiagą ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jos paėmimo dienos suimtojo (nuteistojo) lėšomis į toksikologijos laboratoriją pristato kalėjimo administracija kalėjimo tarnybiniu transportu, o transportavimo išlaidas apmoka patys suimtieji (nuteistieji). Tiriamosios medžiagos pristatymo į toksikologijos laboratoriją būdą nustato kalėjimo viršininkas.

Aprašo 29 punktas nustatė, kad asmeniui atsisakius tikrintis ar medicininės apžiūros, arba nesutikus su patikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per vieną valandą nuo atsisakymo arba jam atlikto patikrinimo arba medicininės apžiūros momento gali kreiptis į kalėjimo administraciją, kad ši tarpininkautų jam siekiant įstaigos lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Tokiu atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai nusiunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlygis už tiriamosios medžiagos ištyrimą sumokėtas. Nustačius neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktą, už tiriamosios medžiagos ištyrimą sumokėtas mokestis išskaičiuojamas iš suimtojo (nuteistojo) asmeninės sąskaitos (jei šis yra nemokus, išskaita atidedama, iki jis taps mokus), o jei neblaivumo ar apsvaigimo faktas nepatvirtinamas, – apmokama įstaigos lėšomis.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui nesutikus su jo paimto mėginio greituoju testu ištyrimo rezultatais jam buvo užtikrinta teisė ir galimybė atlikti mėginio tyrimą VTMT toksikologijos laboratorijoje, gavus tam visus pareiškėjo sutikimus Aprašo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo atstovas nagrinėjamu atveju Aprašo nuostatų nepažeidė nei perduodamas pareiškėjo mėginį tyrimams VTMT toksikologijos laboratorijoje, nei pareikalaudamas apmokėti už mėginio transportavimo išlaidas, kadangi tokia tvarka yra aiškiai nustatyta Aprašo 29 punkte. Šiuo atveju Aprašo 29 punkte išdėstytas reglamentavimas aiškiai nustato, kad jei neblaivumo ar apsvaigimo faktas nepatvirtinamas, – už tiriamosios medžiagos ištyrimą apmokama įstaigos (kalėjimo administracijos) lėšomis, tačiau Aprašas nenustato, kad įstaiga tokiu atveju nereikalauja apmokėti mėginio transportavimo išlaidų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo pareigos apmokėti mėginio transportavimo išlaidas yra teisingos.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, nes netinkamai vertino Protokolą, nepareikalavo paaiškinimų iš atsakovo dėl šio įrodymo, nepripažino atsakovo atstovo dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, pažymi, kad Protokolas nėra galiojantis teisės aktas, kuriuo turėtų vadovaujamasi sprendžiant dėl atsakovo atstovo veiksmų teisėtumo. Ginčo situacijos vertinimui aktualios Aprašo nuostatos, su kurių aiškinimu ir taikymu, atliktu pirmosios instancijos teismo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka ir papildomai pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nekartoja.

Pareiškėjas byloje reiškė nesutikimą ir su jam apskaičiuota išlaidų suma, tačiau iš išankstinės PVM sąskaitos faktūros 52,84 Eur sumai bei patikslintos PVM sąskaitos faktūros 55,53 Eur sumai bei pateiktų transportavimo išlaidų paskaičiavimų matyti, kad patikslintoje PVM sąskaitoje faktūroje suma nežymiai padidėjo dėl padidėjusios kuro kainos bei patikslinto vairuotojo darbo užmokesčio, kas pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta 2024 m. gegužės 30 d. Tarnybos Finansų skyriaus vedėjo raštu Nr. 2S-2613 „Dėl atsakymo į nuteistojo PRS1 skundą“. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka būtų skundęs teismui Pravieniškių 2-ojo kalėjimo ir Tarnybos priimtus sprendimus išnagrinėjus jo skundus.

Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai ir žala. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo), taip pat ir turtinės ir neturtinės žalos padarymo fakto, nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.). Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam žalos atlyginimą šioje byloje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų.

Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėArūnas SutkevičiusSkirgailė Žalimienė