Alytaus apylinkės teismo nutartis

2026-10-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. R-350-1258/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-26
Bylos Nr.
R-350-1258/2026
Teisminio proceso Nr.
4-9-3-15461-2026-3
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Antonina Sinkevičienė
Institucija
Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių nusižengimų teisenos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. R-350-1258/2026
Teisminio proceso Nr. 4-9-3-15461-2026-3Procesinio sprendimo kategorija 1.5.3
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 26 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Antonina Sinkevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus patarėjo V. R. prašymą sankcionuoti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

TRA1 2026 m. rugpjūčio 6 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 463 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2026 m. liepos 30 d. 09 val. 47 min., Varėnos rajono sav., magistraliniame kelyje Vilnius – Varėna – Gardinas, 43,398 km, važiavo transporto priemone „Volkswagen Transporter“ mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemone nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6 straipsnio 1 dalį. 2026 m. rugsėjo 25 d. jos atžvilgiu dėl minėto nusižengimo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus patarėjas V. R., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, prašo sankcionuoti nutarimą, kuriuo TRA1 už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 463 straipsnio 1 dalyje padarymą nutarė skirti administracinę nuobaudą – 200 Eur baudą.

Atsisakytina sankcionuoti nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo, ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Pateikto sankcionuoti nutarimo aprašomojoje dalyje nurodoma, kad TRA1 pateikė rašytinius paaiškinimus bei papildomus priedus, gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, asmuo nesiekė padaryti administracinio nusižengimo, tai padarė per neapdairumą, paros trukmės vinjetė įsigyta, tačiau pavėluotai, sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, todėl institucija mano, kad yra pagrindas remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui taikyti mažesnę baudą negu ANK 463 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda.

Paaiškinimuose institucijai TRA1 nurodė, kad gailisi dėl padaryto nusižengimo, kelių mokestį už tą dieną sumokėjo, bet truputį vėliau, nes buvo išsikrovęs telefonas ir neturėjo galimybės tai padaryti anksčiau, prašo sumažinti paskirtą baudą.

Kaip matyti iš Lietuvos automobilių kelių naudotojo mokesčio (vinjetės) pirkimo patvirtinimo, vinjetė buvo nupirkta pavėluotai, t. y. nusižengimas fiksuotas 2026 m. liepos 30 d. 9.47 val., o paros trukmės vinjetė įsigaliojo 2026 m. liepos 30 d. 11.08 val., praėjus kiek daugiau nei valandai nuo fiksavimo.

Pažymėtina, kad pagal ANK 463 straipsnio 1 dalį važiavimas mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemonėmis nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos užtraukia baudą vairuotojams arba transporto priemonių savininkams (valdytojams) – fiziniams asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Nepaisant pažeidėjos naudai bylojančių bylos duomenų, kad per neapdairumą vinjetė įsigyta vėliau, o būtent po pažeidimo fiksavimo, teismas, spręsdamas prašymą dėl administracinio nusižengimo nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) sankcionavimo, savo iniciatyva patikrino Administracinių nusižengimų registro duomenis apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, kurie patvirtina, kad TRA1 praeityje jau buvo bausta pagal ANK 463 straipsnio 1 dalį (2026 m. liepos 8 d. jos atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 463 straipsnio 1 dalį), be to, pastarųjų penkerių metų laikotarpiu ne vieną kartą bausta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (nustatyto leistino greičio viršijimas, automobilio palikimas stovėti draudžiamoje vietoje, automobilio, neapdrausto privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavimas, automobilio vairavimas esant neblaiviai), turi galiojančių administracinių nuobaudų. Dėl paminėto toks asmuo, teismo vertinimu, negali būti charakterizuojamas kaip pavyzdingas vairuotojas. Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad TRA1 nėra nepriekaištingai įstatymų reikalavimų besilaikantis asmuo, jos elgsenoje įžvelgiamas sistemiškumas, kas neapibūdina pažeidėjos itin pozityviai ir neišskiria jos iš kitų visuomenės narių kaip pavyzdingos vairuotojos, o priešingai, suponuoja išvadą, kad šis nusižengimas nėra atsitiktinis, o nuolatinis reiškinys ir nurodomos aplinkybės tėra siekis sušvelninti savo padėtį palankia linkme.

Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Vertinant paskirtos sankcijos dydį svarbus ne tik formalus įstatymo taikymas atsižvelgiant į sankciją, bet ir bendrieji proporcingumo ir teisingumo principai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tokia lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumą atitinkantis teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).

Įvertinus aptartas aplinkybes, institucijos TRA1 skirtą ir teismo prašomą sankcionuoti 200 Eur nuobaudą už ANK 463 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą teismas vertina kaip neteisingą ir neproporcingą padarytam nusižengimui, juolab, neatitinkančią teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, kadangi TRA1 bylos duomenimis nesilaiko įstatymo nustatytų reikalavimų, kritiškai savo elgesio nevertina, ankstesni baustumai teigiamos įtakos jos elgesiui nepadarė ir liudija, kad šis nusižengimas nėra vienkartinis bei atsitiktinis pažeidėjos poelgis. Esant aptartoms aplinkybėms, spręstina, kad vien tik TRA1 nurodomos aplinkybės, jog per neapdairumą vinjetė įsigyta vėliau, o būtent po pažeidimo fiksavimo, esant pirmiau nurodytam, nesudaro pagrindo sankcionuoti institucijos priimto nutarimo, todėl atsisakytina tenkinti Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus teisenos skyriaus patarėjo V. R. prašymą sankcionuoti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

atsisakyti tenkinti Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus patarėjo V. R. prašymą sankcionuoti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Antonina Sinkevičienė