- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-18
- Bylos Nr.
- eA-3243-415/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04760-2026-0
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Gintaras Kryževičius, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Kategorijos
- 8.6.4Draudimas atvykti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas), dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2026 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 26S109621 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu penkeriems metams pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką, konstatavus, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo teigimu, jis nuo 2021 m. teisėtai gyvena Lietuvoje, beveik penkerius metus dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Justana“, palaiko ilgalaikius santykius su Lietuvos piliete, yra integravęsis į Lietuvos visuomenę, mokosi lietuvių kalbos, moka mokesčius, yra gavęs Lietuvos vairuotojo pažymėjimą, kartu su partnere įsigijo automobilį, turi teigiamų darbdavio ir Lietuvos piliečių charakteristikų bei niekada nepažeidė Lietuvos įstatymų.
Pareiškėjas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, turi būti vertinamos visos individualios faktinės aplinkybės, nustatyta reali, o ne hipotetinė grėsmė, sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, tinkamai motyvuotas ir priimtas laikantis proporcingumo bei sąžiningo administravimo principų. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas šių reikalavimų nesilaikė, kadangi neįvertino jo individualios situacijos, socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių su Lietuva, Sprendime nepateikė konkrečių objektyvių duomenų, patvirtinančių realią jo keliamą grėsmę valstybės saugumui, todėl Sprendimas yra nepagrįstas ir neproporcingas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, įvertinus Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2026 m. balandžio 3 d. išvadą Nr. 18-3410 (toliau – ir Išvada), pareiškėjo užpildytą klausimyną, jo paaiškinimus, taip pat kitas reikšmingas individualias aplinkybes. Pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui siejama su ankstesniu darbu strateginiame (duomenys neskelbtini) sektoriuje veikiančioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonė) ir galimais ryšiais su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis. Dėl darbo Įmonėje, atliktos karinės tarnybos ir periodinio (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos sienos kirtimo pareiškėjas gali būti pažeidžiamas ir potencialiai išnaudojamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Grėsmės vertinimas yra perspektyvinio pobūdžio, todėl nebūtina nustatyti, jog asmuo jau vykdė veiksmus prieš Lietuvos valstybę, o ankstesni darbiniai ryšiai nepraranda reikšmės vien dėl to, kad pareiškėjas šiuo metu šioje įmonėje nebedirba.
Priimant Sprendimą, buvo įvertinta individuali pareiškėjo situacija, t. y. atsižvelgta į jo gyvenimo Lietuvoje laikotarpį, darbo santykius, turėtus leidimus gyventi, klausimyne pateiktą informaciją ir paaiškinimus, tačiau nustatyta, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva daugiausia yra ekonominio pobūdžio ir nėra pakankami, kad nusvertų nacionalinio saugumo interesą. Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2026 m. kovo 22 d., prašymo jį pakeisti nagrinėjimas buvo nutrauktas paties pareiškėjo prašymu, o šiuo metu jis neturi galiojančio leidimo gyventi Lietuvoje ir 2026 m. kovo 22 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos. Apie pareiškėjo santykius su Lietuvos piliete Migracijos departamentas iki Sprendimo priėmimo nebuvo informuotas, be to, vien santykiai su Lietuvos piliete savaime nelaikytini šeiminiais ryšiais, jeigu nėra sudaryta santuoka ar registruota partnerystė.
Pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo integraciją, lietuvių kalbos mokėjimą, teigiamas charakteristikas ar bendro turto įsigijimą, tačiau net ir šios aplinkybės nebūtų pakankamos nusverti nustatytą grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjui buvo siunčiamas pranešimas apie priimtą sprendimą, o ne pats Sprendimas, ir toks informavimo būdas atitiko teisės aktų nuostatas, leidžiančias neteikti išsamesnės informacijos, jeigu jos atskleidimas galėtų pakenkti valstybės saugumo interesams.
Sprendimas yra tinkamai motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis, priimtas atlikus individualų aplinkybių vertinimą ir nepažeidžiant proporcingumo principo, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. VSD nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
Pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis 2015 m. ir 2017–2018 m. dirbo (duomenys neskelbtini) strateginio sektoriaus valstybinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, o tokiose įmonėse dirbę asmenys, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklos metodus, gali būti verbuojami ir išnaudojami žvalgybos informacijai rinkti ar kitoms užduotims vykdyti. Pareiškėjas periodiškai vykdavo į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo artimieji, draugai ir buvę bendradarbiai, todėl tokios kelionės sudaro papildomas sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms užmegzti ar atnaujinti kontaktus su pareiškėju. Ankstesni ryšiai su (duomenys neskelbtini) strateginio sektoriaus įmone nepraranda reikšmės vien dėl to, kad pareiškėjas joje nebedirba, nes žvalgybos tarnybos gali atnaujinti ryšius ir pasikeitus asmens gyvenimo ar darbo aplinkybėms.
Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių akivaizdų jo priešiškumą (duomenys neskelbtini) valdžiai ar veiksmus prieš jos vykdomą politiką, todėl jo ankstesnė veikla ir ryšiai leidžia vertinti jį kaip galintį būti pažeidžiamą bei potencialiai panaudojamą (duomenys neskelbtini) režimo interesams. Grėsmės valstybės saugumui vertinimas nėra siejamas vien su jau atliktais konkrečiais veiksmais, o gali būti grindžiamas ir potencialia grėsme bei perspektyviniu vertinimu.
Pareiškėjo ryšiai su Lietuva nėra ilgalaikiai ar tvarūs, yra iš esmės ekonominio pobūdžio ir susiję su darbu Lietuvoje, kuris nutrūko 2026 m. kovo 3 d., o leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2026 m. kovo 22 d., todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie gyvenimą, darbą, integraciją ir rekomendacijas nepaneigia nustatytos grėsmės. Pareiškėjo pateiktos rekomendacijos taip pat nepaneigia VSD Išvados, kadangi jas pateikę asmenys nėra atsakingi už nacionalinio saugumo užtikrinimą ir jose nėra teisiškai reikšmingų duomenų apie grėsmės valstybės saugumui nebuvimą.
Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nepažeidžia pareiškėjo teisių ir proporcingumo principo, o jo asmeniniai interesai.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė atsikirtimus į atsakovo ir VSD atsiliepimą, nurodydamas, kad nesutinka su juose nurodytomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, jo darbo pobūdžio ir kt.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2026 m. sausio 7 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir užpildytą klausimyną, kuriame nurodė, jog nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. lapkričio 14 d. ir nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2018 m. kovo 7 d. dirbo pastatų ir statinių priežiūros bei valymo skyriuje dažytoju. Migracijos departamentas 2026 m. sausio 21 d. paprašė pateikti darbo knygelės ir karinio bilieto kopijas. Pareiškėjo 2026 m. vasario 3 d. pateiktų dokumentų kopijos patvirtino, kad minėtas skyrius priklausė Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) kelių distancijai.
Norėdamas įvertinti darbo Įmonėje aplinkybes (įsidarbinimo ir atleidimo priežastis, atliktas funkcijas ir kt.), Migracijos departamentas 2026 m. balandžio 23 d. kreipėsi į pareiškėją dėl paaiškinimo. Pareiškėjas tą pačią dieną paaiškino, kad 2015 m. ir 2017–2018 m. šiame objekte dirbo siekdamas įgyti patirties, kelti kvalifikaciją (jam suteikta 5 kategorijos kvalifikacija) ir išmokti laikytis darbo saugos reikalavimų. Sutartį nutraukė įgijęs reikiamų įgūdžių. Taip pat nurodė, kad jo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), o Lietuvoje giminaičių jis neturi. Iš darbo knygelės įrašų nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas iš „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kelių distancijos buvo atleistas dėl šaukimo į karinę tarnybą. Karinio bilieto duomenimis, privalomąją karinę tarnybą jis atliko nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. gegužės 19 d.
Migracijos departamentas gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi dirbo strateginio sektoriaus įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios darbuotojai, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklos metodus, gali turėti ryšių su šiomis tarnybomis ir būti išnaudojami žvalgybos informacijos rinkimui ar kitoms užduotims. Be to, pareiškėjas periodiškai kerta (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos sieną, o tai sudaro palankias sąlygas žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus ir išnaudoti jį kaip valdžiai lojalų asmenį veiklai, nukreiptai prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjui buvo išduota viena nacionalinė viza, galiojusi nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2022 m. gegužės 30 d., ir du leidimai laikinai gyventi darbo pagrindu, galioję nuo 2022 m. gegužės 12 d. iki 2026 m. kovo 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2026 m. kovo 3 d. Šeiminių ryšių ar gyvenančių šeimos narių Lietuvos Respublikoje nenustatyta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2026 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą nutraukti prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą, paaiškindamas, kad darbdaviui paskirta bauda už nelegalų darbą. Tą pačią dieną Migracijos departamentas prašymo nagrinėjimą nutraukė.
Migracijos departamentas, atsižvelgęs į aplinkybių visumą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, 2026 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą Nr. 26S109621, kuriuo pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).
Teismas įvertino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 4 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, taip pat Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (toliau – ir Nacionalinio saugumo strategija), 16 straipsnio, 14 punkto nuostatas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatomis, nurodė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui.
Teismas pabrėžė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, veikė griežtai jam įstatymu suteiktos kompetencijos ribose ir laikydamasis teisės aktuose nustatytos sprendimų priėmimo procedūros. Migracijos departamentas, spręsdamas dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką taikymo, remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Migracijos departamentas, gavęs motyvuotą išvadą apie galimą grėsmę valstybės saugumui, ne tik turi teisę, bet ir pareigą reaguoti į tokią informaciją bei priimti sprendimus, numatytus įstatyme. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas buvo priimtas laikantis UTPĮ nuostatų, neviršijant atsakovo kompetencijos, remiantis kompetentingos institucijos pateikta išvada bei laikantis nustatytos procedūros, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis buvo priimtas neteisėtai ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalies nuostatomis ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Rusijos Federacijos išprovokuotos agresijos prieš Ukrainą ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, sprendė, kad nėra jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad, vertinant užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje galimą poveikį valstybės saugumui, reikšmingos ne tik aplinkybės, patvirtinančios konkrečius jau atliktus veiksmus, bet ir objektyvūs duomenys, leidžiantys įvertinti galimą riziką ateityje. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. ir 2017–2018 m. dirbo strateginio sektoriaus įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) kelių distancijoje. VSD Išvadoje ši aplinkybė įvertinta atsižvelgiant į įmonės reikšmę (duomenys neskelbtini) strateginiam sektoriui bei VSD turimą informaciją apie (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų galimybes pasitelkti asmenis, turinčius ryšių su strateginės reikšmės valstybės sektoriais. Atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjas periodiškai kirto Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sieną, o jo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės sudarė pagrindą vertinti ne tik pareiškėjo ankstesnės veiklos faktą, bet ir jo galimus išlikusius ryšius su (duomenys neskelbtini) bei galimą pažeidžiamumą (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų poveikiui. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jis „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba, savaime nepaneigia šios aplinkybės reikšmės.
Teismas pažymėjo, kad nei pareiškėjo ryšiai su (duomenys neskelbtini) nei aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjo tėvai, ir jis periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini), nėra vertintini kaip savaime patvirtinantys grėsmę valstybės saugumui, tačiau jas įvertinus kartu su ankstesne pareiškėjo veikla (duomenys neskelbtini) strateginiame sektoriuje ir VSD nustatytu šių aplinkybių santykiu su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklos pobūdžiu, tai sudarė pagrindą VSD išvadai dėl galimo pareiškėjo pažeidžiamumo ir jo panaudojimo veiklai, nesuderinamai su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais. Tai, kad nebuvo nustatyta jo faktinio bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) žvalgybos struktūromis ar konkrečių jo atliktų žvalgybinio pobūdžio veiksmų, nepaneigia atlikto grėsmės vertinimo. Nagrinėjamu atveju VSD Išvada nėra grindžiama vien bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą, bet siejama su konkrečiomis pareiškėjo asmenį apibūdinančiomis aplinkybėmis ir jų tarpusavio sąsaja. Pareiškėjo iki šiol atliktų veiksmų pobūdis gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, tačiau nėra vienintelė sąlyga, nuo kurios priklausytų grėsmės egzistavimas. Grėsmės vertinimas pagal savo pobūdį grindžiamas nustatytų duomenų visuma, kuri šiuo atveju apima pareiškėjo ankstesnę veiklą strateginiame (duomenys neskelbtini) sektoriuje, jo ryšius su (duomenys neskelbtini), periodišką sienos kirtimą ir VSD vertinimą dėl galimo šių aplinkybių panaudojimo (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų interesais. Todėl nėra pagrindo teigti, kad grėsmė pareiškėjui buvo nustatyta mechaniškai ar remiantis vien istoriniu darbo faktu.
Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad konkrečių žvalgybinio pobūdžio veiksmų, faktinio bendradarbiavimo ar priešiškumo Lietuvos Respublikai nenustatymas paneigia VSD išvadą. Šiuo atveju VSD įvertino pareiškėjo individualias aplinkybes jų visumos kontekste, o Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai rėmėsi šiuo kompetentingos institucijos vertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertino UTPĮ 133 straipsnio 5 dalies, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5, 11, 37 ir 39 punktų nuostatas.
Teismas konstatavo, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo situaciją, atsižvelgė ne tik į priežastį, dėl kurios jam buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, bet ir į kitus reikšmingus individualius aspektus – pareiškėjo socialinius, šeiminius, ekonominius bei kitokio pobūdžio ryšius su Lietuvos Respublika ir pagrįstai sprendė, kad jie nepaneigia nustatytos grėsmės valstybės saugumui ir jos nenusveria. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika daugiausia buvo susiję su jo darbine veikla ir ekonominiais interesais, tačiau dabar darbo santykiai Lietuvoje yra nutrūkę, be to, byloje nebuvo nustatyta jo šeimos narių, nuolat gyvenančių Lietuvoje. Teismas pažymėjo, jog aplinkybės, kad pareiškėjas Lietuvoje gyveno nuo 2021 m., dirbo, integravosi į visuomenę, mokėsi lietuvių kalbos ir turi asmeninių ryšių, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jos turi didesnę reikšmę nei kompetentingos institucijos nustatyta grėsmė valstybės saugumui, šios išvados nepaneigia ir pareiškėjo nurodomos teigiamos rekomendacijos, integracija ir kt.
Teismas nenustatė, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika buvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog vien jų pagrindu būtų galima paneigti nustatytą grėsmę valstybės saugumui ar konstatuoti ginčijamo Sprendimo neproporcingumą. Pareiškėjo nurodomos gyvenimo Lietuvoje, darbinės veiklos, integracijos, rekomendacijų ir asmeninių ryšių aplinkybės nepaneigia VSD Išvados bei nesudaro pagrindo spręsti, kad Migracijos departamento nustatytas draudimas atvykti buvo neproporcingas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad atsakovas, nustatydamas pareiškėjui 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir veikė neviršydamas jam suteiktos diskrecijos. Nustatytas draudimo laikotarpis atitinka protingumo ir proporcingumo reikalavimus. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, Sprendimo naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2026 m. spalio 1 d. sprendimą; panaikinti Migracijos departamento 2026 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 26S109621, pripažįstant jį neteisėtu ir nepagrįstu, bei įpareigoti atsakovą pašalinti pareiškėjo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir užtikrinti, kad atitinkamas įrašas nebūtų palaikomas Šengeno informacinėje sistemoje; priteisti iš atsakovo pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:
Teismas neindividualizavo pareiškėjo keliamos grėsmės, nepagrįstai pritardamas išvadai, jog asmuo, kadaise dirbęs „(duomenys neskelbtini)“, nepriklausomai nuo pareigų, prieigos prie paslapčių ir nuo to praėjusio laiko, laikytinas potencialiai pažeidžiamu (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms.
Teismas neatsižvelgė į tai, jog Migracijos departamentas, priimdamas galutines materialines pasekmes sukeliantį aktą, privalo VSD išvadą vertinti kartu su visais duomenimis ir pagrįsti objektyviais duomenimis, t. y. atlikti individualų vertinimą.
Skundžiamu Sprendimu nustatytas penkerių metų visiškas atvykimo draudimas yra neproporcingas, neatitinka teisės aktų nuostatų, kadangi ši priemonė uždraudžia ne tik gyventi, bet ir trumpai atvykti, ir per Šengeno informacinę sistemą veikia visoje Šengeno erdvėje.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo faktinį privatų gyvenimą Lietuvoje vien dėl to, kad santykiai su Lietuvos piliete nebuvo įregistruoti ir apie juos atsakovas teigia nebuvęs informuotas iki sprendimo. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog pareiškėjas Įmonėje dirbo pastatų ir statinių priežiūros bei valymo padalinyje dažytoju, vėliau trumpai – darbininku kompleksinei pastatų priežiūrai, t. y. jo darbo funkcijos nebuvo susijusios su traukinių judėjimo planais, karinių krovinių duomenimis, personalo įskaitomis, ryšių sistemomis ar įslaptinta informacija, todėl jo darbo pobūdis negali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę saugumui. Pareiškėjas Įmonėje dirbo trumpai, po darbo pabaigos praėjo jau 8 metai ir nėra duomenų, kad per šiuos aštuonerius metus jis būtų atnaujinęs darbo ryšius su Įmone, gavęs iš jos pavedimų, dalyvavęs režimo struktūrų veikloje ar atlikęs veiksmą prieš Lietuvą.
Atsakovas, vertindamas pareiškėjo pateiktus duomenis apie jo atliktą privalomąją karinę tarnybą, neatsižvelgė į tai, jog (duomenys neskelbtini) privalomoji karinė tarnyba yra bendra piliečių pareiga, ir jos atlikimas, nenustačius tarnybos specialiosiose pajėgose, kontržvalgyboje, pasienio kariuomenės žvalgyboje ar karininko karjeroje, neįrodo ryšio su žvalgybos tarnybomis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šeimos lankymas patvirtina pareiškėjo lojalumą režimui. Asmuo neprivalo viešai reikšti politinių pažiūrų, kad nebūtų laikomas grėsme.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis jau ketverius metus kuria bendrą gyvenimą su Lietuvos Respublikos piliete, ir tai, kad jis nėra su ja sudaręs santuokos ar partnerystės, negali paneigti jo šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Sprendimas nepagrįstai ir neproporcingai riboja jo teisę į privatų gyvenimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos naują įrodymą – 2026 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini) kelių distancijos charakteristiką, nurodydamas, kad ji gauta vėliau bei pažymėdamas, jog ji patvirtina, kad pareiškėjas buvo lojalus Įmonei ir kt.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas pažymi, jog teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo keliamo grėsmės valstybės saugumui, atsižvelgė į svarbių aplinkybių visumą (pareiškėjo ankstesnę veiklą strateginiame (duomenys neskelbtini) sektoriuje, jo ryšius su (duomenys neskelbtini), periodišką sienos kirtimą ir šių aplinkybių reikšmę galimam jo pažeidžiamumui (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų poveikiui), t. y. nustatė individualias aplinkybes. Pareiškėjas, teigdamas, kad draudimas atvykti 5 metus yra neproporcingas, nepateikė jokių tą patvirtinančių objektyvių argumentų. Nagrinėjamu atveju jo integracijos, rekomendacijų ir asmeninių ryšių aplinkybės nepaneigia VSD Išvados bei nesudaro pagrindo spręsti, kad Migracijos departamento nustatytas draudimas atvykti buvo neproporcingas.
Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė faktinį privatų gyvenimą Lietuvoje ir pažymi, kad teismas įvertino nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visetą bei konstatavo, jog pareiškėjo nurodyti ryšiai su Lietuvos Respublika (tarp jų – ir asmeniniai) savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jie turi didesnę reikšmę nei kompetentingos institucijos nustatyta grėsmė valstybės saugumui.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad atsakovo Sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau nėra nuspręsta įtraukti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti, taigi pareiškėjas vadovaujasi neaktualia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika.
Atsakovas pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo Įmonėje eitų pareigų, pagrįstai vertino, jog net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.
Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas tam tikras aplinkybes įrodinėja remdamasis nauju įrodymu (charakteristika), kuri nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui, tačiau atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimų neteisėtumas negali būti grindžiamas duomenimis, kurie nebuvo žinomi ir vertinami minimų sprendimų priėmimo metu. Atsakovas pažymi, jog minimas dokumentas nepatvirtina pareiškėjo nelojalumo (duomenys neskelbtini) režimui.
Atsiliepimas
Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo privalomoji karinė tarnyba buvo vertinama kaip kelianti grėsmę, nes nei atsakovas, nei teismas šios aplinkybes pareiškėjo nurodomu būdu nevertino.
Atsakovas nesutinka, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti vertinami faktiniai pareiškėjo santykiai su Lietuvoje gyvenančia partnere, jų trukmė, bendra buitis ir bendrai įgytas automobilis, kadangi šios aplinkybės nėra susiję su pareiškėjo keliama grėsme ir faktine situacija (pareiškėjo leidimas gyventi pasibaigęs), be to aplinkybės dėl pareiškėjo asmeninių santykių Lietuvos Respublikoje teismo buvo įvertintos. Atsakovas pažymi, kad minimi santykiai nėra santykiai su šeimos nariu, gyvenančiu Lietuvoje, todėl juos vertinti kaip nusveriančius galimą kilti grėsmę valstybės saugumui nėra pagrindo. Be to, pareiškėjas pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo pripažinti jo bendravimo su partnere šeiminiais ryšiais, todėl jis apeliacinės instancijos teisme negali būti tenkinamas.
Atsakovas nesutinka, kad iš jo būtų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nurodydamas, kad jos turi būti priteisiamos iš valstybės biudžeto.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateiktame atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. VSD iš esmės pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodydamas aplinkybes. VSD vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo šalių pateiktus procesinius dokumentus, įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Aplinkybė, jog teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėjas prašo pridėti į bylą pateiktą naują rašytinį įrodymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujas įrodymas yra susijęs su byla, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, naują įrodymą prideda prie bylos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsniu, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.).
Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė ABTĮ 140 straipsnio 2 dalies taikymo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar pareiškėjas pagrįstai bei teisėtai pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, laikėsi įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą nustatančių ABTĮ taisyklių, pagal kurias faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi padaryti išvadas iš įrodymų viseto duomenų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, ir padarė teisingas išvadas.
Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, kurio pagrįstumą bei teisėtumą vertino pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į esminę reikšmę vertinimams turinčių faktinių aplinkybių visumą: pareiškėjo ankstesnę veiklą strateginiame (duomenys neskelbtini) sektoriuje, jo ryšius su (duomenys neskelbtini), nuolatinį Lietuvos-(duomenys neskelbtini) sienos kirtimą, taigi buvo nustatytos bei įvertintos individualios aplinkybės.
Dabartinėje geopolitinėje situacijoje darbas (duomenys neskelbtini) strateginėje įmonėje, nuolatiniai ryšiai (duomenys neskelbtini) suponuoja teisines prielaidas pripažinimui, kad pareiškėjas lojalus tai santvarkai ir pagrindą Lietuvos valstybei teisinėmis priemonėmis užkirsti kelią kitos, priešiškos valstybės, piliečiams naudotis teise laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kai jų buvimas Lietuvoje teisiniu požiūriu potencialiai gali kelti arba neabejotinai kelia grėsmę valstybės saugumui.
Šiuo atveju vertinama pirmoji teisinė situacija, t. y. tos byloje nustatytos aplinkybės teisiniu požiūriu yra pakankamas pagrindas konstatavimui, kad pareiškėjas yra pažeidžiamas (duomenys neskelbtini) tarnybų galimu poveikiu ir to pakanka, kad Lietuvos valstybės savisaugos teisinės priemonės veiktų taip, jog būtų užkardomas potencialiai galima grėsmė valstybės saugumui.
Dėl faktinio privataus gyvenimo reikšmės tokioje teisinėje situacijoje, teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės saugumo garantijų apsauga yra prioritetas ir reikšmingumu neprilygsta iš privataus gyvenimo kylančių teisių apsaugai, todėl konstitucinis proporcingumo principas šiuo atveju nėra pažeistas.
Atsakovo Sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, remiantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi. Teisinis reguliavimas, įtvirtintas nurodytoje Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje, nustato imperatyvų apribojimo taikymą, o penkerių metų termino šiuo atveju nustatymas proporcingumo požiūriu įrodymais nepaneigtas, todėl pripažintinas pagrįstu ir teisėtu (ABTĮ 56 str. 7 d.).
Tuo pačiu pažymėtina, kad Sprendime nėra nuspręsta įtraukti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti, taigi pareiškėjo argumentai dėl tokio pobūdžio priemonių taikymo yra nepagrįsti iš esmės.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi atlyginimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, šis jo prašymas netenkinamas I(ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.