- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-18
- Bylos Nr.
- eAS-1100-415/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05733-2025-0
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Gintaras Kryževičius, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- „Nordic Metrology Science”
- Atsakovas
- Lietuvos akreditacijos ir standartizacijos agentūrai, Lietuvos metrologijos inspekcija, Nacionalinis akreditacijos biuras
- Kategorijos
- 57.1.1Proceso šalių išlaidos
- 57.2.2Išlaidų paskirstymas, kai byla užbaigiama nepriėmus teismo sprendimo
- 57.3Atstovavimo išlaidos ir jų paskirstymas
- 57.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nordic Metrology Science“ skundą atsakovams Lietuvos akreditacijos ir standartizacijos agentūrai ir Lietuvos metrologijos inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nordic Metrology Science“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu atsakovams Nacionaliniam akreditacijos biurui (toliau – ir Akreditacijos biuras) (nuo 2026 m. sausio 1 d. – Lietuvos akreditacijos ir standartizacijos agentūra (toliau – ir Agentūra)) ir Lietuvos metrologijos inspekcijai (toliau – ir Inspekcija) dėl Nacionalinio akreditacijos biuro direktoriaus 2025 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. AK-246 „Dėl UAB „Nordic Metrology Science“ kontrolės įstaigos akreditavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ (toliau – ir Biuro įsakymas) ir Metrologijos inspekcijos viršininko 2025 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 11V-124-(1.2E) „Dėl UAB „Nordic Metrology Science“ kontrolės įstaigos teisės atlikti matavimo priemonių patikrą sustabdymo“ (toliau – ir Inspekcijos įsakymas) (toliau kartu – ir Įsakymai) panaikinimo.
Pareiškėjas prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (toliau – ir RUP) – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Įsakymų galiojimą, išskyrus tą dalį, kuria šiais Įsakymais sustabdytas 2024 m. sausio 4 d. išduoto akreditavimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Akreditavimo pažymėjimas) galiojimas vienoje konkrečioje kontrolės srityje: metrologinės patikros pagal metodiką BPM 111955219-13:2023 „Mechaninių slėgmačių su tampriuoju matavimo elementu“ (manometrų patikros) atlikimas. Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkintas. Akreditacijos biurui šią nutartį apskundus apeliacinės instancijos teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi atskirasis skundas atmestas ir pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė 2026 m. balandžio 14 d. pareiškimą, kuriuo atsisakė skundo ir prašė bylą nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas teismo nuožiūra.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 15 d. nutartimi: priėmė pareiškėjo pareiškimą dėl skundo atsisakymo; nutraukė administracinę bylą Nr. eI3-3383-983/2026 pagal pareiškėjo skundą atsakovams Agentūrai ir Inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo; pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies, priteisiant pareiškėjui lygiomis dalimis iš atsakovų Agentūros ir Inspekcijos po 2 011,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas, nenustatęs kliūčių priimti pareiškėjo skundo atsisakymą, nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas priimtinas ir byla nutrauktina.
Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2025 m. spalio 14 d. kreipėsi į teismą dėl Įsakymų panaikinimo, nurodydamas, kad atsakovai skundžiamais Įsakymais faktiškai sustabdė visą pareiškėjo veiklą, nepaisant to, kad, Akreditacijos biurui atlikus pareiškėjo veiklos patikrinimą, neatitikimai buvo nustatyti tik vienoje siauroje pareiškėjos veiklos srityje – Mechaninių slėgmačių su tampriuoju matavimo elementu veikloje pagal BPM 111955219-13:2023.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, nustatė, kad po bylos iškėlimo atsakovų priimtais 2025 m. lapkričio 24 d. įsakymu bei 2025 m. gruodžio 4 d. įsakymu buvo pasiektas tas materialinis teisinis rezultatas, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tenkinamos abi ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kad pareiškėjas įgytų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tuo atveju, kai atsisakoma skundo: pareiškėjas atsisakė skundo dėl to, kad de facto (faktiškai) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą, todėl sprendė, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas išlaidoms pagrįsti teismui pateikė teisinių paslaugų sutartį, PVM sąskaitas faktūras ir šių sąskaitų ataskaitas (teisinių paslaugų aprašymus).
Teismas įvertino ABTĮ 41 straipsnio 1 ir 5 dalių, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 7, 8.16, 8.2 punktų nuostatomis, įvertino, kad pareiškėjo apmokėtos sumos už skundo, prašymo taikyti RUP, atsiliepimo dėl RUP taikymo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kartu su kitomis nurodomomis paslaugomis (situacijos ir kliento atsiųstų dokumentų analizė dėl akreditavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo, tolimesnių teisinių veiksmų strategija; susijusi komunikacija, įrodymų rinkimas ir analizė, konsultacijos, įrodymų rinkimas ir analizė dėl Akreditacijos biuro sprendimo sustabdyti akreditaciją, skundo dėl ir prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones parengimas skubos tvarka, susitikimas su kliento atstovais ir konsultantais, Akreditacijos biuro sprendimo skundimo neteismine tvarka galimybių analizė, raštų Akreditacijos biurui peržiūra, tolesnių veiksmų strategija, prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo prie administracinės bylos medžiagos parengimas, teisės aktų, reglamentuojančių Akreditacijos biuro veiklą, analizė, jos pateikimas raštu klientui, konsultacijos, susijusios su Akreditacijos biuro sprendimu sustabdyti akreditaciją, pakartotinio prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo administracinėje byloje parengimas (skubos tvarka), kliento pateiktos informacijos vertinimas ir konsultacijos dėl tolimesnės bylos eigos ir strategijos ir pan.) viršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.16 papunkčiuose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius už tokio pobūdžio dokumentų parengimą.
Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ginčo pobūdį, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra sprendžiami nauji ir išskirtiniai klausimai, reikalaujantys specialių žinių, itin didelės ir sudėtingos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Europos Sąjungos teisės aktų analizės, ginčas nėra itin sudėtingas tiek faktiniu požiūriu, tiek teisiniu požiūriu, kad reikalautų tokių didelių pareiškėjo atstovo darbo laiko ir materialinių sąnaudų (kaip nurodoma pareiškėjo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ataskaitose), sprendė, kad pareiškėjo prašomas Rekomendacijų nustatytą maksimalų dydį ženkliai viršijantis 16 390,90 Eur atlyginimas už procesinių dokumentų parengimą, atsižvelgus į bylinėjimosi išlaidų paskirstymui reikšmingų (individualių) nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais, yra neprotingai ir neproporcingai didelis, todėl mažintinas, iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiant po 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisiant ir žyminį mokestį (22,50 Eur).
III.
Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo Inspekcijos pareiškėjui priteista 2 011,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Inspekcijos netenkinti.
Inspekcija nurodo, kad jos veiksmai šioje administracinėje byloje buvo griežtai apriboti imperatyviomis įstatymo normomis. Akreditavimo biuras 2025 m. spalio 9 d. raštu Nr. S-560 informavo Inspekciją, kad yra sustabdytas pareiškėjo akreditavimo pažymėjimo galiojimas. Pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą, paskirtosios įstaigos teisė atlikti patikrą privalo būti sustabdoma, jeigu sustabdomas jai išduoto akreditavimo pažymėjimo galiojimas. Inspekcija, vykdydama šią tiesioginę įstatymo pareigą, priėmė Inspekcijos įsakymą, kuriame nurodyta, kad sustabdoma UAB „Nordic Metrology Science“ Kontrolės įstaigos teisė atlikti matavimo priemonių patikrą paskyrimo srityse, kuriose kompetencija įrodyta akreditavimo būdu (Akreditavimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), iki datos, kol UAB „Nordic Metrology Science“ pateiks informaciją apie Lietuvos Respublikos atitikties vertinimo įstatymo nustatyta tvarka priimtą sprendimą, kuriuo panaikinamas paskirtajai įstaigai išduoto akreditavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymas. Konstatuotina, kad Inspekcijai nėra suteikta kompetencija kvestionuoti ar vertinti Akreditavimo biuro sprendimų pagrįstumo – Inspekcija privalėjo reaguoti į faktinį akreditacijos sustabdymo faktą. Veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, Inspekcija laikėsi įstatymo viršenybės principo ir neturėjo jokios diskrecijos teisės elgtis kitaip, nei nustato Metrologijos įstatymas.
Inspekcija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo patenkinimas „gera valia“ suprantamas kaip diskrecija pasirinkti elgesio modelį, tačiau nagrinėjamu atveju Inspekcijos priimtas 2025 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. 11V-165-(1.2 E) panaikinti veiklos sustabdymą nebuvo „geranoriškas“ skundo reikalavimų pripažinimas, o tiesioginis ir imperatyvus Metrologijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymas, pareiškėjui pateikus informaciją apie akreditavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimą. Inspekcija galėjo panaikinti skundžiamą Inspekcijos įsakymą tik po to, kai atsirado faktinis ir įstatyminis pagrindas tai padaryti, t. y. Akreditavimo biurui atnaujinus akreditaciją, ir ne dėl to, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą. Todėl Inspekcijos veiksmai, griežtai laikantis įstatyme nustatytų procedūrų ir terminų, negali būti prilyginami reikalavimų patenkinimui „geruoju“ ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies prasme. Inspekcija šiuo atveju neturėjo kitos teisėtos elgesio alternatyvos, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad Inspekcija pareiškėjo skundą patenkino geruoju.
Inspekcija pažymi, kad visi pareiškėjo skundo argumentai buvo susiję Akreditacijos biuro atlikto patikrinimo išvadomis, nes Inspekcijos veiksmai buvo tiesiogiai priklausomi nuo Akreditacijos biuro priimtų sprendimų ir turėjo išimtinai išvestinį pobūdį. Priteisus bylinėjimosi išlaidas iš Inspekcijos, ji yra nepagrįstai sankcionuojama (baudžiama) už tai, kad nepriekaištingai laikėsi imperatyvių Metrologijos įstatymo normų. Be to, toks „lygių dalių“ principas šiuo atveju yra neproporcingas, nes Inspekcijos procesinis elgesys buvo tinkamas ir sąžiningas, o pagrindinis ginčo svoris teko kito atsakovo(Agentūros) kompetencijos sričiai.
Atsakovas Agentūra pateiktame atsiliepime nurodo, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėtų būti sprendžiamas abiejų atsakovų situaciją vertinant lygiaverčiai, t. y. paliekant galioti nutartį, kuria nustatomas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas abiem atsakovams lygiomis dalimis, arba priimti naują nutartį, kuria bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos pareiškėjo naudai nė iš vieno atsakovo.
Agentūra pažymi, jog Biuro įsakymas buvo priimtas po to, kai, gavus Inspekcijos 2025 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. 13SR-611-(1.8 Mr) „Dėl matavimo priemonių (manometrai) paženklintų patikros žymenimis, neatlikus jiems patikros, dėl įrašų atsekamumo trūkumo bei dėl matavimo priemonių, kurios neturi numerio, ženklinimo tvarkos nesilaikymo“ (toliau – ir Raštas), buvo atliktas neeilinis pareiškėjo vertinimas vietoje, kurio metu Akreditacijos biuras 2025 m. spalio 2 d. neatitikčių protokolu konstatavo neeilinio patikrinimo metu nustatęs pareiškėjo darbuotojo nesąžiningo elgesio apraiškų, gauta tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į neeilinio patikrinimo metu įvertintas aplinkybes, apie kurias Akreditacijos biuras buvo informuotas Inspekcijos Raštu, ir nustatytų pažeidimų rimtumą, atsakovas privalėjo nedelsiant spręsti dėl šioje situacijoje pareiškėjo atžvilgiu taikytinų poveikio priemonių pagal Akreditacijos biurui priskirtą kompetenciją, todėl buvo priimtas skundžiamas Biuro įsakymas, kuriuo, be kita ko, buvo nuspręsta sustabdyti pareiškėjui išduoto Akreditavimo pažymėjimo galiojimą nuo 2025 m. spalio 9 d. iki 2026 m. vasario 8 d. Atsižvelgiant į Biuro įsakymą, Inspekcijos įsakymu nuspręsta sustabdyti pareiškėjo teisę atlikti matavimo priemonių patikrą paskyrimo srityse, kuriose kompetencija įrodyta akreditavimo būdu (Akreditavimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), tol, kol pareiškėjas pateiks informaciją apie priimtą sprendimą panaikinti paskirtajai įstaigai (pareiškėjui) išduoto Akreditavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą.
Agentūra pažymi, kad pareiškėjas skundą teismui dėl Įsakymų panaikinimo pateikė nesibaigus Įsakymuose nurodytiems terminams, skirtiems atlikti abiejų institucijų nurodymus, kad būtų galima įsitikinti, jog institucijų vertintomis aplinkybėmis pareiškėjas veikė sąžiningai, skaidriai ir nešališkai, taip suteikiant galimybę įrodyti, kad pareiškėjo akredituotos veiklos neatitiktis ir jų keliamas rizikas įmanoma pašalinti.
Agentūros teigimu, pareiškėjas akivaizdžiai turėjo galimybę ir pareigą imtis aktyvių veiksmų ir išvengti to, kad būtų sustabdyta jo teisė atlikti matavimo priemonių patikrą paskyrimo srityse, kuriose kompetencija įrodyta akreditavimo būdu (Akreditavimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. pateikti Akreditacijos biuro reikalautą informaciją, reikšmingą priimant sprendimą dėl pareiškėjo teisės atlikti matavimo priemonių patikrą paskyrimo srityse, kuriose kompetencija įrodyta akreditavimo būdu, sustabdymo.
Agentūra nesutinka, kad Inspekcijos įsakymas yra išvestinis iš Biuro įsakymo, ir pažymi, jog išduotų patikros lipdukų kontrolė yra Inspekcijos atsakomybė, o tai, kad akreditavimo pažymėjimo išdavimas ir jo galiojimo sustabdymas arba panaikinimas laiko prasme įvyksta anksčiau nei priimami atitinkami Inspekcijos sprendimai dėl teisės atlikti matavimo priemonių patikrą paskyrimo srityse suteikimo, sustabdymo ar panaikinimo, savaime negali paneigti Inspekcijos veiksmų reikšmės kilusiame ginče.
Agentūra pažymi, jog, priimdama Biuro įsakymą, rėmėsi Lietuvos Respublikos atitikties vertinimo įstatymo 11 straipsniu, kurio nuostatos nenumato galimybės sustabdyti akreditavimo pažymėjimo galiojimą tik daliai akredituotos veiklos, todėl Biuro įsakymas buvo priimtas nepriekaištingai laikantis Atitikties vertinimo įstatymo nuostatų.
Agentūra atkreipia dėmesį, kad po pareiškėjo kreipimosi į teismą priimti Akreditacijos biuro sprendimai, kurie buvo palankūs pareiškėjui (t. y. 2025 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. AK-263, kuriuo buvo išduotas akreditavimo pažymėjimas, ir 2025 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. AK-282, kuriuo buvo panaikintas akreditavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymas) buvo priimti ne dėl to, jog Akreditavimo biuras būtų turėjęs diskreciją rinktis, ar tokius sprendimus priimti geruoju, norint išvengti teisminio ginčo keliamų rizikų ar pasekmių, o dėl to, kad, pirmu atveju, privalėjo vykdyti teismo nutartį, o antru atveju, dėl to, kad akreditavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikotarpiu pareiškėjas pašalino nustatytas neatitiktis ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
Inspekcija pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Agentūros atsiliepimo argumentai, kuriais siekiama pakeisti ar panaikinti teismo nutarties dalį, susijusią su jai priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ar kitais jos procesiniais interesais, neperžengiant Inspekcijos atskirojo skundo ribų, negali būti vertinami ir turi būti atmesti kaip pareikšti nesilaikant Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos procesinių sprendimų apskundimo tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutarties dalies, kuria, patenkinus pareiškėjo pareiškimą atsisakyti skundo ir nutraukus bylą, iš dalies patenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovo Inspekcijos.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo Inspekcijos atskirojo skundo argumentus, pažymi, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog pareiškėjas įgytų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėjas turi atsisakyti skundo; 2) pareiškėjas tai turi padaryti dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-52-602/2022, 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-141-556/2022, ir kt.).
Teismas, vertindamas tai, ar yra pagrindas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi, be kita ko, įvertinti ir nustatyti, ar atsakovas ėmėsi veiksmų, patenkinančių pareiškėjo skundo reikalavimus, tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-636-624/2018). Minėtai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019; kt.).
Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamu Biuro įsakymu atsakovas Agentūra, be kita ko, sustabdė UAB „Nordic Metrology Science“ Kontrolės įstaigos, C tipo kontrolės įstaigos, akreditavimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2024 m. sausio 4 d., galiojimą nuo 2025 m. spalio 9 d. iki 2026 m. vasario 8 d. Inspekcija skundžiamu Inspekcijos įsakymu sustabdė UAB „Nordic Metrology Science Kontrolės įstaigos (toliau – paskirtoji įstaiga) teisę atlikti matavimo priemonių patikrą paskyrimo srityse, kuriose kompetencija įrodyta akreditavimo būdu (Akreditavimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), iki datos, kol UAB „Nordic Metrology Science“ pateiks informaciją apie Lietuvos Respublikos atitikties vertinimo įstatymo nustatyta tvarka priimtą sprendimą, kuriuo panaikinamas paskirtajai įstaigai išduoto akreditavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymais, Regionų administraciniam teismui pateikė 2025 m. spalio 13 d. skundą (teisme užregistruotas 2025 m. spalio 14 d.), kuris teismo nutartimi priimtas nagrinėti 2025 m. spalio 20 d.
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas Regionų administraciniam teismui pateikė 2026 m. balandžio 14 d. prašymą dėl skundo atsisakymo, kuriame nurodė, kad jau po bylos išlėkimo teisme jo materialinis skundo reikalavimas buvo patenkintas geruoju, nes atsakovas Akreditavimo biuras 2025 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. AK-282 panaikino pareiškėjo Kontrolės įstaigos akreditavimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2024 m. sausio 4 d., galiojimo sustabdymą nuo 2025 m. lapkričio 24 d., susiaurindamas pareiškėjo Kontrolės įstaigos akreditavimo sritį Klaipėdos regiono laboratorijos padaliniu (visa veiklos sritimi), taip pat Vilniaus, Kauno regionų laboratorijos veiklos sritį metodu BPM 111955219-13:2023 ir Kauno regiono laboratorijos veiklos sritį metodu BPM 120229395-90:2016. Atsakovas Inspekcija 2025 m. gruodžio 4 d. d. įsakymu Nr. 11V-165-(1.2 E) panaikino skundžiamu Inspekcijos įsakymu nustatytą pareiškėjo kontrolės įstaigos teisės atlikti matavimo priemonių patikrą sustabdymą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ABTĮ nuostatas, teismų praktiką bei aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovai pareiškėjo skundo reikalavimą dėl skundžiamų Įsakymų panaikinimo įvykdė jau po pareiškėjo kreipimosi į teismą momento, todėl, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui atsisakius skundo ir nutraukus bylą ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu.
Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas Inspekcija atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundo reikalavimo dalis dėl Inspekcijos įsakymo panaikinimo buvo patenkinta geruoju ir teigia, kad jis, priimdamas skundžiamą Inspekcijos įsakymą, vykdė imperatyvias Metrologijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Inspekcijos teigimu, Akreditacijos biurui skundžiamu Biuro įsakymu sustabdžius pareiškėjo akreditavimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą, Inspekcija privalėjo sustabdyti pareiškėjo teisę atlikti matavimo priemonių patikrą. Agentūrai panaikinus Biuro įsakymą, Inspekcija taip pat privalėjo panaikinti Inspekcijos įsakymu nustatytą pareiškėjo kontrolės įstaigos teisės atlikti matavimo priemonių patikrą sustabdymą.
Metrologijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad paskirtosios įstaigos teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdoma, kai sustabdomas paskirtajai įstaigai išduoto akreditavimo pažymėjimo galiojimas arba pasibaigia šio pažymėjimo galiojimo terminas. Metrologijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad paskirtosios įstaigos teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdymas panaikinamas, kai paskirtoji įstaiga ne vėliau kaip per šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklos pažeidimų ir (arba) prašymo, ir (arba) kitų dokumentų trūkumų pašalinimo terminą (jeigu jis nustatomas) pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo nustatyta tvarka priimtą sprendimą, kuriuo panaikinamas paskirtajai įstaigai išduoto akreditavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymas, arba apie paskirtajai įstaigai išduotą akreditavimo pažymėjimą, jeigu teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus buvo sustabdyta šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas skundžiamų Įsakymų neteisėtumą grindė aplinkybe, jog atsakovai Įsakymais sustabdė visą pareiškėjo veiklą, neatsižvelgdami į tai, kad neatitikimai pareiškėjo veikloje buvo nustatyti ne plačiu mastu, bet tik tam tikroje siauroje pareiškėjo veiklos srityje (1-oje srityje iš 186-ių). Nors Inspekcija nurodo, kad ji skundžiamą Inspekcijos įsakymą panaikino atsižvelgdama į tai, jog Agentūra panaikino Biuro įsakymą, t. y. vadovaudamasi imperatyviomis Metrologijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, tai nepaneigia aplinkybės, jog Biuro įsakymas buvo panaikintas jau po to, kai pareiškėjas pateikė skundą teismui. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas byloje ginčijo ir Agentūros, ir Inspekcijos priimtus Įsakymus, nėra pagrindo sutikti su Inspekcijos atskirojo skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo reikalavimai nebuvo patenkinti geruoju jau po jo kreipimosi į teismą ir pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas Agentūra atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš Agentūros galbūt nepagrįstai priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalis, pagrįstumo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog Agentūra nepateikė atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, o Inspekcijos atskirajame skunde ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nėra ginčijama, teisėjų kolegija dėl šių argumentų nepasisako.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o atsakovo Inspekcijos atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Nordic Metrology Science“ priteista 2 011,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.