- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-18
- Bylos Nr.
- eAS-3103-629/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04765-2024-3
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- Z. V.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas Z. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 2S-401-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Z. V.“ (toliau – ir Sprendimas).
Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje
Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5).
Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 20 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą ir įpareigojo proceso šalis iki 2026 m. rugpjūčio 28 d. pateikti paaiškinimus dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo pagrįstumo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2026 m. gegužės 26 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-98-822/2026) pateiktus išaiškinimus ir konstatuotas aplinkybes.
2026 m. rugpjūčio 28 d. teisme buvo gauti atsakovo paaiškinimai, o 2026 m. rugpjūčio 7 d. trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai.
Pareiškėjas 2026 m. rugpjūčio 28 d. pateikė patikslintą skundą.
Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą, netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė administracinę bylą iki įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-432-1161/2026 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03346-2024-7).
2026 m. rugsėjo 9 d. teisme buvo gautas pareiškėjo atskirasis skundas, kuriame jis prašė panaikinti teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalis, kuriomis atsisakyta priimti jo patikslintą skundą ir netenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 11 d. nutartimi priėmė pareiškėjo Z. V. atskirojo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį dėl netaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, kitą pareiškėjo atskirojo skundo dalį atsisakė priimti.
Teismas nustatė, kad 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo 2026 m. rugpjūčio 28 d. teisme gautą patikslintą skundą. Galimybė dėl tokios nutarties paduoti atskirąjį skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nenumatyta, tokia nutartis taip pat neužkerta galimybės ir tolesnei bylos eigai. Vadovaujantis ABTĮ 152 straipsnio 1 dalimi, teismas darė išvadą, jog teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tai nurodyta ir skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje.
III.
Pareiškėjas Z. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti atskirojo skundo dalį dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą, panaikinimo, ir perduoti šios atskirojo skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog atsisakius priimti patikslintą skundą, iš esmės užkertama galimybė veiksmingai tęsti bylos nagrinėjimą ir realiai apginti pažeistas jo teises. Net ir panaikinus ginčijamą Sprendimą, tačiau neįpareigojus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) bei NŽT atnaujinti bei tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, pareiškėjo pažeistos teisės nebūtų atkurtos – jam nebūtų sudaryta galimybė pasirinkti žemės sklypą iš teisėtai sudaryto, platesnio žemės sklypų sąrašo, o Administracija ir NŽT toliau nevykdytų būtinų nuosavybės teisių atkūrimo veiksmų. Dėl to pareiškėjas atsidurtų netgi blogesnėje teisinėje padėtyje nei iki pateikiant pirminį skundą.
Pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai atitinka LVAT praktikoje suformuluotus savarankiško reikalavimo įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus kriterijus: egzistuoja teisės aktuose nustatytos atsakovų pareigos, yra konkretus teisinis pagrindas šioms pareigoms įgyvendinti, o pareiškėjas nurodo aplinkybes, patvirtinančias, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ir dėl to nebuvo tinkamai atlikta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra.
Pareiškėjas pažymi, jog būtinybė pateikti patikslintą skundą iškilo vėliau. Aplinkybę, kad jis objektyviai negalėjo iš karto suformuluoti tokio turinio reikalavimų, iš esmės pripažino ir pats teismas, pirmą kartą sustabdydamas administracinės bylos nagrinėjimą.
Nepaisant įsiteisėjusios ir neskundžiamos LVAT nutarties, kuria buvo panaikintas Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 30-2669/23, Administracija ir toliau atsisako grąžinti iš sąrašų neteisėtai išbrauktus žemės sklypus ir teisės aktų nustatyta tvarka atnaujinti bei vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras asmenims, kurių teisės dėl neteisėtų Administracijos veiksmų buvo pažeistos. LVAT 2026 m. gegužės 26 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026, kuria buvo konstatuotas Administracijos veiksmų neteisėtumas, turintis tiesioginę reikšmę teisingam šios administracinės bylos išsprendimui, o Administracijai ir NŽT ir toliau atsisakant teisės aktų nustatyta tvarka tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, atsirado objektyvus pagrindas patikslinti skundą – įtraukti Administraciją į bylą bendraatsakove ir pareikšti reikalavimus įpareigoti Administraciją bei NŽT atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, būtinus pareiškėjo nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti.
Nors NŽT ir Administracijos pateikti procesiniai dokumentai formaliai įvardyti „paaiškinimais“, pareiškėjo vertinimu, pagal savo turinį jie akivaizdžiai laikytini atsiliepimų į skundą patikslinimais. NŽT ir Administracija savo atsikirtimus grindžia naujomis, po pirminio skundo ir atsiliepimų pateikimo atsiradusiomis faktinėmis aplinkybėmis, naujai priimtais administraciniais aktais ir papildomais argumentais. Kadangi NŽT ir Administracija savo „paaiškinimais“ iš esmės patikslino anksčiau pateiktus atsiliepimus, pareiškėjui, vadovaujantis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, taip pat turi būti suteikta teisė per 14 kalendorinių dienų atitinkamai patikslinti skundą.
Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovas nurodo, kad teismas 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartyje teisingai nustatė, jog pareiškėjo skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas 2024 m. rugsėjo 3 d., atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimai į pareiškėjo skundą jam buvo išsiųsti 2024 m. spalio 14 d. Jau tuomet pareiškėjas galėjo tikslinti skundą ir reikšti reikalavimus, tačiau šių veiksmų neatliko. Patikslintą skundą pareiškėjas pateikė tik 2026 m. rugpjūčio 28 d., t. y. praleidęs ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, be to, patikslintu skundu reiškiami nauji reikalavimai, tikslinant tiek skundo dalyką, tiek skundo pagrindą, o ABTĮ 50 straipsnis nesuteikia teisės pareiškėjui pakeisti abiejų skundo elementų. Todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintą skundą, o galimybė dėl tokios nutarties paduoti atskirąjį skundą ABTĮ nenustatyta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo nutraukti procesą pagal atskirąjį skundą arbą jį atmesti.
Administracija nurodo, kad ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad teismo nutartis dėl atsisakymo priimti patikslintą skundą nėra skundžiama atskiruoju skundu. Pagal LVAT praktiką ABTĮ 50 straipsnis nustato galimybę pareiškėjui pakeisti teisme nagrinėjamo skundo dalyką arba pagrindą, šis straipsnis nesuteikia teisės pareiškėjui pakeisti abiejų skundo elementų, nes tai laikytina nauju skundo reikalavimu, kuris turėtų būti reiškiamas naujoje byloje. Naujų reikalavimų priėmimas sudarytų pagrindą pareiškėjui piktnaudžiauti procesu, nes dėl naujų reikalavimų priėmimo nagrinėjamoje byloje, teismo procesas nepagrįstai būtų prailginamas. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis dėl atsisakymo priimti patikslintą skundą yra neskundžiama vadovaujantis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad LVAT yra išaiškinęs tai, jog negali būti teikiami atskirieji skundai dėl tokių nutarčių, laikytina, kad teismo nutartis atsisakyti priimti patikslinti skundą negali būti apeliacijos objektu, todėl procesas yra nutrauktinas.
Tiek NŽT, tiek Administracija pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl to, kad teismas pats įpareigojo proceso šalis pateikti paaiškinimus iki 2026 m. rugpjūčio 28 d.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad būtinybė pateikti patikslintą skundą iškilo vėliau, tačiau apie iškeltą administracinę bylą Nr. eI3-4874-535/2024 jam buvo žinoma. Pareiškėjas tikslindamas skundą siekia per šią administracinę bylą įgyvendinti savo įsivaizduojamą lūkestį dėl sklypų sąrašo tvirtinimo, kurio tikėjosi jis ir kiti pretendentai administracinėje byloje
Nr. eI3-4874-535/2024.
Administracija pažymi, jog LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026 buvo priimta 2026 m. gegužės 26 d., o prašymas dėl skundo patikslinimo buvo gautas tik 2026 m. rugpjūčio 28 d., t. y. po 3 mėnesių nuo LVAT nutarties paskelbimo. Net ir jeigu ir būtų laikoma, kad atsirado pagrindas tikslinti skundą po rašytinių paaiškinimų, pareiškėjas tai privalėjo atlikti per 14 dienų, kaip numato ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundžiamos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą, atskiruoju skundu negali būti skundžiama, atsisakė priimti dalį pareiškėjo atskirojo skundo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad atsisakius priimti patikslintą skundą, iš esmės užkertama galimybė veiksmingai tęsti bylos nagrinėjimą ir realiai apginti pažeistas jo teises, be to, būtinybė pateikti patikslintą skundą iškilo vėliau.
ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2026 m. rugpjūčio 28 d. pateikė patikslintą skundą, prašydamas: 1) priimti pareiškėjo patikslintą skundą; 2) pakeisti Administracijos procesinę padėtį šioje byloje iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovą (bendraatsakovą); 3) pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas – Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkis Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ – neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai, teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principams; 4) įpareigoti Administraciją per 30 dienų terminą suformuoti (užbaigti formuoti) ir perduoti NŽT žiniai žemės sklypus, atitinkančius Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilutes bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilutes; 5) uždrausti Administracijai perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilučių bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilučių, perdavimą (grąžinimą) NŽT; 6) įpareigoti NŽT, gavus iš savivaldybės šio prašymo 4 punkte nurodytus žemės sklypus, atnaujinti ir tęsti pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą nuo sklypo pasirinkimo stadijos: į iš naujo formuojamą pretendentams siūlomų sklypų sąrašą įtraukti visus 4 punkte nurodytus sklypus, atkurti pareiškėjo procesinę padėtį ir jo vietą pretendentų eilėje, buvusią iki pasirinkimo iš neteisėtai sumažinto sąrašo, bei tik po šių veiksmų organizuoti pareiškėjui naują sklypo pasirinkimo procedūrą. Kol Administracija neįvykdys šio prašymo 4 punkte nurodyto įpareigojimo (nesuformuos ir neperduos jame nurodytų žemės sklypų), NŽT neturi teisės priimti sprendimo dėl pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo, atlyginant pinigais; 7) įpareigojus Administraciją ir NŽT atlikti nurodytus veiksmus, panaikinti 2024 m. liepos 18 d. NŽT sprendimą Nr. 2S-401-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Z. V.“. Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo 2026 m. rugpjūčio 28 d. patikslintą skundą ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Kadangi pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo patikslintą skundą atskiruoju skundu neskundžiama, nes neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2026 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą.
Šiame kontekste akcentuotina tai, kad ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje pareiškėjo teisę tikslinti skundą, yra įgyvendintas proceso koncentracijos principas – tai yra proceso šalies teisė atlikti tam tikrus procesinius veiksmus iki tam tikros proceso stadijos. Šaliai neįgyvendinus ABTĮ nustatyta tvarka savo teisės tikslinti skundą, teismas gali neleisti įgyvendinti šios teisės (nepriimti patikslinto skundo), teismo diskrecijai (atsižvelgiant į ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes dėl atsakovo pozicijos, būtinybės pateikti skundą vėliau atsiradimo, teismo manymo dėl būtinumo bylai teisingai išspręsti) yra paliktas klausimas dėl patikslinto skundo priėmimo, o atsisakymas priimti patikslintą skundą yra neskundžiamas. Šiuo reguliavimu siekiama užtikrinti proceso operatyvumo principą, neleisti proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, pvz., neribotai tikslinti skundą, taip nepagrįstai prailginant pradėtą teismo procesą (ABTĮ 11 straipsnis). Teismo atsisakymas priimti patikslintą skundą neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą su nauju skundu pradedant kitą teismo procesą, tačiau nepagrįstai neprailginant jau pradėto teismo proceso.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo atskiruoju skundu ginčijama 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą, pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį negali būti atskirojo skundo dalyku.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.