- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-18
- Bylos Nr.
- eTA-158-415/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00851-2025-9
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Gintaras Kryževičius, Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- ATS1
- Pareiškėjas
- Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui ATS1 dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Panevėžio RATC, pareiškėjas) pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo ATS1 (toliau – ir atsakovas) 239,64 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir Vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., 12,60 Eur delspinigių bei 20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovui buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimas dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsakovui priklausančiose patalpose (pastatas – arkinis sandėlis), ginčui aktualiu laikotarpiu. Atsakovui mokėtina vietinė rinkliava buvo apskaičiuota remiantis Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. T1-155 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) su vėlesniais papildymais. Pareiškėjas nurodė, kad pranešimai bei įspėjimai rinkliavos mokėtojams siunčiami neregistruotu laišku, į siunčiamus mokėjimo pranešimus ir raginimus atsakovas nesureagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad valstybinėje įmonėje Registrų centre nėra užfiksuota jokio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kuris priklausytų atsakovui. Fiziškai apsilankius minimoje teritorijoje, jokio turto, kuris būtų atsakovui žinomas ar jam priklausytų, taip pat nerasta.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo patenkino iš dalies: priteisė Panevėžio RATC iš atsakovo 209,16 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., ir 11,29 Eur delspinigius; likusią prašymo dalį atmetė.
Teismas įvertino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 31 punktų, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30 straipsnių, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1 ir 2 punktų, Nuostatų nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Pasvalio rajono savivaldybėje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų skaičiuojama vadovaujantis Nuostatais, vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“. Teismas įvertino Nuostatų 6, 20, 34, 35, 49, 54 punktų nuostatas.
Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą 2024 m. spalio 22 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą, nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini), todėl jis laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Teismas, vertindamas atsakovo nurodytą aplinkybę, kad ginčo teritorijoje jokio turto, kuris būtų atsakovui žinomas ar jam priklausytų, nėra, pažymėjo, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatas – arkinis sandėlis, esantis minėtu adresu, atsakovui pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas 2003 m. rugpjūčio 14 d. Teismas iš minimo registro išrašo nustatė, kad daiktinės teisės neįregistruotos, tačiau nurodė, kad vietinę rinkliavą gali tekti mokėti net ir tuo atveju, jei daiktinės teisės dar nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Teismas konstatavo, kad, pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, atliekų tvarkymo rinkliavą dažniausiai moka nekilnojamojo turto savininkas, valdytojas ar naudotojas, nepriklausomai nuo to, ar daiktinės teisės yra įregistruotos. Teismas vertino, kad atsakovo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais, todėl atmestini.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2021 m. birelio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas trejų metų senaties terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad šiuo atveju turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos ir priteisiamas įsiskolinimas, susidaręs per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas priteisti vietinės rinkliavos skolą už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. netenkinamas, nes pasibaigęs šio mokesčio išieškojimo senaties terminas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui iš atsakovo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. pagal byloje pateiktus įrodymus priteistina skolos suma yra 209,16 Eur.
Teismas, remdamasis Nuostatų 83 ir 60 punktų, MAĮ 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nurodė, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistini 11,29 Eur delspinigiai už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.
Teismas, nenustatęs, kad nagrinėjamu atveju buvo būtinas advokato dalyvavimas, netenkino pareiškėjo prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.
III.
Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, jis yra nekilnojamojo daikto: pastato – Arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pastatas) naudotojas. Adresas šiam objektui nesuteiktas, registre nurodyta, kad daiktinės teisės neįregistruotos. Atsakovas paaiškina, kad jam 2003 m. nusipirkus minimą Pastatą, paaiškėjo, kad šio pastato nėra, jis nugriautas, žemės sklypas nesuformuotas, t. y. priklauso valstybei.
Atsakovo teigimu, negali būti skaičiuojama vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nekilnojamojo turto objekte, kurio fiziškai nėra. Pirmosios instancijos teismas turėjo įsitikinti, ar šis pastatas faktiškai egzistuoja, tačiau to nepadarė. Teismas taip pat neišsiaiškino, kokiu pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2016 m. birželio 30 d. atsirado įrašas, kad daiktinės teisės į ginčo pastatą neįregistruotos.
Atsakovo teigimu, viešieji mokesčiai (rinkliavos) turi būti grindžiami aiškiais kriterijais ir atitikti proporcingumo principą — įpareigoti mokėti už neegzistuojantį realybėje pastatą reiškia tai, kad prievolė už jį mokėti rinkliavą yra neproporcinga ir nesusijusi su paslauga (nėra galimybės naudotis Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema, nes nėra kur tas atliekas galima būtų sukurti). Šiuo atveju negali veikti principas „teršėjas moka“, kuriuo vadovaujasi rinkliavos administratorius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovui apskaičiuotos 239,64 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 209,16 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., ir 11,29 Eur delspinigius; likusią prašymo dalį atmetė.
Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis nėra atliekų turėtojas, nes ginčo nekilnojamasis turtas yra išnykęs (nugriautas), todėl jis negali būti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus (Rinkliavų įstatymo 12 str.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020).
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido trejų metų terminą kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., todėl ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.
Ginčui aktualiu laikotarpiu Vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą, Vietinės ir rinkliavos apskaičiavimą, Vietinės rinkliavos surinkimą iš atliekų turėtojų, išieškojimą, apskaitą ir administravimą Pasvalio rajono savivaldybėje reglamentavo Nuostatai.
Nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2022 m. balandžio 1 d.) 4.2 punktas apibrėžė, kad komunalinių atliekų turėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, turintis nekilnojamo turto, gyvenantis ir/ar vykdantis veiklą Savivaldybės teritorijoje, o Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą (Nuostatų 4.4 p.). Nekilnojamojo turto objektai – pastatai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant registracijos Nekilnojamojo turto registre (Nuostatų 4.5 p.), o netinkami naudoti nekilnojamojo turto objektai – vadovaujantis šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka pripažinti netinkamais naudoti nekilnojamojo turto objektai (Nuostatų 4.6 p.). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba Įgaliotiems asmenims. Vietinė rinkliava susideda iš dviejų dedamųjų – pastovios ir kintamosios (Nuostatų 5 p.). Pagal Nuostatų 20 punktą, už Vietinės rinkliavos dydžių apskaičiavimą atsakingas Administratorius. Apskaičiuodamas Vietinę rinkliavą, Administratorius naudojasi Registro duomenų baze ir kita reikalinga informacija. Pagrindinė informacija, susijusi su Vietinės rinkliavos dydžių nustatymu ir taikymu, yra viešai prieinama. Vietinės rinkliavos dydį, susidedantį iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios, tvirtina Savivaldybės taryba (Nuostatų 21 p.). Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus Savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 33 p.).
Nekilnojamojo turto objektas, kuris yra netinkamas naudoti ir visiškai nenaudojamas, nekilnojamojo turto savininko argumentuotu prašymu gali būti įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją ir jam nustatomas Vietinės rinkliavos dydis, nurodytas šių Nuostatų 3 priede. Į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją įtraukiami netinkami naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikinti nekilnojamojo turto objektai Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 55 p.). Pagal Nuostatų 56 punktą, asmenys, siekiantys, kad jiems Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nenaudojami nekilnojamojo turto objektai, minimi šių Nuostatų 55 punkte, būtų įtraukiami į netinkamų naudoti nekilnojamųjų turto objektų kategoriją, Administratoriui turi pateikti: prašymą, kurio forma pateikiama šių Nuostatų 5priede; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą, jeigu namas yra sudegęs, arba statinio (–ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą, jeigu nekilnojamojo turto objektas yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintas; objekto, kurį prašoma pripažinti netinkamu naudoti, fotonuotraukas (56.1–56.3 p.).
Nuo 2022 m. balandžio 1 d. galiojančioje Nuostatų redakcijoje, patvirtintoje Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T1-28, nustatytas iš esmės analogiškas reglamentavimas, kaip ir ankstesnėje Nuostatų redakcijoje (žr. naujos redakcijos Nuostatų 4.1, 4.4–4.6, 5, 20, 21, 34, 58 ir 59 p.).
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, nustatė, kad atsakovas 2003 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo nekilnojamojo turto objektą – Arkinį sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į šį Pastatą neįregistruotos, bet atsakovas nurodytas kaip šio Pastato naudotojas. Pažymėtina, kad atsakovas neneigia, kad jis yra Pastato savininkas. Teisėjų kolegija, įvertinus nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme. Pažymėtina, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesiremti.
Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje siekia įrodyti, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys yra neteisingi, kadangi ginčo Pastatas yra sunykęs, jokio nekilnojamojo turto nėra, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau dėl šių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
Atsakovas ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui, ir apeliaciniame skunde nurodė, kad Pastatas yra fiziškai sunykęs (nugriautas), t. y. jis neegzistuoja, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo teiginius. Nors prie apeliacinio skundo pareiškėjas pridėjo 2025 m. rugsėjo 19 d. prašymą Pasvalio rajono savivaldybės administracijai dėl pastato nugriovimo fakto nustatymo, teisėjų kolegijos vertinimu, šis raštas nepatvirtina, kad Pastatas ginčo laikotarpiu buvo fiziškai sunykęs. Įvertinus teisės aktų nuostatas bei bylos duomenis, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo vietinės rinkliavos skolą.
Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad, minėta, Nuostatų 55 ir 56 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2022 m. balandžio 1 d.) ir vėliau galiojusios Nuostatų redakcijos 58 ir 59 punkte nurodyta tvarka dėl nekilnojamojo turto objekto, kuris yra netinkamas naudoti ir visiškai nenaudojamas, įtraukimo į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją (žr. šios nutarties 25 p.). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas Nuostatuose nurodyta tvarka būtų kreipęsis į Administratorių (UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“) dėl Pastato įtraukimo į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo ATS1 apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.