- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-05
- Bylos Nr.
- AN2-385-926/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-17210-2026-3
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Pažeidėjas
- TRA1
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
- 21.14.19Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymas (ANK 686 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria TRA1 skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. kovo 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas, taip pat nutarta administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones) 18 (aštuoniolikos) mėnesių terminą skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos bei į šį terminą įskaityti nuo 2026 m. kovo 27 d. iki 2026 m. liepos 29 d. įvykdytą administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones) – laiką.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucijos nutarimas) TRA1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 800 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių už tai, kad jis 2026 m. vasario 9 d., 07.25 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę Mitsubishi Colt, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, TRA1 pateikė dėl jo skundą Kauno apylinkės teismui, kuriuo prašė pakeisti Institucijos nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, panaikinti administracinio poveikio priemonę (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) arba maksimaliai sutrumpinti jos terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartimi TRA1 skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas konstatavo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei kad nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir galėtų būti vertinamos kaip pagrindas pakeisti Institucijos nutarimą. Taip pat skundžiama nutartimi, įvertinus tai, kad Institucijos nutarimas buvo vykdomas nuo jo įsiteisėjimo iki termino pateikti skundą atnaujinimo dienos (nuo 2026 m. kovo 27 d. iki 2026 m. liepos 29 d.) ir jo vykdymas sustojo nuo 2026 m. liepos 29 d. iki galutinio šios nutarties įsiteisėjimo dienos, teismas nutarė administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 18 mėnesių terminą skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, į šį terminą įskaitant nuo 2026 m. kovo 27 d. iki 2026 m. liepos 29 d. įvykdytą administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo laiką.
Kauno apygardos teisme gautas TRA1 apeliacinis skundas, kuriuo prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 12 mėnesių, į jį įskaitant jau įvykdytą laiką arba į 18 mėnesių terminą papildomai įskaityti laikotarpį nuo 2026 m. liepos 29 d. iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos (įskaitant apeliacinio proceso laikotarpį), jeigu bus nustatyta, kad tuo laikotarpiu apribojimas Administracinių nusižengimų registre galiojo ir teisė vairuoti faktiškai nebuvo grąžinta.
Šalies argumentai
Skunde apeliantas nurodo, kad skundžiamos nutarties 14.1–14.4 punktuose teismas nustatė, kad per maždaug pusę metų jo teisinis statusas dėl procesinių įvykių keitėsi tris kartus, ir pirmąjį pasikeitimą lėmė ne apelianto veiksmai, o institucijos klaida. Nagrinėjamas pažeidimas padarytas 2026 m. vasario 9 d., praėjus vienuolikai dienų po paskutinio statuso pasikeitimo (2026 m. sausio 29 d.), kuris įvyko registre, o vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas. Nepaisant to, apylinkės teismas, spręsdamas, ar taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, šios aplinkybės nepaminėjo ir nevertino, rėmėsi vien administracinių nusižengimų istorija. Apelianto vertinimu, nurodyta aplinkybė yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjamu pažeidimu ir jo padarymo sąlygomis: asmuo, kurio teisinė padėtis per trumpą laiką kelis kartus keitėsi dėl procesinių priežasčių, o pirmą kartą – dėl institucijos klaidos, yra objektyviai kitoje padėtyje nei vairuotojas, sąmoningai nepaisantis aiškaus ir stabilaus draudimo. Todėl pačio teismo nustatytos ir pripažintos reikšmingos aplinkybės neįvertinimas šiuo aspektu reiškia, kad nutartis nepakankamai motyvuota.
Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad jo nurodytos aplinkybės ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui nėra pakankamai išskirtinės. Skunde pažymima, kad apelianto tėvas NPD1 serga (duomenys neskelbtini), sergant vėlai prasidėjusia (duomenys neskelbtini) liga; motinai NPD2 2024 m. spalio 17 d. atlikta (duomenys neskelbtini) dėl galvos (duomenys neskelbtini), stacionare ji gydyta 98 dienas, abu tėvai vyresni nei (duomenys neskelbtini) metų. Skundžiamoje nutartyje nustatyta, kad brolis apie 20 metų gyvena (duomenys neskelbtini), todėl tėvų priežiūrą užtikrina vienas apeliantas, todėl 18 mėnesių priemonės pasekmės didžiąja dalimi tenka ne apeliantui, o dviem sunkiai sergantiems asmenims, kurie jokio pažeidimo nepadarė. Priežiūros faktą patvirtina ir byloje esantys medicininiai dokumentai: tėvo 2025 m. sausio 20 d. išraše nurodyta, kad jis atvyko lydimas sūnaus, o informaciją apie jo būklę gydytojams teikė sūnus TRA1; motinos 2025 m. sausio 17 d. išraše nurodyta, kad jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba (Barthel indeksas išrašant – 40 balų).
Skunde teigiama, kad nagrinėjamas pažeidimas padarytas apeliantui esant blaiviam, neįvykus eismo įvykiui, nepadarius žalos ir nepažeidus kitų KET. Institucija nustatė lengvinančią aplinkybę (apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) ir nenustatė sunkinančių aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad neneigia savo administracinių nusižengimų istorijos, tačiau tai daugiausia greičio viršijimo ir saugos diržo naudojimo pažeidimai. Be to, abu vairavimo neturint teisės atvejai (2025 m. liepos 6 d. ir 2026 m. vasario 9 d.) įvyko per septynis mėnesius vienos teisės vairuoti netekimo sekos metu, kurioje apelianto statusas keitėsi dėl procesinių įvykių, įskaitant institucijos klaidą.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, jog jam tris kartus buvo taikytas teisės vairuoti atėmimas trumpesniems laikotarpiams ir tai jokios įtakos nepadarė. Nurodo, kad per visą vairavimo stažą iki 2025 m. teisė vairuoti jam nebuvo atimta nė karto. Pirmasis atėmimas – 1 mėnesiui pagal 2025 m. gegužės 29 d. nutarimą, antrasis – pagal 2025 m. liepos 28 d. nutarimą (ROIK (duomenys neskelbtini)), kurio vykdymas dėl institucijos klaidos registre buvo pradėtas 2025 m. rugpjūčio 18 d., sustabdytas ir vėl pradėtas tik 2026 m. sausio 29 d., t. y. likus vienuolikai dienų iki nagrinėjamo pažeidimo. Apeliantas prašo patikrinti, ar trečiuoju atveju nėra įskaičiuotas pats šioje byloje skundžiamas 18 mėnesių atėmimas (ROIK (duomenys neskelbtini)), kuris nėra nei ankstesnis, nei trumpesnis, arba tos pačios bylos ROIK (duomenys neskelbtini) pakartotinis įrašas registre (iš pradžių 8 mėnesių, vėliau pakeistas į 6 mėnesius). Abu realūs atėmimai taikyti per vienus metus toje pačioje sekoje, todėl išvada, kad ankstesnių priemonių taikymas nepadarė jokios įtakos, neturi faktinio pagrindo.
Apelianto vertinimu, jeigu po 2026 m. liepos 29 d., formaliai sustojus vykdymui, apribojimas Administracinių nusižengimų registre nebuvo panaikintas ir teisė vairuoti faktiškai nebuvo grąžinta, suvaržymas tęsėsi ir, taikant tą pačią analogiją, turi būti įskaitytas. Tai galioja ir šio apeliacinio proceso laikotarpiui: priešingu atveju asmuo, pasinaudojęs teise apskųsti nutartį, kiekvieną proceso mėnesį faktiškai negalėtų vairuoti, tačiau šis laikas nebūtų laikomas priemonės vykdymu ir teisė apskųsti virstų papildoma sankcija.
Taip pat apeliantas Kauno apygardos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti ir įvertinti, nagrinėjant apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarties. Taip pat prašo išreikalauti iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis, kokiu laikotarpiu po 2026 m. liepos 29 d. Administracinių nusižengimų registre galiojo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) teisės vairuoti atėmimo įrašas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad 2026 m. rugpjūčio 31 d. prašymą AB „Regitra“ išsiuntė elektroniniu paštu 2026 m. rugsėjo 4 d., AB „Regitra“ jį užregistravo 2026 m. rugsėjo 7 d. ir atsakymą pateikė tik 2026 m. spalio 7 d., t. y. pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui.
Nurodoma, kad AB „Regitra“ duomenimis, Kelių transporto priemonių vairuotojų registre apelianto vairuotojo pažymėjimas buvo paskelbtas negaliojančiu šiais laikotarpiais: nuo 2025 m. birželio 19 d. iki 2025 m. liepos 31 d.; nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. iki 2025 m. spalio 7 d.; nuo 2025 m. gruodžio 10 d. iki 2025 m. gruodžio 16 d.; nuo 2026 m. sausio 31 d. iki šiol. AB „Regitra“ taip pat nurodė, kad teisės vairuoti atėmimo duomenys į vairuotojų registrą gaunami automatiniu būdu iš Administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos, o atsakymo pateikimo dieną registre buvo įrašyta: teisė vairuoti atimta nuo 2026 m. spalio 1 d. iki 2027 m. lapkričio 28 d. (ROIK (duomenys neskelbtini)). Apelianto teigimu, jokio pranešimo apie nė vieną iš pokyčių negavo ir nors AB „Regitra“ interneto svetainėje galima patikrinti, ar vairuotojo pažymėjimas galioja tą akimirką, tačiau tai daroma tik turint pagrindą įtarti, kad statusas pasikeitė, o kai pokyčiai vyksta automatiškai ir be jokio pranešimo, tokio pagrindo asmuo neturi.
Apeliantas nurodo, kad nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. iki 2025 m. spalio 7 d. ir nuo 2025 m. gruodžio 10 d. iki 2025 m. gruodžio 16 d. buvo ne atskiri teisės atėmimai, o ta pati byla ROIK (duomenys neskelbtini), kurią registras automatiškai aktyvavo, kai nutarimas ar nutartis formaliai laikyti įsiteisėjusiais, ir panaikino, kai buvo atnaujintas skundo padavimo terminas ar užregistruotas apeliacinis skundas. Šešių dienų laikotarpis 2025 m. gruodžio mėn. atsirado vien dėl apeliacinio skundo registravimo eigos. Be to, jeigu pirmosios instancijos teismas, nurodydamas tris ankstesnius atėmimus, rėmėsi minėtais trimis registro laikotarpiais, jo išvada, kad ankstesni atėmimai jokios įtakos nepadarė, paremta procesinių registro įrašų sumaišymu su atskiromis poveikio priemonėmis ir vienintelis iki galo įvykdytas ankstesnis atėmimas buvo 1 mėnesio.
Taip pat apeliantas nurodo, kad pirmojoje byloje, atnaujinus skundo padavimo terminą, pažymėjimo galiojimas registre buvo atkurtas automatiškai 2025 m. spalio 7 d. Šioje byloje pažymėjimas tebėra negaliojantis nepertraukiamai nuo 2026 m. sausio 31 d., nors pirmosios instancijos teismo nustatymu vykdymas sustojo 2026 m. liepos 29 d. Atsakymo dieną registre šios bylos apribojimas nurodytas nuo 2026 m. spalio 1 d., t. y. 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartis registre laikoma įsiteisėjusia, nors apeliacinį skundą padaviau 2026 m. rugsėjo 29 d., per įstatymo nustatytą terminą. AB „Regitra“ pateikė tik atsakymo dieną galiojusius įrašus, todėl iš jų negalima nustatyti, ar šios bylos įrašas registre galiojo laikotarpiu nuo 2026 m. liepos 29 d. iki 2026 m. rugsėjo 30 d. AB „Regitra“ nurodė, kad šių įrašų istoriją tvarko Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Apelianto teigimu, nauji įrodymai patvirtina, kad bent nuo 2026 m. spalio 1 d., t. y. apeliacinio proceso metu, apribojimas pagal šią bylą registre galioja. Todėl prašo į 18 mėnesių terminą įskaityti laikotarpį nuo 2026 m. spalio 1 d. iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo, taip pat laikotarpį nuo 2026 m. liepos 29 d., jeigu bus nustatyta, kad tuo metu šios bylos įrašas registre galiojo.
Atsiliepimas
Institucija Kauno apygardos teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad susipažinusi su Kauno apylinkės teismo nutartimi ir su pateiktu apeliaciniu skundu, laikosi pozicijos visiškai sutikti su skundžiama nutartimi ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Taip pat Institucija nurodo, jog apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, įrodymų ar argumentų susijusių su administracinio nusižengimo byla, visi pateikti argumentai jau buvo išnagrinėti ir aptarti Kauno apylinkės teismo, todėl Institucija pasilieka prie savo ankstesniame atsiliepime pateiktų argumentų ir prašo priimant sprendimą vadovautis atsiliepimo turiniu, kuris buvo pateiktas Kauno apylinkės teismui.
Kauno apylinkės teismui pateiktu atsiliepimu, Institucija prašė TRA1 skundą atmesti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, jog byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią apelianto kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje. Teigė, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, byloje buvo įvertinta tai, jog TRA1 padarė šiurkštų KET pažeidimą, padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims.
Pasisakydama dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, Institucija atsiliepime nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, nes jo svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės siekiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas TRA1 neginčija padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, faktinių aplinkybių bei paskirtos nuobaudos, tačiau kelia paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, prašydamas jos terminą sutrumpinti iki 12 mėnesių, į jį įskaitant jau įvykdytą laiką arba į paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą įskaityti laikotarpį nuo 2026 m. liepos 29 d. iki galutinio procesinio sprendimo šioje įsitiesėjimo dienos, jeigu bus nustatyta, kad tuo laikotarpiu apribojimas galiojo ir teisė vairuoti faktiškai nebuvo grąžinta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį bei papildomų rašytinių paaiškinimų argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Remiantis ANK 34 straipsnio 3 dalimi, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Pažymėtina, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
Už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią griežtą atsakomybę, pabrėžė šio administracinio nusižengimo, akivaizdžiai keliančio pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, pavojingumą. Todėl atsakomybės už aptariamo nusižengimo padarymą švelninimas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu galimas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje tinkamai buvo įvertinta, kad egzistuoja TRA1 atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pagrįstai ir teisingai įvertinta, kad nusižengimas buvo tyčinis ir ne atsitiktinio pobūdžio, taip pat pagrįstai įvertinta ir apelianto asmenybė (eilę kartų baustas administracine tvarka, sistemingai daro tyčinius, įžūlius KET nusižengimus). Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas TRA1 skundą, visapusiškai įvertino tiek jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti apelianto teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Juo labiau, kad TRA1 apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių pasisakė ir apylinkės teismas, nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas netenkina apelianto lūkesčių, nedaro skundžiamos nutarties neteisėta bei nepagrįsta.
Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nusižengimas padarytas apeliantui esant blaiviam, neįvykus eismo įvykiui, nepadarius žalos ir nepažeidus kitų KET. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pastarosios aplinkybės nesudaro objektyvaus pagrindo sutrumpinti TRA1 skirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, TRA1 be nagrinėjamo administracinio nusižengimo administracine tvarka viso yra baustas 30 kartų, iš kurių net 28 kartus už įvairius KET pažeidimus, daugiausiai už šiurkščius – greičio viršijimą, taip pat TRA1 atžvilgiu du, o ne tris kartus, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpesniems laikotarpiams. Be to, nors apeliantas nurodo, kad ankstesnis teisės vairuoti atėmimo terminas buvo įtakotas institucijos klaidos, kurios nebuvus, nagrinėjamu atveju apeliantas įvykio metu būtų turėjęs teisę vairuoti transporto priemonę ir nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau toks argumentas vertintinas kritiškai. Pažymėtina, kad pats apeliantas neneigia, jog žinojo, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) jam skirtos administracinio poveikio priemonės 6 mėnesių terminas buvo skaičiuojamas nuo 2026 m. sausio 29 d., tuo tarpu nagrinėjamu atveju jis nusižengimą įvykdė 2026 m. vasario 9 d. Ši aplinkybė iš esmės patvirtina skundžiamos nutarties išvadą, jog TRA1 ne atsitiktinai, o tyčia nesilaikė KET ir tai nebuvo atsitiktinio pobūdžio nusižengimas. Pažymėtina ir tai, kad siekis pateisinti padarytą nusižengimą dėl kitoje byloje galimai padarytų institucijos klaidų iš esmės duoda pagrindą abejoti apelianto nuoširdžiu gailėjimusi dėl padaryto nusižengimo ir ar pagrįstai nagrinėjamu atveju buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vis dėto, įvertinus tai, kad šiuo atveju nagrinėjamas TRA1 apeliacinis skundas, siekiant nepabloginti apelianto teisinės padėties, dėl šios aplinkybės plačiau nepasisakoma. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje byloje nagrinėjamas TRA1 administracinio nusižengimo padarymas, įvertinus jo visų administracinių nusižengimų kiekį ir pobūdį, rodo, kad nei anksčiau skirtos nuobaudos, nei administracinio poveikio priemonės jam jokios įtakos nepadarė. Aukštesniojo teismo vertinimu, siekiant užtikrinti ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, šiuo atveju yra būtinas griežtesnės atsakomybė taikymas, todėl apeliantui skirtos administracinio poveikio priemonės terminas, kuris beje nustatytas lygus sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui, yra teisėtas bei pagrįstas.
Priešingos išvados neleidžia daryti ir apelianto nurodomas poreikis turėti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones dėl rūpinimosi senyvo amžiaus tėvais, vaikais ar vykdant darbines funkcijas. Pažymėtina kad kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teigiama teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024). Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, visos aplinkybės, dėl kurių apeliantui reikalinga teisė vairuoti, buvo jam žinomos ir prieš nusižengimo padarymą, todėl kilusios pasekmės yra jo paties elgesio rezultatas. Aukštesniojo teismo vertinimu, apelianto patiriamos pasekmės yra adekvačios padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aukštesnysis teismas įvertina ir tai, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog per specialiosios teisės atėmimo vykdymo laikotarpį būtų netekęs darbo ar kad būtų iš esmės negalėjęs pasirūpinti savimi bei savo artimaisiais. Todėl aptartų duomenų visuma patvirtina, kad TRA1 skirta administracinio poveikio priemonė yra teisėta ir pagrįsta bei nepažeidžianti proporcingumo principo.
Be to, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas teisingai nustatė, kad Institucijos nutarimas buvo vykdomas nuo nutarimo įsiteisėjimo iki termino pateikti skundą atnaujinimo dienos, t. y. nuo 2026 m. kovo 27 d. iki 2026 m. liepos 29 d., bei kad Institucijos nutarimo vykdymas sustojo nuo 2026 m. liepos 29 d. iki galutinio procesinio sprendimo šioje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos. Remiantis išdėstytu spręstina, kad skundžiama nutartimi, tinkamai taikant ANK 686 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagrįstai nutarta administracinio poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo galutinio procesinio sprendimo šioje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos bei į jį įskaityti apelianto faktiškai įvykdytą administracinio poveikio priemonės terminą, t. y. nuo 2026 m. kovo 27 d. iki 2026 m. liepos 29 d.
Kaip minėta, apeliaciniu skundu pateikiamas ir alternatyvus prašymas – į 18 mėnesių terminą papildomai įskaityti laikotarpį nuo 2026 m. liepos 29 d. iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, jeigu bus nustatyta, kad tuo laikotarpiu apribojimas Administracinių nusižengimų registre galiojo ir teisė vairuoti faktiškai nebuvo grąžinta. Apeliantas kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais pateikė ir AB „Regitra“ atsakymą, kuriame nurodoma, jog šioje administracinio nusižengimo byloje apeliantui taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2026 m. spalio 1 d. iki 2027 m. lapkričio 28 d.
Vadovaujantis ANK 686 straipsnio 3 dalimi, nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, Institucijos nutarimo vykdymas sustojo nuo 2026 m. liepos 29 d., t. y. nuo dienos, kai apylinkės teismas atnaujino terminą ir apelianto skundą dėl Institucijos nutarimo priėmė nagrinėti teisme. Institucijos nutarimas, kuriuo apeliantui paskirta administracinio poveikio priemonė, įsigalios ir bus toliau vykdomas nuo šios apeliacinio teismo nutarties paskelbimo (priėmimo) dienos. Atsižvelgiant į išdėstytą, tenkinti apelianto skundą ir į jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą įskaityti laikotarpį nuo 2026 m. liepos 29 d. iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, nėra jokio teisėto bei objektyvaus pagrindo ir toks sprendimas iš esmės prieštarautų aptartam teisiniam reglamentavimui.
Be to, įvertintina ir tai, kad apelianto pateiktame AB „Regitra“ atsakyme yra nurodyti netikslūs (klaidingi) duomenys. Pažymėtina, kad iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog nagrinėjamoje byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) apeliantui taikyta administracinio poveikio priemonė buvo pradėta vykdyti nuo 2026 m. kovo 27 d., t. y. įsiteisėjus Institucijos nutarimui. Tačiau apylinkės teismui 2026 m. liepos 29 d. nutartimi atnaujinus terminą skundui dėl Institucijos nutarimo pateikti ir priėmus apelianto skundą, remiantis imperatyvia ANK 686 straipsnio 3 dalies nuostata, Institucijos nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymo terminas sustojo. Kaip minėta, skundžiama nutartimi nutarta administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 18 mėnesių terminą skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos bei į šį terminą įskaityti nuo 2026 m. kovo 27 d. iki 2026 m. liepos 29 d. įvykdytą administracinio poveikio priemonės laiką. Apelianto pateiktame AB „Regitra“ atsakyme nurodoma, jog šioje administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) apeliantui taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2026 m. spalio 1 d. iki 2027 m. lapkričio 28 d. Vis dėlto, skundžiama nutartis 2026 m. spalio 1 d. neįsiteisėjo, nes 2026 m. spalio 1 d. TRA1 pateikė apeliacinį skundą, kuris buvo priimtas ir perduotas apeliacinės instancijos teismui. Taigi, akivaizdu, kad Institucijos nutarimas 2026 m. spalio 1 d. nebuvo įsiteisėjęs, todėl ir juo skirta administracinio poveikio priemonė negalėjo būti pradėta taikyti 2026 m. spalio 1 d. Be to, pažymima ir tai, kad jeigu apeliantas nebūtų pateikęs apeliacinio skundo, apylinkės teismo nutartis būtų įsiteisėjusi ne 2026 m. spalio 1 d., o 2026 m. spalio 2 d., kadangi skundžiama nutartis apeliantui buvo išsiųsta elektroniniu paštu 2026 m. rugsėjo 11 d. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis įsiteisėja šios apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo dieną, taigi ir Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo šios nutarties paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nesant teisinio pagrindo tenkinti apelianto skundo dėl laikotarpio nuo 2026 m. liepos 29 d. iki procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos įskaitymo į paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, į tai, kad remiantis AB „Regitra“ atsakymu Administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos tvarkytojas yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pastarajai institucijai siųstinas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, tikslu, jog atitinkamoje informacinėje sistemoje būtų tiksliai suvesti duomenys apie apeliantui šioje administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) taikomos administracinio poveikio priemonės termino pradžią ir pabaigą.
Aptartų aplinkybių visumoje konstatuotina, kad apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo, nes skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl paliekama galioti, o administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1 skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 apeliacinio skundo netenkinti.
Nutarties patvirtintą nuorašą žiniai pateikti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.