- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-11
- Bylos Nr.
- eAS-3258-442/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-05473-2026-3
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Milda Vainienė, Egidijus Šileikis
- Atsakovas
- ATS1
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ATS1 atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 25 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui ATS1 dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo 48 000,00 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 2026 m. lapkričio 21 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – turto areštą atsakovo ATS1 (toliau – ir atsakovas) turtui bei piniginėms lėšoms 48 000,00 Eur dydžio sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su NMA (mokėjimus atliekant tik į NMA sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ), bei šį areštą įregistruoti valstybės įmonės „Registrų centras“ Turto arešto aktų registre. NMA prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad prašoma priteisti skolos suma yra didelė, todėl kyla rizika, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas arba kils sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams.
II.
Regionų administracinis teismas Panevėžio rūmai 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartimi NMA prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkino – areštavo atsakovo ATS1, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o, jo nesant ar esant nepakankamai, – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui, neviršijant 48 000,00 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Iš areštuoto turto leisti atsakovui atsiskaityti su NMA dėl pareikšto šioje administracinėje byloje reikalavimo.
Teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 48 000 Eur sumai, nes ginčo dalykas yra susijęs su Europos Sąjungos parama bei su jos susigrąžinimu dėl netinkamo projekto įgyvendinimo. Taip pat sprendė, kad NMA prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu reikalavimu dėl 48 000 Eur skolos priteisimo. Teismo vertinimu, NMA tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą: pateikė 2026 m. rugsėjo 17 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) „Dėl išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta atsakovui (paramos gavėjui) taikyti 48 000 Eur paramos susigrąžinimo ir 12 000 Eur paramos sumažinimo (neišmokant likusios paramos sumos) sankciją, kuriame konkrečiai nurodė ir aprašė atsakovo galimus padarytus pažeidimus. Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma yra didelė. Pareiškėjo paaiškinimai patvirtino, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, galimai gali būti padaryta didelė žala, prarasta reikšminga Europos Sąjungos paramos dalis.
III.
Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kuria atsakovo ATS1 turtui, piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms 48 000 Eur sumai taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir klausimą išspręsti iš esmės – NMA prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti. Subsidiariai, jeigu teismas spręstų, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė turi būti palikta, pakeisti taikytos priemonės apimtį, aiškiai nustatant, kad: negali būti areštuojamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 668 ir 739 straipsniuose nurodytos lėšos; atsakovui leidžiama iš areštuotose sąskaitose esančių lėšų tenkinti būtiniausius savo ir vaiko poreikius, nutartį vykdantis antstolis pagal atsakovo pateiktus įrodymus nustato konkrečią pinigų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti naudojama šioms operacijoms, piniginės lėšos areštuojamos tik ta apimtimi, kuria reikalavimo neužtikrina konkretus areštuotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad esminė aplinkybė yra ta, jog NMA Sprendime atsakovui nėra inkriminuojamas paramos lėšų pasisavinimas, fiktyvių dokumentų teikimas, dirbtinių sąlygų paramai gauti sukūrimas ar sąmoningas lėšų panaudojimas asmeninėms reikmėms. Sprendime kaip sankcijos pagrindas nurodytas galutinio mokėjimo prašymo nepateikimas ir su tuo siejamas projekto netinkamas įgyvendinimas.
Atsakovas teigia, kad NMA turimoje 2023 m. birželio 30 d. paramos paraiškoje, nors projekto vykdytoju įrašytas ATS1, kontaktiniu elektroninio pašto adresu nurodytas ne atsakovo el. paštas, bet (duomenys neskelbtini). Toje pačioje paraiškoje atskirai nurodyta projekto konsultantė (duomenys neskelbtini) ir jos el. paštas (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigia, kad šie objektyvūs NMA bylos duomenys patvirtina, jog projekto dokumentų rengimo ir komunikacijos procese faktiškai dalyvavo kiti asmenys. Atsakovas paaiškina, kad su ūkiu ir parama susijusias išmokas formaliai gaudavo jis, tačiau gautas lėšas pervesdavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat nurodo, kad su parama susiję gyvuliai ir traktorius faktiškai gali būti pas kitus asmenis, buvo naudojamasi ir jo ūkininko pažymėjimu bei su juo susijusiomis lengvatomis. Atsakovas dėl susidariusios situacijos bendravo su Marijampolės policijos komisariato tyrėja, pateikė turimus duomenis ir informaciją, todėl atsakovo vertinimu, toks faktinis elgesys yra priešingas turto slėpimui ar institucijų vengimui, nes atsakovas pats teikia informaciją teisėsaugos institucijai ir teismui, nurodo galimus faktinius naudos gavėjus bei turto buvimo vietos kryptį ir prašo šias aplinkybes ištirti.
Atsakovas nurodo, kad dirba, turi nuolatinį darbo ir pajamų šaltinį Lietuvoje, realius socialinius ryšius, nėra duomenų, jog ruoštųsi išvykti, nutraukti darbo santykius, slėpti pajamas ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas taip pat nurodo, kad augina vaiką, (duomenys neskelbtini), nors atsakovas su vaiko motina kartu nebegyvena, jis aktyviai dalyvauja vaiko priežiūroje. Teigia, kad toks piniginių lėšų areštas tiesiogiai paveikia ir jo vaiko teisėtus interesus bei galimybę užtikrinti kasdienius būtinus poreikius.
Atsakovas teigia, kad NMA prašyme nurodė, jog „egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas“. Tačiau prieš šią išvadą NMA nepateikė jokių individualių duomenų apie atsakovo po 2026 m. rugsėjo 17 d. atliktus turto perleidimo sandorius, pinigų išgryninimą, sąskaitų ištuštinimą, turto dovanojimą, įkeitimą, fiktyvius sandorius, bandymą išvykti ar kitą elgesį, kuris objektyviai rodytų siekį išvengti būsimo teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartyje nurodyta, kad reikalavimo suma yra didelė ir, jog netaikius arešto galimai gali būti prarasta reikšminga Europos Sąjungos paramos dalis. Tokia motyvacija faktiškai reiškia, kad 48 000 Eur dydžio NMA reikalavimas savaime tampa pakankamu pagrindu turto areštui.
Atsakovo vertinimu, būtina analizuoti, ar konkrečioje byloje yra duomenų apie tyčinį nesąžiningumą. Vien galutinio mokėjimo prašymo nepateikimas, ypač esant duomenų, kad projekto administravime dalyvavo tretieji asmenys, nėra tapatus sąmoningam paramos pasisavinimui ar dirbtinių sąlygų sukūrimui.
Atsakovas pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pirmoji sąlyga nėra įgyvendinta, tai grindžia tuo, jog 2023 m. gruodžio 18 d. NMA sprendime (duomenys neskelbtini) „Dėl paramos skyrimo“ aiškiai nurodyta, kad projektui skiriama 58 308 Eur dydžio dotacijos suma. Tuo tarpu 2026 m. rugsėjo 17 d. sprendime (duomenys neskelbtini) NMA jau nurodoma, jog atsakovui buvo skirta 60 000 Eur paramos suma, išmokėtas 48 000 Eur avansas ir taikoma 12 000 Eur paramos sumažinimo sankcija. NMA nepateikė paaiškinimo, kokiu teisiniu ar faktiniu pagrindu 58 308 Eur skirta dotacija vėlesniuose dokumentuose tapo 60 000 Eur. NMA informaciniame portale pateiktoje paramos išmokėjimo informacijoje nurodytos dvi išmokos – 39 649,44 Eur ir 6 996,96 Eur, iš viso 46 646,40 Eur. Tuo tarpu Sprendime ir NMA procesiniame prašyme reikalaujama grąžinti 48 000 Eur avansą. Šio 1 353,60 Eur skirtumo kilmė pateiktoje medžiagoje nepaaiškinta.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartimi 48 000 Eur apimtimi suvaržyta atsakovo nuosavybės teisė, o registruoto turto nepakankant – gali būti areštuojamos jo piniginės lėšos ir turtinės teisės, tačiau atsakovo vertinimu tokios priemonės poveikis fiziniam asmeniui yra itin intensyvus, todėl proporcingumo vertinimas negali apsiriboti vien konstatavimu, kad ginčo lėšos yra Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšos.
Šalies argumentai
Atsakovas pažymi, kad NMA kreipėsi į teismą dėl turto arešto praėjus vos dviem dienoms po 2026 m. rugsėjo 21 d. rašto išsiuntimo, t. y. net nesuteikusi realios galimybės atsakovui pasinaudoti pačios NMA nurodyta skolos išdėstymo procedūra.
Atsiliepimas
Pareiškėjas NMA atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti.
NMA pažymi, kad pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartimi buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – atsakovo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštas 48 000 Eur sumai. Pareiškėjas nurodo, jog NMA minėta nutartimi buvo įpareigota per 14 dienų kreiptis į antstolį dėl areštuoto turto suradimo ir aprašymo, taip pat išaiškinta, kad jeigu NMA į antstolį nesikreips, o šis nepatikslins areštuoto turto duomenų ir jų nepateiks Turto arešto aktų registrui, laikinosios apsaugos priemonės galios tik keturiolika dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos.
NMA praneša, kad per pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytą 14 dienų terminą į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo nesikreipė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, NMA teigia, kad per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti. NMA vertinimu, nagrinėjamu atveju 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nustojo galioti įstatymo pagrindu, pasibaigus nustatytam terminui. NMA pažymi, kad atsakovas atskiruoju skundu siekia panaikinti arba pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kurios galiojimas jau yra pasibaigęs, todėl nagrinėjamu atveju nebeliko apeliacijos objekto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismo Panevėžio rūmai 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti atsakovui ATS1, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o, jo nesant ar esant nepakankamai, – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias ATS1, neviršijant 48 000,00 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Iš areštuoto turto leisti atsakovui ATS1 atsiskaityti su NMA dėl pareikšto šioje administracinėje byloje reikalavimo.
Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones arba pakeisti taikytos priemonės apimtį.
Pirmosios instancijos teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 25 d. nutarties rezoliucinėje dalyje pareiškėjas buvo įpareigotas dėl turto suradimo ir aprašymo per keturiolika dienų kreiptis į antstolį, kartu pažymint, kad jam nesikreipus, o antstoliui nepatikslinus areštuoto turto duomenų ir jų nepateikus Turto arešto aktų registrui, laikinosios apsaugos priemonės galios tik keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo dienos.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje byloje taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuri yra nustatyta CPK 145 straipsnyje, todėl turi būti laikomasi visų tokiai laikinosios apsaugos priemonei nustatytų taisyklių, kurios nustato jos taikymo mastą, vykdymo tvarką ir kitus klausimus (CPK 145 str. 6 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-682-1062/2017, 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-683-602/2018).
Pagal CPK 147 straipsnio 6 dalį, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį. CPK 147 straipsnio 6 dalyje taip pat nurodyta, jog antstolis atlieka pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-520/2024).
Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės galiojimo pabaiga nesiejama su teismo nutarties panaikinimu ar pakeitimu, bet pasibaigia įstatymo pagrindu esant jame nurodytai aplinkybei. Nurodomoje CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatyta išlyga reiškia, kad teismui priėmus nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl turto arešto, bet asmeniui, kurio prašymu jos taikytos, nesikreipus į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų – jos galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos, o vėliau jos negalioja.
NMA atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai pažymėjo, kad per teismo nutartyje nustatytą terminą į antstolį nesikreipė, todėl, nagrinėjamu atveju, reikalavimo užtikrinimo priemonė baigė galioti, kaip tai numato CPK 147 straipsnio 6 dalis. Į bylą taip pat pateiktas Valstybės įmonės Registrų centro 2026 m. spalio 14 d. pranešimas apie turto arešto akto išregistravimą iš turto arešto aktų registro, kuriame nurodyta, kad Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2026 m. spalio 13 d. pranešimu informavo, jog, nesikreipus į antstolį dėl turto suradimo ir aprašymo, praėjus keturiolikai dienų po nutarties priėmimo dienos, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti. Turto arešto akto išregistravimo pagrindas nurodyta CPK 147 straipsnio 6 dalis.
Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė jau yra pasibaigusi įstatymo pagrindu dėl to, kad per nustatytą terminą nebuvo atlikti privalomi veiksmai, todėl net ir atsakovo atskirojo skundo patenkinimas neturės jokios įtakos procesiniams teisiniams santykiams reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo srityje. Dėl to tenkinti atsakovo atskirąjį skundą nėra pagrindo.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo ATS1 atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.