Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2026-06-10 · Administracinė byla Nr. eA-321-629/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-06-10
Bylos Nr.
eA-321-629/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00218-2024-2
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
T. L.
Atsakovas
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Trečiasis asmuo
"Energijos skirstymo operatorius"
Administracinė byla Nr. eA-321-629/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00218-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 26 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas T. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 3R-1307 (2.13-1.E) „Dėl T. L. 2023 m. rugsėjo 20 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas paaiškino, kad gavo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir Bendrovė) pranešimą, kuriuo pareiškėjas buvo kviečiamas nedelsiant pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją (toliau – ir Pranešimas). Pareiškėjas teigė, kad jis Bendrovei buvo pateikęs prieštaravimą dėl tiesioginės rinkodaros pranešimų, todėl šiuo tikslu jo asmens duomenys negali būti tvarkomi.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl Bendrovės veiksmų teikė skundą Inspekcijai, išskirdamas Pranešimo teksto, kuriuo buvo tvarkomi jo duomenys, tikslus: 1) reklamos: pristatyti ženklą ir tinklalapį „PasirinkTiekėją.lt“; 2) valstybinės propagandos: ne tik informuoti, bet ir įbauginti dėl baudos, taikant didesnį kainos koeficientą; 3) tiesioginės rinkodaros: raginama ir siūloma gauti elektros tiekėjo pasiūlymus. Pareiškėjas teigė, kad atskirai buvo skundžiamas neteisėtas duomenų tvarkymas dėl sekimo per HTML įskiepį (arba ,,Tracking-Pixel“).

Pareiškėjo vertinimu, Inspekcija Sprendime visiškai nepasisakė dėl tiesioginės rinkodaros (raginimo gauti paslaugų pasiūlymus), kuri aiškiai buvo įvardinta jo skunde, Pranešimo dalis darė spaudimą ir ragino, siūlė gauti tiesioginės rinkodaros pranešimus. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija Sprendime neišsamiai pasisakė dėl pareiškėjo išskirto asmens duomenų tvarkymo – tiesioginės rinkodaros tikslo. Pareiškėjas nesutiko, jog raginimas gauti paslaugų pasiūlymus buvo dalimi teisinės prievolės ar kaip nors susijęs su pareiškėjo ir elektros paslaugos teikėjo sutartimi dėl elektros tiekimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovei dėl pažeidimų nepagrįstai nebuvo pritaikyta sankcijų, o poveikio priemonė – pažeidimo pripažinimas, nelaikytina poveikio priemone, Inspekcija nenurodė teisinio pagrindo, jog tai galima laikyti poveikio priemone. Pareiškėjo vertinimu, Inspekcija gina Bendrovės interesus, nors pažeidimas didžiulis, nes Bendrovė tvarko didelio kiekio klientų asmens duomenis. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas prieštarauja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui (toliau – ir VAĮ), o Inspekcija, nustačiusi pažeidimą, apie jį nepaskelbė viešai.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad nagrinėdamas pareiškėjo skundą nustatė, jog skirstomųjų tinklų operatorius (Bendrovė), vykdydamas jam teisės aktuose nustatytą pareigą, 2021 m. rugsėjo 22 d. išsiuntė pareiškėjui Pranešimą, primenantį, kad reikia pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, kuriame buvo nurodoma, kad nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo iki nurodytos datos, pradės galioti garantinio tiekimo paslauga, kuri yra laikina, taip pat, jog garantiniam elektros energijos tiekimui taikomas 1,25 kainos koeficientas prie elektros energijos kainos. Inspekcija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjui priklausantis turtas pateko į II elektros energijos rinkos liberalizavimo etapą, Bendrovei nustatytą prievolę pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 60 straipsnio 2 dalį, sprendė, kad toks Pranešimo siuntimas nėra laikomas tiesiogine rinkodara, todėl argumentai, kad Inspekcija nepasisakė dėl tiesioginės rinkodaros yra neteisingas ir nepagrįstas. Inspekcijos vertinimu, pažeidimo pripažinimas, nepaisant to, kad Bendrovė „Tracking-Pixel“ įrankio naudojimo jau yra atsisakiusi, taip pat į tai, kad Bendrovė ėmėsi kitų taisomųjų veiksmų, t. y. inicijavo turimos visų klientų (tarp jų ir pareiškėjo) elektroninio laiško pranešimų informacijos ištrynimą iš Google Analytics serverių, yra proporcinga priemonė Bendrovei už nustatytą pažeidimą. Inspekcija nurodė, kad ji, o ne skundą teikiantys subjektai turi teisę spręsti dėl taisomųjų veiksmų taikymo, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Inspekcija nurodė, kad pagal nustatytą tvarką Inspekcija skelbia tik visuomeninę reikšmę turinčią informaciją apie priimtus sprendimus ir (ar) taikytus taisomuosius veiksmus pagal BDAR, o apie „Tracking-Pixel“ įrankio naudojimą jau buvo paskelbusi pranešimą viešai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Bendrovė pažymėjo, kad Inspekcija teisingai nustatė, jog Bendrovė pareiškėjo duomenis tvarkė ne tiesioginės rinkodaros tikslais, tačiau egzistuojant BDAR 6 straipsnio 1 dalies b) ir c) punktuose nurodytiems teisėto duomenų tvarkymo pagrindams, be kita ko, užduotį vykdydama ir dėl viešojo intereso, kuris – kaip duomenų tvarkymo pagrindas buvo įtvirtintas EEĮ 60 straipsnyje. Bendrovė pažymėjo, kad informacinėse sistemose jau nuo 2018 metų buvo fiksuotas pareiškėjo nesutikimas gauti su tiesiogine rinkodara susijusius pranešimus, todėl jokie su tiesioginės rinkodaros tikslais susiję pranešimai jam ir nebuvo siunčiami.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo T. L. skundą atmetė.

Teismas nustatė šias aplinkybes:

2021 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas elektroniniu paštu gavo AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ siųstą elektroninio laiško Pranešimą, kuriuo pareiškėjas buvo kviečiamas nedelsiant pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Bendrovė informavo pareiškėją apie jo pareigą iki 2021 m. gruodžio 18 d. pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, bei apie tai, kad nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo, pareiškėjui nuo 2022 m. sausio 1 d. Bendrovė pradės teikti garantinio elektros energijos tiekimo paslaugą. Pranešime buvo pateikta nuoroda, siekiant gauti tiekėjų pasiūlymus ir nuoroda į puslapį www.pasrinkitetiekėja.lt bei telefono numeris (duomenys neskelbtini). Papildomai Pranešime taip pat nurodyta, kad pareiškėjo duomenis tvarko ESO, kaip skirstymo operatorius, vykdydamas visuomeninio tiekimo sutartį.

Šalies argumentai

2023 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas pateikė Inspekcijai skundą ir prašė įvertinti, ar buvo pažeistos jo teisės, nustačius pažeidimus, prašė pritaikyti efektyvias poveikio priemones ir informuoti visuomenę apie šį kibernetinį nusikaltėlį ir jo nusikaltimo metodą, jog kiekvienas žinotų ir galėtų ginti savo teises šiuo ar kitais analogiškais atvejais, nepasitikėtų valstybės įmonėmis. Taip pat atskirai skundė neteisėtą asmens duomenų tvarkymą dėl sekimo per HTML įskiepį (arba „Tracking-Pixel“).

Žemesnės instancijos teismas

Inspekcija ginčijamu Sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą dėl tiesioginės rinkodaros atmesti, o skundą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo, naudojant „Tracking-Pixel“ įrankį pripažinti pagrįstu, apie priimtą sprendimą nusprendė informuoti pareiškėją ir Bendrovę.

Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus dėl tiesioginės rinkodaros, aptarė tiesioginės rinkodaros apibrėžimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 2 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2020 m. vasario 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2402-629/2020).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėjo nekilnojamojo turto objektui (toliau – ir Objektas) nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. buvo užtikrinamas visuomeninis elektros energijos tiekimas tarp pareiškėjo ir Bendrovės 2015 m. liepos 1 d. sudarytos visuomeninio elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) pagrindu, o sudarydamas Sutartį su Bendrove, pareiškėjas pateikė Bendrovei savo asmens duomenis, įskaitant elektroninio pašto adresą, Bendrovės informacinėse sistemose jau nuo 2018 metų fiksuotas pareiškėjo nesutikimas gauti su tiesiogine rinkodara susijusius pranešimus).

Teismas nurodė, kad vadovaujantis EEĮ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.) 60 straipsnio 2 dalimi skirstomųjų tinklų operatorius (šiuo atveju Bendrovė) yra atsakingas už centralizuotą vartotojų informavimą visuomenės ir (ar) individualiomis informavimo priemonėmis, naudojant vartotojų kontaktinius duomenis, apie elektros energijos rinkos liberalizavimą ir jo procesą, o pareiškėjo Objektas pateko į II elektros energijos rinkos liberalizavimo etapą. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis EEĮ 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu, visuomeninis elektros energijos tiekimas pareiškėjo Objektui turėjo būti užtikrinamas iki 2021 m. gruodžio 31 d., o į II elektros energijos rinkos liberalizavimo etapą patekę vartotojai turėjo prievolę iki 2021 m. gruodžio 18 d. pasirinkti nepriklausomą tiekėją, vartotojui nustatyta tvarka ir terminais nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo, elektros energijos tiekimas vartotojui nėra nutraukiamas – skirstomųjų tinklų operatorius (Bendrovė) privalo užtikrinti garantinį elektros energijos tiekimą Objektui EEĮ 44 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Teismas nustatė, kad skirstomųjų tinklų operatorius – Bendrovė, vykdydama jai teisės aktuose nustatytą pareigą, 2021 m. rugsėjo 22 d. išsiuntė pareiškėjui Pranešimą, primenantį, jog reikia pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, kuriame buvo nurodoma, kad nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo iki nurodytos datos, pradės galioti garantinio tiekimo paslauga, kuri yra laikina, taip pat pažymint, jog garantiniam elektros energijos tiekimui taikomas 1,25 kainos koeficientas prie elektros energijos kainos. Pranešime buvo pateikta nuoroda, siekiant gauti tiekėjų pasiūlymus ir nuoroda į puslapį www.pasrinkitetiekėja.lt bei tel. numeris (duomenys neskelbtini), bei papildomai nurodyta, kad pareiškėjo duomenis tvarko Bendrovė, kaip skirstymo operatorius, vykdydamas visuomeninio tiekimo sutartį.

Teismas nurodė, kad Inspekcija, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjo Objektas pateko į II elektros energijos rinkos liberalizavimo etapą, pagal kurį į II elektros energijos rinkos liberalizavimo etapą patekę vartotojai turėjo prievolę iki 2021 m. gruodžio 18 d. pasirinkti nepriklausomą tiekėją, o pareiškėjas iki Pranešimo siuntimo datos dar nebuvo pasirinkęs nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, Bendrovė, vykdydama jai nustatytą prievolę pagal EEĮ 60 straipsnio 2 dalį, išsiuntė pareiškėjui informacinį Pranešimą, primenantį apie tai, kad pareiškėjas turėtų pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, taip pat informuojantį, jog garantinio elektros energijos tiekimo atveju bus taikomas 1,25 koeficientas, todėl sprendė, kad toks Pranešimo siuntimas nėra laikomas tiesiogine rinkodara.

Teismas sprendė, kad Bendrovė, išsiųsdama Pranešimą pareiškėjui pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, vykdė teisės aktuose jai nustatytas teisines prievoles, Pranešime jokia forma nebuvo skatinami pardavimai, Bendrovė nesiekė sau ir kitiems subjektams jokių išskirtinių teisių, rinkoje veikiantys nepriklausomi tiekėjai nebuvo reklamuojami ar išskiriami, vartotojams suteikta galimybė patiems pasirinkti geriausiai jų interesus atliepiantį nepriklausomą elektros energijos tiekėją, išreiškiant atskirą sutikimą, todėl Inspekcija pagrįstai nusprendė, kad toks Pranešimo siuntimas nėra laikomas tiesiogine rinkodara.

Teismas vertino, kad Bendrovė pareiškėjo asmens duomenis naudojo (tvarkė) siekdama įgyvendinti Bendrovei nustatytą pareigą pagal EEĮ 60 straipsnio 2 dalies nuostatas (BDAR 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktus), o toks asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas.

Teismas, nagrinėdamas skundo argumentus dėl poveikio priemonės nurodė, kad atsižvelgdama į Sprendime išdėstytas aplinkybes bei jame nustatytą pažeidimą (skundą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo, naudojant „Tracking-Pixel“ įrankį pripažinti pagrįstu), bei į tai, jog nors Bendrovė tvarko didelio kiekio klientų asmens duomenis, dėl skunde nurodytų veiksmų į Inspekciją dar nei vienas klientas, išskyrus pareiškėją, nesikreipė, taip pat į tai, kad įvertinusi Inspekcijos puslapyje paskelbtą informaciją apie „Tracking-Pixel“ įrankio naudojimą HTML kodo Bendrovė atsisakė, o iš Inspekcijos gavusi informaciją apie pareiškėjo skundą, Bendrovė taip pat inicijavo turimos visų klientų (tarp jų ir pareiškėjo) elektroninio laiško pranešimų informacijos ištrynimą iš Google Analytics serverių, Inspekcija sprendė, kad nagrinėjamu atveju pakankama poveikio priemonė – pažeidimo pripažinimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertino, kad pažeidimo pripažinimas yra proporcinga priemonė Bendrovei už nustatytą pažeidimą, o tokią teisės pažeidimo sankciją plačiai taiko Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves. Teismas nurodė, kad nenustatyta, jog Bendrovės veiksmai, dėl kurių Inspekcija nustatė pažeidimą, būtų sukėlę didesnes neigiamas pasekmes pareiškėjui, dėl kurių būtų buvę tikslinga taikyti kitą poveikio priemonę.

Teismas, įvertinęs Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1T-20(1.12.E) „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, sutiko su Inspekcijos pozicija, kad Sprendimas neturėjo būti viešinamas, nes pagal Tvarkos aprašo 51 punktą Inspekcija skelbia tik visuomeninę reikšmę turinčią informaciją apie priimtus sprendimus ir (ar) taikytus taisomuosius veiksmus pagal BDAR.

Teismas, nenustatęs pagrindų naikinti Sprendimą, pareiškėjo skundą atmetė.

III.

Pareiškėjas T. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Pranešimu jam buvo pateiktas primygtinis raginimas, taikant psichinį spaudimą, pvz., minint nepatogumus to nepadariusiems: rinktis elektros energijos tiekėjų paslaugas, sutikti su tiesiogine rinkodara ir gauti pasiūlymus – pasinaudoti elektros tiekėjų pasiūlymų prenumeratos paslauga.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad joks įstatymas neįpareigoja Bendrovės siūlyti / raginti rinktis elektros tiekėjų paslaugas nei sutikti su tiesiogine rinkodara, tam tikslui brukant prenumeratos paslaugą, o tokie veiksmai, šiais tikslais tvarkant asmens duomenį (el. pašto adresą), peržengia vien tik riboto informavimo ribas, kurio turinys aiškiai apibrėžtas įstatyme. Pareiškėjo vertinimu, nei Inspekcija, nei teismas nenurodė ir nepagrindė, jog Bendrovė, skatindama rinktis elektros tiekėjų paslaugas bei ragindama naudotis prenumeratos paslauga, vykdė kokią nors prievolę (įstatymu ar sutartimi) ar būtų turėjusi pareiškėjo sutikimą šiems veiksmams. Pareiškėjo manymu, Bendrovė peržengė įstatymu numatytos teikti informacijos apimtis (įstatymas aiškiai apibrėžia turinį – EEĮ 43 str. 1 d. 2 p.) ir jas neteisėtai praplėtė iki tiesioginės rinkodaros (siūlant rinktis elektros tiekėjų paslaugas bei siūlant prenumeratos paslaugą), kas nebuvo nei Bendrovės prievolė, nei pagrįsta pareiškėjo sutikimu (priešingai – nesutikimas su reklama / tiesiogine rinkodara buvo iš anksto žinomas ir daugkartinis, paremtas ankstesniais Inspekcijos sprendimais). Pareiškėjas pažymi, kad teismui buvo pateikta sveikatos specialistų pozicija dėl prievarta teikiamos nepageidautinos informacijos žalos sveikatai, o Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtina teisė gauti informaciją laisvai, o ne prievarta. Pareiškėjas teigia, kad informacija apie elektros tiekėjus ir jų pasiūlymus buvo gausiai viešinama reklamose, žiniasklaidoje ir pačių tiekėjų puslapiuose ir nebuvo jokio poreikio tokią informaciją su primygtiniu raginimu pareiškėjui teikti prievarta, tuo tikslu tvarkant asmens duomenį (elektroninį paštą), kai tikslas jau buvo pasiektas kitomis priemonėmis, pagal BDAR asmens duomenys turėtų būti tvarkomi tik tuomet, jei asmens duomenų tvarkymo tikslo pagrįstai negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad Pranešime jokia forma nebuvo skatinami pardavimai, nes teismui žinomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2402-629/2020, kuris aiškiai nustatė praktiką, jog net ir toks pranešimas, kuriame siūlomos nemokamos paslaugos, taip pat ta dalimi laikytinas tiesiogine rinkodara, be to, nebuvo būdo atsisakyti tiesioginės rinkodaros. Pareiškėjo teigimu, buvo primygtinai raginama nedelsiant rinktis privačius elektros tiekėjus (tapti jų paslaugų vartotojais), nors įstatymas nenumatė skatinti ir raginti, o tik suteikti informaciją, kad galima pasirinkti elektros tiekėją (arba pasilikti su garantiniu tiekimu), nurodant terminus ir prievartos mechanizmą – baudą nepasirinkus.

Pareiškėjas teigia, kad teismo argumentas, jog Bendrovė nesiekė sau ir kitiems subjektams jokių išskirtinių teisių niekaip nesusijęs su tiesiogine rinkodara, nes jokių teisių tiesioginė rinkodara niekam neteikia ir tiesioginės rinkodaros apibrėžimas nei apie teises, nei apie išskirtines teises nekalba. Pareiškėjo teigimu, išvada, kad rinkoje veikiantys nepriklausomi tiekėjai nebuvo reklamuojami ar išskiriami, taip pat nesusijęs su tiesiogine rinkodara, nes reklama yra apibrėžta Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme ir priskirtina nagrinėti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Pareiškėjo vertinimu, tiesiogine rinkodara laikomas bet koks tiesioginis paslaugos ar pasaugų siūlymas (raginimas tapti paslaugos vartotoju), nepriklausomai nuo to ar tai siūlytojo, ar kieno nors kito (ar kitų) paslaugos, be to, siūloma prenumeratos paslauga (per PasirinkiteTiekeja.lt) yra Bendrovės teikiama paslauga.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas, darydamas išvadą, jog vartotojams suteikta galimybė patiems pasirinkti geriausiai jų interesus atliepiantį nepriklausomą elektros energijos tiekėją, išreiškiant atskirą sutikimą, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2006 m. birželio 22 d. Nr. N3-733-06) ir Inspekcijos praktiką, jog bet kokia komunikacija siekiant gauti sutikimą teikti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus, yra negalima komunikacijos metu neturint abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo. Pareiškėjo teigimu, jei Bendrovė pageidavo pasiūlyti sutikti su kitų elektros tiekėjų tiesioginės rinkodaros pranešimų siuntimu, ji tą galėjo padaryti ne elektroniniu paštu (žinodama pareiškėjo nesutikimą), o kitais būdais, – neinicijuojant tiesioginės komunikacijos, tuo tikslu tvarkant asmens duomenis, – o, pvz., laukiant kol internetinę prenumeratos formą asmuo užpildys, sužinojęs apie tokią paslaugą kitais netiesioginiais būdais (reklama žiniasklaidoje ar stenduose, per Bendrovės nuorodas jo tinklapyje ar kt.). Pareiškėjo nuomone, nei Inspekcija, nei teismas nesivadovavo teisės aktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nesilaikė lygiateisiškumo, todėl sprendimai neteisėti.

Pareiškėjas pažymi, kad tai, jog Pranešime buvo ir kita informacija, kuri buvo privaloma teikti įstatymo numatyta tvarka ir apimtimi, savaime nereiškia, kad papildoma (neprivaloma) informacija, kuri primygtinai ragino (darant psichinį spaudimą) naudotis paslaugomis (elektros tiekėjų ir Bendrovės prenumerata) nėra tiesioginė rinkodara – tai yra tiesioginė rinkodara ir neteisėta, tuo tikslu neteisėtai tvarkant pareiškėjo elektroninio pašto adresą, net ir žinant daugkartinį jo prieštaravimą.

Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcija ignoravo sunkinančias aplinkybes – didžiulio masto pasikartojantį valstybės įmonių grupėje pažeidimą, paveikusį didelį kiekį asmenų, todėl vėl skyrė neveiksmingą, neproporcingą ir neatgrasančią priemonę – slaptą nuo visuomenės BDAR pažeidimo konstatavimą. Pareiškėjas nesutinka, kad Inspekcija sankcijas gali skirti iš anksto žinodama, jog jos jau buvo ir bus neefektyvios, taip pat, kad ne pareiškėjo reikalas sankcijų efektyvumas, kadangi tai – tiesiogiai susiję su jo interesų gynimu – privatumu.

Pareiškėjo nuomone, Tvarkos aprašo 51 punkto ribojimas (visuomeninę reikšmę turinčios informacijos sampratos susiaurinimas) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), negali būti taikomas nei Inspekcijos, nei teismo procese, todėl prašo teismo pasisakyti, o jei yra pagrindas manyti, kad šis teisinis aktas prieštarauja Konstitucijai – sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) prašant spręsti, ar šis teisinis aktas atitinka Konstituciją.

Pareiškėjo vertinimu, teismas neteisingai taikė teisės normas, neišsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, rėmėsi atsakovo teiginiais jų nekvestionuodamas, taip vilkindamas teisinį procesą ir alindamas teises ginančius asmenis.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir sutinka su teismo padarytomis išvadomis. Vertinimas, ar atitinkamo pranešimo siuntimas gali būti prilygintas veikimui tiesioginės rinkodaros tikslais yra individualus ir priklauso nuo konkrečios situacijos ir aplinkybių. Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Bendrovės veiksmų siunčiant jam Pranešimą, atkreipė dėmesį į specifinius elektros tiekimo rinkos liberalizavimo metu egzistuojančius santykius tarp visuomeninio tiekėjo, nepriklausomų tiekėjų ir vartotojų. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai, kadangi nagrinėjamos ir nurodytų administracinių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Inspekcijos vertinimu, pareiškėjas nepagrindė, kokią įtaką Bendrovei skirta poveikio priemonė daro jo teisėms ir / ar teisėtiems interesams, todėl jo skundo argumentai dėl netinkamos poveikio priemonės turėtų būti atmesti. Inspekcija pažymi, kad teismas sutiko su jos pozicija, jog Inspekcijos sprendimas neturėjo būti viešinamas, nes pagal Tvarkos aprašo 51 punktą Inspekcija skelbia tik visuomeninę reikšmę turinčią informaciją apie priimtus sprendimus ir (ar) taikytus taisomuosius veiksmus pagal BDAR, be to, Inspekcija apie „Tracking-Pixel“ įrankio naudojimą jau buvo paskelbusi pranešimą viešai. Inspekcija nurodo, kad Konstituciniam Teismui nepriskirta tirti Tvarkos aprašo teisėtumo, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Bendrovė nurodo, kad tiek teismas, tiek Inspekcija motyvuotai vertino ir argumentavo, kokios aplinkybės bei teisiniai argumentai sudaro pagrindą išvadai, kad Bendrovė Pranešimą siuntė ne tiesioginės rinkodaros tikslais, bet vykdydama jai įstatymo priskirtą pareigą, taigi – teisėtai. Bendrovė teigia, kad tiek teismas, tiek Inspekcija Sprendime tinkamai argumentavo, kas laikoma tiesiogine rinkodara, ir dėl kokių priežasčių, kokiomis teisės normomis bei teismų išaiškinimais remiantis šiuo atveju Bendrovės veiksmai nelaikytini tiesiogine rinkodara. Bendrovė pažymi, kad pareiškėjo duomenis tvarkė ne tiesioginės rinkodaros tikslais, bet egzistuojant BDAR 6 straipsnio 1 dalies b) ir c) punktuose nustatytais teisėto duomenų tvarkymo pagrindams, be kita ko, užduotį vykdydama ir dėl viešojo intereso, kuris – kaip duomenų tvarkymo pagrindas buvo įtvirtintas EEĮ 60 straipsnyje. Bendrovė paaiškino, kad santykiuose su Pareiškėju nuo 2015 m. liepos 1 d. veikė kaip visuomeninis tiekėjas, nuo 2018 m. spalio 1 d. visuomeninio tiekimo funkciją tiekiant elektros energiją priskyrus uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ignitis“ (elektros energijos persiuntimo paslaugos bei garantinio tiekimo užtikrinimą paliekant Bendrovei), veikia ir kaip skirstomųjų tinklų operatorius, kuriam teisės aktais nustatytos imperatyvios pareigos (taip pat – susijusios su pakankamu ir laiku atliekamu informacijos pateikimu vartotojams). Bendrovė nurodo, kad vykdydama jai nustatytą prievolę pagal EEĮ 60 straipsnio 2 dalį išsiuntė pareiškėjui informacinį Pranešimą, primenantį apie tai, kad jis turėtų pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, informuojantį, kad garantinio elektros energijos tiekimo atveju bus taikomas 1,25 koeficientas bei pateikiantį kitą su nepriklausomų tiekėjų nustatytomis sąlygomis susijusią informaciją. Bendrovė nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde naujai dėstomi teiginiai, jog jam iš viešosios erdvės neva buvo žinoma apie tokią pareigą, neeliminuoja Bendrovės pareigos vykdyti informavimo pareigą tiek visuomeniniais kanalais, tiek individualizuotomis priemonėmis, kas ir buvo padaryta informuojant Pranešimu. Bendrovė teigia, kad siųsdama elektroninio laiško Pranešimą, pareiškėjo asmens duomenis tvarkė teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, asmens duomenų tvarkymo teisėtumą grįsdama BDAR 6 straipsnio 1 d. b) ir c) punktais. Bendrovė pažymi, kad Inspekcijos Sprendimo priėmimo metu iš esmės jau buvo imtasi visų taisomųjų veiksmų, todėl Inspekcijai pagrįstai konstatavo, kad pažeidimo konstatavimas jau yra pakankama poveikio priemonė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai paliko galioti tokį Inspekcijos Sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Inspekcijos Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes, sprendė, kad Bendrovė pareiškėjo asmens duomenis naudojo (tvarkė) siekdama įgyvendinti Bendrovei nustatytą pareigą pagal EEĮ 60 straipsnio 2 dalies nuostatas (BDAR 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktus), o toks asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog Bendrovė peržengė įstatymu įpareigotos teikti informacijos apimtis bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Pranešime jokia forma nebuvo skatinami pardavimai, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2402-629/2020 pateikiamu aiškinimu, jog net ir toks pranešimas, kuriame siūlomos nemokamos paslaugos, taip pat ta dalimi laikytinas tiesiogine rinkodara.

Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.).

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste (žr. nutarties 11 punktą) įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Bendrovė pareiškėjo asmens duomenis naudojo (tvarkė) siekdama įgyvendinti Bendrovei nustatytą pareigą pagal Elektros energetikos įstatymo 60 straipsnio 2 dalies nuostatas (BDAR 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktus), o toks asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas (BDAR 6 straipsnio 1 dalies b punktas nustato, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktas nustato, kad tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė), nes Inspekcija šių aplinkybių tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino.

Vadovaujantis ADTAĮ 7 straipsniu, Inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija. Pagal ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalį (2018 m. liepos 16 d. redakcija) priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis tiek Inspekcijos veiklą tiesiogiai reglamentuojančiais teisės aktais, tiek gero administravimo principu, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog Inspekcija privalo nuodugniai ir išsamiai ištirti gautus nusiskundimus. Pagal ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalį Inspekcija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Pastarosios pareigos vykdymo kontekste Inspekcija, be kita ko, privalo pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis teisėmis tam, kad skundą padavęs asmuo gautų objektyvų, išsamų ir visapusišką nurodytų aplinkybių įvertinimą, o taip pat imtųsi poveikio priemonių, jeigu pažeidimai būtų nustatyti. Taigi Inspekcija turi pareigą patikrinti jai pateiktame skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, naudodamasi jai teisės aktais suteiktomis priemonėmis bei instrumentais įrodymų surinkimui, aplinkybių nustatymui ir užfiksavimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1826-629/2021 ir kt.).

Teisėjų kolegija nekvestionuoja aplinkybių, kad pareiškėjo Objektas pateko į II elektros energijos rinkos liberalizavimo etapą, pareiškėjas iki Pranešimo siuntimo datos dar nebuvo pasirinkęs nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, o Bendrovė turėjo jai nustatytą viešinimo prievolę pagal EEĮ 60 straipsnio 2 dalį, tačiau prieina prie išvados, kad skundžiamame Inspekcijos Sprendime nebuvo įvertinta, ar ši viešinimo pareiga buvo įgyvendinta tinkamai. Iš Pranešimo turinio matyti, kad jame pateikiama nuoroda į internetinį puslapį www.pasrinkitetiekėja.lt, kurią aktyvavus, asmuo nukreipiamas į atskirų ūkio subjektų internetines svetaines, todėl sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas nevertino, ar Bendrovė, skatindama rinktis elektros tiekėjų paslaugas bei ragindama naudotis prenumeratos paslauga neperžengė įstatymu įpareigotos teikti informacijos apimties (EEĮ 43 straipsnis) ir nepraplėtė šios informacijos iki tiesioginės rinkodaros (siūlant rinktis elektros tiekėjų paslaugas bei siūlant prenumeratos paslaugą).

Be kita ko, nustatyta, kad Bendrovė į elektroninius vartotojų paštus buvo įtraukusi HTML kodą („Tracking-Pixel“ įskiepį), kurio pagalba taip pat fiksavo pareiškėjo veiksmus (atitinkamai ir tvarkė asmens duomenis) išsiuntus jam atitinkamo turinio pranešimą, t. y. matė, ar pareiškėjas atsidarė jam siųstą pranešimą, kiek kartų atsidarė ir kt. Nepaisant to, kad šioje dalyje pareiškėjo skundas buvo pripažintas pagrįstu, Inspekcija nesiaiškino kokios neigiamos pasekmės kilo pareiškėjui dėl šio įrankio taikymo.

Vadovaujantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1T-20(1.12.E) „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 50 punktu, Inspekcija savo internetinėje svetainėje skelbia visuomeninę reikšmę turinčią informaciją apie priimtus sprendimus ir (ar) taikytus taisomuosius veiksmus pagal BDAR, išnagrinėjus skundą. Tvarkos aprašo 51 punkte reglamentuota, kad visuomeninę reikšmę turinčia informacija apie priimtus sprendimus ir (ar) taikytus taisomuosius veiksmus pagal BDAR paprastai laikoma tokia informacija: kuria keičiama BDAR ar kito teisės akto, kurio taikymo priežiūrą yra įgaliota atlikti Inspekcija, taikymo praktika (51.1 papunktis); kurioje Inspekcija pasisako dėl naujų BDAR ar kito teisės akto, kurio taikymo priežiūrą yra įgaliota atlikti Inspekcija, taikymo aspektų (51.2 papunktis); kuri turi teisinę reikšmę didžiajai daliai Lietuvos Respublikoje veikiančių duomenų valdytojų ir (ar) duomenų tvarkytojų (51.3 papunktis); kuri yra susijusi su administracinių baudų skyrimu, išskyrus šio Tvarkos aprašo 52.3 punkte numatytą atvejį (51.4 papunktis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytą bei neginčijamą aplinkybę, kad Bendrovė į elektroninius vartotojų paštus buvo įtraukusi HTML kodą („Tracking-Pixel“ įskiepį) kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus, kad ginčijamas Sprendimas neturėjo visuomeninę reikšmę turinčios informacijos apie priimtus sprendimus ir (ar) taikytus taisomuosius veiksmus pagal BDAR požymių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (2020 m. lapkričio 1 d. redakcija) 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatas) yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitinka gero administravimo principo ir VAĮ 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju 10 str.) imperatyvų.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas Inspekcijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, o Inspekcijos Sprendimas panaikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad Sprendimo panaikinimas savaime suponuoja poreikį procedūroje priimti naują sprendimą.

Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas už skundą ir apeliacinį skundą iš viso sumokėjo 33,75 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo T. L. skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 3R-1307 (2.13-1.E) „Dėl T. L. 2023 m. rugsėjo 20 d. skundo“.

Priteisti pareiškėjui T. L. iš atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 33,75 Eur (trisdešimt tris Eur 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė