- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-11
- Bylos Nr.
- eAS-1241-463/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00440-2026-5
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Virginija Volskienė, Jolanta Malijauskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- PRS1, Nijolės Navickienės šeimyna
- Atsakovas
- Pasvalio rajono savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas, Šeimyna) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiu Pasvalio rajono savivaldybės administracijos vienašalį 2010 m. spalio 6 d. Socialinės globos teikimo ir finansavimo šeimoje sutarties Nr. ASK-427, sudarytos tarp Pasvalio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) ir PRS1 (toliau – ir Sutartis), nutraukimą nuo 2026 m. gegužės 1 d., nurodytą 2026 m. kovo 31 d. pranešime Nr. ARB-500(5.33 Mr).
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nurodė, kad tarp šalių – pareiškėjo ir Pasvalio rajono savivaldybės administracijos buvo sudaryta sutartis, kuria jos šalys siekė sukurti civilinius teisinius santykius. Teismas iš 2026 m. kovo 31 d. pranešimo apie vienašališką Sutarties nutraukimą sprendė, kad Administracija jokių valdingų nurodymų ar kitokių administravimo veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nutraukdama Sutartį nepriėmė, dėl jos veiksmų / neveikimo (administravimo aktų) pareiškėjas žalos nepatyrė (pareiškėjas to nenurodo), pagal Sutartį teisė ją nutraukti yra suteikta abiem sutarties šalims. Teismas vertino, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukelia būtent Sutarties nutraukimas, o ne Administracijos veiksmai viešojo administravimo srityje, todėl konstatavo, kad Administracija neveikė kaip administravimo subjektas, ir ginčas dėl jos veiksmų (vienašališko Sutarties nutraukimo) yra išimtinai civilinio pobūdžio. Teismas nurodė, kad civilinio pobūdžio ginčus nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str. 1 d.), todėl pareiškėjo skundas dėl vienašališko Sutarties nutraukimo nepriskirtinas Regionų administracinio teismo kompetencijai ir jį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas išaiškino pareiškėjui, kad skundą jis turi teisę paduoti bendrosios kompetencijos apylinkės teismui (CPK 25, 26 str.).
III.
Pareiškėjas PRS1 atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo nuo skundo priėmimo klausimo sprendimo.
Pareiškėjas pažymi, kad būtent bendrosios kompetencijos teismas – Panevėžio apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo ieškinio priėmimo, nusprendė, kad byla teisminga administraciniam teismui ir 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-6947-1004/2026, atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį Administracijai dėl vienašalio sandorio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir informavo pareiškėją, kad ieškinys yra teismingas Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmams, ši nutartis apskųsta, ginčas neišnagrinėtas.
Pareiškėjo vertinimu, Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 13 d nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes Administracijos neteisėti veiksmai iš esmės siejami su Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo ir Lietuvos Respublikos šeimynos įstatymo nuostatų pažeidimu. Kadangi teismai atsisako priimti pareiškėjo skundą, pareiškėjas prašo išspręsti teismingumo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip neteismingą administraciniams teismams, o teismingą bendrosios kompetencijos teismui, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nes sprendė, kad pareiškėjas kelia ginčą būtent dėl vienašališko Sutarties nutraukimo, o ne dėl Administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, atliktų veiksmų, todėl toks ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, dėl to byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.
Nustatyta, kad pareiškėjas su Administracija sudarė Sutartį, kurios dalykas – ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos teikimas Pasvalio rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) vaikams Šeimynoje ir finansavimo iš Savivaldybės biudžeto u teikiamą socialinę globą dydžių ir sąlygų nustatymas. Sutarties 18 punkte nustatyti Sutarties nutraukimo pagrindai, vienas jų: vienos iš šalių iniciatyva prieš vieną mėnesį raštu apie tai pranešus kitai Sutarties šaliai, nurodant Sutarties nutraukimo priežastis (18.1 p.). Sutarties 14 punkte nurodyta, kad ginčai ir nesutarimai, kurie gali kilti vykdant šią Sutartį, sprendžiami šalių derybose, o nepavykus susitarti – teisme.
Pareiškėjas ) kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Administracijai (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės Administracijos vienašalį Sutarties nutraukimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Panevėžio apylinkės teismui, grąžino ieškinį jį padavusiam asmeniui ir išaiškino, kad ieškinys yra teismingas Regionų administraciniam teismui. Pareiškėjas dėl minėtos nutarties padavė atskirąjį skundą, o Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, priėmė 2026 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. e2S-2310-981/2026, kuria Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-6947-1004/2026, panaikino ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėtas Šeimynos ieškinys atsakovei Administracijai priimtas, byla nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.
Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, tai, kad byloje nėra ginčijamas joks Administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto priimtas aktas, o ginčas kildinamas iš sutartinių santykių (dėl vienašalio Sutarties nutraukimo), pareiškėjas skunde, paduotame administraciniam teismui, ginčija vienašalio Sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą, sprendžia, kad ginčas šioje proceso stadijoje vertintinas kaip civilinio teisinio pobūdžio. Tokia išvada atitinka ir Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktiką (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. T-66-2011).
Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjo skunde keliami reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme ir pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka). Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.