- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-11
- Bylos Nr.
- AS-1108-822/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01655-2026-0
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė, Beata Martišienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2026 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 2R-1145 (2.13 Mr) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atlikti veiksmus. Pareiškėja taip pat prašė priimti skundą nesumokėjus žyminio mokesčio.
Pareiškėja nurodė, kad ginčas kilo dėl viešojo administravimo institucijos veiksmų teisėtumo asmens duomenų apsaugos srityje, o pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką teisė į veiksmingą teisminę gynybą negali būti nepagrįstai apsunkinama procesiniais reikalavimais.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėja per septynias kalendorines dienas nuo nutarties gavimo dienos turėjo pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnio 10 dalimi, prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes ginčas kilo dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų. Pareiškėja patyrė žalą ir neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad pareiškėja pateikė skundą dėl Inspekcijos Sprendimo teisėtumo, prašydama panaikinti Sprendimą, o ne dėl žalos atlyginimo, todėl pareiškėjos skundui ABTĮ 36 straipsnio 10 dalis neaktuali. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundui ABTĮ 36 straipsnio 10 dalies nuostata netaikytina, o pareiškėja kitų įrodymų apie tai, kad ji žyminio mokesčio sumokėti negali (pavyzdžiui, duomenys apie finansinę padėtį ar pan.) nepateikė, teismas skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Pareiškėjos vertinimu, teismas formaliai taikė ABTĮ nuostatas dėl žyminio mokesčio ir nepakankamai individualiai įvertino prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio. Pareiškėjos teigimu, skundas paduotas dėl galimų viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų ir susijusių jos teisių pažeidimu, žala. Pareiškėja teigia, kad skunde pamiršo įvardinti kilusią žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka administracinių ginčų srityje yra nustatyta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009 ir kt.).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėja per septynias kalendorines dienas nuo nutarties gavimo dienos turėjo pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 18 d. nutartimi pagrindė, kaip nurodyti skundo trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, paaiškino pareiškėjai, kaip trūkumus pašalinti, kad būtų galima įgyvendinti teisę į gynybą. Tačiau pareiškėja nustatytų skundo trūkumų nepašalino (teikdama prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, nesumokėjo žyminio mokesčio ir (ar) nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią turtinę padėtį, dėl kurios turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjos skundą pagrįstai laikė nepaduotu.
Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nėra susiję su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjos atskirąjį skundą, plačiau dėl jų nepasisako.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pareiškėjos atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.