Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-10-21 · Administracinė byla Nr. eAS-937-602/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-21
Bylos Nr.
eAS-937-602/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01844-2025-9
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas
O. G.
Atsakovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kretingos rajono savivaldybei, Kertingos rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-937-602/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01844-2025-9Procesinio sprendimo kategorija 55.1.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. G. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų ir planavimo statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Kretingos rajono savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja O. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundais, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2025 m. kovo 6 d. sprendimo, įforminto raštu Nr. 2D-5331 ,,Dėl Jūsų skundų“ (toliau – ir Inspekcijos sprendimas) dalį; 2) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2025 m. kovo 28 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 1SD-35832-(5.75 Mr.) ,,Dėl Jūsų pateiktų skundų“ (toliau – ir NŽT sprendimas); 3) priteisti iš Kretingos rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), 1 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, priteisė iš Savivaldybės pareiškėjos naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė, pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2025 m. gruodžio 10 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalies panaikinimo. Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinis skundas priimtas ir kartu su administracine byla Nr. eI3-11361-484/2025 perduotas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pareiškėja 2026 m. kovo 4 d. Regionų administraciniam teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalies, kuria iš Savivaldybės pareiškėjos naudai priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino.

Teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Šiais atvejais vykdomieji dokumentai pareiškėjui išduodami teismo sprendimui įsiteisėjus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes jis yra apskųstas apeliacine tvarka. Pagal ABTĮ 98 straipsnio 2 dalį, apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo sprendimo priėmimo dienos (ABTĮ 98 str. 3 d.). Dalinis teismo sprendimo įsiteisėjimas ABTĮ nuostatose nenustatytas.

Dėl šių priežasčių Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą tenkinti – išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalies, t. y., dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Savivaldybės pareiškėjos naudai.

Pareiškėja atskirajame skundė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė atsakymų į pareiškėjos argumentus dėl to, jog tame pačiame procese iki Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimo priėmimo priimtoje ir įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-666-789/2025 nustatytas prejudicinis teisinis faktas, kad reikalavimas priteisti iš Savivaldybės žalos atlyginimą yra savarankiškas ir spręstinas atsietai nuo kitų reikalavimų. Prejudicinis faktas grindžiamas teismų praktika, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo <...> neturėtų būti laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, iš kurių kildinama žala, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-156/2011).

Savivaldybė neapskundė Sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo priteisimo ir yra praėjęs ABTĮ 132 straipsnio 4 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas pateikti apeliacinį skundą su prašymu atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Pareiškėja apeliacinį skundą pateikė dėl reikalavimų NŽT ir Inspekcijai netenkinimo, sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo priteisimo neskundė, o, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas negali peržengti pareiškėjos pateikto apeliacinio skundo ribų. Prašymo išsprendimui taikytinos CPK 279 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias neapskųstoji sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo įsiteisėjo.

Pirmosios instancijos teismo ABTĮ 98 straipsnio aiškinimas faktiškai reiškia, kad bet kurios sprendimo dalies apskundimas sustabdo viso sprendimo įsiteisėjimą, nors toks teisinis reguliavimas ABTĮ nėra aiškiais žodžiais nustatytas ir prieštarautų bendriesiems proceso principams. ABTĮ 98 straipsnyje reglamentuojamas tik bendras sprendimo įsiteisėjimo momentas, kai sprendimas apskritai nėra apskųstas arba kai jis apskųstas visa apimtimi. Šios normos tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai apskųsta tik sprendimo dalis, todėl šiuo aspektu neegzistuoja ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje nurodytas tiesioginis ABTĮ ir kitų įstatymų (išskyrus specialiuosius) normų prieštaravimas. Įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 7 dalį, teismą gali taikyti įstatymo analogiją. CPK 279 straipsnio 1 dalies nuostata: „teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui“ reglamentuoja analogišką procesinę situaciją ir todėl gali būti taikoma kaip įstatymo analogija. Kitoks aiškinimas paneigtų dalinio res judicata (galutinai išspręstas) doktriną ir sudarytų prielaidas vilkinti teismo sprendimų vykdymą.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2025 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Savivaldybę, pateikdama sąskaitą ir prašydama savanoriškai įvykdyti įsiteisėjusią teismo sprendimo dalį. Savivaldybė, būdama viešojo administravimo subjektas, privalo vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus. Jos neveikimas pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius.

Papildomuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad ABTĮ 99 straipsnio 4 dalyje nenurodyta savarankiškos kliūties vykdyti neapskųstą sprendimo dalį. Joje tik susietas vykdomojo dokumento išdavimas su atitinkamos sprendimo dalies įsiteisėjimu. Todėl pirmiausia turi būti atsakyta į klausimą, ar šiuo atveju visa pirmosios instancijos sprendimo apimtis turi būti laikoma neįsiteisėjusia vien dėl to, kad apskųsta tik viena iš savarankiškų sprendimo dalių. Būtent šis klausimas skundžiamoje teismo nutartyje iš esmės nebuvo išspręstas. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1929-809/2024, spręsdamas situaciją, kai tarnybinių ginčų kategorijos administracinėje byloje buvo apskųstos tik tam tikros pirmosios instancijos teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023 dalys, pats taikė CPK 279 straipsnio 1 dalį ir nurodė: „Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. <...> [šalys] neskundė teismo sprendimo dalių dėl Įsakymo dėl atleidimo panaikinimo <...> Vadovaujantis CPK 279 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimo dalys dėl aukščiau minėtų savarankiškų reikalavimų, jų neapskundus, įsiteisėjo 2023 m. <...>“ Skundžiamos nutarties 10 punkto išvada, kad vien dėl to, jog ABTĮ nenustato specialios dalinio sprendimo įsiteisėjimo taisyklės, nėra teisinio pagrindo pripažinti neapskųstą savarankišką sprendimo dalį įsiteisėjusia, nėra pakankamai pagrįsta.

Atsiliepimas

Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad neginčija teismo sprendimo privalomumo ir yra pasirengęs nedelsiant jį įvykdyti, kai gaus įsiteisėjusį teismo sprendimą. ABTĮ 99 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka. Vykdomieji dokumentai pareiškėjui išduodami teismo sprendimui įsiteisėjus. Pagal ABTĮ 98 straipsnio 2 dalį, apskųstas sprendimas įsiteisėja tik išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, jeigu jis nėra panaikintas. Galiojantis teisinis reguliavimas nenumato dalinio teismo sprendimo įsiteisėjimo instituto. Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi diskrecijos savarankiškai spręsti dėl teismo sprendimo įsiteisėjimo momento ar jo vykdymo. Savivaldybė laukia teismo pateikto įsiteisėjusio sprendimo su vykdymo žyma. Savivaldybė veikė aktyviai ir sąžiningai, nes, gavusi teismo sprendimą, 2025 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į pareiškėją, prašydama nurodyti banko sąskaitą, į kurią, sprendimui įsiteisėjus, būtų galima nedelsiant pervesti priteistą sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja netiksliai interpretuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-666-789/2025. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas savarankišku skundo reikalavimu, kuris gali būti nagrinėjamas atsietai nuo kitų skundo reikalavimų, nors ir yra su jais susijęs. Taip pat pažymėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinio akto (veiksmo), iš kurio kildinama žala, neapskundimas ar nenuginčijimas savaime neužkerta kelio reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, o toks reikalavimas skundo priėmimo stadijoje paprastai nelaikytinas išvestiniu. Pareiškėja nepagrįstai perkelia teismų praktikoje suformuotą taisyklę dėl reikalavimo savarankiškumo į visiškai kitą teisinį santykį – teismo sprendimo vykdymo stadiją, nors šie institutai yra savarankiški ir tarpusavyje nesutapatintini.

CPK 279 straipsnio 1 dalis reglamentuoja res judicata (teismo sprendimo privalomumo) institutą, tačiau nesprendžia teismo sprendimo įsiteisėjimo ar jo pateikimo vykdymui klausimų administraciniame procese. Teisės spragos nėra, kadangi ABT 98 ir 99 straipsniuose reglamentuota teismo sprendimo įsiteisėjimo ir jo pateikimo vykdyti tvarka. Nėra teisinio pagrindo nukrypti į įstatymo analogijos taikymą.

Atsiliepimas

Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas, kad pagal ABTĮ 99 straipsnyje nustatytą reguliavimą, vykdomieji dokumentai pareiškėjui išduodami tik teismo sprendimui įsiteisėjus. ABTĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo sprendimo priėmimo dienos (ABTĮ 98 str. 3 d.).

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas, kad pareiškėjos apeliacinis skundas apeliacinėje instancijoje dar neišnagrinėtas, ABTĮ nuostatos nenumato dalinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs ir vykdomąjį raštą išduoti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal ABTĮ 99 straipsnio 4 dalį, vykdomieji dokumentai pareiškėjui išduodami teismo sprendimui įsiteisėjus, dalinis teismo sprendimo įsiteisėjimas ABTĮ nuostatose nenumatytas, todėl, apeliacine tvarka apskundus Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, vykdomasis dokumentas dėl neapskųstos sprendimo dalies reikalavimų negali būti išduotas.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad, remiantis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalies nuostata, turi būti vadovaujamasi CPK 279 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias, neapskųstoji teismo sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo įsiteisėjo.

Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką nustato ABTĮ (ABTĮ 1 str. 1 d.). Pagal šio įstatymo 2 dalį, nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. Atskirų administracinių bylų kategorijų teiseną gali reglamentuoti ir kiti įstatymai (ABTĮ 1 str. 3 d.). Administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu (ABTĮ 4 str. 5 d.). Jeigu yra prieštaravimų tarp šio įstatymo normų ir kitų įstatymų (išskyrus specialiuosius įstatymus), teismas turi vadovautis šio įstatymo normomis (ABTĮ 4 str. 6 d.).

Pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalį, neapskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui. Apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą (ABTĮ 98 str. 2 d.). Teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo sprendimo priėmimo dienos (ABTĮ 98 str. 3 d.).

Regionų administracinio teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 132 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, be kita ko, įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas) (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.) ir apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) (ABTĮ 134 str. 2 d. 7 p.).

Pagal ABTĮ 144 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę: 1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; 3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio įstatymo 103 ir 105 straipsniuose nurodytos aplinkybės.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad apeliacinis skundas gali būti paduodamas ne tik dėl viso pirmosios instancijos teismo sprendimo, bet ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies. Pastaruoju atveju apeliacinės instancijos teismas, atitinkamai, tikrina apeliaciniu skundu apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), ir atsiranda procesinės prielaidos įsiteisėti pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai, kuri nebuvo apskųsta apeliaciniu skundu. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas tokį apeliacinį skundą, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, bei tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.), savaime nėra procesinė kliūtis įsigalioti pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai, kuri nebuvo apskųsta apeliaciniu skundu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2249-821/2024 26 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2249-821/2024 sprendė, kad, atsižvelgiant į CPK 279 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, kuriame apeliacine tvarka neapskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (jo dalies) įsiteisėjimo tvarka yra atskleista išsamiau, pirmosios instancijos teismas nepažeidė administracinių bylų teisenos proceso taisyklės (be kita ko, ABTĮ 1 str. 2 d.). CPK 279 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Šio Kodekso numatytais atvejais byloje priimtas sprendimas ar nutartis, kurie negali būti skundžiami apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nagrinėjamoje byloje aktualią teisės normą, yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis šia teisės norma ir jos suformuota kasacinio teismo aiškinimo ir taikymo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2013), teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Priešingas aiškinimas darytų šią normą realiai netaikomą ir neįgyvendinamą bei sukurtų proceso šalims pagrindą vilkinti sprendimo vykdymą, apskundžiant tik itin mažą dalį sprendimo (pvz., taupant žyminį mokestį), tačiau išvengiant visos skolos išieškojimo (žr. 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).

Taigi, administracinių teismų praktika dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuri nebuvo apskųsta apeliaciniu skundu, įsigaliojimo jau yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, priteisė iš Savivaldybės pareiškėjos naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė, pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino. Pareiškėja 2025 m. gruodžio 10 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalies, kuria nebuvo patenkinti jos reikalavimai. Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinis skundas priimtas ir kartu su administracine byla Nr. eI3-11361-484/2025 perduotas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eA-1501-492/2026). Atsakovai Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimo neapskundė. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalis dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Savivaldybės pareiškėjos naudai, kuri nebuvo apskųsta apeliaciniu skundu, įsigaliojo 2025 m. gruodžio 13 d. ir galėjo būti vykdoma nuo šios dienos. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nuspręsta priešingai, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

Teisėjų kolegija netenkina pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą, nes vykdomojo rašto išdavimo klausimo nagrinėjimas priklauso išimtinai pirmosios instancijos teismo kompetencijai (ABTĮ 99 str. 2 d.). Klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į šios nutarties pateiktus išaiškinimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos O. G. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusVeslava RuskanArūnas Sutkevičius