Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-10-21 · Administracinė byla Nr. TA-117-602/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-21
Bylos Nr.
TA-117-602/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03917-2024-1
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas
D. D.
Atsakovas
Lietuvos kalėjimų tarnyba
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-117-602/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03917-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 37.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SN-25-519 (toliau – ir Vilniaus kalėjimo sprendimas) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 2S-3380 (toliau – ir Tarnybos sprendimas, toliau kartu – ir Sprendimai) bei įpareigoti Vilniaus kalėjimo viršininką iš naujo spręsti klausimą dėl paskatinimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

Vilniaus kalėjimo sprendimu netenkintas pareiškėjo prašymo paskatinti jį pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 77 straipsnį. Tarnybos Sprendimu atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus kalėjimo sprendimo. Kalėjimo viršininko sprendimas grįstas tuo, kad pareiškėjas nedirba, nemotyvuotas dirbti, jo dalyvavimas intervencinėse priemonės nebuvo vertinamas kaip sėkmingas, nes pareiškėjas kategoriškas, paviršutiniškai įsitraukia į užsiėmimus, nėra gautas grįžtamasis ryšys, užduotys atliekamos nenuosekliai ir siaura apimtimi.

Pareiškėjas yra įsitraukęs į resocializacijos procesą nuo 2018 m. lapkričio 19 d., tai patvirtina intervencinių programų baigimo diplomai su charakteristikomis. Pareiškėjas yra skatintas 5 kartus, paskutinį kartą – 2024 m. birželio 25 d., už gerus mokslo rezultatus, neturėjo drausminių nuobaudų per visą bausmės laiką, pagal pateiktą Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą OASys (angl. OASys The Offender Assessment System), vidutinė rizika – 53 taškai, žema rizika – 39 taškai, teismui pateikiami mokslo ir specialybių diplomai, kurių per OASys vertinimą pareiškėjas nebuvo pateikęs. Pareiškėjo socialinis ryšys su mama ir dukra yra graudus. Pareiškėjas turi teigiamas nuostatas į darbinę veiklą. Pagal pateiktus teismui nuteistųjų 212 sekcijos ir 1-ojo gyvenamojo korpuso 2–3 būrių bendro naudojimo patalpos (virtuvėlės) tvarkymo grafikus, aiškiai matyti, kad pareiškėjas nevengia gerbūvio darbų neatlygintinai. Vilniaus kalėjime 2022 m. gegužės mėnesį interviu metu pareiškėjo klausė, ar nori jis užsiimt darbine veikla, pareiškėjas išreiškė norą dirbti pagal įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius. Pareiškėjas nuo 2018 m. intensyviai vykdė įvairias intervencines programas, nukreiptas į kriminogenines sritis, geba apibūdinti šių priemonių tikslus. Pareiškėjas dalyvavo užimtumo programose, geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, turinį, įvardinti laikomų priemonių asmeninį poveikį ir naudą ir apsauginius veiksnius.

Vilniaus kalėjimo sprendimas nemotyvuotas, neatskleista, kodėl pareiškėjas neatitinka BVK 77 straipsnio nuostatos. Šis sprendimas grįstas tik tuo, kad pareiškėjas nedirba ir dėl to nėra pažangos mažinant nusikalstamumo riziką. Tokie argumentai nepagrįsti, šališki, neobjektyvūs, nesusiję su BVK 77 straipsniu. Pagal BVK 77 straipsnį, įtvirtintos dvi sąlygos – nepriekaištingas elgesys ir pažanga mažinant nusikalstamumo elgesio riziką, todėl pareiškėjas atitinka abi sąlygas, kad būtų paskatintas.

Nuteistasis A. S. (A. S.) 2023 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. NĮ-25-639 gavo paskatinimą pagal BVK 77 straipsnio 3 dalį, nors nedirbo. Tai parodo, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas.

Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodė, kad Vilniaus kalėjime buvo siūlomas darbas plauti tualetus, tačiau pareiškėjas nurodė interviu, kad jis norėtų darbo pagal įgytas specialybes ir darbo įgūdžius, kaip to reikalaujama pagal BVK 59 straipsnio 3 dalį. Lietuvos kalėjimų tarnybos pacituota BVK 61 straipsnio 4 dalies nuostata yra nesusijusi su pareiškėju, todėl jam negali būti taikoma, nes pareiškėjas turi teigiamą požiūrį į darbą, neatsisakė darbo ir dirbo neatlygintinai. Kalėjimų tarnyba neatsižvelgė, kad pareiškėjas tvarko sekciją, kur gyvena, virtuvę, kurioje valgo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

BVK galiojančioje suvestinėje redakcijoje yra įtvirtinta sąvoka „pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką“ (pvz., BVK 36 str. 1 d. 6 p., 67 str. 2 d., 68 str. 1 d. 1 p., 69 str. 1 d. 2 p., 77 str.), tačiau nėra tiesiogiai reglamentuojami tokios pažangos nustatymo kriterijai. Siekiant formuoti vieningą praktiką, ginčui aktualiu laikotarpiu nuteistųjų pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, buvo nustatoma, atsižvelgiant į Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos koordinavimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 6 d. Tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamo elgesio rizikos pažangos konceptualaus paaiškinimo Nr. LV-39636 bei 2023 m. lapkričio 13 d. Tarnybiniame pranešime dėl BVK įtvirtintų sąvokų ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konceptualaus paaiškinimo patikslinimo Nr. LV-52305 pateiktą BVK įtvirtintų sąvokų ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konceptualų paaiškinimą.

Vadovaujantis minėtu konceptualiu paaiškinimu, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (sąmoningi ir tikslingi nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti dinaminius kriminogeninius veiksmus) nustatoma, kai nuteistasis atitinka žemiau išvardintų kriterijų visumą: 1) nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, vykdo nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į kriminogeninių poreikių mažinimą ir apsauginių veiksnių stiprinimą, geba apibūdinti šių priemonių tikslus, turinį, įvardinti taikomų priemonių asmeninį poveikį ir naudą; 2) nuteistojo keliama didelės žalos rizika yra žema arba vidutinė arba nėra grėsmės kitiems požymių; 3) nuteistais turi teigiamas nuostatas į darbinę veiklą (užsiima darbine veikla, dirba, teikė prašymą dėl įtraukimo į darbinę veiklą, leidimo dirbti, neatsisakė užsiimti jam pasiūlyta darbine veikla); 4) nuteistasis siekia atlyginti ir (ar) pašalino žalą nukentėjusiajam (- iesiems) – (vertinamas ne formalus turtinės žalos atlyginimo faktas, o nuostata į žalos atlyginimą ir (ar) pašalinimą); 5) nuteistasis elgiasi nepriekaištingai – ne mažiau kaip du mėnesius nėra padaręs bausmių vykdymo teisės pažeidimų ir (ar) administracinių nusižengimų, elgiasi sąžiningai, mandagiai ir pagarbiai.

Pareiškėjas neatitiko vieno iš išvardintų kriterijų – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nedirbo. Nuo 2024 m. vasario 5 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. pareiškėjas dalyvavo psichologinėje intervencijos priemonėje „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, vykdytoje grupinės terapijos principu. Jos metu asmuo buvo skatinamas analizuoti situacijas, tiek įsijaučiant į kito žmogaus vaidmenį, tiek ir kalbant apie savo paties problemas bei nusikalstamumo riziką. Pareiškėjo dalyvavimas intervencijoje vertinamas kaip didžiąja dalimi nesėkmingas. Dažnais atvejais pateiktas užduotis nuteistasis atlikdavo suprasdamas jas savaip, grįžtamojo ryšio priėmimas bei pritaikymas – riboti. Didelė dalis užduočių, skirtų atlikti savarankiškai, padarytos ganėtinai formaliai bei paviršutiniškai, kai kuriais atvejais neatliepiant esminių užduoties aspektų. Taip pat visos intervencijos metu stebėta ganėtinai minimali savirefleksija, dažni bandymai save pateikti iš gerosios pusės. Problemų identifikavimo įgūdžiai – nepakankami. Nuteistasis gali nurodyti tik nedidelę dalį savo kriminogeninių veiksnių, savivertė pernelyg aukšta, vertinant stebėtus nuteistojo savianalizės ir savistabos įgūdžius bei kokybę. Problemų sprendimo įgūdžiai intervencijos metu taip pat nepatobulinti, į jų stiprinimą orientuotos užduotys atliktos gana formaliai. Nors pasekmių suvokimas, pabaigus intervenciją, tapo kiek platesnis, nuteistasis didesnėje dalyje situacijų linkęs labiau kaltinti aplinką nei prisiimti asmeninę atsakomybę. Nuteistasis gali įvardinti savo teigiamas savybes ir susieti dalies jų įtaką su pozityviais rezultatais siekiant prosocialių tikslų, tačiau yra linkęs nuvertinti ar sumenkinti dalies turimų neigiamų savybių pasireiškimą bei įtaką. Intervencijos metu nuteistasis nežymiai pastiprino savo emocijų suvokimo įgūdžius, pabaigęs intervencinę priemonę geba nurodyti įvairesnius konkrečių emocijų pavyzdžius, įvertinti dalies jų pasireiškimą tiek analizuodamas kitų žmonių situacijas, tiek ir atkreipdamas dėmesį į save.

Atsižvelgiant į pareiškėjo dalyvavimo intervencijos priemonėje apibendrinimą bei į pareiškėjo įvertinimą pagal Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą OASys, Vilniaus kalėjimo 2024 m. gegužės 22 d. rašte Nr. SN-25-519 pareiškėjas taip pat buvo informuotas, jog jo dalyvavimas minėtoje priemonėje nebuvo vertinamas kaip sėkmingas, kadangi pastarasis yra gana kategoriškas, jo įsitraukimas į grupinius užsiėmimus buvo paviršutiniškas, iš pareiškėjo nebuvo gautas grįžtamasis ryšys, užduotys buvo atliekamos nenuosekliai arba siaura apimtimi. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta, kad siekiant efektyvaus nusikalstamo elgesio rizikos valdymo socialinės reabilitacijos procese, pats pareiškėjas privalo aktyviai bei sistemingai dalyvauti resocializacijos procese, įsitraukiant į savo probleminių sričių valdymą. Pareiškėjui buvo rekomenduota save realizuoti darbinėje veikloje bei aktyviai įsitraukti į dalyvavimą intervencinėse ir socialinės reabilitacijos programose. Lietuvos kalėjimų tarnyba sprendimu pareiškėjui, be kita ko, taip pat išaiškino, kad esminis kriterijus, dėl kurio nenustatyta jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra nepakankamas įsitraukimas į darbinę veiklą, kadangi, nors pareiškėjui buvo pasiūlyta užsiimti įvairia darbine veikla (pvz., trečio aukšto tvarkinio, ketvirto aukšto tvarkinio ir laiptinės tvarkinio darbinė veikla), tačiau nei prašymo, nei atsisakymo užsiimti siūloma darbine veikla įstaigos administracijai pareiškėjas nepateikė, motyvuodamas tuo, kad pasiūlyta darbinė veikla neatitinka jo įgytos kvalifikacijos ir darbo patirties. Rašte taip pat buvo pažymėta, kad atsakymo rengimo metu Vilniaus kalėjime yra laisvų vietų užsiimti darbine veikla, informacija apie kurias skelbiama viešai. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta, kad jo geranoriškas, sistemingas, aktyvus ir bendradarbiaujantis įsitraukimas į resocializacijos procesą galėtų būti prielaida sėkmingai resocializacijai ir tikslų pasiekimui. Vilniaus kalėjimo sprendimas ir Tarnybos sprendimas buvo priimti objektyviai įvertinus reikšmingus faktus, vadovaujantis gero viešojo administravimo principu.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2024 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Vilniaus kalėjimo viršininką su prašymu paskatinti jį pagal BVK 77 straipsnį.

Vilniaus kalėjimo sprendimu pareiškėjo prašymas netenkintas dėl to, kad pareiškėjas neatitiko vieno iš išvardintų kriterijų – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nedirbo.

Šalies argumentai

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2024 m. birželio 18 d. pateikė skundą dėl Vilniaus kalėjimo sprendimo, kuris Tarnybos sprendimu atmestas, paaiškinant, jog pareiškėjas nedirba, nors laisvų darbo vietų yra, taip pat pareiškėjas išreiškė neigiamas nuostatas darbo atžvilgiu struktūruotoje aplinkoje ir neatitinka vieno iš pažangos kriterijų. Taip pat pareiškėjo dalyvavimas intervencinėje priemonėje nebuvo vertinamas kaip sėkmingas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo nurodyta, jog pažanga mažinant nuskalstamo elgesio riziką nustatoma, kai nuteistasis atitinka visus nurodytus kriterijus, kurie parengti pagal 2023 m. rugsėjo 6 d. Tarnybinį pranešimą dėl nusikalstamo elgesio rizikos pažangos konceptualaus paaiškinimo Nr. LV-39636 bei 2023 m. lapkričio 13 d. Tarnybinį pranešimą dėl BVK įtvirtintų sąvokų ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, konceptualaus paaiškinimo patikslinimą Nr. LV-52305.

Teismas aptarė BVK 5 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 5 punkto, 77 straipsnio, 78 straipsnio nuostatas ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad iš byloje esančios Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys turinio matyti, kad Resocializacijos skyriaus vyresnysis psichologas pareiškėjo nuteisimo riziką įvertino 53 taškais, tai atitinka vidutinį įvertinimą. Pareiškėjo dalyvavimas intervencijos priemonėje vertinamas kaip didžiąja dalimi nesėkmingas. Be kita ko, įvertinime pažymėta, kad tolimesnis intervencinis darbas galėtų būti orientuojamas į didesnę psichoedukaciją ir analizę pasekmių suvokimo, problemų identifikavimo bei sprendimo srityse, esant galimybei prioritetizuojant individualią intervenciją. Galimas dalyvavimas tokios programose kaip „Tu ir aš“, bet tik esant didesnei nei formaliai asmeninei nuteistojo motyvacijai pokyčiams.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodo, jog nuo 2018 m. lapkričio 19 d. aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, o tai patvirtina baigtų intervencinių programų diplomai, tačiau dalis šių pažymėjimų yra išduoti 2022–2023 m., kai pareiškėjas buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje (dabar – Šiaulių kalėjimas), ir dalis jų – jau atliekant bausmę Vilniaus kalėjime. Nėra duomenų, kad pareiškėjas 2024 m. intensyviai ar nuosekliai būtų dalyvavęs resocializacijos procese. Vienintelė 2024 m. baigta intervencinė priemonė – psichologinė intervencija „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, kuri buvo pradėta 2024 m. vasario 5 d. ir baigta 2024 m. balandžio 2 d., tačiau šios priemonės rezultatai nebuvo įvertinti kaip geri. Todėl pareiškėjo aktyvumas 2022–2023 m., nors ir vertintinas pozityviai, negali būti laikomas pakankamu pagrindu pažangai resocializacijos procese konstatuoti.

Teismas taip pat nurodė, kad įkalinimo įstaiga nėra įpareigota nuteistajam užtikrinti darbo tik pagal jo profesiją. Pareiškėjui buvo pasiūlyta užimti 3 skirtingas darbo vietas (3 aukšto tvarkinio 1 etato, 4 aukšto tvarkinio 1,75 etato bei laiptinės tvarkymo 0,25 etato), nei prašymo sutikti dirbti, nei motyvuoto atsisakymo pateikta nebuvo. Teismas vertino, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai suinteresuotas įsidarbinti. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad BVK 61 straipsnio 4 dalis netaikytina jo situacijoje, pažymėdamas, kad pareiškėjui buvo siūlomas darbas, tačiau jis atsisakė darbinės veiklos, nėra teikęs prašymo dėl įtraukimo į darbinę veiklą. Vien tik teigiami elgesio aspektai, tokie kaip nepriekaištingas elgesys ar dalyvavimas programose, negali būti laikomi pakankamu pagrindu pažangos nustatymui, jei kiti svarbūs vertinimo kriterijai, įskaitant įsitraukimą į darbinę veiklą, nėra įgyvendinti. Kita vertus, nenustatyta esminių pokyčių, mažinančių kriminogeninius veiksnius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo minimas paskatinimas kitam nuteistajam nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla ir negali būti vertinamas kaip objektyvus pagrindas spręsti apie galimą pareiškėjo diskriminavimą ar šališką vertinimą, nes kiekvieno nuteistojo resocializacijos proceso pažanga ir galimybė taikyti skatinimo priemones vertinama individualiai, atsižvelgiant į konkretaus asmens elgesį, asmenybės ypatumus, dalyvavimą resocializacijos priemonėse, darbo ar kitą užimtumo formą bei kitus susijusius kriterijus.

Teismas, pasisakydamas dėl skundo argumento, kad neįvertinta pareiškėjo veikla pagal Vilniaus kalėjimo sudarytus grafikus, pažymėjo, kad, pagal grafiką, virtuvėlę pareiškėjas turėjo tvarkyti tik 3 kartus per beveik 5 mėnesių laikotarpį, todėl teismas tokio pobūdžio veiklos nelaikė įsitraukimu į darbinę veiklą. Teismas taip pat nurodė, kad bendro naudojimo patalpų tvarkymas yra laikytinas pareiga, kylančia iš nuteistojo teisinio statuso, negali būti vertinama kaip darbinė veikla.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad Sprendimai teisėti ir pagrįsti, priimti tam įgaliojimus turinčių asmenų ir neperžengiant jiems suteiktos kompetencijos ribų, juose aiškiai nurodyti teisiniai ir faktiniai pagrindai, išsamiai išnagrinėti pareiškėjo argumentai. Tai, kad pareiškėjo netenkina Sprendimai, neleidžia laikyti jų nemotyvuotais, neobjektyviais bei neatitinkančiais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

III.

Pareiškėjas D. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad resocializacijos skyriaus vyresnysis psichologas nuteisimo riziką įvertino 53 taškais, kas atitinka vidutinį įvertinimą, nes OASys vertinimas buvo daromas Šiaulių kalėjime 2022 m. balandžio 13 d. (aprobuota vertintoja Sonata). Šiaulių kalėjime 2022 m. balandžio 22 d. surašytas individualus resocializacijos planas Nr.100-2C, kurį pareiškėjas įvykdė. Pareiškėjui 2022 m. gegužės 6 d. atvykus į Vilniaus kalėjimą, nebuvo daromas OASys vertinimas, kaip to reikalauja teisės aktai.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 5 d. dalyvavo ir 2024 m. birželio 2 d. baigė psichologinę intervencijos priemonę „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, taip pat, kad įvertinime nurodyta, jog pareiškėjas gali nurodyti tik nedidelę dalį savo kriminogeninių veiksnių, savivertė pernelyg aukšta, vertinant stebėtus pareiškėjo savianalizės ir savistabos įgūdžius bei kokybę ir t.t. Minėta intervencinė programa buvo nukreipta į nusikalstamo elgesio analizę ir problemų sprendimą, resocializacijos skyriaus psichologas V. A. nėra aprobuotas vertintojas ir nesudarinėja OASys vertinimų. Intervencinės programos neigiamas įrašas buvo įklijuotas individualaus darbo su nuteistuoju knygelės Nr. 12931, 28 puslapyje, 2024 m. rugpjūčio 2 d. minėta ataskaita įrašyta tik skundo nagrinėjimo metu (dėl paskatinimo) ir pateiktą teismui be datos, kad būtų priimtas palankus sprendimas atsakovui. Pareiškėjas tai akcentavo teismo posėdyje, tačiau teismas to nevertino.

Penkiolika Intervencinių programų su dalinėmis charakteristikomis buvo atliekamos 2022–2023 m. Vilniaus kalėjime. Šiaulių kalėjime buvo atliekama viena intervencinė programa „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, po kurios, 2022 m. balandžio 13 d. buvo padarytas OASys vertinimas ir sudarytas individualus resocializacijos planas. Šiaulių kalėjime pareiškėjas įgijo automechaniko specialybę, o Vilniaus kalėjime – baldžiaus. Pareiškėjas gavo du paskatinimus už gerus mokslo rezultatus. Daugiau nebuvo vykdomos intervencinės programos. Pareiškėjas laukė intervencinės programos „Tu ir aš”, kaip rekomendavo psichologas. Tai įrodo pareiškėjo rašyto prašymo išnagrinėjimas 2024 m. rugsėjo 20 d. Nr. SN-25-1144. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepadarė pažangos.

Pareiškėjas visada dirbo neatlygintinai, tvarkė virtuvėlę ir sekciją, kurioje gyvena, teismui buvo pateikti grafikai, neatlygintinai darbai vyksta ir iki šiol, Šiaulių kalėjime pareiškėjas tvarkė kamerą, gavo 3 paskatinimus, todėl pareiškėjas turi teigiamas nuostatas į darbinę veiklą. Darbo pasiūlymas pareiškėjui buvo teiktas 2023 m. liepos 13 d. Nr. SN-25-519, o ne 2024 m. Sprendimuose ir atsiliepime į skundą nenurodyta data, tai galėjo suklaidinti teismą. Pareiškėjas yra teigiamos nuostatos į darbinę veiklą ir padaręs pažangą. Pareiškėjas nėra raštu atsisakęs jam siūlomo darbo.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 26.6. papunktyje nurodyta, kad kaliniai gali pasirinkti tokią darbo sritį (esamų galimybių ribose), kurioje jie norėtų dalyvauti, atsižvelgiant į profesinį pasirengimą, tvarkos ir drausmės reikalavimus, o 26.7. papunktyje nurodyta, kad darbo kalinimo įstaigose organizavimas ir metodai turi būti maksimaliai panašūs į analogiško darbo visuomenėje organizavimą ir metodus, siekiant parengti kalinius normalaus profesinio gyvenimo sąlygoms.

Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. SN-25-519 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 2S-3380 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes, įvertinęs ginčo šalių argumentus, bylos medžiagą, BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatantį laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamas paskatinimo priemones ir jų skyrimo tvarką, darė išvadą, kad Sprendimais pagrįstai nuspręsta, jog vien tik teigiami elgesio aspektai, tokie kaip nepriekaištingas elgesys ar dalyvavimas programose, negali būti laikomi pakankamu pagrindu pažangos nustatymui, jei kiti svarbūs vertinimo kriterijai, įskaitant įsitraukimą į darbinę veiklą, nėra įgyvendinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, kad nepadarė pažangos, teigdamas, kad pareiškėjas laukė intervencinės programos „Tu ir aš”, kaip rekomendavo psichologas, daugiau nebuvo vykdomų intervencinių programų, pareiškėjas nebuvo raštu atsisakęs darbo, visada dirbo neatlygintinai, tvarkė virtuvėlę ir sekciją, kurioje gyvena.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015; kt.).

Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – Individualaus darbo su nuteistuoju knygutės kopijas, pareiškėjo prašymą įkalinimo įstaigai ir jos atsakymą dėl intervencinės programos „Tu ir aš“, OAS‘ys vertinimą, 2023 m. Liepos 13 d. darbo pasiūlymą. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinio proceso stadijoje ir kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuriame ginčas buvo nagrinėjamas iš esmės. Pažymėtina, kad dokumentai surašyti iki pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo priėmimo, tačiau pareiškėjas šių dokumentų pirmosios instancijos teismui neteikė, neprašė pridėti prie bylos, neprašė jų išreikalauti iš atsakovo, skunde tik abstrakčiai nurodė, kad prašo iš atsakovo išreikalauti pareiškėją charakterizuojančią medžiagą ir kitus teismui reikalingus dokumentus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrindžia aplinkybių, kad naujų įrodymų išreikalavimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir kad nebuvo galimybės šiuos įrodymus išreikalauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl šis prašymas netenkinamas. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas netenkintas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti pareiškėjo 2024 m. gegužės 3 d. prašyme ir skunde nurodyti argumentai dėl paskatinimo skyrimo, priimti sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 3 d. prašymu Vilniaus kalėjimo direktoriaus prašė skirti paskatinimą, vadovaujantis BVK 77 straipsniu, nurodydamas, kad jis nuo 2020 m. iki 2024 m. balandžio mėnesio dalyvavo užsiėmimuose, mokymuose, intervencinėse priemonėse, užimtumo programose, buvo skatintas, mokėsi, tačiau nieko neužsimindamas apie darbinę veiklą.

Pažymėtina, kad BVK 77 straipsnyje išvardintos laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų skatinimo priemonės. Už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios skatinimo priemonės: 1) paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimas; 2) pasivaikščiojimo laiko pailginimas; 3) maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma; 4) leidimas iki aštuonių valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos pasimatyti su artimaisiais arba švietimo, dalyvavimo resocializacijos priemonėse, kultūros, sporto ar kituose ne bausmės atlikimo vietoje organizuojamuose renginiuose tikslais; 5) papildomos trumpalaikės išvykos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus suteikimas. Taigi, pareiškėjas, siekdamas, kad jam būtų skirta BVK 77 straipsnyje išvardinta laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų skatinimo priemonė, turėjo atitikti šiame straipsnyje nurodytas sąlygas – būti nepriekaištingo elgesio ir daryti pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką sąvoka ir atvejai, kuomet nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nurodyti Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos koordinavimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 6 d. Tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamo elgesio rizikos pažangos konceptualaus paaiškinimo Nr. LV-39636 ir 2023 m. lapkričio 13 d. Tarnybiniame pranešime dėl BVK įtvirtintų sąvokų ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konceptualaus paaiškinimo patikslinime Nr. LV-52305. Vadovaujantis šiais Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos koordinavimo skyriaus pranešimais, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką – sąmoningi ir tikslingi nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti dinaminius kriminogeninius veiksmus – dalyvavimas elgesio pataisos programose, užsiėmimuose, mokymasis darbinė veikla bei kiti veiksmai, susiję su dinaminių kriminogeninių veiksnių silpnėjimu ir apsauginių veiksnių stiprinimu. Nustatant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, asmuo turi atitikti visus numatytus kriterijus: 1) nuteistasis turi gebėti nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, vykdyti nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į kriminogeninių poreikių mažinimą ir apsauginių veiksnių stiprinimą, gebėti apibūdinti šių priemonių tikslus, turinį, įvardinti taikomų priemonių asmeninį poveikį ir naudą; 2) nuteistojo keliama didelės žalos rizika turi būti žema arba vidutinė arba neturi būti grėsmės kitiems požymių; 3) nuteistais turi turėti teigiamas nuostatas į darbinę veiklą (užsiima darbine veikla, dirba, teikė prašymą dėl įtraukimo į darbinę veiklą, leidimo dirbti, neatsisakė užsiimti jam pasiūlyta darbine veikla); 4) nuteistasis turi siekti atlyginti ir (ar) būti pašalinęs žalą nukentėjusiajam (- iesiems) – (vertinamas ne formalus turtinės žalos atlyginimo faktas, o nuostata į žalos atlyginimą ir (ar) pašalinimą); 5) nuteistasis turi elgtis nepriekaištingai – ne mažiau kaip du mėnesius nebūti padaręs bausmių vykdymo teisės pažeidimų ir (ar) administracinių nusižengimų, elgtis sąžiningai, mandagiai ir pagarbiai. Jei asmuo laisvės atėmimo vietoje nedalyvavo darbinėje veikloje, nes užsiimti šia veikla jam nebuvo pasiūlyta įstaigoje, nurodyta, kad svarbu įvertinti jo motyvaciją dirbti ir trečią punktą tokiu atveju traktuoti nuteistojo labui.

BVK 61 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, kurie atsisakė užsiimti laisvės atėmimo vietų įstaigos pasiūlyta darbine veikla arba atsisakė šioje veikloje dalyvauti šiame straipsnyje nurodytą laiką, negali būti skatinami, jiems draudžiama išvykti iš bausmės atlikimo vietos (išskyrus šio kodekso 67 straipsnyje nurodytas trumpalaikes išvykas), įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), naudotis elektros prietaisais. Šioje dalyje nustatyti draudimai nuteistajam nebetaikomi, kai jis vieną mėnesį užsiima darbine veikla ne mažiau kaip šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką.

Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas nėra raštu atsisakęs jam siūlomo darbo, visada dirbo neatlygintinai, tvarkė virtuvėlę ir sekciją, kurioje gyvena, todėl turi teigiamas nuostatas į darbinę veiklą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog pareiškėjui buvo pasiūlyta užimti 3 skirtingas darbo vietas (3 aukšto tvarkinio 1 etato, 4 aukšto tvarkinio 1,75 etato bei laiptinės tvarkymo 0,25 etato), tačiau pareiškėjas pasiūlymo dirbti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad nori darbo pagal turimą profesiją. Kadangi pareiškėjas šių teismo nustatytų aplinkybių neginčija, teisiškai nereikšminga, kad pareiškėjas nėra atsisakęs darbo pasiūlymo raštu, ar kada toks pasiūlymas pareiškėjui buvo pateiktas. Kiekvienas uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, savarankiškai neįsidarbinęs ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, privalo užsiimti bausmės atlikimo vietoje jam pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo bausmės atlikimo vietoje sąnaudų mažinimo (BVK 59 str. 1 d.). BVK 59 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad konkreti darbinė veikla nuteistajam parenkama, atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į jo darbingumą, įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją. Iš šios įstatymo nuostatos loginės ir lingvistinės konstrukcijos matyti, kad įkalinimo įstaiga neprivalo pareiškėjui užtikrinti tik darbinę veiklą pagal pareiškėjo įgytas profesijas. Akcentuotina, kad Tarnybos sprendime taip pat nurodyta, jog ir jo (Tarnybos sprendimo) priėmimo metu buvo darbo vietų.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pagal grafiką, virtuvėlę pareiškėjas turėjo tvarkyti tik 3 kartus per beveik 5 mėnesių laikotarpį, todėl tokio pobūdžio veikla nelaikyta įsitraukimu į darbinę veiklą. Taip pat, kad bendro naudojimo patalpų tvarkymas yra laikytinas pareiga ir negali būti vertinamas kaip darbinė veikla. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad vien tik teigiami elgesio aspektai, tokie kaip nepriekaištingas elgesys ar dalyvavimas programose, negali būti laikomi pakankamu pagrindu pažangos nustatymui, jei kiti svarbūs vertinimo kriterijai, įskaitant įsitraukimą į darbinę veiklą, nėra įgyvendinti, nes, kaip jau minėta, nustatant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, asmuo turi atitikti visus minėtuose Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos koordinavimo skyriaus pranešimuose numatytus kriterijus. Dėl šių priežasčių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog pareiškėjo prašymas skirti jam nuteistųjų skatinimo priemonę buvo pagrįstai atmestas.

Kadangi pareiškėjo teigiami elgesio aspektai, tokie kaip nepriekaištingas elgesys ar dalyvavimas programose neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, teisėjų kolegija neaptaria pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų šiuo aspektu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusVeslava RuskanArūnas Sutkevičius