- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-11
- Bylos Nr.
- eA-2007-556/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00308-2025-4
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- SL town
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SL town“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „SL town“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, ir Administracija) 2025 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. (33.200 Mr) R-28 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo ar keitimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gruodžio 15 d. pateiktą prašymą.
Pareiškėjas nurodė, kad Administracija Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą koreguoti Administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. A-370 (toliau – ir Įsakymas Nr. A-370) patvirtintą detalųjį planą sklypui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas).
Pareiškėjas paaiškino, jog 2023 m. liepos 28 d. pateikė pirmąjį prašymą (toliau – ir Pirmasis prašymas), siekdamas prijungti ~0,0309 ha įsiterpusios valstybinės žemės, tačiau Administracijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 70-2-2231 (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. raštas) prašymas buvo atmestas, nurodant prieštaravimą Lietuvos Respublikos nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punktui ir tai, kad plotas ribojasi su nesuformuota valstybine žeme bei naudojamas pravažiavimui. 2023 m. gruodžio 15 d. Bendrovė pateikė antrąjį prašymą (toliau – ir Antrasis prašymas) dėl sumažinto ~0,0144 ha ploto (toliau – Plotas), tačiau Administracijos 2024 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 70-2-67 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo“ (toliau – ir 2024 m. sausio 11 d. sprendimas) prašymas buvo atmestas. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6856-483/2024 (toliau – ir Byla) Administracijos 2024 m. sausio 11 d. sprendimą panaikino ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti Bendrovės Antrąjį prašymą. Iš naujo nagrinėdama Antrąjį prašymą, Administracija Sprendimu atsisakė inicijuoti plano keitimą, teigdama, kad ~0,0144 ha plotą galima suformuoti kaip atskirą sklypą, kadangi jis įtrauktas į rengiamą formavimo ir pertvarkymo projektą ir kad 2024 m. liepos 25 d. pradėtas rengti ~1200 kv. m sklypo projektas apima ir šią teritoriją.
Pareiškėjas nurodė, kad Administracija nepaisė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties, kuria buvo sustabdytas Įsakymo Nr. A-937 vykdymas, ir ignoravo prejudicinius faktus, nustatytus ankstesnėse bylose: ginčo plotą tarp taškų 9–10 riboja kelias, o ne laisva valstybinė žemė. Tokie plotai laikytini įsiterpusiais, žemė, užimta keliu, negalėjo būti prijungiama ar formuojama kaip atskiras sklypas. Administracija minėtų sprendimų neapskundė, todėl jie privalomi.
Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Antrasis prašymas turėjo būti vertinamas pagal 2023 m. gruodžio 15 d. galiojusias teisės normas, tačiau Administracija nepagrįstai taikė vėliau įsigaliojusią įsiterpusio ploto sąvoką. Vien privažiavimo kelio buvimas nereiškė, kad plotas gali būti formuojamas kaip savarankiškas sklypas, o projektas formuoja didelį (~919 kv. m) sklypą, o ne 144 kv. m plotą kaip atskirą vienetą. Plotas atitiko visus įsiterpusio žemės ploto kriterijus: jis mažas, įsiterpęs tarp sklypų, kelio ir gatvės, o dėl dydžio negalėjo būti suformuotas kaip atskiras sklypas. Administracija pati suprojektavusi kelio servitutą, pripažino kelio buvimą.
Pareiškėjas teigė, jog Administracijos pozicija nenuosekli: Pirmąjį prašymą ji atmetė, remdamasi prejudiciniais faktais apie kelią, o Antrąjį – parengtą pagal tuos pačius motyvus – atmetė priešingu pagrindu. Gretimam (duomenys neskelbtini) sklypui analogiškas įsiterpęs plotas buvo leistas prijungti, todėl skirtingas vertinimas pareiškėjo atžvilgiu nepateisinamas.
Pareiškėjas nurodė, kad įsiterpusio sklypo teisinis reguliavimas iš esmės nepasikeitė, o Administracijos Sprendimas buvo nemotyvuotas ir prieštaravo teisės aktams bei prejudiciniams faktams.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė nutraukti administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Administracijos Sprendimą, o likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo neteisėtumo buvo nepagrįsti. Ankstesnėse bylose prejudicinę galią turėjo tik tos aplinkybės, kurios buvo tiesiogiai nagrinėtos. Regionų administracinio teismo byloje buvo vertinta tik tai, ar įsiterpusio ploto riba tarp taškų 9–10 ribojasi su keliu, ir buvo nustatyta, kad taip yra. Tačiau teismai nenagrinėjo, ar šiame plote galima suformuoti atskirą sklypą su privažiuojamuoju keliu, todėl ši aplinkybė nebuvo prejudicinė, kuri turėjo būti vertinama pagal sprendimo priėmimo metu galiojusias teisės normas.
Atsakovas teigė, jog Administracija pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 2 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad įsiterpusiu laikomas tik toks valstybinės žemės plotas, kuriame negalima suformuoti atskiro sklypo su privažiuojamuoju keliu. Kadangi ši sąlyga ankstesnėse bylose nebuvo nagrinėta, Administracija turėjo ją įvertinti iš naujo. Pareiškėjo nurodytame plote buvo reali galimybė suformuoti savarankišką sklypą, prie kurio patenka privažiuojamasis kelias, todėl esminė įsiterpusio ploto sąlyga nebuvo tenkinama.
Atsakovas nurodė, kad Administracija pagrįstai pradėjo naujo valstybinės žemės sklypo formavimo procedūrą, o kadastro ir geoportal.lt duomenys patvirtino, kad teritorija yra laisva valstybinė žemė, tinkama formuoti sklypą. Tai, kad 144 kv. m plotas neprojektuojamas kaip atskiras sklypas, nepaneigė jo suformavimo galimybės – kelio servitutas projektuojamas dėl faktinės aplinkybės, jog teritorijoje yra kelias. Pagal Žemės įstatymą sklypo suformavimo galimybė vertinama visoje vientisoje valstybinės žemės teritorijoje, o ne tik pareiškėjo nurodytose ribose, siekiant išvengti dirbtinio žemės skaidymo lengvatiniam įsigijimui. Prijungus šį plotą prie pareiškėjo sklypo būtų pažeistas racionalaus valstybinės žemės naudojimo principas, nes likusi žemės dalis taptų netinkama savarankiškam naudojimui. Net ir be pradėtos formavimo procedūros 144 kv. m sklypas galėjo būti savarankiškas, nes bendrojo plano sprendiniai tokio dydžio sklypams nenustato apribojimų. Tokie sklypai parduodami aukciono būdu, o ne lengvatine tvarka.
Atsakovas paaiškino, jog kita administracinė byla nesukūrė Administracijai jokių apribojimų planuoti ginčo teritoriją. Teritorijų planavimas ir sklypų formavimo tikslų nustatymas yra išimtinė savivaldybės kompetencija. Pareiškėjo teiginys, kad turėjo būti taikomas Nutarimo 2.15 punktas, buvo nepagrįstas, nes Nutarimas nuo 2024 m. kovo 29 d. nebegaliojo. Sprendimas pagrįstai priimtas pagal tuo metu galiojusį Žemės įstatymą. Net ir pagal ankstesnę Nutarimo redakciją įsiterpusiu plotas nelaikomas, jei jame galima suformuoti racionalaus dydžio sklypą – būtent tokia situacija ir buvo nustatyta, todėl Sprendimas atitiko Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir jo naikinti nebuvo pagrindo.
Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą Sprendimui apskųsti: jį gavo 2025 m. sausio 6 d., o skundą pateikė tik 2025 m. vasario 7 d., neprašydamas termino atnaujinti. Dėl to byla dėl Sprendimo panaikinimo turėjo būti nutraukta, o išvestinis reikalavimas atmestas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
NŽT nurodė, kad valstybinę žemę valdo tarnyba, išskyrus tą, kuri perduota kitiems subjektams patikėjimo teise. Nuo 2024 m. savivaldybės tapo valstybinės žemės patikėtinėmis savo teritorijose, o Vyriausybės nutarimu Kauno miesto savivaldybei buvo perduoti Kaune esantys valstybinės žemės sklypai. Pagal Žemės įstatymą žemė paprastai parduodama aukcione, tačiau įsiterpę tarp privačių sklypų esantys nedideli valstybinės žemės plotai gali būti parduodami be aukciono, jei jų neįmanoma suformuoti racionalaus dydžio ir jie ribojasi su privačiais ar išnuomotais sklypais. Tokie plotai gali būti siaura juosta, šlaitas ar griovys ir turi būti prijungiami prie besiribojančio sklypo. Valstybinės žemės naudojimas grindžiamas socialine paskirtimi ir teisėtumo principu – sandoriai dėl valstybės turto galimi tik įstatymų nustatytais atvejais, o viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik savo kompetencijos ribose. NŽT teritorijų planavimo sprendinius derina tik tada, kai žemė yra jos patikėjimo teise valdoma. Kauno atveju ji to nedarė, nes žemė perduota savivaldybei.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino Administracijos Sprendimą ir įpareigojo Administraciją iš naujo nagrinėti Antrąjį prašymą.
Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo Antrąjį prašymą inicijuoti detaliojo plano, patvirtinto Įsakymu Nr. A-370, koregavimą / keitimą Sklype.
pareiškėjas nuosavybės teise valdo 0,0401 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini);
Šalies argumentai
Pirmuoju prašymu, pareiškėjas prašė inicijuoti detaliojo plano, patvirtinto Įsakymu Nr. A-370, koregavimą / keitimą Sklype. Vienas iš planavimo tikslų ir uždavinių – suformuoti apie 0,0309 ha ploto valstybinės žemės sklypą, įsiterpusį tarp esamo Sklypo, (duomenys neskelbtini) gatvės ir esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bei sujungti naujai suformuotą valstybinės žemės sklypą su Sklypu;
Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2023 m. rugpjūčio 21 d. raštu Pirmojo prašymo netenkino;
Šalies argumentai
Antruoju prašymu, pareiškėjas prašė inicijuoti detaliojo plano, patvirtinto Įsakymu Nr. A-370, koregavimą / keitimą Sklype. Vienas iš planavimo tikslų ir uždavinių – suformuoti ~0,0144 ha ploto valstybinės žemės sklypą, įsiterpusį tarp esamo Sklypo, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės ir esamo pravažiavimo kelio, bei sujungti naujai suformuotą valstybinės žemės sklypą su Sklypu;
Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2024 m. sausio 11 d. sprendimu Antrojo prašymo netenkino. Lietuvos teismų informacinės sistemos („Liteko“) duomenimis, Regionų administracinis teismas Byloje panaikino Administracijos 2024 m. sausio 11 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti Antrąjį prašymą;
Administracijos direktorius 2024 m. liepos 25 d. priėmė įsakymą Nr. A-937 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A-937). Įsakyme Nr. A-937 nurodyta, kad Administracijos direktorius, siekdamas, kad būtų suformuotas apie 0,12 ha naujas valstybinės žemės sklypas savivaldybės poreikiams, organizuoja teritorijos prie Sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos („Liteko“) duomenimis, pareiškėjas Įsakymą Nr. A-937 apskundė Regionų administraciniam teismui (byla Nr. eI3-1154-1235/2026);
Skundžiamu Administracijos Sprendimu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo Antrąjį prašymą. Sprendime nurodyta, kad ~0,0144 ha valstybinės žemė plotas neatitiko įsiterpusiam valstybinės žemės plotui keliamų reikalavimų: nurodytoje teritorijoje yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą, prie jo yra privažiuojamasis kelias. Pareiškėjas buvo informuotas, kad Įsakymu Nr. A-937, kurio pagrindu pradėtas rengti teritorijos prie Sklypo, formavimo ir pertvarkymo projektas. Šio projekto tikslas – suformuoti ~1200 kv. m sklypą savivaldybės poreikiams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Sprendimo teisiniu pagrindu nurodyta Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalis. Skundžiamo Sprendimo faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės, kad nurodytoje teritorijoje yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą, prie jo yra privažiuojamasis kelias; prašyme nurodytas ~0,0144 ha valstybinės žemės plotas yra įtrauktas į rengiamu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu planuojamą teritoriją. Administracija padarė išvadą, kad nurodytas apie 0,0144 ha valstybinės žemės plotas neatitiko įsiterpusiam valstybinės žemės plotui keliamų reikalavimų, todėl nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo inicijuoti Sklypo detaliojo plano keitimo ar koregavimo.
Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad atsakovas Antrąjį prašymą išnagrinėjo 2024 m. sausio 11 d. sprendimu, kuris vėliau Byloje buvo panaikintas. Atsakovas priimdamas nagrinėjamoje byloje Sprendimą vadovavosi įsiterpusio žemės ploto sąvoka, nurodyta Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde pažymėjo, kad Administracijai priimant 2024 m. sausio 11 d. sprendimą dėl pareiškėjo Antrojo prašymo jau galiojo nauja įsiterpusio žemės ploto sąvoka, nurodyta Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, tačiau 2024 m. sausio 11 d. sprendimas nebuvo motyvuotas Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, o buvo remtasi prašymo pateikimo metu galiojusiomis įsiterpusio žemės sklypo sąvokos nuostatomis. Regionų administracinio teismo nagrinėtoje Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas Antrąjį prašymą išnagrinėjo ir 2024 m. sausio 11 d. sprendime taikė netinkamas teisės normas. Iš skundžiamo Sprendimo turinio nėra aišku, kodėl iš naujo nagrinėjant Antrąjį prašymą nebuvo vadovautasi prašymo pateikimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, apibrėžiančiu įsiterpusio žemės sklypo sąvoką.
Teismas nurodė, kad iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokiais konkrečiais duomenimis remiantis buvo nustatyta aplinkybė (jog teritorijoje yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą, prie jo yra privažiuojamasis kelias, be to, Administracijos direktorius priėmė Įsakymą Nr. A-937). Sprendime paaiškinta, kad išnagrinėjus prašymą ir kartu pateiktą Sklypo, detaliojo plano keitimo pasiūlymų schemą, buvo nustatyta, jog nurodytas ~0,0144 ha valstybinės žemė plotas neatitiko įsiterpusiam valstybinės žemės plotui keliamų reikalavimų: nurodytoje teritorijoje yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą, prie jo yra privažiuojamasis kelias). Skundžiamame Sprendime nebuvo detalizuota, kokie konkretūs duomenys leido daryti išvadą, kad teritorijoje yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą su privažiuojamuoju keliu. Vien tai, kad Administracijos direktorius priėmė Įsakymą Nr. A-937, kurio pagrindu pradėtas rengti teritorijos prie Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, savaime nepatvirtino, kad nurodytoje teritorijoje yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą su privažiuojamuoju keliu. Teismas pažymėjo, kad galutinis sprendimas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo nebuvo priimtas, Įsakymas Nr. A-937 yra parengiamajame etape priimtas dokumentas.
Teismas akcentavo, kad pareiškėjas Antrajame prašyme buvo nurodęs argumentus, kodėl, jo teigimu, teritorija atitiko įsiterpusio sklypo sąvoką, tačiau prašyme nurodyti pareiškėjo argumentai, priimant skundžiamą Sprendimą, nebuvo įvertinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad skundžiamas Sprendimas, buvo priimtas vykdant Regionų administracinio teismo sprendimą Byloje, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti Antrąjį prašymą, panaikinus atsakovo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą. Minėtu sprendimu atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad norimo prijungti ~144 kv. m valstybinės žemės ploto riba tarp taškų 9–10 ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, o įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Regionų administracinis teismas Byloje konstatavo, kad remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-34/2011 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011, buvo įrodyta, kad įsiterpusį plotą, tarp taškų 9–10 riboja kelias bei kad įsiterpęs plotas šioje atkarpoje nesiriboja su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Skundžiamame Sprendime atsakovas nepateikė motyvų, kodėl šiuo atveju teismų nustatytos aplinkybės, jo vertinimu, nebuvo aktualios, ir kodėl iš naujo nagrinėjant pareiškėjo Antrąjį prašymą išvada, jog teritorija neatitiko įsiterpusiam valstybinės žemės plotui keliamų reikalavimų, daroma remiantis naujais argumentais, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame 2024 m. sausio 11 d. sprendime.
Teismas pažymėjo, kad nebuvo pagrindo vertinti, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir bylą nutraukti, kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos („Liteko“) duomenų buvo nustatyta, kad pareiškėjo skundas buvo užregistruotas 2025 m. vasario 7 d., tačiau per Lietuvos teismų Elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateiktas 2025 m. vasario 6 d. 22.01 val.
Teismo vertinimu, Sprendimo trūkumai buvo esminiai, sutrukdę pareiškėjui suprasti priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, todėl teismas sprendė, kad skundžiamas sprendimas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl Sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Antrąjį prašymą.
Teismui tenkinus pareiškėjo skundą, teismas priteisė pareiškėjui 2 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 5 d.).
III.
Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniai argumentais:
pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Administracijos byloje pateikto paaiškinimo, jog vertinant pareiškėjo prašymą ir priimant sprendimą buvo analizuojamos ir taikomos teisės aktų nuostatos, reglamentavusios ginčo teisinius santykius būtent Sprendimo priėmimo metu (t. y. 2025 m. sausio 6 d.), tokiu būdu užtikrinant priimto Sprendimo teisėtumo reikalavimą. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojančia Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, kuri buvo vienintelė teisės norma, reglamentuojanti įsiterpusio žemės ploto sąvoką (jos taikymas detalizuotas Žemės įstatymo 9 str. 7 d. bei Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės Nr. 260)), todėl būtent ji buvo nurodyta kaip teisinis Sprendimo priėmimo pagrindas;
pirmosios instancijos teismo sprendime klaidingai nurodyta, kad ankstesnis Administracijos sprendimas (2024 m. sausio 11 d. sprendimas) nebuvo motyvuotas Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, o buvo remtasi prašymo pateikimo metu galiojusiomis įsiterpusio žemės ploto sąvokos nuostatomis. Tuo metu nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo nustatyta, kad pareiškėjo tariamai įsiterpęs tarp Sklypo, (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas, kurį pareiškėjas siekia prisijungti prie savo Sklypo, ribojasi su valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, dėl šios priežasties Administracijos 2024 m. sausio 11 d. sprendime buvo nurodyta, kad šis detaliojo plano keitimo tikslas prieštarauja šio sprendimo priėmimo metu galiojusio Nutarimo 2.15 punktui, kuriame nustatyta jog įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Taigi, ir 2024 m. sausio 11 d. sprendime priėmimo metu buvo vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, atitinkamai pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad priimant 2024 m. sausio 11 d. sprendimą buvo taikytos netinkamos teisės normos. Atsakovas pabrėžia, kad priimant ginčijamą Sprendimą vadovautis Nutarimo nuostatomis nebuvo pagrindo, nes jis tuo metu jau buvo pripažintas netekusiu galios (neteko galios nuo 2024 m. kovo 29 d.);
galimybė ginčo teritorijoje suformuoti naują valstybinės žemės sklypą buvo išnagrinėta dar iki Sprendimo priėmimo, priimant Įsakymą Nr. A-937, todėl pirmosios instancijos teismo išvadą, kad minėto įsakymo priėmimas savaime nepatvirtina galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą yra nelogiška. Priimant Įsakymą Nr. A-937 buvo atsižvelgta Žemės įstatymo bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės Nr. 3D-452/D1-513) nuostatas. Vienas iš galimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tikslų – naujų valstybinės žemės sklypų formavimas (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 7 p., Taisyklių 2.5 p.). Pagal Taisyklių Nr. 260 1.2 punktą, naujais valstybinės žemės sklypais laikomi kitos paskirties valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra asmenims priklausančių statinių ar įrenginių ir (ar) kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, arba pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui skirti tarnauti ūkinės veiklos pobūdžio statiniai. Nagrinėjamoje byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys, taip pat viešai skelbiama žemėlapių informacija www.geoportal.lt patvirtina, kad su pareiškėjo Sklypu besiribojanti teritorija šiuo metu yra nesuformuota valstybinė žemė, kurioje nėra jokių įregistruotų statinių, taigi, ji gali būti formuojama kaip naujas valstybinės žemės sklypas;
laikosi pozicijos, kad pareiškėjui pateikti duomenys apie galimybę suformuoti naują žemės sklypą atitinka įstatymo reikalavimus, yra aiškūs ir pakankami tam, kad pareiškėjas galėtų suprasti, jog Įsakymo Nr. A-937 pagrindu yra formuojamas naujas valstybinės žemės sklypas, nurodytos jo preliminarios ribos, į kurias, kaip nurodyta Sprendime, patenka ir apie 144 kv. m ginčo teritorija. Atsakovui nėra aišku, dėl kokių priežasčių šią informaciją pirmosios instancijos teismas laikė nepakankama, be to, pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu priešingų įrodymų nepateikė. Atsakovas akcentuoja, kad Įsakymu Nr. A-937, kuriuo pradėtas rengti teritorijos prie Sklypo, formavimo ir pertvarkymo projektas rengimo metu jokių pastabų ar kitokių kliūčių, susijusių su naujo sklypo formavimu, nebuvo. Šiuo metu žemės formavimo ir pertvarkymo projektu rengimo procedūros yra sustabdytos, pareiškėjo inciatyva pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1154-1235/2026;
pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad toje pačioje teritorijoje žemės sklypai negali būti formuojami skirtingais dokumentais – detaliuoju planu ir žemės formavimo ir pertvarkymo projektu. Nors Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, TPĮ) nėra konkrečios nuostatos, ribojančios teisę rengti teritorijų planavimo dokumentą tai teritorijai, kurioje rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, tačiau tai sukeltų koliziją, kai toje pačioje teritorijoje būtų suformuoti skirtingų ribų, „persidengiantys“ žemės sklypai, numatantys skirtingus sprendinius – tokių planavimo dokumentų sprendiniai negalės būti įgyvendinami. Taigi, Administracija negalėjo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl šios priežasties, kad toje pačioje teritorijoje rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir formuojamas naujas atskiras žemės sklypas, į kurį patenka tik dalis įsiterpusio tarp Sklypo, (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ploto – ši faktinė aplinkybė egzistavo Sprendimo priėjimo metu ir buvo nurodyta Sprendime;
vykdydama įpareigojimą, Administracija iš naujo vertino visas aktualias faktines ir teisines aplinkybes bei priėmė naują administracinį Sprendimą dėl pateikto prašymo, atitinkantį Sprendimo priėmimo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją, susijusią su galimybe pareiškėjui rengti Sklypo detaliojo plano keitimą, patvirtintą Įsakymu Nr. A-370, formuojant įsiterpusį tarp Sklypo, (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotą ir jį prijungiant prie pareiškėjo Sklypo, todėl, Sprendime nebuvo pakartotinai nagrinėjamos tos aplinkybės, dėl kurių jau buvo pasisakyta Byloje ir kurios neturėjo įtakos Sprendimo priėmimui;
priimant Sprendimą nebuvo nustatyta neatitikties kriterijams dėl įsiterpusio tarp Sklypo, (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ploto dydžio bei įsiterpimo tarp tam tikrų objektų. Atsakovas pažymi, kad Sprendimu atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą kaip neatitinkantį Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalies keliamo reikalavimo, jog įsiterpusiu žemės plotas gali būti laikomas tik tuo atveju, jei jame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu. Kaip matyti iš byloje pateiktų teismų procesinių sprendimų turinio, kad nei Byloje, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-34/2011 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011 tokios faktinės aplinkybės nebuvo įrodinėjimo dalyku ir teismai dėl to nėra pasisakę.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Bendrovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Antrasis prašymas turėjo būti nagrinėjamas vadovaujantis ne Sprendimo priėmimo, o prašymo pateikimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu. Nagrinėjamu atveju administraciniai santykiai tarp šalių susiklostė nuo pareiškėjo Antrojo prašymo pateikimo dienos, ir ta aplinkybė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jo nagrinėjimas užtruko nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki šios dienos, kai įvyko teisinio reguliavimo pokyčių (buvo pakeista ginčo santykiams taikytina Žemės įstatymo 2 str. 2 d., panaikintas Nutarimo galiojimas), nėra pareiškėjo kaltės. Tai atsitiko dėl atsakovo įstatymų pažeidimų priimant neteisėtus sprendimus ir aktyviai vengiant tinkamai įgyvendinti jai įstatymu suteiktus įgaliojimus. Pareiškėjo Antrasis prašymas yra nagrinėjamas daugiau nei du metus, gali sąlygoti teisinio reguliavimo pokyčius, tačiau jie neturi nulemti pareiškėjo situacijos pabloginimo arba pokyčio dėl lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principo taikymo ir su juo susijusių garantijų;
Administracijos 2024 m. sausio 11 d. sprendimo priėmimo metu jau galiojo nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja įsiterpusio žemės ploto sąvoka, tačiau 2024 m. sausio 11 d. sprendimas nebuvo motyvuotas nauja Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalies redakcijos nuostata, o buvo remtasi Antrojo prašymo pateikimo metu galiojusiomis įsiterpusio žemės sklypo sąvokos nuostatomis. Administracija priimdama Sprendimą, jį motyvavo nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja įsiterpusio žemės ploto sąvoka, o tai rodo, kad Administracija priimdama skirtingus sprendimus selektyviai taiko teisės aktų nuostatas, vienu atveju vadovaujasi sprendimo priėmimo metu galiojančiomis nuostatomis, kitu atveju jau administracinės procedūros pradžios nuostatomis;
naujoje įsiterpusio sklypo sąvokoje atsirado papildomas kriterijus dėl privažiavimo kelio. Pareiškėjas nurodo, kad įsiterpusiu sklypu laikomas toks sklypas, kuris negali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, o sprendžiant, koks sklypas gali būti suformuotas kaip atskiras, vertinama, pirma, ar jis atitinka žemės sklypų formavimui keliamus reikalavimus, antra, ar jis turi privažiavimo kelią. Tačiau, priešingai nei sprendė atsakovas, tai nereiškia, kad jei sklypas turi privažiavimo kelią, tai jis gali būti suformuotas kaip atskiras. Pareiškėjas pažymi, kad šios aplinkybės dėl galimybės suformuoti atskirą žemės plotą atitinkantį žemės sklypų formavimui keliamus reikalavimus atsakovas neįrodinėjo, o apsiribojo tik fakto konstatavimu, kad norimas prijungti plotas turi privažiavimo kelią, todėl yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą. Norimo prijungti ploto atitikimo įsiterpusiam sklypui kriterijus dėl įsiterpimo tarp žemės sklypo ir kelio (gatvės) liko aktualus, todėl Byloje nustatyti prejudiciniai faktai, kuriais konstatuota, kad Antruoju prašymu norimą prijungti ~144 kv. m ploto valstybinės žemės plotą riboja kelias, ir dėl to jis yra įsiterpęs tarp pareiškėjo Sklypo ir kelio, yra privalomi ir taikytini net ir nagrinėjant Antrąjį prašymą pagal nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojančią Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalies įtvirtintą įsiterpusio žemės ploto sąvoką;
nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovas pagrindė, kad planuojamoje teritorijoje yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą, kadangi Įsakymu Nr. A-937, kuriuo buvo nutarta organizuoti teritorijos prie Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nuspręsta formuoti didesnį ~919 kv. m ploto žemės sklypą, o tai neleidžia daryti išvados, kad Plotas turi galimybę būti suformuotas kaip atskiras sklypas;
Šalies argumentai
nei pateikiant Pirmąjį prašymą, nei pateikiant Antrąjį prašymą atsakovas neketino organizuoti teritorijos prie Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, į kurį patektų Plotas. Atsakovas, priimdamas 2023 m. rugpjūčio 21 d. raštą ir 2024 m. sausio 11 d. sprendimą, nemotyvavo ir neargumentavo pareiškėjui, kad jis ateityje planuoja Plotą į numatomą organizuoti teritorijos prie Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Toks ketinimas pas Atsakovą atsirado po to, kai 2024 m. vasario 9 d. pareiškėjas kreipėsi į Regionų administracinį teismą dėl 2024 m. sausio 11 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą išnagrinėti Antrąjį prašymą. Įsakymu Nr. A-937, nagrinėjant bylą teisme, atsakovas iniciavo teritorijos prie Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimą ir į Įsakymu Nr. A-937, kuriuo buvo nutarta organizuoti teritorijos prie Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą įtraukė Plotą kaip sudėtinę naujai formuojamo valstybinės žemės sklypo dalį, bei nurodė teismui, kad pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas, kadangi yra pradėtas rengti Įsakymu Nr. A-937, kuriuo buvo nutarta organizuoti teritorijos prie Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio sudėtine dalimi yra įsiterpęs Plotas, į kurį pretenduoja pareiškėjas. Pareiškėjas pažymi kad atsakovas nenurodė jokių argumentų, kokiu pagrindu buvo atsisakyta tenkinti Antrąjį prašymą dėl to, kad Plotas patenka į Įsakymu Nr. A-937, kuriuo buvo nutarta organizuoti teritorijos prie Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo formuojamą sklypą;
Atsakovas pažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia principą, kadangi žinodamas apie pareiškėjo inicijuotą administracinę procedūrą prisijungti žemės Plotą, neturėdamas objektyviai sąlygotos būtinybės ir tikslo, inicijavo ir organizavo Įsakymo Nr. A-937, kuriuo buvo nutarta organizuoti teritorijos prie Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo įtraukė Plotą į Įsakymo Nr. A-937, kuriuo buvo nutarta organizuoti teritorijos prie Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą planuojamą teritoriją. Atsakovas byloje neįrodė ir iki šios dienos neišviešino Įsakymo Nr. A-937, kuriuo buvo nutarta organizuoti teritorijos prie Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslo bei pažeidė gero administravimo principą;
Žemesnės instancijos teismas
pirmosios instancijos teismas nustatęs faktinių aplinkybių visumą priėjo išvados, kad Sprendimas buvo nepagrįstas ir to pakako, kad jis būtų panaikintas ir atsakovas įpareigotas nagrinėti Antrąjį prašymą iš naujo. Vien tai, kad nebuvo išspręsta kolizija nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė kitus esminius VAĮ pažeidimus, todėl pareiškėjas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentas (neišspręsta kolizija, kad toje pačioje teritorijoje žemės sklypai negali būti formuojami skirtingais dokumentais) yra nepagrįstas;
Atsiliepimas
atsakovas, priimdamas Sprendimą, nurodė, kad apie 144 kv. m valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusiam žemės plotui nustatytų reikalavimų, nes „yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą, prie jo yra privažiuojamasis kelias“. Ši atsakovo išvada nebuvo argumentuota, nes jos pagrindimui Sprendime nenurodomi jokie motyvai ar teisiniai argumentai. Atsakovas apsiribojo deklaratyvia prielaida, kad yra galimybė suformuoti žemės sklypą su privažiuojamuoju keliu;
norimas prijungti Plotas atitinka visas šiuo metu galiojančioje Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas įsiterpusio žemės ploto sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Sprendimas yra neaiškus, kadangi buvo vadovaujamasi netinkamu teisiniu reguliavimu ir atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad Plotas neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąlygų, nustatytų Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, ir dėl to priėmė neaiškų ir nepagrįstą Sprendimą;
atsakovas remdamasis Byla, privalėjo vertinti Ploto atitikimą įsiterpusio sklypo sąvokai pagal Antrojo prašymo pateikimo metu galiojusius teisės aktus, t. y. ar jis atitinka sąlygas, numatytas Nutarimo 2.15 punkte bei vadovautis Byloje nustatytais prejudiciniais faktais, kad norimas prijungti plotas ribojasi su keliu ir yra įsiterpęs;
šiuo metu yra susiklosčiusi ydinga ir nelygiavertė situacija, kai atsakovas du, vieną su kitu besiribojančius žemės sklypus, t. y. Sklypas ir (duomenys neskelbtini), vertino skirtingai, t. y. prie (duomenys neskelbtini) sklypo buvo leista prijungti tarp kelio ir sklypo įsiterpusį valstybinės žemės plotą, o analogiškai tarp Sklypo ir kelio įsiterpusio valstybinės žemės ploto prisijungti neleidžiama.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos faktines aplinkybes bei įrodymus.
Atsiliepime nurodė, kad:
Sprendime nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas jų vertinimas, nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo Administracija rėmėsi priimdama Sprendimą, motyvai išdėstyti aiškiai, todėl jis atitinka VAĮ administraciniam aktui keliamus reikalavimus;
Administracija Sprendimu informavo pareiškėją, kad išnagrinėjus prašymą ir kartu pateiktą Sklypo detaliojo plano keitimo pasiūlymų schemą, nustatyta, jog nurodytas ~0,0144 ha valstybinės žemė plotas neatitinka įsiterpusiam valstybinės žemės plotui keliamų reikalavimų: nurodytoje teritorijoje yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą, prie jo yra privažiuojamasis kelias. Administracija taip pat informavo, kad Administracijos direktorius priėmė Įsakymą Nr. A-937, kurio pagrindu pradėtas rengti teritorijos prie Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Šio
projekto tikslas – suformuoti ~1200 kv. m sklypą savivaldybės poreikiams, į planuojamą teritoriją patenka ir ~144 kv. m valstybinės žemės plotas. Administracija pažymėjo, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Prie prašymo dokumentų pateiktoje schemoje norimo prijungti ~144 kv. m valstybinės žemės ploto riba tarp taškų 9–10 ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas;
valstybinės žemės sklypų perdavimą (nuosavybėn neatlygintinai) reglamentuoja imperatyvūs teisės aktai, taip pat žemės sklypų perdavimas tiesiogiai siejamas ir su viešuoju interesu, todėl sprendžiant prašymus dėl valstybinės žemės sklypų perdavimo neatlygintinai, privaloma išsamiai išnagrinėti, ar egzistuoja visos sąlygos, leidžiančios perduoti žemės sklypą neatlygintinai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2023 m. gruodžio 15 d. prašymą inicijuoti detaliojo plano, patvirtinto Administracijos direktoriaus Įsakymu Nr. A-370, koregavimą / keitimą Sklype, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Administracijos Sprendimas turėjo esminių trūkumų, kurie sutrukdė pareiškėjui suprasti priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, todėl Sprendimą panaikino ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Antrąjį prašymą.
Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis ir visiškai atitinka Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas Sprendimas buvo panaikintas dėl VAĮ 10 straipsnio reikalavimų nesilaikymo (žr. nutarties 25 p.), todėl šios bylos nagrinėjimo ribos, bylą tikrinant apeliacine tvarka, sietinos tik nurodyta apimtimi.
Pažymėtina, jog Sprendime, atmetant Antrąjį prašymą, pateikti du argumentai: 1) apie 0,0144 ha valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusiam žemės plotui keliamų reikalavimų; 2) apie 0,0144 ha valstybinės žemės plotas yra įtrauktas į rengiamu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu planuojamą teritoriją.
Teritorijų planavimo įstatymas nustato detaliojo plano keitimo, koregavimo ir planavimo iniciatyvos procedūras (TPĮ 6 str., TPĮ 28 str.). Savivaldybės ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (TPĮ 6 str., 2 d.).
Fizinis ar juridinis asmuo, jo padalinys ar kita organizacija gali savo iniciatyva pateikti savivaldybei pasiūlymą keisti arba koreguoti vietovės lygmens detalųjį planą ir (ar) siūlyti jo finansavimą (TPĮ 6 str., 3 d.; TPĮ 28 str., 1–2 d.).
Savivaldybės administracijos direktorius per 20 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo privalo priimti sprendimą pasiūlymą tenkinti ir paviešinti sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo bei planavimo tikslų projektą. Pasiūlymas gali būti motyvuotai atmestas per 10 darbo dienų nuo jo gavimo (TPĮ 6 str., 3 d.).
Pasiūlymų atmetimo pagrindus detalizuoja Lietuvos Respublikos vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1265 „Dėl Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas). Pagal šį Nutarimą pasiūlymas gali būti atmestas tik tada, kai jis prieštarauja įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimams, to paties ar aukštesnio lygmens patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams.
Taigi, motyvuotame atmetimo sprendime turi būti nurodytas konkretus atmetimo pagrindas. Vien bendras teiginys, kad pasiūlymas netenkinamas, TPĮ reikalavimo motyvuotai atmesti pasiūlymą neatitinka. Jeigu remiamasi teisės aktų neatitiktimi, turi būti nurodyta, kuriems teisės aktų reikalavimams pasiūlymas / prašymas prieštarauja. Vadinasi, atmetant pasiūlymą / prašymą dėl detaliojo plano keitimo ar koregavimo, turi būti priimtas motyvuotas sprendimas, kuriame aiškiai susiejamas pasiūlymas su konkrečia jo neatitiktimi teisės aktams, galiojantiems to paties ar aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba strateginiam savivaldybės plėtros planui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas, susijusias su teritorijų planavimu, yra išaiškinęs, kad, pasiūlymų nagrinėjimas negali būti formalus. Atmetimo atsakyme turi būti atliepti pasiūlymą pateikusio asmens argumentai, o motyvai turi būti pakankamai išsamūs, kad būtų galima suprasti, kodėl pasiūlymui negalima pritarti. Iš atsakymo taip pat turi būti matyti, kad planavimo organizatorius pasiūlymą realiai išnagrinėjo, apsvarstė ir įvertino, o ne tik nurodė bendrą nepritarimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-703-1047/2023).
Bylą tikrinančios teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, ginčijamo Sprendimo turinį, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo prieita išvada – TPĮ, VAĮ reikalavimų nepaisyta.
Sprendime, atmetant pareiškėjo 2023 m. gruodžio 15 d. prašymą daroma nuoroda į Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, tačiau nenurodoma, kokia redakcija vadovaujamasi (iš Sprendimo turinio spręstina, kad 2025 m. sausio 6 d. sprendimo priėmimo metu galiojusia), tačiau lieka neaišku kodėl (ar tai reiškia, kad procedūra dėl galimo detaliojo plano galimo pakeitimo yra prasidėjusi iš naujo). Iš apskųsto Sprendimo argumentacijos lieka neaišku, ar pagal pirmiau galiojusią įsiterpusio žemės sklypo sąvoką 2023 m. gruodžio 15 d. prašymo tenkinimas buvo galimas, bet pasikeitus teisiniam reguliavimui, iš naujo nagrinėjant Antrąjį prašymą, tokia galimybė buvo paneigta, o palankesnio teisinio reguliavimo taikymas atgal įstatymų leidėjo nenumatytas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų nuomone, Sprendime neatskleista, kodėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. liepos 25 d. įsakymas Nr. A-937 taip pat užkerta kelią pareiškėjo prašymo tenkinimui. Pirma, jei prašomas suformuoti apie 0,0144 ha ploto valstybinės žemės sklypas patenka į įsiterpusio žemės ploto sąvoką, nurodytas argumentas teisiškai beprasmis. Antra, jei prašomas suformuoti valstybinės žemės sklypas vis dėlto nepatenka į įsiterpusio žemės ploto sąvoką, lieka nežinoma pozicija, kodėl negali būti atlikta 2024 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. A-937 korektūra (formuojamas mažesnis sklypas nei numatyta), kokios aplinkybės tai paneigia.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo pateiktai motyvacijai dėl Sprendimo panaikinimo bei papildydama pirmiau išdėstytais motyvais, apeliacinį skundą laiko nepagrįstu. Dar kartą turi būti atliktas pareiškėjo Antrojo prašymo nagrinėjimas, kurio metu būtų pateiktas motyvuotas atsakymas, paaiškinant, jei prašymas būtų netenkinamas, kokiems konkretiems reikalavimams pasiūlymas prieštarauja, turi būti atsakyta į esminius pasiūlymo argumentus bei nurodyti konkretūs neatitikimai įstatymams arba galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Sprendimo motyvai turi būti susieti su konkrečiais pasiūlymo tikslais, jau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodyta, kokiai teisinei ar teritorijų planavimo kliūčiai pasiūlymas prieštarauja. Be kita ko, reikia pažymėti ir tai, kad iš TPĮ matyti, kad planavimo organizatorius negali reikalauti naudotis iniciatyvos teise, kai teritorijų planavimas konkrečiai veiklai nereikalingas.
Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymas prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiria advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti skirtas išlaidas, įskaitant pagalbą rengiant ir paduodant procesinius dokumentus (ABTĮ 39 str., 1 d., 2 p.). Atsiliepimas į skundą yra procesinis dokumentas (ABTĮ 71 str.).
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti savo išlaidų atlyginimo iš kitos proceso šalies (ABTĮ 40 str., 1 d.). Prašymas atlyginti išlaidas turi būti pateiktas teismui raštu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos; prie jo nurodomas išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas (ABTĮ 41 str., 1 d.). Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pagrindžiančių dokumentų, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti
Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.