Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėjas PRS1 (toliau – pareiškėjas) pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos J. M., mirusios (duomenys neskelbtini)d., mirties, priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodė, kad jis yra vienintelis įstatyminis J. M. (motinos) įpėdinis. J. M. ištekėjusi nebuvo, kitų vaikų neturėjo. Ji mirė (duomenys neskelbtini)d. Pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos nesikreipė į notarų biurą, kad paduoti prašymą priimti mirusios motinos palikimą, o vėliau pamiršo apie tai, kad palikimas liko nepriimtas. Po motinos mirties liko butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas (duomenys neskelbtini)r. sav., (toliau – butas), kito turto palikėja neturėjo. Iš karto po motinos mirties butu rūpinosi kaip savu – tvarkė jį, prižiūrėjo, kartais likdavo jame miegoti, mokėjo mokesčius už elektrą bei šiukšles. Kitų mokėtinų mokesčių nėra, nes vanduo yra naudojamas iš šulinio. Dujų tiekimo taip pat nėra, butas šildomas krosnimi. Nors pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, tačiau jis priėmė palikimą faktiniu valdymu iš karto po motinos mirties.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo patenkinimui.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu 2026 m. rugsėjo 3 d. paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.lt bei išsiunčiant jiems teismo pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

pareiškimas tenkinamas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad palikėja J. M. mirė (duomenys neskelbtini)d., būdama netekėjusi. Palikėja J. M. turėjo vieną vaiką – PRS1 (pareiškėją).

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad palikėjos vardu registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį adresu (duomenys neskelbtini)r. sav.. (įregistravimo pagrindas: 2005 m. birželio 7 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Testamento registro išrašas patvirtina, kad po J. M. mirties į notarių biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjas po savo motinos J. M. mirties perėmė į savo valdymą palikėjos turėtą nekilnojamąjį daiktą, mokėjo su nekilnojamo turto išlaikymu susijusius mokesčius, turtu rūpinosi.

Pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas aktyviais savo veiksmais priėmė savo motinos J. M. palikimą ir po palikimo priėmimo atitinkamu turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini)r. sav., naudojosi kaip savu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, visu turtu rūpinosi kaip savu. Byloje pateikto Testamentų registro išrašo duomenimis palikėjos palikimo priėmimo faktų neregistruota, niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nepradėjo turto valdyti faktiniu valdymu, paveldėjimo byla neužvesta, ginčo dėl paveldimo turto nėra.

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pateikti pareiškėjo paaiškinimai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po J. M. mirties, pareiškėjas priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – turtą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už turtą, t. y. elgėsi su likusiu turtu kaip su savu. Į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas po J. M. mirties, priėmė jos likusį palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Bylos duomenų visuma sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjas atliko valinius veiksmus (pradėjo valdyti palikėjos turtą, mokėjo su nekilnojamo turto išlaikymu susijusius mokesčius, turtu rūpinosi), tai yra faktiškai priėmė savo motinos J. M. palikimą, kuriais remiantis galima teigti, kad jis išreiškė savo valią priimti savo motinos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti jai priklausiusį turtą. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo nepareiškė. Iki šiol nėra priimto sprendimo dėl palikėjos turto paveldėjimo valstybės vardu. Nenustatyta asmenų, kuriems juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galėtų sukelti neigiamas teisines pasekmes.

Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, pareiškime nurodyta paveldimo turto apimtis (sudėtis) reikšmės neturi, nes teismas sprendžia, ar patenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį viso palikimo priėmimo faktą, arba tokį pareiškimą atmesti, tai yra, šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas buvo, ar nebuvo nurodęs pareiškime tikslią palikimo sudėtį.

Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis po J. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268, 270, 443 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties, palikimą priėmė pareiškėjas PRS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.