Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėja PRS1 (toliau – pareiškėja) pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos M. V., mirusios (duomenys neskelbtini)d., mirties, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Pareiškime nurodė, kad iki pat savo mirties M. V. gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame bute gyveno ir pareiškėja. Iki motinos mirties, savo motina rūpinosi, o jai mirus pasirūpino jos laidotuvėmis. Mirus motinai, toliau liko gyvento motinai priklausančiame bute, mokėjo mokesčius, naudojosi visu likusiu motinos turtu (asmeniniais daiktais, dokumentais), tvarkė jį savo nuožiūra, todėl motinos palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti likusį turtą. Pareiškėjos motina buvo išsituokusi ir kitų vaikų, išskyrus ją, neturėjo.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu 2026 m. gegužės 26 d. paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.lt bei išsiunčiant jiems teismo pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

pareiškimas tenkinamas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad palikėja M. V. mirė (duomenys neskelbtini)d., būdama išsituokusi. Palikėja M. V. turėjo vieną vaiką – PRS1 pareiškėją.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad palikėjos vardu registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį adresu G(duomenys neskelbtini). (įregistravimo pagrindas: 1992 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini). Testamento registro išrašas patvirtina, kad po M. V. mirties į notarių biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėja po savo motinos M. V. mirties perėmė į savo valdymą palikėjos turėtą nekilnojamąjį daiktą, mokėjo su nekilnojamo turto išlaikymu susijusius mokesčius, turtu rūpinosi.

Pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja aktyviais savo veiksmais priėmė savo motinos M. V. palikimą ir po palikimo priėmimo atitinkamu turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi kaip savu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, visu turtu rūpinosi kaip savu. Byloje pateikto Testamentų registro išrašo duomenimis palikėjos palikimo priėmimo faktų neregistruota, niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nepradėjo turto valdyti faktiniu valdymu, paveldėjimo byla neužvesta, ginčo dėl paveldimo turto nėra.

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pateikti pareiškėjos paaiškinimai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po M. V. mirties, pareiškėja priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – turtą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už turtą, t. y. elgėsi su likusiu turtu kaip su savu. Į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po M. V. mirties, priėmė jos likusį palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Bylos duomenų visuma sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėja atliko valinius veiksmus (pradėjo valdyti palikėjo turtą, mokėjo su nekilnojamo turto išlaikymu susijusius mokesčius, turtu rūpinosi), tai yra faktiškai priėmė savo motinos M. V. palikimą, kuriais remiantis galima teigti, kad ji išreiškė savo valią priimti savo motinos palikimą, pradėdama faktiškai valdyti jai priklausiusį turtą. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo nepareiškė. Iki šiol nėra priimto sprendimo dėl palikėjos turto paveldėjimo valstybės vardu. Nenustatyta asmenų, kuriems juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galėtų sukelti neigiamas teisines pasekmes.

Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, pareiškime nurodyta paveldimo turto apimtis (sudėtis) reikšmės neturi, nes teismas sprendžia, ar patenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį viso palikimo priėmimo faktą, arba tokį pareiškimą atmesti, tai yra, šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėja buvo, ar nebuvo nurodžiusi pareiškime tikslią palikimo sudėtį.

Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po M. V. mirties atsiradusį palikimą priėmė, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268, 270, 443 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , mirusios (duomenys neskelbtini)d., mirties, palikimą priėmė pareiškėja PRS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.