Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2026 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 26S115872, kuriuo nesuteiktas pareiškėjui prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo paskesnį prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo.

Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, paskesnį prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė priklausymu (duomenys neskelbtini) etninei grupei ir dėl tėvo veiklos jam gresiančiu persekiojimu. Pareiškėjo tėvas buvo pasiturintis ir žinomas asmuo, rėmęs (duomenys neskelbtini) bendruomenę, finansavęs jos kovą su (duomenys neskelbtini) gentimi bei tiekęs ginklus. Pareiškėjo teigimu, priešingos genties atstovai, negalėdami susidoroti su į (duomenys neskelbtini) išvykusiu tėvu, gali keršyti jo šeimos nariams. Persikėlimas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir asmenvardžių pakeitimas grėsmės nepašalino: (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo atpažintas kaip tėvo sūnus ir sulaukė grasinimo, kad ateis jo eilė; (duomenys neskelbtini) taip pat buvo nužudyti jo pažįstami (duomenys neskelbtini) genties atstovai.

Pareiškėjas nesutiko su Departamento vertinimu, kad jis (pareiškėjas) nepateikė naujos esminės informacijos, reikšmingai didinančios prieglobsčio suteikimo tikimybę. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2025 m. gruodžio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose paaiškino asmens duomenų ir vardų pasikeitimą, su amžiumi susijusias aplinkybes, patirtą smurtą bei priežastis, dėl kurių pirmosios procedūros metu neatskleidė visos informacijos. Šie paaiškinimai, pareiškėjo vertinimu, atitiko 2026 m. kovo 19 d. apklausoje pateiktą pasakojimą, tačiau atsakovas iš esmės vadovavosi ankstesnės procedūros metu susidariusia nuomone apie jo (pasakojimo) nepatikimumą.

Pareiškėjas teigė nuosekliai nurodęs, kad jo tėvas buvo eilinis (duomenys neskelbtini) narys, o ne aukštas politinis pareigūnas. Tėvo įtaka buvo susijusi su turtais, finansine parama ir vaidmeniu tarpgentiniame konflikte, todėl pasakojimai apie tėvo politinę narystę ir paramą (duomenys neskelbtini) bendruomenei vienas kitam neprieštaravo. Atpažinimą (duomenys neskelbtini) pareiškėjas aiškino panašumu į tėvą, būdingais (duomenys neskelbtini) ir tuo, kad iš (duomenys neskelbtini) kilę asmenys tėvą pažinojo ankstesniu vardu. Pareiškėjas taip pat nurodė mokantis (duomenys neskelbtini) kalbą, apibūdinęs genties tradicijas bei skiriamuosius požymius, o (duomenys neskelbtini) atitiko vaikystėje daromus etninius ženklus.

Pareiškėjas pažymėjo, kad paties Departamento surinkta kilmės šalies informacija patvirtino (duomenys neskelbtini) vykstantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) konfliktą dėl tradicinės valdžios, politines sąsajas ir pasikartojančius smurtinius incidentus. Pareiškėjo nuomone, lokalus ir epizodinis smurto pobūdis nepaneigė konkrečių jo nurodytų įvykių. Pareiškėjas rėmėsi Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 97.1, 97.3 ir 99 punktų nuostatomis, reikalaudamas individualaus, aktualia kilmės šalies informacija pagrįsto tyrimo bei abejonių vertinimo prieglobsčio prašytojo naudai. Pareiškėjas pabrėžė, kad persekiojimo grėsmei nustatyti pakanka pagrįstos tikimybės, o dokumentais nepatvirtinti paaiškinimai negali būti savaime atmetami.

Pareiškėjas teigė, kad atsakovas netinkamai įvertino pateiktą informaciją apie smurto tęstinumą ir geografinį paplitimą. Departamentas patikrino 2026 m. vasario 10 d. „(duomenys neskelbtini)“ publikaciją apie žudynes bei prezidento pasisakymą dėl tarpininkavimo ir socialiniame tinkle paskelbtą vaizdo įrašą apie (duomenys neskelbtini) atstovo nužudymą (duomenys neskelbtini), tačiau jų reikšmę paneigė tuo, kad juose neminimas pats pareiškėjas ar jo šeima. Pareiškėjo vertinimu, ši medžiaga turėjo būti nagrinėjama ir sprendžiant, ar jam prieinama veiksminga valstybės apsauga bei saugus persikėlimas šalies viduje.

Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas turėjo savarankiškai įvertinti ir visus papildomos apsaugos suteikimo pagrindus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnyje. Pareiškėjo vertinimu, neišsamus faktinių aplinkybių ir aktualios kilmės šalies informacijos tyrimas lėmė nepagrįstą išvadą, kad jis neatitinka nei Įstatymo 86, nei 87 straipsnio reikalavimų, ir sudarė esminį procedūrinį pažeidimą, dėl kurio Sprendimas naikintinas.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvą neteisėtai atvyko 2021 m. liepą, o pirmąjį prašymą suteikti prieglobstį pateikė 2021 m. rugpjūčio 9 d. Departamento 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 21S52334 nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Departamentas, gavęs pareiškėjo prašymą atnaujinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 23S153441 atnaujino prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir 2024 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 24S96877, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Šis Departamento sprendimas yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas 2025 m. gruodžio 10 d. pateikė Departamentui paskesnį prašymą suteikti prieglobstį.

Atsakovas paaiškino, kad paskesnis prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, vadovaujantis Įstatymo 76 straipsnio 4 dalimi. Vertinti visi pareiškėjo pasakojimai, rašytiniai paaiškinimai ir pateikta medžiaga, tačiau nenustatyta naujų esminių aplinkybių, reikšmingai didinančių tikimybę, kad pareiškėjas atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus. Atsakovas pabrėžė prieglobsčio prašytojo pareigą bendradarbiauti ir pagrįsti prašymą, taip pat Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumą, būtiną tam, kad dokumentais nepatvirtinti teiginiai būtų pripažinti patikimais.

Atsakovas pažymėjo, kad ankstesnėje procedūroje nustatytas pareiškėjo sąmoningas institucijų klaidinimas: (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje pareiškėjas naudojosi skirtingais tapatybės duomenimis, siekė būti laikomas nepilnamečiu ir pateikė suklastotą gimimo liudijimą. Šios aplinkybės vertintos kartu su pasakojimo nenuoseklumu. Pirminiame prašyme pareiškėjas akcentavo tėvo priklausymą (duomenys neskelbtini) ir padėtį po (duomenys neskelbtini) rinkimų, vėliau – etninę kilmę, tarpgentinį konfliktą, tėvo įtaką, ginklų tiekimą, grasinimus ir pažįstamų nužudymą. Atsakovo vertinimu, esminiai pasakojimo pokyčiai ir prieštaravimai dėl tėvo vaidmens, išvykimo bei gyvenimo (duomenys neskelbtini) aplinkybių nebuvo įtikinamai paaiškinti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, naujienų bei vaizdo įrašų medžiaga ir (duomenys neskelbtini) atstovo nuotrauka galėjo apibūdinti bendrą etninę įtampą, tačiau nepatvirtino, jog pats pareiškėjas ar jo šeima yra ieškomi arba persekiojami. Nebuvo patikimai nustatyti galimi persekiotojai, jų motyvai ir individuali grėsmė pareiškėjui. Pats pareiškėjas neigė, kad būtų persekiojami visi (duomenys neskelbtini) atstovai, o jam gresiantį pavojų siejo su tėvo veikla, kurios nepagrindė.

Atsakovas vertino, kad bendro pobūdžio kilmės šalies informacija neįrodo individualaus persekiojimo ir nesudaro pagrindo dokumentais nepatvirtintą bei prieštaringą pasakojimą laikyti tikru. Nenustačius patikimo faktinio pagrindo, Departamentui nekilo pareiga papildomai rinkti informaciją visoms pareiškėjo prielaidoms patvirtinti. Atsakovo vertinimu, surinkta medžiaga buvo pakankama Sprendimui priimti, o Įstatymo 83 straipsnio 2 dalies sąlygų neatitinkantys žodiniai teiginiai negalėjo pagrįsti pabėgėlio statuso suteikimo.

Atsakovas pažymėjo, kad papildomos apsaugos prašymas grįstas tomis pačiomis aplinkybėmis, o kitų individualių rizikos veiksnių pareiškėjas nenurodė. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad grįžęs į kilmės šalį pareiškėjas būtų kankinamas, patirtų nežmonišką ar žeminantį elgesį arba jam būtų įvykdyta mirties bausmė. Taip pat nenustatyta, kad kilmės vietovėje vyktų tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl nebuvo pagrindo toliau vertinti kitų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlygų.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. spalio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas apžvelgė ankstesnes pareiškėjo prieglobsčio procedūras ir nurodė, kad Departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo, kuriuo, be kita ko, nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, teisėtumas buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2485-502/2025.

Teismas pažymėjo, kad paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūroje pareiškėjas nurodė priklausantis (duomenys neskelbtini) etninei mažumai, konfliktuojančiai su didesnę politinę įtaką turinčia (duomenys neskelbtini) bendruomene, ir bijantis susidorojimo dėl tėvo paramos (duomenys neskelbtini) atstovams.

Teismas aptarė pareiškėjo pasakojimą apie vaikystėje (duomenys neskelbtini) patirtą smurtą: pareiškėjo akivaizdoje buvo nužudytas mokyklos draugas, o (duomenys neskelbtini) kilo susišaudymas, per kurį pareiškėjas buvo sužeistas į koją. Pareiškėjas teigė, kad šeima vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini) ir pakeitė asmenvardžius, tačiau (duomenys neskelbtini) jis buvo atpažintas bei sulaukė grasinimo; pareiškėjo tėvas išvyko į (duomenys neskelbtini), motina – į (duomenys neskelbtini), o sesers buvimo vieta jam nežinoma. Pareiškėjas aiškino, kad (duomenys neskelbtini) kilmę išduoda būdingi (duomenys neskelbtini), o grėsmė neapsiriboja (duomenys neskelbtini) regionu.

Teismas rėmėsi ankstesnėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje teikė skirtingus tapatybės duomenis, nors buvo pilnametis, siekė būti pripažintas nepilnamečiu ir pateikė suklastotą gimimo liudijimą. Teismo vertinimu, tai buvo sąmoningas klaidinimas, turėjęs reikšmės bendram pasakojimo patikimumui. Ankstesni pareiškėjo teiginiai apie politinį persekiojimą taip pat neatitiko surinktos informacijos apie iš esmės taikius ir demokratiškus (duomenys neskelbtini) rinkimus bei sistemingo politinės opozicijos persekiojimo nebuvimą.

Teismas, palyginęs per ankstesnes ir vėlesnes apklausas pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, pažymėjo, kad 2021 m. pareiškėjas nenurodė, jog jis pats ar jo tėvas būtų patyrę konkretų persekiojimą, daugiausia rėmėsi motinos išsakytu nuogąstavimu, tėvą apibūdino kaip eilinį partijos narį ir menkai žinojo apie jo politinę veiklą. Vėlesnėse apklausose tėvas jau buvo apibūdinamas kaip įtakingas finansuotojas ir ginklų tiekėjas, o prieglobsčio motyvai papildyti etniniu konfliktu bei individualiais grasinimais. Teismas nustatė ir chronologinių neatitikimų: 2021 m. apklausoje pareiškėjas nurodė išvykęs 2020 m. lapkričio 24 d., o vėliau pasakojo išvykęs 2021 m. Ankstesni pareiškėjo paaiškinimai apie kelerius gyvenimo (duomenys neskelbtini) metus nepatiriant žalos nesutapo su vėlesniu pasakojimu apie ten kilusį pavojų.

Teismas vertino, kad Departamentas išsamiai palygino pareiškėjo apklausas ir uždavė patikslinančius klausimus, tačiau prieštaravimai nebuvo pašalinti. Pareiškėjas pripažino neturintis viešos informacijos, patvirtinančios tėvo reikšmingą vaidmenį, ir įtikinamai nepaaiškino, kaip būtų atpažintas pakeitęs asmenvardžius. Pareiškėjo pasakojimas apie nužudytus pažįstamus taip pat nepatvirtino tiesioginės grėsmės jam pačiam. Teismas pritarė atsakovo išvadai, kad nenustatyti patikimi individualaus persekiojimo faktai ir jų ryšys su prieglobsčio suteikimo pagrindais.

Teismas pažymėjo, kad Departamento surinkta kilmės šalies informacija atskleidė lokalų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) konfliktą (duomenys neskelbtini) dėl tradicinės valdžios ir jos teisėtumo bei epizodinius smurtinius susidūrimus, tačiau ne sistemingą (duomenys neskelbtini) atstovų persekiojimą visoje (duomenys neskelbtini). Pats pareiškėjas nurodė šios bendruomenės politinį atstovavimą, įskaitant atstovus parlamente, ir neteigė, kad persekiojami visi jos nariai. Rašytiniai paaiškinimai ir pateikta žiniasklaidos bei socialinių tinklų medžiaga, teismo vertinimu, apibūdino bendrą situaciją, tačiau nepatvirtino pareiškėjo ir jo šeimos individualios padėties.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nesikreipė į policiją ar prokuratūrą. Pareiškėjo bendro pobūdžio teiginiai apie korupciją ir institucijų neveiksmingumą, teismo vertinimu, neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) valdžia negalėtų ar nenorėtų suteikti apsaugos dėl kurios nors prieglobsčiui reikšmingos priežasties. Teismas pripažino, kad atsakovas rėmėsi pakankama ir aktualia kilmės šalies informacija, o pareiškėjas nepateikė duomenų, paneigiančių jos pagrindu padarytas išvadas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintų pabėgėlio statuso suteikimo sąlygų.

Spręsdamas dėl papildomos apsaugos, teismas pažymėjo, kad ji grindžiama tais pačiais nepatvirtintais faktais, o kitų aplinkybių, rodančių kankinimo, nežmoniško elgesio ar mirties bausmės grėsmę, nenustatyta. Teismas taip pat pritarė atsakovo išvadai, kad (duomenys neskelbtini) nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, dėl kurio pareiškėjui kiltų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas pavojus.

Pripažinęs Sprendimą pagrįstu nustatytomis aplinkybėmis ir teisės normomis, teismas nenustatė pagrindo nei jį panaikinti, nei įpareigoti Departamentą pakartotinai nagrinėti pareiškėjo paskesnį prieglobsčio prašymą.

III.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 612 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ankstesnėje prieglobsčio procedūroje nustatytą nepatikimumą nepagrįstai perkėlė į paskesnio prašymo vertinimą. Pareiškėjas neginčija ankstesnių teismų išvadų dėl tapatybės duomenų ir dokumento klastojimo, tačiau pabrėžia, kad naujoje procedūroje jis nepateikė naujų suklastotų dokumentų, paaiškino ankstesnio elgesio priežastis ir nurodė atskirai patikrinamas etninės kilmės bei grėsmės aplinkybes.

Pareiškėjas pažymi, kad 2025 m. gruodžio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog saugumo sumetimais šeima persikėlė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir pakeitė asmenvardžius. Tačiau šį pakeitimą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas neturėjo ir bijojo atskleisti tikruosius duomenis. Ankstesnio pasakojimo neišsamumą pareiškėjas sieja su (duomenys neskelbtini) patirtu smurtu, baime, vienišumu, teisinės pagalbos stoka ir nežinojimu, kokią informaciją būtina pateikti. Pareiškėjas taip pat teigia, kad ankstesnio sprendimo motyvai nebuvo jam išversti, todėl nesuprato, kokios abejonės kilo dėl jo tapatybės.

Pareiškėjas nesutinka, kad paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu politinius prieglobsčio motyvus pakeitė etniniai motyvai. Pareiškėjas teigia jau pirmosios apklausos metu minėjęs savo gentį ir konfliktą, tačiau tuomet daugiau dėmesio skyrė tėvo politinei veiklai, o 2026 m. kovo 19 d. apklausos metu jis aiškiai nurodė abi priežastis.

Pareiškėjas pabrėžia, kad priklausymas (duomenys neskelbtini) bendruomenei ir kilmė iš (duomenys neskelbtini) turėjo būti nustatyti atskirai nuo bendro pasakojimo patikimumo. Pareiškėjas apibūdino genties požymius, kalbėjo jos kalba ir parodė būdingus (duomenys neskelbtini), o apklausą atlikęs darbuotojas pripažino patikėjęs pareiškėjo priklausymu šiai genčiai. Teismas šių duomenų savarankiškai neįvertino ir nepaaiškino, kodėl jais nesiremia. Pareiškėjo nuomone, taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti įrodymų vertinimo reikalavimai.

Pareiškėjas nurodo, kad grėsmė turėjo būti vertinama pagal aktualią padėtį kilmės šalyje Sprendimo priėmimo metu, o ne vien pagal iki išvykimo buvusią situaciją. Pareiškėjas remiasi duomenimis apie 2021 m. lapkritį atsinaujinusį konfliktą, (duomenys neskelbtini) apžvalgoje nurodytais nepatvirtintais duomenimis apie daugiau kaip 200 žuvusiųjų iki 2024 m., taip pat duomenimis apie 2024–2026 m. eskalaciją ir smurto plitimą už (duomenys neskelbtini) ribų. Pareiškėjo vertinimu, nei Departamentas, nei teismas tinkamai nesusiejo šios informacijos su jo kilme, išvaizda ir šeimos ryšiais.

Pareiškėjas nesutinka su išvada dėl persekiojimo priežasčių nebuvimo. Pareiškėjo teigimu, etninė kilmė patenka į rasės ar tautybės sampratą, o šeimos ryšiai gali lemti priklausymą tam tikrai socialinei grupei. Pareiškėjo nurodyta baimė dėl (duomenys neskelbtini) kilmės ir tėvo veiklos yra susijusi su prieglobsčiui reikšmingomis priežastimis, kurias teismas turėjo išnagrinėti. Pareiškėjas remiasi (duomenys neskelbtini) informacija apie žūtis, sužeidimus, turto naikinimą, išpuolius prieš civilius ir abejones dėl pakankamos mažumų apsaugos. Pareiškėjas teigia, kad, akcentuodami lokalų konflikto pobūdį ir galimybę gyventi (duomenys neskelbtini), atsakovas ir teismas faktiškai rėmėsi vidinio persikėlimo alternatyva, tačiau neįvertino jos taikymo sąlygų. Nebuvo nustatyta, ar pareiškėjas galėtų saugiai ir teisėtai nuvykti į konkrečią vietovę, būtų ten įleistas, galėtų įsikurti ir gauti veiksmingą apsaugą. Pareiškėjas primena nurodęs grasinimą pačioje (duomenys neskelbtini), smurto atvejus kituose miestuose ir nepašalinamus etninę kilmę atskleidžiančius (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nesutinka ir su papildomos apsaugos vertinimu. Pareiškėjo teigimu, išvada dėl ginkluoto konflikto nebuvimo padaryta remiantis bendrais „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis apie (duomenys neskelbtini), išsamiai neišnagrinėjus (duomenys neskelbtini) regiono situacijos. Informacija apie ginkluotų grupių susidūrimus, kariuomenės operacijas ir per išpuolius žuvusius užpuolikus, pareiškėjo vertinimu, turėjo būti ištirta pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas neatliko išsamaus ir aktualaus faktinių ir teisinių aplinkybių nagrinėjimo.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad išvada dėl pareiškėjo pasakojimo nepatikimumo paremta aplinkybių visuma, įskaitant pasakojimo raidą, chronologinius prieštaravimus ir nepatvirtintą tėvo vaidmenį. Pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai ir argumentai dėl kilmės, etninės priklausomybės bei atpažinimo buvo įvertinti, tačiau nepašalino esminių abejonių dėl individualios grėsmės. Atsakovo teigimu, net jeigu etninė kilmė ar šeimos ryšiai galėtų atitikti įstatyme nurodytą persekiojimo priežastį, vis tiek būtina nustatyti pagrįstą persekiojimo tikimybę. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė tėvo įtakos, konkretaus susidomėjimo juo ir tikėtino susidorojimo, o kitoks tų pačių įrodymų aiškinimas neįrodo jų vertinimo taisyklių pažeidimo.

Atsakovas pažymi, kad vidinio persikėlimo alternatyva nebuvo taikyta kaip savarankiškas atsisakymo suteikti prieglobstį pagrindas. Konflikto geografinis mastas ir pareiškėjo gyvenimas (duomenys neskelbtini) buvo nagrinėti vertinant jo pasakojimą bei individualios grėsmės tikimybę. Todėl pareiškėjo nurodoma praktika dėl vidinio persikėlimo sąlygų, atsakovo nuomone, nepaneigia Sprendimo teisėtumo.

Atsakovo teigimu, teismas nustatė, kad Departamentas surinko aktualią informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini) regione, įvertino (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) etninių grupių konfliktą ir pagrįstai konstatavo, jog bendro pobūdžio informacija apie etninę įtampą savaime neįrodo individualios pareiškėjo persekiojimo rizikos. Net ir pareiškėjo deklaruojama etninė priklausomybė savaime nesudaro pagrindo suteikti jam tarptautinę apsaugą, nenustačius kitų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pabėgėlio statuso suteikimo sąlygų.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas, vertindamas papildomos apsaugos suteikimo pagrindus, pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė jokių kitų jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės aplinkybių, išskyrus tas, kurios jau buvo išnagrinėtos sprendžiant pabėgėlio statuso suteikimo klausimą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi pavieniai smurtiniai incidentai, ginkluotų grupių veikla ar valstybės saugumo pajėgų vykdomos operacijos savaime nepaneigia atlikto kilmės valstybės informacijos vertinimo ir nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos papildomos apsaugos suteikimo sąlygos. Pasak atsakovo, pareiškėjas iš esmės pateikė kitokį kilmės valstybės informacijos vertinimą, tačiau nepagrindė, kodėl teismo išvados turėtų būti pripažintos neteisėtomis ar nepagrįstomis.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2026 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 26S115872, kuriuo nesuteiktas pareiškėjui prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo paskesnį prieglobsčio prašymą pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateikė pirmąjį prieglobsčio prašymą, kurį grindė aplinkybėmis, jog jo tėvas D. E. priklausė valdančiajai partijai (duomenys neskelbtini), dalyvavo politikoje (duomenys neskelbtini), buvo svarbus asmuo, dirbo (duomenys neskelbtini) rinkiminėje apylinkėje, buvo artimas kandidato draugas ir atstovas ryšiams su visuomene; partijai pralaimėjus rinkimus, jo tėvas patyrė spaudimą iš opozicinės partijos ir dėl to turėjo bėgti iš šalies (išvyko į (duomenys neskelbtini)); apie tai, kad tėvui kilo problemų, pareiškėjas sužinojo iš motinos; pareiškėjas neturėjo informacijos apie tai, kas nutiko jo tėvui iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini), ir nežinojo, ar jis patyrė nederamą elgesį; pareiškėjo santykiai su tėvu nebuvo tokie glaudūs kaip su motina; pareiškėjas visada gyveno tik su motina ir seserimi, o tėvas atvykdavo tik retkarčiais; pareiškėjas kilmės valstybėje nebuvo patyręs persekiojimo veiksmų; tėvui išvykus į (duomenys neskelbtini), pareiškėjo motina ir sesuo pasitraukė gyventi į (duomenys neskelbtini), o jam motina padėjo išvykti į (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas 8 mėnesius gyveno ir žaidė (duomenys neskelbtini) komandoje; (duomenys neskelbtini) paliko dėl prastos finansinės padėties, nuolatinės kontrolės ir fizinio smurto iš komandos narių.

Departamentas 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 24S96877, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, taip pat išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvą trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos.

Pareiškėjas minėtą Departamento sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris 2025 m. liepos 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-13187-631/2025 atmetė pareiškėjo skundą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2485-502/2025 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas 2025 m. gruodžio 10 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį grindė aplinkybėmis, jog jis priklauso (duomenys neskelbtini) etninei grupei, kuri (duomenys neskelbtini) laikytina tautine mažuma; priklausymą (duomenys neskelbtini) etninei grupei, pareiškėjo teigimu, patvirtina (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) taip pat gyvena (duomenys neskelbtini) etninė grupė, turinti didesnę politinę įtaką kilmės valstybėje, su kuria (duomenys neskelbtini) bendruomenė konfliktuoja; 2025 m. vykusio konflikto metu buvo nužudyta 14 (duomenys neskelbtini) etninės grupės atstovų; pareiškėjas nuo vaikystės gyveno (duomenys neskelbtini) regione (šiaurės rytų (duomenys neskelbtini)), kuris yra pagrindinis šių genčių konflikto židinys, ir dar būdamas mokinys tiesiogiai patyrė smurtinius įvykius – jo akivaizdoje mokykloje buvo nužudyta bendramokslė, o (duomenys neskelbtini) prasidėjus susišaudymui jis pats buvo sužeistas į koją; dėl grėsmės pareiškėjo tėvas apie 2018 m. nusprendė perkelti šeimą į (duomenys neskelbtini), tačiau sostinėje saugumo situacija išliko nestabili, tarpgentinis konfliktas bei su juo susijusios žudynės vyko visoje šalies teritorijoje; pareiškėjo šeima tapo taikiniu dėl tėvo veiklos – pastarasis buvo pasiturintis, (duomenys neskelbtini) regione žinomas asmuo, aktyviai rėmęs (duomenys neskelbtini) gentį finansiškai ir ginklais bei dalyvavęs politinėje veikloje, priklausęs (duomenys neskelbtini) partijai, todėl (duomenys neskelbtini) genties atstovai siekė jam pakenkti, o nepavykus pasiekti paties tėvo – grėsmė buvo nukreipta į šeimos narius; dėl realaus pavojaus šeima buvo priversta keisti vardus ir pavardes, o pats tėvas vėliau išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), su juo ryšys nutrūkęs, motina pasitraukė į (duomenys neskelbtini), o sesers buvimo vieta nežinoma; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pareiškėjas teigė buvęs atpažintas nepažįstamų asmenų, kurie jį susiejo su tėvu ir įspėjo, kad „ateis jo eilė“, po to pareiškėjas, pasitaręs su motina, nusprendė nedelsiant išvykti iš šalies; (duomenys neskelbtini) buvo nužudyti jo pažįstami asmenys iš (duomenys neskelbtini) regiono, o tai sustiprino pareiškėjo baimę dėl saugumo; pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2021 m., per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atvyko į Lietuvos Respubliką; pareiškėjas nenori grįžti į kilmės valstybę, nes baiminasi dėl savo gyvybės ir saugumo.

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo paskesnį prieglobsčio prašymą, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti jam pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Atsakovas pareiškėjo nurodytas aplinkybes nepripažino nustatytais esminiais faktais, taip pat nenustatė individualių faktinių aplinkybių, aktualių tarptautinės apsaugos poreikio vertinimui, nenustatė nei tikėtinų persekiojimo vykdytojų, nei jų tikėtinų motyvų persekioti pareiškėją. Atsakovas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) jam kilmės šalyje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, dėl kurio jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas ir (ar) papildoma apsauga.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, padavė teismui skundą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsiliepimą į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Departamentas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo visas pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertino su pareiškėjo nurodyta jam kilsiančia grėsme susijusias aplinkybes aktualios informacijos apie kilmės valstybę kontekste, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir laikosi pozicijos, jog tiek atsakovas, tiek teismas nepakankamai išnagrinėjo jo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjui dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) etninei grupei, ankstesnės tėvo politinės veiklos ir bendros saugumo situacijos kilmės šalyje nekyla persekiojimo grėsmė bei kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo 86 ir 87 straipsniai, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio 2 dalimi, nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. liepos 17 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (Įstatymo 83 str. 5 d.).

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 18¹ dalį paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įstatymo 2 straipsnio 6⁴ dalyje nustatyta, kad galutinis sprendimas – tai šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Pažymėtina, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3027-556/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5374-575/2019 yra pasisakęs, kad „esminis motyvas“ aiškinant šią teisės normą turėtų būti suprantamas kaip naujas prašymo pagrindas ar didelę reikšmę turintys nauji įrodymai, sudarantys pagrindą skirtingoms išvadoms nuo ankstesnių, ar pan.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaip naujas aplinkybes paskesniame prieglobsčio prašyme nurodė priklausymą etninei (duomenys neskelbtini) grupei, kurios nariams, pareiškėjo teigimu, kyla grėsmė dėl tarpgentinio konflikto su (duomenys neskelbtini) gentimi, taip pat pareiškėjas papildė anksčiau teiktą pasakojimą dėl tėvo politinio persekiojimo, papasakodamas apie asmeniškai patirtus smurtinius įvykius (duomenys neskelbtini) regione, šeimos priverstinį tapatybės keitimą, grasinimo epizodą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kai jis buvo atpažintas nepažįstamų asmenų, kurie pareiškėją susiejo su jo tėvu, ir įspėjo, jog „ateis jo eilė“. Pareiškėjas pateikė atsakovui naujus įrodymus: rašytinius paaiškinimus, žiniasklaidos portalo „(duomenys neskelbtini)“ straipsnio antraštės ekrano nuotrauką, kurioje nurodoma, jog „(duomenys neskelbtini)“; žiniasklaidos portalo „(duomenys neskelbtini)“ publikuoto vaizdo įrašo antraštės ekrano nuotrauką, kurioje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) etninės grupės atstovas A. M. A. buvo nužudytas (duomenys neskelbtini) mieste; (duomenys neskelbtini) etninės grupės atstovo A. M. A. nuotrauką.

Departamentas pareiškėjo paskesnį prieglobsčio prašymą nagrinėjo iš esmės skubos tvarka, taikydamas Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintą pagrindą – pateiktas paskesnis prašymas suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėja tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali atitikti Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus. Departamentas pareiškėjo pateiktos informacijos kontekste įvertino jo nurodytus argumentus dėl etninių grupių konflikto bei tėvo politinės veiklos ir nepripažino pareiškėjo pasakojimo patikimu įrodymu, kad jam kilmės šalyje gali grėsti persekiojimas dėl prašyme nurodytų priežasčių. Departamentas Sprendime nurodė, kad konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) etninių grupių nėra visos valstybės masto reiškinys, o yra lokalizuotas ir susijęs su ginčais dėl tradicinės genčių vadų valdžios; akademiniuose ir analitiniuose šaltiniuose nurodoma, kad šis konfliktas vyksta (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir kyla iš ginčų dėl tradicinės valdžios bei valdžios legitimumo; (duomenys neskelbtini) yra vienas iš lokalizuotų konfliktų židinių, o smurtas pasižymi epizodiniu pobūdžiu, pasireiškiančiu tarp santykinės ramybės laikotarpių; konfliktų priežastys siejamos su pretenzijomis į tradicinę valdžią, o ne su sisteminiu vienos etninės grupės persekiojimu valstybės mastu.

Atsakovas taip pat įvertino pareiškėjo pateiktas žiniasklaidos straipsnio ir vaizdo įrašo antraščių ekrano nuotraukas bei (duomenys neskelbtini) genties atstovo nuotrauką. Atsakovas nurodė, kad šie duomenys negali būti laikomi pakankamais, patikimais ir individualizuotais įrodymais, pagrindžiančiais realią ir asmeniškai pareiškėjui kylančią persekiojimo grėsmę kilmės valstybėje: pateikti duomenys yra bendro pobūdžio ir iš esmės tik patvirtina, kad tam tikrose (duomenys neskelbtini) teritorijose egzistuoja etninio pobūdžio įtampa tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendruomenių, tačiau savaime neįrodo, kad būtent pareiškėjas buvo (yra) individualiai identifikuotas, ieškomas ar persekiojamas; pateiktos žiniasklaidos publikacijų antraštės apie žuvusius asmenis ar konfliktinius įvykius (duomenys neskelbtini) regione nepatvirtina jokio tiesioginio ryšio su pareiškėju, jo šeima ar individualia situacija; 2026 m. vasario 10 d. portale „(duomenys neskelbtini)“ publikuotame straipsnyje buvo pateikta bendro pobūdžio informacija apie ilgalaikį genčių konfliktą (duomenys neskelbtini) regione bei (duomenys neskelbtini) prezidento J. M. pasisakymus apie konflikto metu žuvusių asmenų skaičių ir dedamas taikos tarpininkavimo (mediacijos) pastangas; straipsnyje aptariamas tradicinis ir politinis konfliktas (duomenys neskelbtini) regione, mediacijos procesas bei bendras saugumo situacijos vertinimas, tačiau jame nėra jokios informacijos apie pareiškėją, jo šeimos narius ar individualiai jam kylančias grėsmes; publikacijoje taip pat nėra duomenų apie sistemingą (duomenys neskelbtini) genties narių persekiojimą visos valstybės mastu ar apie konkrečius susidorojimo veiksmus prieš prašytoją ar su juo susijusius asmenis; socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše apie (duomenys neskelbtini) genties atstovo nužudymą (duomenys neskelbtini) taip pat pateikiami bendro pobūdžio komentarai apie galimą etninę įtampą ir smurtą tarp bendruomenių, tačiau įraše nėra pateikiama jokių objektyviai patikrinamų duomenų apie įvykio aplinkybes, galimus nusikaltimo motyvus, oficialių institucijų išvadų ar informacijos, leidžiančios nustatyti tiesioginį ryšį tarp minimo įvykio ir pareiškėjo situacijos; be to, pats įrašas yra paskelbtas socialiniame tinkle, todėl jo turinio autentiškumas, kontekstas ir patikimumas negali būti objektyviai patvirtinti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) etninės grupės konfliktuoja, yra suderinama su byloje surinkta kilmės valstybės informacija, tačiau savaime nėra pakankama išvadai, jog pareiškėjui vien dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) etninei grupei kyla pagrįsta persekiojimo grėsmė. Nors tokiai grėsmei nustatyti nebūtina įrodyti, kad persekiojami visi atitinkamos etninės grupės nariai, turi būti įvertinta, ar kilmės valstybės informacija apie šios grupės padėtį sudaro pagrindą pripažinti realią persekiojimo tikimybę konkrečiam prieglobsčio prašytojui. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys apie etninę įtampą, bendruomenių susidūrimus ir smurtinius išpuolius patvirtina konflikto bei su juo susijusio nesaugumo egzistavimą, tačiau neleidžia spręsti, kad priklausymas (duomenys neskelbtini) etninei grupei pats savaime lemia pagrįstą persekiojimo grėsmę pareiškėjui. Pareiškėjo nurodyti (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos, jo teigimu, galima atpažinti jo etninę kilmę, paaiškina tokio atpažinimo galimybę, tačiau vien ši aplinkybė nepatvirtina, kad atpažinus jo etninę priklausomybę prieš jį būtų imtasi persekiojimo veiksmų. Todėl argumentas, jog pagrįstą persekiojimo baimę patvirtina vien pareiškėjo priklausymas (duomenys neskelbtini) etninei grupei ir galimybė šią priklausomybę atpažinti, atmetamas.

Vertinant pareiškėjo argumentus apie šeimos priverstinį tapatybės keitimą, grasinimo epizodą (duomenys neskelbtini), kuriais jis praplėtė pirminį prieglobsčio pasakojimą apie tėvo politinę veiklą ir dėl to visai jo šeimai kilusią grėsmę, pažymėtina, kad ankstesnio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas tėvą apibūdino kaip svarbų asmenį, dalyvavusį politinėje veikloje ir buvusį kandidato atstovu ryšiams su visuomene, o paskesnį prašymą papildomai grindė tėvo parama (duomenys neskelbtini) bendruomenei, įskaitant finansinę paramą ir aprūpinimą ginklais. Šios aplinkybės savaime nėra tarpusavyje nesuderinamos, tačiau jų nurodymas dar nepatvirtina, kad dėl tėvo veiklos pareiškėjas tapo susidorojimo taikiniu. Šiuo aspektu reikšmingas pareiškėjo pasakojimo apie jo paties patirtą grėsmę nuoseklumas. Ankstesnio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė kilmės valstybėje nepatyręs persekiojimo veiksmų, o paskesnio prašymo nagrinėjimo metu teigė, kad dar iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini), nepažįstami asmenys jį atpažino kaip tėvo sūnų ir pagrasino susidoroti. Tai yra reikšmingas pasakojimo neatitikimas, susijęs su esmine prašymo aplinkybe – tiesiogine grėsme pačiam pareiškėjui.

Nors pareiškėjas teigė, kad ankstesnės procedūros metu jis buvo išsigandęs, patyręs smurtą (duomenys neskelbtini), neturėjo teisinio atstovo ir baiminosi atskleisti informaciją apie šeimą, vis dėlto nagrinėjamu atveju pareiškėjas anksčiau ne tik nepaminėjo grasinimo (duomenys neskelbtini), bet ir nurodė pats nepatyręs persekiojimo, nors jau tuomet prašymą grindė dėl tėvo veiklos šeimai kilusiu pavojumi. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai šio esminio neatitikimo pakankamai nepašalina, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai pareiškėjo pasakojimo apie jam kylančią grėsmę dėl tėvo politinės veiklos nelaikė patikimu įrodymu ir jo atžvilgiu pagrįstai netaikė abejonės privilegijos principo (Įstatymo 83 str. 5 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikta bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendruomenių konfliktą yra reikšminga jo pasakojimo kontekstui, tačiau nepatvirtina konkretaus susidomėjimo juo dėl tėvo veiklos. Įvertinusi šią informaciją kartu su pareiškėjo paaiškinimais, jų neatitikimais ir nurodytomis individualiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustatytas pakankamas faktinis pagrindas pripažinti pagrįstą tikimybę, jog pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę prieš jį būtų imtasi persekiojimo veiksmų dėl tėvo veiklos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinių aplinkybių visumą, nenustatė pagrindo abejoti Departamento atlikto pareiškėjo prieglobsčio prašymo ir padėties jo kilmės valstybėje tyrimo išsamumu, nes pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka. Teisės aktai neįpareigoja Departamento rinkti ir vertinti informaciją visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais. Departamentas turi surinkti pakankamai išsamią informaciją būtent tais klausimais, kurie svarbūs konkretaus asmens prašymui. Atsakovas, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, ėmėsi priemonių išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertino jo paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko patikimą, pareiškėjo pasakojimo kontekste aktualią informaciją apie genčių konfliktą ir politinę situaciją kilmės šalyje, todėl atlikdamas pareiškėjo paskesnio prašymo vertinimą atsakovas nepažeidė teisės aktų nuostatų.

Pareiškėjo bendro pobūdžio teiginiai, kad „niekur (duomenys neskelbtini) nėra saugu“, ir apeliaciniame skunde pateikta informacija apie ginkluotus konfliktus nepagrindžia prielaidos, jog šiuo metu kilmės šalyje nenustatyti asmenys turi motyvą ir tikslą persekioti pareiškėją. Bendra saugumo padėtis savaime taip pat nelemia individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3322-789/2022; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1570-502/2023; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų faktinių aplinkybių visumą, neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iš pabėgėlio statuso suteikimo sąlygų – visiškai pagrįsta pareiškėjo baimė būti persekiojamam. Pareiškėjas nenurodė duomenų, leidžiančių spręsti, kad kilmės valstybėje jam realiai grėstų persekiojimas, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam Sprendimu pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, savaime nereiškia, jog dėl to bus suteikiama papildoma apsauga; žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; kt.).

Vertindama pareiškėjo argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teisėjų kolegija pažymi, kad šio pagrindo taikymas nesiejamas su būtinybe įrodyti individualų persekiojimą dėl pabėgėlio statuso suteikimui reikšmingų priežasčių. Būtina nustatyti, ar pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę kiltų rimta ir asmeninė grėsmė dėl beatodairiško smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šiuo tikslu vertintina ne tik bendra padėtis kilmės valstybėje, bet ir smurto geografinis paplitimas, faktinė pareiškėjo grįžimo vieta bei jo individualios aplinkybės (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Bundesrepublik Deutschland, C‑901/19, 40–45 punktus). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendime byloje Elgafaji, C‑465/07, pateiktus išaiškinimus, tokia grėsmė gali kilti tiek dėl itin aukšto beatodairiško smurto lygio, kai pakanka vien asmens buvimo atitinkamoje teritorijoje, tiek dėl mažesnio smurto lygio ir asmens individualių aplinkybių visumos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas papildomos apsaugos poreikį sieja su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendruomenių konfliktu. Nors pareiškėjo nurodyti duomenys apie ginkluotus susidūrimus, išpuolius prieš civilius, žuvusius asmenis ir saugumo pajėgų operacijas yra reikšmingi vertinant saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) regione, tačiau šie duomenys savaime neleidžia tokios pačios saugumo situacijos konstatuoti visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) išvyko apie 2018 m. ir iki išvykimo iš kilmės valstybės gyveno (duomenys neskelbtini), todėl vertinant jam kylančią grėsmę būtina atsižvelgti į padėtį šiame mieste, į kurį numatomas jo grįžimas.

Byloje pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) konfliktą ir su juo siejamus smurto epizodus kitose (duomenys neskelbtini) vietovėse nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vyktų ginkluoti susidūrimai ir dėl jų kiltų beatodairiško smurto grėsmė civiliams. Informacija apie išpuolius kitose vietovėse taip pat savaime nepatvirtina tokio smurto išplitimo į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nurodytas grasinimas (duomenys neskelbtini) ir teiginiai apie pažįstamų asmenų nužudymą vertinti sprendžiant dėl jo nurodomos tikslinio susidorojimo grėsmės. Šie teiginiai, įvertinti kartu su kilmės valstybės informacija, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo grįžimo vietoje jam kiltų grėsmė būtent dėl beatodairiško smurto ginkluoto konflikto metu.

Pareiškėjo nurodyta etninė priklausomybė, ją atskleidžiantys išvaizdos požymiai ir šeimos ryšiai yra reikšmingi vertinant jo individualią situaciją, tačiau savaime nepatvirtina Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto pagrindo, nes byloje nenustatyta beatodairiško smurto ginkluoto konflikto metu grėsmė jo grįžimo vietoje. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui papildoma apsauga šiuo pagrindu nesuteiktina.

Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti bei teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo paaiškinimus vertino kitaip, nei pageidauja pareiškėjas, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas (ABTĮ 56 str. 7 d.) ar padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, procesinis sprendimas priimamas ne jo naudai, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.