Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų akcinės bendrovės „Ignitis gamyba“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Elekrėnų energetikos remontas“ apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio

17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų akcinės bendrovės „Ignitis gamyba“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Elekrėnų energetikos remontas“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir (duomenys neskelbtini)) dėl sprendimo ir akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Sprendimu, be kita ko, nuspręsta: pripažinti, kad 2023 m. (duomenys neskelbtini) įvykio darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė Darbuotojas (toliau – ir Nelaimingas atsitikimas), papildomas tyrimas (toliau – ir Papildomas tyrimas) atliktas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu

Nr. 1118 (toliau – ir Nuostatai) reikalavimais; laikyti VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus (toliau – DSS) vyriausiojo darbo inspektoriaus (toliau – VDI DSS Inspektorius) 2024 m. sausio 22 d. surašytą papildomo tyrimo aktą (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas), 2023 m. birželio 26 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1 ((duomenys neskelbtini), forma N–1) (toliau – ir Aktas) bei pirminio ir papildomo tyrimų metu surinktą medžiagą neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi; baigti administracinę procedūrą.

Aktą surašęs VDI Kauno skyriaus inspektorius (toliau – VDI Kauno skyriaus inspektorius) nurodė, kad: 2023 m. (duomenys neskelbtini), 8.13 val. KHAE įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu, valdydamas tiltinį kraną, susižalojo Bendrovės Darbuotojas – šaltkalvis. Darbuotojas, valdydamas tiltinį kraną, prarado pusiausvyrą ir pro aptvaro centrinę dalį (tarp grandinės ir generatoriaus skydo) įkrito į generatoriaus apatinės aikštelės technologinę angą iš 4,98 m aukščio. Darbuotojui buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba, jis buvo pristatytas į ligoninę. Darbuotojo pakenkimas sveikatai priskirtinas prie sunkių. Akte buvo nurodytos tokios Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: Netinkamų kolektyvinių saugos priemonių naudojimas. Vykdant remonto darbus, demontavus generatoriaus kryžmės skydus (išorinis žiedas), pavojingos zonos nebuvo tinkamai aptvertos apsauginiais atitvarais, t. y. naudotos netinkamos kolektyvinės apsaugos priemonės, neatitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos aktų reikalavimų; saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Akte nurodyta, kad Bendrovės įgaliotas asmuo neorganizavo darbo taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba, ir neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, t. y. neįvertino kritimo iš aukščio / į gylį rizikos vykdant remonto darbus. Taip pat nurodyta, kad darbdavys neužtikrino tinkamo ir saugaus darbų organizavimo, nekontroliavo darbuotojų.

Bendrovė, nesutikdama su Aktu, kreipėsi į Inspektorių, kuris 2023 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu įpareigojo Aktą priėmusį VDI Kauno skyriaus inspektorių atlikti papildomą įvykio darbe tyrimą. Atlikęs papildomą tyrimą, VDI Kauno skyriaus inspektorius surašė 2023 m. gruodžio 5 d. papildomo tyrimo aktą (toliau – ir 2023 m. gruodžio 5 d. Papildomo tyrimo aktas). 2023 m. gruodžio 15 d. elektroniniu paštu VDI Kauno skyriaus inspektoriui buvo išsiųstas Bendrovės motyvuotas atsisakymas pasirašyti 2023 m. gruodžio 5 d. Papildomo tyrimo aktą, prašant papildyti minėtą aktą bei įvertinti Bendrovės nurodomas aktualias aplinkybes, susijusias su Bendrovės rangovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Elektrėnų energetikos remontas“ (toliau – ir Rangovas, EER) atsakomybės klausimais bei Papildomo tyrimo išsamumu. Tačiau VDI Kauno skyriaus inspektorius 2023 m. gruodžio 20 d. raštu nepagrįstai konstatavo, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo jo nepasirašė per 3 darbo dienas ir laikė, kad 2023 m. gruodžio 5 d. Papildomo tyrimo aktas įsigaliojo 2023 m. gruodžio 15 d. VDI DSS skyrius 2024 m. sausio 5 d. raštu kreipėsi į VDI Kauno skyriaus inspektorių. VDI Kauno skyriaus inspektorius 2024 m. sausio 10 d. raštu informavo VDI DSS, kad, jo vertinimu, darbdavio nurodytos aplinkybės nereikšmingos, ir nesudaro pagrindo keisti ar pildyti jo paties surašytą 2023 m. gruodžio 5 d. Papildomo tyrimo aktą dėl jo paties surašyto Bendrovės apskųsto Akto.

VDI DSS vertinimu, argumentai, dėl kurių Bendrovei atstovaujantis asmuo atsisakė pasirašyti 2023 m. gruodžio 5 d. Papildomo tyrimo aktą, buvo reikšmingi. Galiausiai atlikus Papildomą tyrimą, jį užbaigė ir Papildomo tyrimo aktą surašė VDI DSS Inspektorius, kuris iš dalies pakeitė ir papildė VDI Kauno skyriaus inspektoriaus pirminį Aktą bei 2023 m. gruodžio 5 d. Papildomo tyrimo aktą. Papildomo tyrimo aktu VDI DSS Inspektorius nutarė papildyti pirminio Akto 4 punktą (Nelaimingo atsitikimo aplinkybės) ir pakeisti pirminio Akto 10 punktą (Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys).

Nei Akte, nei Papildomo tyrimo akte nebuvo nustatytos ir tinkamai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, turėjusios įtakos įvykio kilimui ir (ar) jį lėmusios. Nebuvo nustatyta, koks buvo Rangovo netinkamo veikimo / neveikimo būtinasis priežastinis ryšys su įvykio kilimu, neanalizuotas Rangovo neleistinas veikimas, savavališkai išplečiant darbų zoną ir tokiu būdu pakeičiant jų atlikimo riziką, kurios – nežinodamas apie tokį Rangovo netinkamą veikimą – Bendrovė negalėjo tinkamai įvertinti bei užkardyti; taip pat nenustatytos ir kitos svarbios aplinkybės.

Bendrovė neginčija, kad VDI DSS ne kartą nustatė ir taisė VDI Kauno skyriaus inspektoriaus netinkamo veikimo pasekmes, tačiau – galbūt dėl VDI Kauno skyriaus inspektoriaus atlikto Papildomo tyrimo trūkumų, VDI DSS Inspektoriui baigiamajame etape disponuojant tik duomenimis, kuriuos surinko VDI Kauno skyriaus inspektorius, ir kurie nevisapusiški, neišsamūs bei selektyvūs, būtent tai galėjo lemti trūkumų turintį Papildomą tyrimą bei iš dalies nepagrįsto Papildomo tyrimo akto ir, atitinkamai, Sprendimo priėmimą. Tyrime prioritetas buvo suteiktas Rangovo darbuotojų nurodytoms aplinkybėms, Akte nevertintas Rangovo neveikimas ir su Bendrove nederinti veiksmai, buvo vengta griežčiau pasisakyti dėl Rangovo atsakomybės.

Sprendimas bei ginčijama Papildomo tyrimo aktas (jo dalis) yra nemotyvuoti, nėra galimybės suprasti, kodėl ir kokiu pagrindu buvo priimtas Sprendimas. Sprendime tik lakoniškai ir deklaratyviai nurodyta k, kad Sprendimo priėmimo pagrindas yra VDI DSS specialistų 2024 m. sausio 23 d. išvados Nr. EVD-10 (toliau – Išvados). Tačiau Išvados surašytos tinkamai neįsigilinus į situaciją, formaliai. Tiek pirminis tyrimas, tiek Papildomas tyrimas, kurio didžiąją dalį atliko tas pats pirminį tyrimą atlikęs VDI Kauno skyriaus inspektorius, nebuvo atlikti tinkamai, laikantis šiai administracinei procedūrai keliamų reikalavimų.

Papildomo tyrimo aktas neatitinka Nuostatų reikalavimų. Atliekant tyrimą neįvertinta aplinkybė, kad Rangovui Bendrovė nedavė nurodymo atlikti generatoriaus išorinio kontūro skydų nukėlimo darbus. Papildomo tyrimo akte neįvertinta aplinkybė, kad Rangovo atlikti darbai, dėl kurių įvyko Nelaimingas atsitikimas, viršijo Bendrovės nurodymais nustatytų darbų ribas, t. y. liko neįvertintos aplinkybės, kad Rangovas tam tikrus darbus atliko savavališkai, be Bendrovės žinios, pasitelkiant Darbuotoją. Būtent Rangovas nepasirinko tinkamų kolektyvinės apsaugos priemonių, padarė kitus pažeidimus, tokiu būdu, be kita ko, sukurdamas pavojingą situaciją ne tik savo, bet ir paties neleistinai pasitelktam Bendrovės darbuotojui. Bendrovė, išduodama nurodymus, darbo vietos rizikas vertino ir kolektyvinės apsaugos priemones pagrįstai pritaikė būtent nurodymuose numatytiems darbams, o ne kitiems darbams. Nedavusi nurodymo dėl konkrečių darbų atlikimo, Bendrovė neturėjo ir negalėjo užtikrinti kolektyvinės apsaugos priemonių, būtinų saugiam šių darbų atlikimui, naudojimo. Taip pat atliekant tyrimą buvo apklausti ir vertinta tik dalies Bendrovės darbuotojų nurodytos aplinkybės, nevertinant už atitinkamą sritį ar veiklos dalį atsakingų asmenų paaiškinimų.

Papildomo tyrimo akte nurodyta, kad darbo vieta buvo paruošta pagal Bendrovės nurodymą, o 2023 m. (duomenys neskelbtini) darbo vietą ruošė Rangovo darbuotojai, su Bendrovės išduotomis priemonėmis – atitvarais, kurie buvo mašinų salėje sandėlyje. Šios aplinkybės buvo nustatytos nepagrįstai, nevertinant ir neatsižvelgiant į galbūt Rangovo darbuotojo siekį atsakomybę perkelti Bendrovei, taip pat Rangovo be Bendrovės žinios atliktus veiksmus. Tą patvirtina Bendrovės akcentuotos aplinkybės bei Bendrovės nurodymo turinys. Papildomo tyrimo aktas stokoja ginčui aktualių aplinkybių vertinimo (be kita ko, neįvertinta, kokie konkretūs darbai buvo atliekami, kuo grindžiamas teiginys, kad darbo vieta buvo ruošiama su Bendrovės išduotomis priemonėmis, ar Bendrovė apskritai žinojo, kokias priemones parėmė iš sandėlio Rangovo darbuotojo, pagal kokį nurodymą veikė darbuotojai ir ar galėjo teisėtai veikti Rangovas, taip pat nepašalinti paaiškinimus davusių asmenų teiginių ir surinktų duomenų prieštaringumai ir kt.).

Papildomo tyrimo akto 10 punkte buvo nepagrįstai konstatuoti Bendrovės pažeidimai. Nagrinėjamu atveju du darbdaviai (Bendrovė ir Rangovas), organizuodami darbus toje pačioje vietoje, koordinavo savo veiksmus ir aiškiai tarpusavio susitarimuose bei lokaliuose teisės aktuose apibrėžė darbų organizavimo būdus bei už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimą atsakingus asmenis šių darbų vykdymo metu. Rangovas veikė savavališkai, o ne pagal Bendrovės nurodymą, atitinkamai Bendrovė neturėjo nei pareigos, nei galimybės kontroliuoti šių, ne pagal jos nurodymą, jo tinkamai neinformavus, Rangovo savavališkai atliekamų darbų.

Atsakovas netyrė, nevertino ir ignoravo Darbuotojo sveikatos būklės ir galimos to įtakos Nelaimingam atsitikimui. Bendrovė apie šias aplinkybes iš viso nebuvo informuota, dėl to objektyviai negalėjo dėti pastangų, tam, kad jos būtų tinkamai ištirtos, patvirtinant ar paneigiant aptartų aplinkybių ryšį su Nelaimingu atsitikimu darbe ir kilusiais sunkiais padariniais.

Papildomo tyrimo akte konkrečiai ir aiškiai nebuvo išdėstytos visos nelaimingą atsitikimą nulėmusios priežastys, nebuvo tiriamos itin svarbios aplinkybės, susijusios su Rangovo atsakomybe už neleistiną veikimą ir to nulemtą pasirinktų kolektyvinių apsaugos priemonių nepakankamumą, ir su visu tuo susijusių pareigų, liko neįvertinta ir neargumentuota, kokiais pagrindais buvo nustatyti Bendrovės atlikti pažeidimai, kai dėl objektyvių priežasčių Bendrovė negalėjo vykdyti užsakovo pareigų.

Administracinė procedūra buvo vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, visapusiškai ir išsamiai įvertinant pareiškėjo motyvus ir argumentus, pasitelkiant VDI vidinės kontrolės procedūras, laikantis įvykių darbe tyrimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentai atmestini.

Tyrimo metu nustatyta, kad dviejų darbdavių (Bendrovės ir Rangovo) pasirinktos darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančios priemonės, kad darbuotojų dirbtų saugiai, nebuvo efektyvios. Tai ir akcentuojama nurodant nelaimingo atsitikimo darbe priežastį – Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, kuris pasireiškė tuo, kad Rangovas neužtikrino, o užsakovas nekontroliavo, kad darbai būtų vykdomi saugiai. Abu darbdaviai turi pergalvoti iki šiol taikytas prevencines priemones darbams ir jas pakoreguoti, kad ateityje būtų išvengta panašių nelaimingų atsitikimų darbe. Pareiškėjo teiginiai, kad įvykio darbe tyrimo metu „prioritetas buvo teikiamas Rangovo darbuotojų nurodomoms aplinkybėms“ ar „apskritai nevertinant ir nieko nepasisakant dėl Rangovo netinkamo veikimo“ neturi faktinio pagrindo, nes tyrimo metu gauti abiejų darbdavių darbuotojų, kurie tapo nelaimingo atsitikimo darbe liudininkais, paaiškinimai, taip pat abiejų darbdavių įgaliotų asmenų atsakingų už darbų organizavimą, vykdymą ir priežiūrą, paaiškinimai. Abu subjektai savo veiksmais / neveikimu prisidėjo prie nesaugių darbo sąlygų.

Pareiškėjas akcentuoja, kad VDI tyrimų metu nebuvo įvertinta, kad Rangovas darbus vykdė pažeisdamas dviejų darbdavių tarpusavio darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose vietiniuose (lokaliniuose) teisės aktuose, t. y. nurodymuose ir Darbuotojų saugos ir sveikatos tarpusavio atsakomybės ribų aktuose nustatytą darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo tvarką. Šie teiginiai neturi faktinio pagrindo. Generatoriaus išorinio žiedo skydų demontavimo darbus vieną dieną prieš nelaimingą atsitikimą darbe vykdė Rangovo darbuotojai. Demontavimo darbų vykdyme dalyvavo ir Darbuotojas. Įvertinus liudytojų paaiškinimus nėra pagrindo teigti, kad Bendrovės įgalioti atsakingi asmenys nežinojo, jog Rangovas atlieka generatoriaus išorinio žiedo skydų demontavimo darbus. Pačios Bendrovės įgaliotas asmuo, kuris buvo darbų vadovas, išrašė nurodymą, instruktavo darbuotojus vykdžiusius darbus (taip pat ir Darbuotoją) ir savo 2023 m. (duomenys neskelbtini) paaiškinime apie „skydų ardymą“ rašė kaip apie savaimę suprantamą dalyką. Be to, skydai buvo demontuojami tiltinio krano pagalba, kurį valdė Darbuotojas.

Darbuotojas valdė tiltinį kraną kai buvo demontuojami skydai 2023 m. (duomenys neskelbtini), taip pat kai įvyko nelaimingas atsitikimas ir tai nebuvo momentiniai (trumpą laiko tarpą vykdomi) darbai. Bendrovės atsakingi asmenys negalėjo to nematyti ir nežinoti. Užsakovo darbuotojo pasitelkimas yra numatytas darbų sutartyje. 2023 m. (duomenys neskelbtini) užsakovo įgalioto asmens išrašytame nurodyme įrašyta kranisto (Darbuotojo) pavardė. Bendrovės įgaliotas asmuo taip pat teigė, kad nurodydamas buvo duotas tam tikriems asmenims, tarp jų ir Darbuotojui, pravestas instruktažas. Iš įvykio darbe tyrimo metu nustatytų faktų akivaizdu, kad Bendrovė žinojo ir nurodė Darbuotojui dirbti pas Rangovą.

Rangovo atstovai teigė, kad darbo vieta buvo ruošiama su Bendrovės išduotomis priemonėmis – atitvarais, kurie buvo mašinų salės sandėlyje. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad Rangovas savavališkai, nežinant ir nematant užsakovui, sumontavo apsauginius atitvarus.

Darbuotojo darbdavys buvo Bendrovė, kuri ir privalėjo sudaryti jam saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Pareiškėjo keliami klausimai, kad Rangovas viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir savo neteisėtais veiksmais pažeidė užsakovo interesus, yra dviejų ūkio subjektų ginčo objektas, kuris nėra įvykio darbe, kurį vykdo VDI, tyrimo objektas. Net ir nustačius, kad Rangovas, atlikdamas generatoriaus išorinio žiedo skydų demontavimo darbus, viršijo jam užsakovo suteiktus įgaliojimus, ko įvykio darbe tyrimo metu nustatyta nebuvo, įvykio darbe tyrimo tikslų įgyvendinimo prasme nepakeistų. Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys išliktų tos pačios. Akte ir Papildomo tyrimo akte nuosekliai ir išsamiai išnagrinėtos Nelaimingo atsitikimo darbe sąlygos, kurios lėmė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo analizuotas Rangovo veikimas.

Nepaisant skirtingų nuomonių tarp užsakovo ir Rangovo atstovų, buvo vadovaujamasi asmens, atsakingo už nurodymų išdavimą, pateikta informacija. Tyrimo metu svarbiausia buvo išsiaiškinti ne pagal kurį nurodymą buvo dirbama, kai įvyko Nelaimingas atsitikimas, bet kodėl buvo dirbama nesaugiai, kodėl dviejų darbdavių, vykdančių darbus toje pačioje darbo vietoje, darbų organizavimo tvarka, taip pat ir nurodymų išdavimo tvarka nesuveikė, buvo dirbama nesaugiai. VDI inspektoriai pagrįstai nurodė, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas.

Nėra pagrindo teigti, kad VDI, nurodydama pažeistus teisės aktus, neatsižvelgė į pareiškėjo motyvus ir argumentus. Siekiant, kad Papildomo tyrimo akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, kurios gali sukelti suinteresuotiems asmenims teisines pasekmes, būtų kiek įmanoma tiksliau įvardintos, VDI įsakymu Nr. EV-13 buvo skirtas papildomas tyrimas, kurį atliko kitas VDI inspektorius. Nurodant pažeistus vietinių (lokalinių) teisės aktų reikalavimus, buvo įtraukti visi pareiškėjo nurodyti punktai, išskyrus 2022 m. balandžio 1 d. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarpusavio atsakomybės ribų akto skyriaus „Rangovo pareigos ir atsakomybė“ 7 punktą, kuris nėra aktualus.

Pareiškėjas, išvardindamas tam tikras teisės aktų nuostatas, nenurodė, kuo pasireiškė jų pažeidimas, ką inspektoriai darė „ne taip“, ko reikalauja pareiškėjo nurodyti teisės aktai. Tyrimo metu VDI inspektoriai visus pareiškėjo nurodomų teisės aktų nuostatas įgyvendino tinkamai.

Pareiškėjo nuomonė, kad Nelaimingą atsitikimą lėmė Rangovo savavališkai vykdomi darbai, apie kuriuos Bendrovė nežinojo, vertintina kaip pareiškėjo siekis kaip įmanoma „supainioti“ įvykio aplinkybes ir tokiu būdu savo atsakomybę, užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų saugiai, permesti kitam darbdaviui.

2022 m. kovo 24 d. tarp Bendrovės bei Rangovo buvo pasirašyta sutartis Nr. 1060/3/22/0067 (toliau – Sutartis), kuria EER, kaip rangovas, įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais Bendrovės valdomoje Kruonio hidroelektrinėje atlikti Hidroelektrinių mechaninius darbus, apimančius planinius ir neplaninius darbus, o Bendrovė įsipareigojo priimti pareiškėjo atliktus darbus ir už juos sumokėti.

Bendrovės nurodyme numatytiems darbams (generatoriaus guolių remontui) atlikti buvo būtina atlikti kryžmės įveržimo patikrinimą, o tam – demontuoti (nuimti) generatoriaus perdengimo išorinio žiedo skydus. 2023 m. (duomenys neskelbtini), vykdant Bendrovės išduotą nurodymą, buvo demontuotas generatoriaus perdengimo išorinis skydas. Generatoriaus perdengimo išorinio žiedo skydai yra sunkūs, jie pakeliami kėlimo kranu. Remiantis Sutarties Priedo Nr. 3 5.12.7.3 papunkčiu, darbdavys įsipareigojo Sutartyje nurodytų darbų vykdymui suteikti galimybę Rangovui naudotis Rangovo turimais tiltiniais kėlimo kranais, jeigu darbus vykdys darbdavio tiltinių kranų operatorius. Todėl skydų nukėlimą Rangovas vykdė ne pats, bet paprašė Bendrovės šiam darbui suteikti kėlimo krano operatorių. Bendrovė generatoriaus išorinio žiedo skydų nukėlimą kėlimo kranu, kaip krano operatoriui, pavedė atlikti būtent vėliau nukentėjusiajam Darbuotojui. Todėl tiek Bendrovei, tiek ir pačiam Darbuotojui buvo žinoma apie skydų nuėmimo faktinę aplinkybę.

2023 m. (duomenys neskelbtini) atidengus skydus, Rangovas, panaudodamas Bendrovės mašinų sandėlyje saugomas, Darbdaviui nuosavybės teise priklausančias ir darbdavio suteiktas kolektyvines saugos priemones, aptvėrė ir paženklino pagal nurodymą vykdomų darbų zoną. Visos panaudotos priemonės pagamintos specialiai Bendrovei anksčiau, nei sudaryta Sutartis, yra skirtos būtent demontuoto perdengimo ertmėms atitverti ir net yra montuojamos būtent į atidengtų skydų varžtų angas (t. y. jas apskritai įmanoma sumontuoti tik nenuėmus perdengimo skydus). Todėl būtent šias priemones ir skyrė (išdavė) darbdaviui, o pastarasis – jas panaudojo specifinei paskirčiai. Tą pačią 2023 m. (duomenys neskelbtini), Bendrovei žinant, kad Rangovas vykdo darbus pagal Bendrovės nurodymą, šią aplinkybę žinodamas ir asmeniškai, Bendrovės darbų vadovas išdavė naują nurodymą, pagal kurį buvo numatyta atlikti HA-2 rotoriaus prasukimo darbus krano pagalba. Už darbų vietos paruošimą buvo atsakingas Bendrovės darbuotojas. Bendrovės kėlimo kranų vadovas 2023 m. (duomenys neskelbtini) ryte dalyvavo nuotoliniame susirinkime, taigi darbų vietoje nebuvo. Pagal Bendrovės nurodymą darbų vieta nebuvo įrengta taip, kad saugaus darbo sąlygos derėtų su pagal ankstesnį nurodymą pradėtų, nebaigtų ir net tą pačią dieną leistų vykdyti darbų vieta, o darbdavio darbų vadovas ir Bendrovė neužtikrino Darbuotojo saugių darbo. Dėl to 2023 m. (duomenys neskelbtini) 8 val. 13 min. įvyko Nelaimingas atsitikimas.

VDI DSS Papildomo tyrimo aktu pažeidė Nuostatų 52.3 punktą, kadangi papildomai įvykį tyręs bei Papildomo tyrimo aktą priėmęs VDI DSS inspektorius neinformavo Rangovo, kaip kvalifikuojamo antrojo darbdavio, nei apie priimtą Papildomo tyrimo aktą, nei apie Nelaimingo atsitikimo aktą. Be to, pats Nelaimingas atsitikimas ištirtas neišsamiai ir netinkamai, dėl to nebuvo nustatytos tikrosios Nelaimingo atsitikimo aplinkybės ir priežastys.

Rangovas, siekdamas apginti savo ir teises bei interesus, pasinaudojo privaloma išankstine ginčų dėl nelaimingų atsitikimų darbe nagrinėjimo tvarka, 2024 m. gegužės

Inspektorius paneigė savo, kaip ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos, vykdytinų pareigų privalomumą. Formaliai pasinaudodamas Regionų administracinio teismo nagrinėjamos administracinės bylos procesu, net neištyręs 2024 m. gegužės 15 d. skunde išdėstytų atsakovo VDI padalinių, priėmusių Papildomą tyrimo aktą, veiksmų neteisėtumo, pažeidė gero administravimo principą, teisę savalaikiai ginti savo pažeistas teises bei pagal inkriminuotus teisės aktų pažeidimus nustatyti nagrinėtino ginčo ribas. Regionų administracinio teismo nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI2-7201-764/2024 ribos yra suformuotos išskirtinai pagal Bendrovės skundo motyvus bei reikalavimus. Todėl Rangovas, kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, administracinėje byloje Nr. eI2-7201-764/2024 turi galimybę pasisakyti (ir, atitinkamai, teismas gali spręsti) tik dėl toje byloje pateikto skundo (patikslinto skundo) motyvų bei reikalavimų, tačiau neturi galimybės ir teisinio pagrindo ginti savo pažeistų teisių dėl VDI padalinių įvykdytų procesinių pažeidimų. Inspektorius turėjo pareigą ištirti 2024 m gegužės 15 d. skunde nurodytus VDI padalinių įvykdytus esminius procesinius pažeidimus bei neišsamiai atliktą papildomą tyrimą dėl Nelaimingo atsitikimo, ypač įvertinant tai, kad Rangovo skunde nurodyti Papildomo tyrimo akto trūkumai (pažeidimai) savo turiniu nėra tapatūs tiems, dėl kurių nagrinėjama Bendrovės inicijuota administracinė byla.

Inspektorius iš esmės paliko (pateisino ir nepašalino) Papildomo tyrimo akte padarytus grubius pažeidimus. Nukreipimas „pasisakyti“ administracinėje byloje pagal kito subjekto skundą dėl jo inicijuotoje administracinėje procedūroje priimto administracinio sprendimo nepašalina ir neištaiso. Tai, kad dėl Papildomo tyrimo akto jau yra pradėta kita byla, EER nėra aktualu. Inspektoriaus tariamas negalėjimas nagrinėti pareiškėjo skundo iš esmės yra grindžiamas neteisėtu pačios VDI veikimu ir pažeidžia principą ex iniuria ius non oritur (lot. iš neteisės teisė neatsiranda).

Papildomo tyrimo aktas neatitinka VAĮ ir Nuostatų reikalavimų. VDI DSS, atlikęs Nelaimingo atsitikimo papildomą tyrimą ir priėmęs Papildomo tyrimo aktą, jame, be kita ko, naujai konstatavo EER, kaip Darbuotojo antrojo darbdavio, pareigų pažeidimus. Tokios išvados sukelia EER tiesiogines teisines pasekmes. Tačiau Rangovas nebuvo pakviestas dalyvauti atliekant papildomą Nelaimingo atsitikimo tyrimą, jam nebuvo pateiktas Papildomo tyrimo aktas, EER nebuvo suteikta galimybė pateikti dėl jo pastabas ar savalaikį skundą. VDI DSS neužtikrino EER teisės žinoti apie jam kvalifikuojamus pažeidimus bei taip apribojo EER teisę savalaikiai skųsti Papildomo tyrimo aktą. Vien dėl šių pažeidimų Inspektorius privalėjo tenkinti EER 2024 m. gegužės 15 d. skundą, panaikinti Papildomo tyrimo aktą kaip neteisėtą bei, siekiant užtikrinti EER pažeistas teises, paskirti atlikti papildomą tyrimą, atsižvelgiant į EER pastabas.

Papildomo tyrimo akte liko neatskleista ir nepaaiškinta, kokios konkrečios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo žinomos priimant 2023 m. birželio 26 d. Nelaimingo atsitikimo aktą, lėmė Papildomo tyrimo akte padarytas išvadas dėl Rangovo pareigų netinkamo atlikimo (t. y. naujai nustatytą Rangovo atsakomybę dėl įvykusio Nelaimingo atsitikimo). VDI DSS pozicija pakeitė remiantis iš esmės tik 2023 m. liepos 28 d. Bendrovės pateiktu skundu dėl Nelaimingo atsitikimo akto bei jame išdėstyta Bendrovės gynybine pozicija, kuria siekiama atsakomybę dėl įvykusio Nelaimingo atsitikimo perkelti Rangovui. VDI DSS pažeidė pareigą detaliai ištirti, pagal kurį iš Bendrov4s nurodymų buvo dirbta Nelaimingo atsitikimo metu bei kaip konkrečiai Rangovas pažeidė tarpusavio atsakomybės ribų aktuose įtvirtintus įsipareigojimus ir neapsaugojo Darbuotojo nuo Nelaimingo atsitikimo.

VDI, prieštaraudama savo pozicijai dėl atsakomybės ribų nustatymo svarbos, priėjo išvados, kad Rangovas tinkamai pasirūpino savo darbuotojų sauga ir sveikata. VDI DSS formaliai konstatavo visus Rangovo teisės aktų pažeidimus. VDI nesusiejo teisės aktų pažeidimų su konkrečiais teisei priešingais Rangovo veiksmais. VDI DSS formaliai individualizavo tik tarpusavio atsakomybės aktų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad VDI DSS ir VDI paneigė darbų bei atsakomybių pasiskirstymo įvertinimo svarbą, vidinių teisės aktų pažeidimai Rangovo atžvilgiu negalėjo būti nustatyti.

Nelaimingo atsitikimo akte nurodytos Nelaimingo atsitikimo aplinkybės bei priežastys turėjo būti vertinamos itin kritiškai dėl Nelaimingo atsitikimo tyrimo (tiek pirminio, tiek papildomo) metu surinktų įrodymų neatitikimo Nelaimingo atsitikimo akto (apimant ir Papildomo tyrimo aktą) motyvams. Tyrimo medžiagoje esantys duomenys sudarė pagrindą vertinti, kad kai kurios esminės su įvykio priežastimis susijusios aplinkybės apskritai buvo neištirtos arba ištirtos neišsamiai. Tyrimą atlikę subjektai neatsižvelgė į Darbuotojo sveikatos būklę, kuri, pagrįstai tikėtina, buvo reikšminga Nelaimingo atsitikimo priežastimi. Siekiant nuosekliai ir išsamiai nustatyti Nelaimingo atsitikimo priežastinį ryšį su darbu, turėjo būti (bet nebuvo) ištirta, ar Nelaimingas atsitikimas nebuvo sąlygotas paties Darbuotojo sveikatos būklės ar apskritai neteisėto jo buvimo darbo vietoje, neturint teisės dirbti atitinkamą darbą. Taip pat ar Darbuotojas įvykdė pareigą pranešti apie darbui reikšmingus sveikatos sutrikimus, ar Darbdavys, kuriam turėjo būti žinoma apie pasikartojančius Darbuotojo sveikatos pablogėjimus bei Darbuotojo gydymą stacionare, įvykdė pareigą nusiųsti Darbuotoją pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas darbuotojų sveikatos patikrinimo grafike.

Nebuvo išsamiai ištirtas Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių (be kita ko, šalmo) naudojimas ir šių aplinkybių ryšys su įvykiu bei įvykio pasekmėmis.

Neišsamiai ištirtos aplinkybės, susijusios su kolektyvinių apsaugos priemonių (be kita ko, apsauginių tvorelių) atitiktimi saugos ir sveikatos reikalavimams. Nelaimingas atsitikimas nėra susijęs su Rangovo veiksmais įrengiant darbo vietą darbams pagal Bendrovės nurodymą ir šios darbo vietos įrengimui panaudotomis apsaugos priemonėmis. Priešingai – darbdavys turėjo įsitikinti pagal nurodymą atliktinų darbų suderinamumu su anksčiau pradėtais bei nebaigtais darbais, atitinkamai pasirūpinti saugiu darbo vietos įrengimu bei užtikrinti saugų savo Darbuotojo darbą joje.

Liko neištirtos aplinkybės ir priežastinis ryšys tarp Nelaimingo atsitikimo ir kėlimo kranų darbo vadovo nebuvimo krano darbo vietoje. Nurodymą išdavęs ir save krano darbo vadovu paskyręs Bendrovės darbuotojas privalėjo ne tik nuvykti apžiūrėti darbų atlikimo vietos bei įsitikinti jos saugumu, tačiau ir nuolat asmeniškai būti darbų atlikimo vietoje, kontroliuoti Darbuotojo atliekamus darbus, bei, instruktuoti Darbuotoją, kaip saugiai atlikti darbus. Tačiau kranų darbo vadovas Nelaimingo atsitikimo metu krano darbo vietoje nebuvo.

Argumentai, kad Inspektoriaus negalėjimas nagrinėti skundo iš esmės yra grindžiamas neteisėtu pačios VDI veikimu ir pažeidžia principą ex iniuria ius non oritur neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Įpareigojimų pateikti motyvus ar argumentus, kodėl papildomo tyrimo išdavoje buvo formuluojamos kitos / kitokios priežastys papildomą tyrimą atliekančiam inspektoriui teisės aktai nenumato. Išvadose šiuo aspektu yra išsamiai pasisakyta. Įvykio darbe, kurio metu sunkiai pakenkta Darbuotojo sveikata, aplinkybės yra išsamiai ir detaliai aprašytos pirminio ir papildomo tyrimo dokumentuose, o pateiktos priežastys yra logiška faktinių aplinkybių įvertinimo išvada, todėl priešingi skundo argumentai yra nepagrįsti.

Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad įvykio metu buvo sutrikusi Darbuotojo sveikata. Nėra pagrindo vertinti situacijos kitaip, nei buvo vertinta tyrimų metu.

Ginčo atveju Darbuotojas krito iš beveik 5 metrų aukščio, todėl šalmas numatytos apsauginės funkcijos, darbuotojo kūno kritimo metu susidarius ženkliam kinetinės energijos kiekiui, atlikti negalėjo. Apsauginių šalmų gamintojai, darbuotojams, dėvintiems šalmus, privalomo pasmakrės dirželio naudojimo nenumato, todėl nėra pagrindo vertinti, kad Darbuotojas pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Teisės aktai nustato, kad kėlimo krano darbo vadovą tvarkomuoju dokumentu paskiria asmuo, atsakingas už darbų vykdymą objekte, kur atliekami darbai naudojant kėlimo kraną. Įvykio darbe tyrimų metu nustatyta, kad darbams vadovavo ERR darbų vadovas – šis asmuo turėjo užtikrinti, kad darbai su kranu nebūtų pradėti vykdyti, kol darbo vietoje nėra krano darbo vadovo. Būtent todėl ir Papildomo tyrimo akte nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi buvo įvardinta: „Darbus atliekant dviem darbdaviams toje pačioje darbo vietoje, darbai nebuvo organizuoti taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba ir neužtikrinta saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų“.

II.

Bendrovės ir EER buvo pasirašyti du Darbuotojų saugos ir sveikatos tarpusavio atsakomybės ribų aktai: 2022 m. balandžio 1 d. ir 2023 m. kovo 3 d. Šiuose dokumentuose buvo nustatyta darbų vykdymo tvarka, Bendrovės ir Rangovo pareigos ir atsakomybė bei saugaus darbo užtikrinimo priemonės. Pagal remonto darbų planą agregato remonto darbai buvo pradėti 2023 m. (duomenys neskelbtini) ir turėjo būti pabaigti 2023 m. (duomenys neskelbtini). Bendrovės darbų vadovas elektrotechnikos ir įrenginių priežiūros meistras raštu paaiškino, kad 2023 m. (duomenys neskelbtini) išrašė nurodymą dėl darbų elektros įrenginiuose HA-2 rotoriaus prasukimui krano pagalba. Apie 8 val. buvo pravestas Bendrovės ir Rangovo darbuotojų instruktavimas apie darbų eigą ir darbų saugos reikalavimus pagal nurodyme numatytas priemones. Po instruktavimo darbuotojai nuėjo prie HA-2 aptarti vykdomus darbus. Apie 9 val. nurodyme (kasdienis leidimas dirbti) buvo įforminta darbų pabaiga (pridarytas). ERR šaltkalvis raštu paaiškino, kad apie 10 val. demontavo HA-2 papildomus skydus ir montavo aptvarus (ant aptvarų kabino grandines su stop juostomis (per visą perimetrą aptvarų viršutinės ir dalinai vidurinės dalies)) paimtus iš Bendrovės. Rangovas toliau tęsė HA-2 agregato remonto darbus. 2023 m. (duomenys neskelbtini) HA-2 darbai buvo tęsiami. 7 val. 50 min. Rangovo darbų vykdytojas atnaujino darbų nurodymą, t. y. kasdienį leidimą dirbti (leidimas dirbti paruoštoje ir patikrintoje darbo vietoje, nuo 7 val. 50 min. iki 9 val. 15 min.) rotoriaus prasukimui. Apie 8 val. HA-2 darbo aikštelėje susirinko Darbuotojas, elektrošaltkalviai, bei Rangovo šaltkalviai, kurie užkabino plieno lino stropą ant tiltinio elektrinio krano kablio ir aptarinėjo darbo eigą, vėliau nuėjo prie rotoriaus polių. Bendrovės Darbuotojas krano nuotoliniu valdymo pulteliu reguliavo krano padėtį. Apie 8 val. 13 min. valdydamas tiltinį kraną Darbuotojas prarado pusiausvyrą ir pro aptvaro centrinę dalį įkrito į generatoriaus apatines aikštelės technologinę angą iš 4.98 m. aukščio ir patyrė sunkią traumą.

Įvykį darbe ištyrė ir 2023 m. birželio 26 d. Aktą surašė VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, kuris aprašė įvykio darbe aplinkybes ir įvardijo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis.

VDI 2023 m. rugpjūčio 1 d. gavo Bendrovės 2023 m. liepos 28 d. skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Aktą ir atlikti papildomą įvykio darbe tyrimą.

2023 m. rugpjūčio 23 d. Inspektoriaus pavaduotojas, atliekantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas, įsakymu Nr. EV-132 (toliau – VDI įsakymas Nr. EV-132) įpareigojo Inspektorių atlikti papildomą įvykio darbe tyrimą.

Inspektorius pakartotinai išanalizavo įvykio darbe pirminio tyrimo metu sukaupta medžiagą, išnagrinėjo papildomo tyrimo metu gautą informaciją ir surašė papildomo tyrimo aktą, kurį nustatyta tvarka 2023 m. gruodžio 12 d. susipažinimui ir pasirašymui pateikė nelaimingo atsitikimo darbe metu nukentėjusio Darbuotojo darbdaviui – Bendrovei.

Darbdaviui atstovaujantis asmuo Inspektoriui pateikė 2023 m. gruodžio 15 d. raštą, t. y. motyvuotą atsisakymą pasirašyti Papildomo tyrimo aktą, kuriame informavo, kad Bendrovė nesutinka su Akte nurodytomis aplinkybėmis, įvykio priežastimis bei išvadomis ir atsisako pasirašyti Papildomo tyrimo aktą.

VDI DSS specialistai įvertino 2024 m. sausio 11 d. parengė išvadas Nr. EVD-5 (toliau – Išvados Nr. EVD-5), kuriose konstatavo, kad argumentai, dėl ko darbdavį atstovaujantis asmuo atsisako pasirašyti 2023 m. gruodžio 5 d. papildomo tyrimo aktą, yra reikšmingi, todėl būtina išsamiai įvertinti darbdavio atstovaujančio asmens argumentus nurodytus motyvuotame atsisakyme pasirašyti 2023 m. gruodžio 5 d. papildomo tyrimo aktą.

2024 m. sausio 12 d., vertindamas Išvadas Nr. EVD-5, Inspektoriaus pavaduotojas, atliekantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas, įsakymu Nr. EV-13 įpareigojo įvykio darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė Darbuotojas, papildomą tyrimą atlikti VDI DSS skyriaus vyriausiąjį darbo inspektorių.

Tyrėjas pakeitė 2023 m. gruodžio 5 d. papildomo tyrimo aktą ir 2023 m. sausio 22 d. surašė Papildomo tyrimo aktą. Papildomo tyrimo aktu Tyrėjas papildė Akto 4 punktą (nelaimingo atsitikimo aplinkybės) ir pakeitė ir naujai išdėstė Akto 10 punktą (nelaimingo atsitikimo priežastys), kurį išdėstė taip: Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Rangovas neužtikrino, o užsakovas nekontroliavo, kad pavojingos zonos būtų tinkamai aptvertos apsauginiais aptvarais, t. y. buvo naudojamos kolektyvinės apsaugos priemonės, neatitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos aktų reikalavimų. Darbus atliekant dviem darbdaviams toje pačioje darbo vietoje, darbai nebuvo organizuoti taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba ir neužtikrinta saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų. Darbdavių įgalioti asmenys neįvertino kritimo iš aukščio / į gylį rizikos vykdant remonto darbus.

VDI DSS skyriaus specialistai 2024 m. sausio 23 d. parengė Išvadas Nr. EVD-10 (toliau – ir Išvados Nr. EVD-10), kuriose siūlė pripažinti, kad įvykio darbe papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais. 2024 m. sausio 23 d. Inspektoriaus pavaduotojas, atliekantis Inspektoriaus funkcijas, pasirašė Sprendimą, kuriuo pripažino, kad įvykio darbe papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais ir tokiu būdu įteisino Papildomo tyrimo aktą.

2024 m. gegužės 16 d. VDI gavo Rangovo 2024 gegužės 15 d. skundą, kuriame Rangovas prašė: panaikinti papildomo tyrimo aktą; atlikti papildomą tyrimą dėl 2023 m. (duomenys neskelbtini) įvykio, įvertinant šiame skunde išdėstytus motyvus.

VDI DSS skyriaus specialistai 2024 m. gegužės 21 d. pateikė išvadas Nr. EVD-55, kuriose siūlė pareiškėjo skundo nenagrinėti. Šių išvadų pagrindu buvo priimtas skundžiamas VDI sprendimas Nr. SD-129-12959.

Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad Bendrovės ir Rangovo pasirinktos darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančios priemonės, kad darbuotojų dirbtų saugiai, nebuvo efektyvios. Teismo vertinimu, įvykio darbe tyrimo metu buvo visapusiškai įvertintos abiejų darbdavių pareigos ir atsakomybės užtikrinant darbų, vykdytų konkrečioje situacijoje, saugos užtikrinimo klausimus ir padarytos darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų normomis pagrįstos išvados, kad abu subjektai savo veiksmais / neveikimu prisidėjo prie nesaugių darbo sąlygų.

Teismo teigimu, tyrimo metu buvo nagrinėjami darbdavių pateikti dokumentai, gauti abiejų darbdavių darbuotojų (įvykio liudininkų), darbdavių įgaliotų atsakingų asmenų paaiškinimai, taip pat susipažinta su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir Akte aprašytos įvykio darbe aplinkybės, kurios patikslintos Papildomo tyrimo akte. Pareiškėjai akcentavo, kad VDI tyrimų metu nebuvo įvertinta, kad Rangovas darbus vykdė pažeisdamas dviejų darbdavių tarpusavio darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose vietiniuose (lokaliniuose) teisės aktuose, t. y. nurodymuose ir Darbuotojų saugos ir sveikatos tarpusavio atsakomybės ribų aktuose nustatytą darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo tvarką. Teismo vertinimu, šie teiginiai neturi faktinio pagrindo.

Teismo vertinimu, VDI inspektoriai, atlikę pirminį ir vėliau papildomą tyrimą, aiškinosi visas su įvykiu darbe susijusias aplinkybes ir vadovaudamiesi surinktų faktų analize, įvertinę įvykio darbe faktines aplinkybes, kurias aprašė Akte ir Papildomo tyrimo akte, nurodė, kad priežastys, kurios lėmė kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, yra susiję su darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės nepakankamumu. Net ir nustačius, kad Rangovas viršijo jam užsakovo suteiktus įgaliojimus, ko tyrimo metu nustatyta nebuvo, įvykio darbe tyrimo tikslų įgyvendinimo prasme nieko nepakeistų. Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys išliktų tos pačios, nes užsakovas turėjo neleisti Rangovui pažeidinėti sutarties, nurodymų sąlygų ir tokiu būdu kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Šiuo atveju buvo nuosekliai ir išsamiai išnagrinėtos ir aprašytos nelaimingo atsitikimo darbe susidariusios sąlygas, kurios lėmė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Tyrėjas Papildomo tyrimo akte, įvardindamas, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas ir nurodydamas kuo tai pasireiškė, taip pat nurodydamas pažeistus teisės aktų reikalavimus, atkreipė abiejų darbdavių dėmesį į jų veiksmus / neveikimą konkrečioje situacijoje, kurie lėmė nelaimingą atsitikimą darbe, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo analizuotas Rangovo neleistinas veikimas.

Teismo vertinimu, įvykio darbe tyrimas buvo atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Inspektorius Akte ir Tyrėjas Papildomo tyrimo akte nuosekliai ir išsamiai išnagrinėjo ir aprašė įvykio darbe metu susidariusias sąlygas, kurios lėmė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir nurodė tikrąsias nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Tyrėjo Papildomo tyrimo akte įvardintos nelaimingo atsikimo darbe priežastys bei nurodyti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų bei vietinių (lokalinių) teisės aktų pažeidimai orientuoja abu darbdavius į darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo sritis, kurias būtina peržiūrėti, sutvarkyti, kad panašių nelaimingų atsitikimų darbe būtų išvengta ateityje.

III.

Pareiškėjas EER apeliaciniame skunde pakartojo ginčo faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nurodytus teiginius ir remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas, kopijuodamas atsakovo argumentus, nepagrįstai pripažino, kad Rangovas pripažino savo kaltę. Rangovas nuosekliai ginčijo jam inkriminuotą atsakomybę už Nelaimingą atsitikimą.

Teismas neįvertino (ir todėl nepašalino) EER interesų pažeidimo, susijusio su jos nedalyvavimu Nelaimingo atsitikimo tyrime bei papildomame tyrime. Teismas klaidingai konstatavo, kad tyrimo metu buvo nagrinėjami abiejų darbdavių pateikti dokumentai, įvykio liudininkų – darbdavių darbuotojų paaiškinimai, darbdavių įgaliotų asmenų paaiškinimai, susipažinta su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o įvykio aplinkybės, nurodytos Nelaimingo atsitikimo akte, papildomai patikslintos Papildomo tyrimo akte. Tokia pozicija suponuotų pripažinimą, kad papildomame tyrime turėjo dalyvauti tiek Bendrovė, tiek Rangovas, kuris kvalifikuotas kaip antrasis darbdavys. Tačiau Rangovas jokiame atsakovo tyrime nedalyvavo, nebuvo jame išklausytas ir jam nebuvo žinoma, jog jam apskritai gresia atsakomybė už su Nelaimingu atsitikimu susijusius saugos bei sveikatos reikalavimų pažeidimus. Be to, teismas nenurodė jokių dokumentų / pateiktų argumentų, kuriuos, esą, pateikė Rangovas. Be to, teismo posėdyje VDI atstovas nurodė, kad nukentėjusiojo darbdavys yra tik vienas – Bendrovė. Teismas turėjo konstatuoti šį VDI pozicijos prieštaringumą. Tokiu būdu teismas neįvertino VDI, kaip viešojo administravimo subjektų, pareigų.

Teismo sprendimas yra nenuoseklus ir prieštaringas. Viena vertus, teismas konstatavo, kad Nelaimingo atsitikimo papildomas tyrimas buvo visapusiškas ir objektyvus, kita vertus – aiškiai pripažino, kad reikšmingos faktinės aplinkybės (pvz., įgaliojimų viršijimas) nebuvo ištirtos, o Nelaimingo atsitikimo papildomas tyrimas atliktas neišsamiai. Su tuo susijusios teismo išvados yra nepagrįstos ir nelogiškos.

Teismas nevertino pareiškėjų skunduose nurodytų esminių aplinkybių, kurios nulėmė Nelaimingą atsitikimą, tačiau buvo ignoruotos atsakovo tyrimuose (pvz., Darbuotojo sveikatos būklė, Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių, ypač šalmo, naudojimo aplinkybių ir jų ryšio su įvykio padariniai, kolektyvinių apsaugos priemonių – atitvarų – tinkamumo ir jų atitikties saugos reikalavimams, kėlimo kranų darbo vadovo nebuvimas krano darbo vietoje).

Nei Akte, nei Papildomo tyrimo akte, nei teismo sprendime nebuvo nustatytos ir tinkamai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, turėjusios įtakos ginčo įvykio kilimui ir (ar) jį lėmusios: nebuvo nustatyta ir ignoruota itin svarbi aplinkybė, susijusi su Darbuotojo sveikatos būklės įtaka tiek įvykio kilimui, tiek padariniams; nenustatytas Rangovo netinkamo veikimo / neveikimo būtinasis priežastinis ryšys su įvykio kilimu, neanalizuotas neleistinas Rangovo veikimas, savavališkai išplečiant darbų zoną ir tokiu būdu pakeičiant jų atlikimo riziką, kurios – nežinodama apie tokį Rangovo netinkamą veikimą – Bendrovė negalėjo tinkamai įvertinti bei užkardyti; taip pat nenustatytos ir kitos svarbios aplinkybės.

Byloje gavus trečiųjų suinteresuotų asmenų – VSDF valdybos Kauno skyriaus bei Vilniaus skyriaus – atsiliepimus, tapo žinomos naujos aplinkybės, susijusios su Darbuotojo sveikatos būkle. Tačiau teismas nevertino nė vieno Bendrovės bei EER akcentuoto argumento ir nurodytų aplinkybių, susijusių su Darbuotojo sveikatos būkle, nors proceso dalyviai ne kartą akcentavo, kad tai esminę reikšmę turinčios aplinkybės, kurių tinkamas ir visapusiškas įvertinimas galėjo ir gali lemti visiškai kitokį Įvykio kvalifikavimą, atsakomybės paskirstymą, priežastinio ryšio nustatytą ir pan. Nepaisant to, kad VDI turėjo indikacijų bei informacijos apie Darbuotojo sveikatos būklę, atlikdamas tyrimą bei papildomą tyrimą VDI nenustatinėjo, nevertino ir neanalizavo šių itin svarbių aplinkybių.

Jeigu VDI bei teismas būtų tinkamai įvertinę su Darbuotojo sveikatos būkle susijusius duomenis, ir jeigu dėl to būtų nustatyta, kad Darbuotojo sveikatos būklė ir (ar) elgesys neinformuojant Bendrovės apie ją priežastiniu ryšiu lėmė įvykio atsiradimą, įvykio kvalifikavimas iš esmės galėtų pasikeisti. Prie Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos ir Papildomo tyrimo medžiagos nebuvo pridėti ginčui aktualūs Darbuotojo medicininiai dokumentai.

Sprendimas bei Papildomo tyrimo aktas neatitinka jiems keliamų reikalavimų, Teismas šių trūkumų neištaisė, o su tuo susijusios teismo išvados yra nepagrįstos. Pareiškėjas šiuo aspektu pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus (be kita ko, dėl Rangovo savavališkai atliktų veiksmų, nurodymu apibrėžtos darbo zonos, Bendrovės veiksmų, Rangovui keliamų reikalavimų užtikrinti darbuotojų darbų saugą ir sveikatą, Papildomo tyrime nepagrįstai konstatuotų pažeidimų, Nuostatų reikalavimų neįgyvendinimo ir kt.) ir teigia, kad teismas jų visiškai nevertino.

Teismo vertinimu, priimant Sprendimą bei Papildomo tyrimo aktą, nebuvo padaryta administracinės procedūros pažeidimų. Tačiau su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti, be kita ko, kadangi ši pozicija yra deklaratyvus atsakovo atsiliepimo pakartojimas. Teismas nepaneigė Bendrovės argumentų.

Įvykio darbe tyrimas ir administracinė procedūra buvo vykdoma, vadovaujantis VAĮ nuostatomis, įvykių darbe tyrimą reglamentuojančiais teisės aktais, visapusiškai ir išsamiai įvertinant Bendrovės motyvus ir argumentus, pasitelkiant VDI vidinės kontrolės procedūras, griežtai laikantis įvykių darbe tyrimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Darbuotojo sveikata, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka buvo patikrinta, medicininė išvada – Darbuotojas nurodytų profesinių veiksmų sąlygomis dirbti gali. VDI turėjo tik tam tikrą informaciją apie Darbuotojo sveikatą (pvz., ligoninės, į kurią po įvykio buvo nugabentas Darbuotojas išvadas), kitos informacijos pagal suteiktą kompetenciją gauti negalėjo. Įvykių darbe tyrimo tikslų įgyvendinimo prasme, svarbu yra tai, kad jeigu atvira anga būtų aptverta tinkamai (taip, kaip darbdavys padarė po įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe), net ir sutrikus Darbuotojo sveikatai nelaimingas atsitikimas darbe nebūtų įvykęs, nes aptvėrimai neleistų įkristi į atvirą angą. VDI inspektoriai tyrimą atliko VDI kompetencijos ribose ir nei gauti informacijos, nei vertinti Darbuotojo sveikatos būklę VDI inspektoriai teisės neturėjo. Informacija apie Darbuotojo sveikatos būklę paaiškėjo jau vykstant teisminiam procesui.

Net jeigu įvykio darbe tyrimo pradžioje Inspektorius būtų turėjęs informaciją apie Darbuotojo sveikatos būklę, tai neturėtų įtakos nelaimingo atsitikimo priežastims. VDI inspektoriai išvadas dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių padarė vadovaudamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra akivaizdžios. Darbuotojas, krano nuotoliniu valdymo pulteliu reguliuodamas tiltinio krano padėtį, priartėjo prie netinkamai aptvertos atviros angos, prarado pusiausvyrą ir nukrito. Jokių faktinių įrodymų, kad prieš įvykį Darbuotojui būtų pasireiškę sveikatos būklės sutrikimai, kurie būtų įtakoję darbuotojo įkritimą į netinkamai aptvertą atvirą angą, nėra.

Teismas pilnai disponavo ir vertino visą informaciją susijusią su Darbuotojo sveikatos būklę ir priėjo prie pagrįstų ir teisėtų išvadų. Atsakovas pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir aplinkybes ir teigia, kad Bendrovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti.

Rangovas nėra per nelaimingą atsitikimą darbe nukentėjusio darbuotojo darbdavys. VDI pateikti N-1 formos aktą ir tyrimo medžiagą Rangovui neturėjo teisės. Tačiau, kadangi Nelaimingas atsitikimas įvyko darbo vietoje, kur kartu su nukentėjusiuoju dirbo Rangovo darbuotojai, Rangovas buvo įtrauktas į įvykio darbe tyrimą, t. y. jo darbuotojai, kaip įvykio liudininkai, teikė paaiškinimus. EER nuo pat įvykio pradžios žinojo, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kuris gali būti susijęs su jos vykdoma veikla ir turėjo teisę gauti informaciją apie atlikto tyrimo rezultatus. EER turėjo kreiptis į Darbuotojo darbdavį su rašytiniu prašymu pateikti Akto, Papildomo tyrimo akto kopijas.

Įvykio darbe tyrimo rezultatų įforminimas ir dokumentų tvarkymas buvo vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, nepažeidžiant Nuostatų ir VAĮ reikalavimų.

Pareiškėja sutinka su Bendrovės pozicija, kad teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias proceso teisės normas, taip pat jog teismas neišnagrinėjo ginčo iš esmės ir nepasisakė dėl esminės pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės – Darbuotojo sveikatos būklės.

Tačiau Bendrovė nepagrįstai nurodė, kad Papildomo tyrimo aktu pagrįstai konstatuota Rangovo atsakomybė dėl įvykusio Nelaimingo atsitikimo. Ši Bendrovės pozicija vertintina kaip gynybinė, kurios tikslas – eliminuoti Darbuotojo darbdavės (Bendrovės) atsakomybę, nepagrįstai perkelti ją EER ir tokiu būdu išvengti teisinių pasekmių. Šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertinta, ar Bendrovės ir Rangovo tarpusavio suderinta veikimo tvarka apskritai buvo pažeista. Vien dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad Rangovas nustatytą tvarką yra pažeidęs. Rangovas neišplėtė Bendrovės darbų nurodymo, nepasitelkė Darbuotojo savavališkai ir nenaudojo savavališkai pasirinktų apsaugos priemonių. Visi Rangovo atlikti veiksmai (darbai) bei jų atlikimo sąlygos buvo suderinti su Bendrove (vėliau – ir apmokėti), vyko Bendrovės žinioje bei naudojant Bendrovės priemones ir pasitelkiant Bendrovės Darbuotoją.

Nėra pagrindo teigti, kad Rangovas Bendrovės kėlimo krano operatorius skydų atidengimo darbus vykdė be jos, kaip tiesioginio darbdavio, leidimo ar net apskritai be jos žinios.

Kadangi pirmosios instancijos teismas itin reikšmingų aplinkybių apskritai nevertino ir neatskleidė bylos esmės, šių aplinkybių vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų atitinkamų aplinkybių vertinimą pirmą kartą, o tai pažeistų instancinę tvarką (byla būtų išnagrinėta tik viena instancija). Todėl tikslingesnis būtų bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo tiek pirmosios instancijos teismui, nustatant aiškius nurodymus, kas turi būti ištirta nagrinėjant bylą pakartotinai, ir paliekant galimybę jam pačiam tiek surinkti šiuo metu trūkstamus įrodymus, tiek panaikinti ginčijamus VDI aktus ir pavesti VDI atlikti papildomą Nelaimingo atsitikimo tyrimą bei ištaisyti esamus jo trūkumus.

Bendrovė pritaria Rangovo argumentams, kad teismas padarė šiurkščius proceso teisės normų pažeidimus ir tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo bylos.

Bendrovė nesutinka su argumentais, kuriais keliamas Bendrovės atsakomybės klausimas dėl šios išduotų naudotų kolektyvinių apsaugos priemonių. Bendrovė pakartoja šiuo aspektu pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir teigia, kad pats Rangovas savo valia neleistinai išplėtė darbų zoną, atitinkamai savo valia be suderinimo su Bendrove pasirinko ir naudojo tvorelę, buvusią Bendrovės patalpose. Aplinkybė, jog tvorelė buvo Bendrovės patalpose, yra montuojama prie skydų tvirtinimo kiaurymių, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju ji Rangovui buvo parinkta ir išduota būtent Bendrovės. Priešingai – Bendrovei nedavus nurodymo šiame etape ardyti generatoriaus perdengimo išorinio kontūro perdengimo skydų, į Bendrovės nurodymo brigados bei darbuotojų sudėtį kranisto apskritai neįtraukus, skydai negalėjo būti demontuoti, todėl ir tvorelės naudojimo poreikio, pakartotina, nebuvo, nes tokių gilių ertmių šiame etape apskritai neturėjo atsirasti.

Bendrovės darbų vadovas, leisdamas atlikti darbus pagal nurodymą ir tik jame nurodytoje apimtyje, instruktavęs tiek Rangovo darbuotoją darbų vykdytoją bei kitus darbuotojus, pagrįstai tikėjosi, kad Rangovo darbų vykdytojas tinkamai atliks savo pareigas, įskaitant ir Taisyklėse įtvirtintas pareigas.

Byloje esančią informaciją apie Darbuotojo sveikatos būklę, nepriklausomai nuo to, ar krano darbo vadovas būtų buvęs darbo vietoje ir įspėjęs Darbuotoją apie jo stovėjimo padėtį, dėl Darbuotojo sveikatos būklės bei, labai tikėtina, jį ištikusio (duomenys neskelbtini) (galėjusio pasireikšti tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)), Darbuotojo įspėjimas nebūtų turėjęs įtakos ginčo įvykiui, kadangi ištiktas (duomenys neskelbtini) Darbuotojas nebūtų gebėjęs kontroliuoti savo elgesio ir vykdyti krano darbo vadovo įspėjimo. Darbų vykdytoju buvo paskirtas EER darbuotojas, kuris buvo atsakingas už saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimą, privalėjo nutraukti darbus ir apie tai informuoti Bendrovės darbų vadovą. Būtent EER darbuotojas neįvykdė jam privalomų pareigų. Iš esmės EER pats pripažino, kad neleistinai pasitelkė į Bendrovės darbų nurodymą neįtrauktą Bendrovės darbuotoją, neleistinai nesukontroliavo, kad jo darbuotojas nepradėtų darbų, kurie jam nebuvo pavesti, tokiu būdu neužtikrino tinkamo veikimo, dėl ko buvo neleistinai demontuoti generatoriaus išorinio kontūro skydai, kuriuos demontavus būtent ir atsivėrė neturėjusi atsiverti anga.

Generatoriaus išorinio kontūro skydai buvo demontuoti be Bendrovės žinios. Atitinkamai, jeigu Rangovas, neabejotinai turėjęs žinoti, kad nurodyme kranistas neįtrauktas ir leidimas juo pasinaudoti neduotas, ignoruodamas šias aplinkybes susitarimų pagrindu vis tiek pasinaudojo kranisto pagalba, tai tik patvirtina neleistiną Rangovo, bet ne Bendrovės, veikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šių viešojo administravimo aktų pagrįstumo ir teisėtumo: 1) vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo, atliekančio vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas, 2023 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. SD-129-1988; 2) VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausiojo inspektoriaus 2024 m. sausio 22 d. Įvykio darbe, kurio metu 2023 m. (duomenys neskelbtini) sunkią traumą patyrė AB „Ignitis gamyba“ darbuotojas, papildomo tyrimo akto, kuriuo padaryti VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. birželio 26 d. surašyto nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)) pakeitimai ir papildymai; 3) VDI 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo dėl UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ 2024 m. gegužės 15 d. skundo.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundus, pažymėdamas atsakovo tinkamai atlikto įvykio darbe tyrimo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir jais grindžiamą tikrųjų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių nurodymą.

Pareiškėjas UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai neišnagrinėti pareiškėjo skundo motyvai ir pažodžiui perrašyti atsakovo atsiliepimo į bendrovės skundą motyvai. Be to, Darbuotojo (duomenys neskelbtini) būklės ir gydymo duomenys turi būti: 1) išreikalauti iš apeliaciniame skunde nurodytų asmenų; 2) įvertinti paskiriant medicininę ekspertizę, kuri nustatytų Darbuotojo (duomenys neskelbtini) būklės įtaką Nelaimingam atsitikimui ir kurią atliktų skunde nurodyta įstaiga.

Pareiškėjas AB „Ignitis gamyba“ apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime neįvertinta esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turinti Darbuotojo sveikatos būklės aplinkybė, kuri tapo žinoma gavus trečiaisiais suinteresuotais asmenimis esančių VSDFV Kauno skyriaus bei Vilniaus skyriaus atsiliepimus.

Atsakovas atsiliepimuose į pareiškėjų apeliacinius skundus laikosi pozicijos, pagal kurią VDI turima kompetencija nulėmė: 1) tik tam tikros informacijos apie Darbuotojo sveikatą turėjimą ir įvertinimą; 2) apeliantų akcentuojamų Darbuotojo sveikatos duomenų gavimo negalimumą; 3) teisės aktų nustatyta tvarka atliktą Darbuotojo sveikatos ir galėjimo dirbti atitinkamų profesinių veiksmų sąlygomis patikrinimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinių skundų ribų peržengimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 146 str. 2 d.), apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantų akcentuojama medicininė sąvoka „(duomenys neskelbtini)“, kuri galimai individualizuoja Darbuotojo sveikatos specifiką, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime vartojama tik nurodant pareiškėjų argumentus, kuriuose, be kita ko, nurodomas: 1) pareiškėjo AB „Ignitis gamyba“ argumentas, kad „<...> atsakovas netyrė ir nevertino Darbuotojo sveikatos būklės ir galimos to įtakos Nelaimingo atsitikimo kilimui. Iš VSDF valdybos Kauno skyriaus pateiktų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) Darbuotojui pasireikšdavo, be kita ko, ir netikėtu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kas tik dar sustiprina būtinybę įvertinti šią aplinkybę Nelaimingo atsitikimo darbe kontekste <...>“ (9 psl.); 2) trečiojo suinteresuoto asmens motyvas: „Fondo valdybos Kauno skyrius <...> informavo Fondo valdybos Vilniaus skyrių, kad patikrino (duomenys neskelbtini) įrašus medicinos dokumentuose ir parengė patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje siūlė vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi (duomenys neskelbtini) 2023 m. (duomenys neskelbtini) įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu, nes apdraustajam nelaimingą atsitikimą darbe, įvykusį 2023 m. (duomenys neskelbtini), sąlygojo anksčiau nustatyta (duomenys neskelbtini) liga“ (19 psl.); 3) pareiškėjo UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ argumentas: „Darbuotojui prieš pusmetį iki Nelaimingo atsitikimo dienos pasireiškė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Darbuotojas greitosios medicinos pagalbos medikų buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) <...> 2023 m. (duomenys neskelbtini) t. y. Nelaimingo atsitikimo dieną, nustatyta, jog į Nelaimingo atsitikimo vietą atvykę medikai stebėjo (duomenys neskelbtini). Nors Darbdavio pateiktos filmuotos medžiagos kokybė ir prasta, iš vaizdo įrašo spręstina, kad Nelaimingas atsitikimas įvyko, Darbuotojui galimai patyrus naują (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) <...>“ (27 psl.).

Tokiame kontekste pabrėžtina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėjo būti grindžiamas, be kita ko, jame nurodytų pareiškėjų argumentų dėl Darbuotojui nustatytos (duomenys neskelbtini) ligos (gydymo nuo jos) sąryšio su Nelaimingu atsitikimu įvertinimu, t. y. tokių motyvų atmetimu ar neatmetimu (pritarimu ar nepritarimu jiems). Neatlikus tokio vertinimo, negalėjo būti pagrįstai individualizuota nagrinėjamu atveju susidariusios situacijos specifika. Ji neišsamiai ir todėl netinkamai įvertinta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime: „Teismo vertinimu, situacijos, kai įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, specifika yra tai, kad darbo vietoje, kuri buvo nukentėjusio darbuotojo darbdavio teritorijoje ir kur įvyko nelaimingas atsitikimas, darbus vykdė kitas darbdavys, kurio veiksmai, kaip nustatyta įvykio tyrimo metu, taip pat įtakojo, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir jie tyrimo metu buvo visapusiškai įvertinti. Įvykio darbe tyrimo tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencija. VDI inspektoriai, atlikę pirminį ir vėliau papildomą tyrimą, aiškinosi visas su įvykiu darbe susijusias aplinkybes ir vadovaudamiesi surinktų faktų analize, įvertinę įvykio darbe faktines aplinkybes, kurias aprašė Akte ir Papildomo tyrimo akte, nurodė, kad priežastys, kurios lėmė kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, yra susiję su darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės nepakankamumu“.

Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju susidariusi situacija, kai Nelaimingas atsitikimas turi būti išsamiai vertinamas pagal jo priežasčių sąsajas su, be kita ko, Darbuotojo sveikata ir jos duomenų dalimi esančia informacija apie asmens gydymąsi nuo (duomenys neskelbtini). Todėl esminę svarbą turi ne tiek atsakovo pabrėžiamas jo ribotos kompetencijos nulemtas negalėjimas gauti pareiškėjų akcentuojamus Darbuotojo sveikatos duomenis, kiek pastarųjų duomenų, t. y. informacijos apie Darbuotojo (duomenys neskelbtini) būklę ir gydymąsi, išreikalavimas bei išsamus įvertinimas pirmosios instancijos teisme. Teismas, neįvertindamas pareiškėjų pabrėžiamo Darbuotojo gydymosi nuo (duomenys neskelbtini), negalėjo pagrįstai ir teisingai įvertinti atsakovo atliktą Įvykio kvalifikavimą ir atsakomybės paskirstymą bei priežastinio ryšio nustatymą. Tikrųjų Nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių nurodymo ginčijamuose viešojo administravimo aktuose pagrįstumo ir teisingumo patikra pirmosios instancijos teisme privalo būti iš naujo atlikta, be kita ko: 1) išreikalaujant medicininius duomenis apie Darbuotojo (duomenys neskelbtini) būklę ir gydymąsi (duomenys neskelbtini); 2) paskiriant medicininę ekspertizę nustatyti Darbuotojo (duomenys neskelbtini) būklės įtaką Nelaimingam atsitikimui; 3) medicininės ekspertizės pagrindu naujai įvertinant ir nusprendžiant, ar pagal Lietuvos Respublikos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas Darbuotojui 2023 m. (duomenys neskelbtini) įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintinas nedraudžiamuoju arba draudžiamuoju įvykiu dėl to, kad apdraustajam nelaimingą atsitikimą darbe, įvykusį 2023 m. (duomenys neskelbtini), sąlygojo (nesąlygojo) anksčiau nustatyta (duomenys neskelbtini) liga.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista bylos proceso šalių teisė skųsti jiems nepalankų teismo sprendimą ir patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą instancine tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo ginčui objektyviai ir teisingai išspręsti reikalingų Darbuotojo sveikatos duomenų esmingą dalį sudarančių papildomų duomenų apie Darbuotojo (duomenys neskelbtini) būklę ir gydymąsi, kaip įrodymų, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių, be kita ko, su tikrosiomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis ar jų dalimi galinčia būti (nebūti) Darbuotojo (duomenys neskelbtini) būkle ir gydymusi, ir jų visapusiškai neištyrė, todėl negalėjo teisingai įvertinti pareiškėjų skundų reikalavimų pagrįstumo ir priimti visapusiškai pagrįsto sprendimo. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nevertinami.

Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjų prašymai (be kita ko, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kt.) šioje proceso stadijoje nesprendžiami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų akcinės bendrovės „Ignitis gamyba“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Elekrėnų energetikos remontas“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.