Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl potvarkio panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas RS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Aplinkos ministerija) 2024 m. lapkričio 7 d. potvarkį Nr. AMP3-726 (toliau – ir Potvarkis), kuriuo pareiškėjui už šiurkštų tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Aplinkos ministerija Potvarkiu pripažino, kad (duomenys neskelbtini) PRS1 padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą bei paskyrė pareiškėjui už šiurkštų tarnybinį nusižengimą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 23 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Skundžiamas Potvarkis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes yra nemotyvuotas. Potvarkis priimtas apsiribojant tik nuorodomis į įstatymų ir potvarkių nuostatas ir atsižvelgiant į 2024 m. spalio 18 d. išvadą Nr. D15-1342 „Dėl Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) PRS1 (PRS1) tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje aplinkybės dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo konstatuotos nepagrįstai ir neteisėtai.

Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas, eidamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sąjunga) prezidento pareigas, ir pasirašęs Sąjungos 2024 m. gegužės 21 d. raštą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto (TAIS Nr. 24-8230)“ ir 2024 m. gegužės 24 d. raštą „Išvada įstatymų projektams (TAIS Nr. 24-6673(2))“ (toliau – ir Raštai), pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba (1 pažeidimas). Tačiau toks pažeidimas gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jei nustatoma, kad asmuo ir atstovavo, ir gynė interesus. Pareiškėjo, kaip Sąjungos prezidento, parengtais Raštais nebuvo ginami Sąjungos arba bet kurios kitos asmenų grupės interesai. Aplinkos ministerijos prašymu, Raštuose pateikti siūlymai, pagrįsti miškininkystės teorija ir praktika, ir argumentais pagrįsta nuomone, kuriuos parengė ir apsvarstė Sąjungos nariai. Pareiškėjas negynė Sąjungos interesų, pateikdamas Raštus, tačiau tai nebuvo analizuota ir vertinama priimant Potvarkį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas veikė kaip Sąjungos prezidentas, t. y. kaip Sąjungos vienasmenis valdymo organas, ir turėjo teisę veikti Sąjungos vardu pagal įstatymą, todėl jam turėtų būti pritaikyta atstovavimo išimtis. Be to, Potvarkiu yra ribojama pareiškėjo teisė laisvai vienytis į susivienijimus.

Šiuo atveju nekilo viešųjų ir privačių interesų konfliktas bei buvo tinkamai ir laiku deklaruoti ryšiai su pagal įstatymą atstovaujama asociacija, kurioje pareiškėjas eina vienasmenio valdymo organo pareigas. Pareiškėjui Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 14 d. raštu Nr. D15-326 „Dėl rekomendacijos“ (toliau – ir Rekomendacija) pateiktos rekomendacijos neturėjo net būti taikomos, kadangi nebuvo jokio Sąjungos interesų gynimo Aplinkos ministerijoje.

Išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas nenusišalino nuo Miškų įstatymo pakeitimo projekto, kuriam pastabas teikė Sąjunga, o jis, kaip Sąjungos prezidentas, pasirašydamas ir pateikdamas pastabas / pasiūlymus, atstovavo Sąjungai Aplinkos ministerijoje ir, veikdamas kaip (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojas, dalyvavo Miškų įstatymo pakeitimo projekto svarstyme teikdamas komentarus ir tokiu būdu savo veiksmais ir neveikimu pažeidė minėtas teisės aktų nuostatas ir padarė tarnybinį nusižengimą (2 pažeidimas).

Komisija nevertino aplinkybės, kad Sąjunga, teikdama pastabas dėl jai Aplinkos ministerijos pateiktų derinti teisės aktų projektų, tenkino viešąjį interesą, atkreipdama dėmesį į siūlomų pakeitimų galimą neigiamą įtaką aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu aspektais ir bendrai Lietuvos miškų apsaugai. Komisija absoliučiai netyrė ir nevertino to, jog pareiškėjas Sąjungos pateiktų pastabų projektui ir dėl jų pateiktų komentarų nevertino ir nekomentavo. O projektui, susijusiam su Seimo nario T. T. siūlymais keisti miškų priskyrimo miškų grupėms sistemą, ilginti miškų atkūrimo terminą saugomose teritorijose, nepritarė beveik visi pastabas teikę (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Pareiškėjo, kaip miškininkystės specialisto, komentaras, pateiktas tarp visų kitų komentarų, neturi nieko bendro su atstovaujama Sąjunga. Komentaras buvo pateiktas veikiant ne Sąjungos interesais, o palaikant Valstybinės miškų tarnybos poziciją.

Pareiškėjas, vykdydamas tarnybines pareigas, nepažeidė Rekomendacijoje nurodytų atvejų, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo jis privalo nusišalinti. Rašto pasirašymas nevyriausybinės visuomeninės organizacijos vardu ir ne tarnybos metu negali būti vertinamas kaip veikla, susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu.

Nei Potvarkiu, nei Išvada nebuvo nustatyti pareiškėjo veiksmuose visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Be to, Potvarkiu buvo paskirta trečia pagal griežtumą tarnybinė nuobauda, kuri yra neproporcinga.

Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

Pareiškėjas 2024 m. vasario 10 d. išrinktas Sąjungos pirmininku, apie einamas pareigas jis nurodė 2024 m. kovo 4 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje. Pareiškėjui 2024 m. kovo 14 d. buvo patekta Rekomendacija nusišalinti nuo pavestų valstybės tarnautojo funkcijų, kurias vykdant tektų dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su Sąjunga ir jos (narių) interesais, pvz., neatstovauti Sąjungai Aplinkos ministerijoje ir bet kurioje jai pavaldžioje įstaigoje (įmonėje) ir kt. Dėl neatstovavimo Sąjungai Aplinkos ministerijoje apribojimo išimties taikymo pareiškėjui buvo nurodyta galimybė kreiptis iš anksto į aplinkos ministrą. Pareiškėjas nuo 2024 m. balandžio 10 d. iki 2024 m. gegužės 22 d. ministerijai teikė prašymus, siūlymus, raštus dėl teisės aktų projektų, atstovaudamas Sąjungos interesams ir pasirašęs Sąjungos vardu.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Potvarkis neatitinka VAĮ nuostatų, kadangi Išvadoje, kuri yra neatskiriama Potvarkio dalis, aptarti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis, Sąjungos vardu teikdamas pastabas / pasiūlymus dėl (duomenys neskelbtini) parengtų teisės aktų projektų, nepadarė viešųjų ir privačių interesų pažeidimo, nes Sąjungos teiktais Raštais nebuvo ginami Sąjungos arba bet kurios kitos asmenų grupės interesai, o juose buvo pateikti tik siūlymai, pagrįsti miškininkystės teorija ir praktika.

Narinėjamu atveju Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 7 straipsnių pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau – ir Įstatymų projektai) buvo parengti (duomenys neskelbtini) struktūrinio padalinio, kuriame valstybės tarnautojo pareigas eina pareiškėjas, o derinimo metu buvo siekiama gauti suinteresuotų institucijų išvadas dėl projektų nuostatų. Pareiškėjas, veikdamas Sąjungos interesais, bet kartu dirbdamas (duomenys neskelbtini), pažeidė Įstatymo nuostatas dėl nustatytų draudimų atstovauti. Be to, pareiškėjas nesikreipė į aplinkos ministrą dėl išimties atstovauti Sąjungai Aplinkos ministerijoje taikymo. Šiuo atveju Įstatymo pažeidimo konstatavimas nesiejamas su privalomu reikalavimu nustatyti, kad tam tikras asmeninis interesas yra realizuotas. Taip pat nėra būtina nustatinėti, ar asmeninė nauda buvo gauta, ar asmens veiksmai sukėlė padarinių.

Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista pareiškėjo teisė vienytis į susivienijimus, bet pareiškėjas, kaip valstybės tarnautojas privalėjo laikytis imperatyvių Įstatymo nuostatų.

Pareiškėjas taip pat dalyvavo rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3547“ projektą (toliau – ir Miškų įstatymo pakeitimo projektas) (teikdamas komentarus (pastabas) kaip (duomenys neskelbtini)) bei teikė pastabas dėl šio projekto Sąjungos vardu. Tokia veikla buvo įvertinta ne tik kaip atstovavimas Sąjungai Aplinkos ministerijoje, bet ir akivaizdus jos interesų gynimas. Nenusišalinus nuo tokios veiklos ir šiais veiksmais (dalyvaujant svarstymuose, teikiant komentarus) ir neveikimu (nenusišalinus) pareiškėjas pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 11 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių bei VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 7 ir 14 punktų nuostatas ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo Aplinkos ministerijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. D1-369 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 9 punkto nuostatas.

Išvadoje buvo įvertinta, kad pareiškėjas nenusišalino nuo Miškų įstatymo pakeitimo projekto, kuriam pastabas teikė Sąjunga, ir dalyvavo šio projekto svarstyme, teikdamas komentarus, todėl padarė tarnybinį nusižengimą. Taip pat buvo nustatytos pažeidimo pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, pareiškėjo kaltė.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas eina (duomenys neskelbtini) pareigas. Nuo 2024 m. vasario 10 d. jis yra išrinktas (duomenys neskelbtini) sąjungos prezidentu, šią informaciją pareiškėjas yra nurodęs privačių interesų deklaracijoje. Pareiškėjui buvo pateikta Rekomendacija dėl šių pareigų derinimo, nusišalinimo ir kt., su kuria pareiškėjas susipažino 2024 m. kovo 21 d.

Pareiškėjas aplinkos viceministrui ir kanclerei 2024 m. balandžio 10 d. el. laišku pateikė prašymą nemažinti finansavimo Jaunųjų miško bičiulių veiklai. Be to, pareiškėjas, kaip Sąjungos vadovas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Facebook paskyroje 2024 n, balandžio 18 d. paminėjo, kad nepritaria netrukus Seimą pasieksiančioms įstatymo pataisai, atveriančiai galimybę transformuoti valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdiją į akcinę bendrovę.

Pareiškėjas pasirašė Sąjungos 2024 m. gegužės 21 d. raštą Aplinkos ministerijai „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto (TAIS Nr. 24-8230)“ ir 2024 m. gegužės 24 d. raštą „Išvada įstatymų projektams (TAIS Nr. 24-6673(2))“, o 2024 m. gegužės 22 d. teikė pastabas dėl Miškų įstatymo pakeitimo projekto.

Aplinkos ministerijos kanclerio 2024 m. birželio 12 d. potvarkiu sudaryta PRS1 galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija). 2024 m. birželio 19 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. D15-758 pareiškėjas informuotas, kad jo atžvilgiu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas 2025 m. liepos 15 d. pateikė paaiškinimą (reg. Nr.D6-619).

Komisija priėmė 2024 m. spalio 18 d. motyvuotą išvadą Nr. D15-1342 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) PRS1 (PRS1) tarnybinio nusižengimo“, kuria siūlė pripažinti, kad PRS1 padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Teismas labai išsamiai išdėstė Išvadoje nustatytas aplinkybes.

Aplinkos ministerijos kancleris 2024 m. lapkričio 7 d. potvarkiu Nr. AMP3-726 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo PRS1“ 1 punktu pripažino, kad (duomenys neskelbtini) PRS1 padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir 2 punktu už šiurkštų tarnybinį nusižengimą PRS1 skyrė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Teismas įvertino Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 12 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, 2024 m. vasario 10 d. išrinktas Sąjungos prezidentu, dėl apribojimo išimties taikymo į aplinkos ministrą nesikreipė nei iš karto po jo išrinkimo prezidentu, nei susipažinęs su Rekomendacija.

Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad jis, Sąjungos vardu teikdamas Raštus Aplinkos ministerijai, negynė Sąjungos interesų ir jai neatstovavo. Teismas pažymėjo, kad atstovavimas suprantamas kaip bet koks teisinis veiksmas (įskaitant ir interesų gynimą), atliekamas kito asmens (fizinio ar juridinio) vardu, todėl atstovavimas be interesų gynimo nėra įmanomas, kadangi tinkamai atstovauti bet kurią instituciją, organizaciją, sąjungą reiškia kartu ir ginti jos interesus. Priešingai aiškinant, atstovavimas kaip toks, nebūtų prasmingas, jei asmuo veiktų prieš atstovaujamojo interesus ir jų negintų.

Teismas nurodė, kad Įstatymas – prevencinis teisės aktas, jo nuostatos formalaus pobūdžio. Įstatymo pažeidimo konstatavimas nesiejamas su privalomu reikalavimu nustatyti, kad tam tikras asmeninis interesas yra realizuotas. Taip pat nėra būtina nustatinėti, ar asmeninė nauda buvo gauta, ar asmens veiksmai sukėlė padarinių.

Teismas pažymėjo, kad Komisija Išvadoje konstatavo pareiškėjo formalius pažeidimus, nesikreipus dėl atstovavimo ribojimo išimties į aplinkos ministrą ir atstovavus Aplinkos ministerijoje Sąjungos interesams, kadangi pareiškėjas pasirašė ir teikė Sąjungos vardu Raštus, išdėstydamas Sąjungos pasiūlymus ir (ar) pastabas (duomenys neskelbtini) parengtiems teisės aktų pakeitimams.

Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad jis, atstovaudamas Sąjungą, veikė viešojo intereso tikslais, ir pritarė atsakovo pozicijai, kad Sąjunga neatitinka teisės aktuose nustatytų viešojo sektoriaus subjekto būtinųjų sąlygų, kad ją būtų galima pripažinti viešojo sektoriaus subjektu, kuriam netaikomi atstovavimo apribojimai. Net jei ir Sąjunga iš dalies atlieka (ar siekia) vykdyti veiklą, atitinkančią viešuosius poreikius, išimčių dėl atstovavimo apribojimo netaikymo Įstatymo 12 straipsnyje nenumatyta.

Teismas kaip deklaratyvius ir neįrodytus atmetė pareiškėjo argumentus, kad buvo ribojama jo teisė laisvai vienytis į susivienijimus, nenustatęs, kad atsakovas būtų nustatęs bent kokius draudimus, ribojimus ministerijoje dirbantiems valstybės tarnautojams dalyvauti organizacijų, asociacijų, sąjungų ar kt. veiklose. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepaisė Rekomendacijos, nesikreipė dėl atstovavimo ribojimo išimties taikymo, todėl, teismo vertinimu, Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, pasirašydamas ir Aplinkos ministerijai pateikdamas Sąjungos Raštus, pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalį.

Teismas taip pat nurodė, pareiškėjo dalyvavimo teikiant pastabas dėl Miškų įstatymo pakeitimo projekto ir kaip Sąjungos atstovui, ir kaip Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojui, taip pat negalima vertinti kaip veikimo viešojo intereso tikslais.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo dėl Įstatymų projekto 2024 m. gegužės 29 d. teikti komentarai, kai jis jau buvo pasirašęs ir pateikęs Sąjungos Raštus, kuriais teikti pasiūlymai ir pastabos Miškų įstatymo pakeitimo projektui, ir pareiškėjo komentarai darbiniam projektui, teikti Aplinkos ministerijoje kaip (duomenys neskelbtini), pagrįstai vertinti kaip atstovavimas Sąjungai Aplinkos ministerijoje, o tuo pačiu ir jos interesų gynimas. Todėl, nenusišalinęs nuo šios veiklos (dalyvaujant svarstymuose, teikiant komentarus) ir neveikimu (nenusišalinus) pareiškėjas pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, 11 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teismas, remdamasis VTĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pripažino, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 7 ir 14 punktuose įtvirtintus principus, nes, atstovaudamas Sąjungai, siekė naudos Sąjungai. Teismas įvertino VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 7, 14 punkto, Tvarkos aprašo 9, 16 ir 17 punktų nuostatas.

Teismas konstatavo, kad Išvadoje buvo įvertinta, jog pareiškėjas nenusišalino nuo Miškų įstatymo pakeitimo projekto, kuriam pastabas teikė Sąjunga, nes jis, kaip Sąjungos prezidentas, pasirašydamas ir pateikdamas pastabas / pasiūlymus, atstovavo Sąjungai Aplinkos ministerijoje, o veikdamas kaip Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojas – dalyvavo minėto Miškų įstatymo pakeitimo projekto svarstyme, teikdamas komentarus. Tokiu būdu savo veiksmais ir neveikimu pažeidė Išvadoje detaliai nurodytas teisės aktų nuostatas ir padarė tarnybinį nusižengimą.

Teismas pažymėjo, kad Išvadoje buvo išsamiai, detaliai aptartos ir įvardintos konstatuotų pažeidimų pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, taip pat pripažinta, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė neatsargumo forma. Teismas nurodė neturintis pagrindo nesutikti su Išvadoje padarytais apibendrinimais dėl nusižengimo, konstatuotų pažeidimų pasekmių ir priežastinio ryšio, pareiškėjo kaltės formos, kadangi visi tarnybinės atsakomybės elementai aptarti itin išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus visus nustatytus faktus dėl padarytų teisės aktų normų pažeidimų, atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Teismas pažymėjo, kad Komisija nenustatė pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių ir siūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, išanalizavusi teisės normų reikalavimus dėl tokio pobūdžio nuobaudos skyrimo.

Teismas, įvertinęs VTĮ 23 straipsnio 1 ir 5 dalių, 33 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas, bylos aplinkybes, pažymėjo, kad Išvada ir Potvarkiu pareiškėjo pažeidimo kvalifikavimas šiurkščiu atitinka VTĮ 23 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintus šiurkštaus pažeidimo reikalavimus pažeidus Įstatymo nuostatas, nurodytas Išvadoje ir aptartas kvalifikuojant pareiškėjo veiksmus. Įvertinus pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio valstybės tarnautojo kaltės rūšį ir laipsnį, Išvadoje įvardintas pažeidimo pasekmes bei kitas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Teismas nurodė, kad Potvarkis buvo priimtas Išvados pagrindu, atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo tyrimą, įvertinus ir nustačius pareiškėjo padaryto pažeidimo faktines aplinkybes ir atlikus teisinį kvalifikavimą, patvirtinant padarytą pažeidimą; pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl atliekamo tyrimo, taigi Potvarkis kartu su Išvada yra išsamiai motyvuoti, pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų normomis, juose išdėstytos ir tinkamai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, pateiktas teisinis jų vertinimas.

Teismo vertinimu, tiek Potvarkis, tiek Išvada atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Potvarkį), todėl jis paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Potvarkį.

Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo veiksmus vertino formaliai ir absoliučiai neanalizavo ir nevertino bei nepasisakė dėl to, ar pareiškėjas turėjo turtinį / neturtinį suinteresuotumą, ar jo atliktais veiksmais buvo ginami privatūs interesai.

Pareiškėjas savo skunde detaliai nurodė, kad Sąjungos Raštais nebuvo ginami privatūs interesai, t. y. nebuvo ginami nei Sąjungos, nei jokios kitos asmenų grupės interesai. Aplinkos ministerijos prašymu Raštuose pateikti siūlymai, pagrįsti miškininkystės teorija ir praktika, ir argumentais pagrįsta nuomone, kuriuos parengė ir apsvarstė Sąjungos nariai. Pirmosios instancijos teismas netyrė, ar Raštais buvo pažeisti viešieji interesai privačių interesų sąskaita, t. y., netyrė ir nevertino pačių Raštų turinio ir jų esmės. Neištyrus byloje esančių įrodymų, jų tinkamai neįvertinus, negalima išvada, jog tokiu būdu buvo pažeista Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią sprendžiant, ar asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, padarė Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pažeidimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar buvo kilęs interesų konfliktas, ar asmuo turėjo asmeninį turtinį ar neturtinį interesą arba tokį interesą turėjo jam artimas asmuo, kai jis būtent šioje situacijoje privalėjo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tokio pobūdžio pažeidimas turi būti vertinamas išimtinai formaliai ir paviršutiniškai.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas, Sąjungos vardu pateikdamas Raštus ir / ar pastabas Miškų įstatymo pakeitimo projektams bei kaip valstybės tarnautojas dalyvaudamas minėto įstatymo pakeitimo projekto svarstyme pažeidė viešuosius interesus. Teismas suabsoliutino viešojo subjekto sąvoką, nurodydamas, kad tik viešasis subjektas gali veikti viešųjų interesų tikslais.

Raštuose teiktos pastabos dėl teisės aktų projektų buvo pateiktos tenkinant viešąjį interesą. Pareiškėjas nevertino Sąjungos pateiktų dokumentų (pastabų, pasiūlymų dėl rengiamų teisės aktų projektų). Šias aplinkybes privalėjo vertinti teismas, tačiau to nepadarė.

Pareiškėjo veiksmai buvo nešališki ir teisingi, pirmenybę suteikiant išimtinai viešiesiems interesams ir siekiui palaikyti Valstybinės miškų tarnybos poziciją, todėl viešieji interesai nebuvo pažeisti ir nekilo jų konfliktas. Pareiškėjo veiksmai atitiko konstitucinę doktriną.

Pareiškėjui kiltų būtinybė nusišalinti tik tuo atveju, jei būtų egzistavusios aplinkybės, leidžiančios pagrįstai abejoti pareiškėjo nešališkumu. Visais atvejais abejonės dėl šališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik prielaidomis. Subjektyviąja prasme vertinant nešališkumą, atsižvelgiama į konkretaus asmens nusistatymą ir elgesį, ar jis konkrečioje situacijoje, susijusioje su sprendimo priėmimu, yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Teismų praktikoje laikoma, kad asmuo yra nešališkas, kol nėra įrodyta priešingai. Taigi, šioje byloje liko nepaneigta nešališkumo prezumpcija.

Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenustatė pareiškėjo subjektyvaus šališkumo tiek teikiant Sąjungos vardu Raštus, tiek dalyvaujant Miškų įstatymo pakeitimo projekto svarstyme. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, kiek tai būtina teisingam bylos išsprendimui. Potvarkis, Išvada ir pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuoti, todėl neatitinka VAĮ 10 straipsniu keliamų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl Komisijos nepagrįstai nevertintos jo paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo nurodytos teismų praktikos, nors ji atitiko bendruosius teisės principus.

Sąjunga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, vienijantis fizinius ir juridinius asmenis, tarp jų įmones, organizacijas, mokslo įstaigas ir kitas institucijas, dirbančias miškų ūkio ar jam artimose srityse. Pareiškėjas, kaip Sąjungos prezidentas, t. y. kaip Sąjungos vienasmenis valdymo organas, turėjo teisę veikti Sąjungos vardu pagal įstatymą ir jam turėtų būti pritaikyta atstovavimo išimtis.

Teismas nevertino ir to, jog Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti privalomo nusišalinimo nuo tarnybinių pareigų atvejai, tačiau nereglamentuojama veikla visuomeninėse organizacijose. Vykdydamas tarnybines pareigas, pareiškėjas nepažeidė Rekomendacijoje nurodytų atvejų, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo jis privalo nusišalinti. Rašto pasirašymas nevyriausybinės visuomeninės organizacijos vardu ir ne tarnybos metu – veikla, nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu. Įstatymas nereglamentuoja ir nedraudžia valstybės tarnautojų visuomeninės veiklos, vadovavimo visuomeninėms organizacijoms arba dalyvavimo jų valdymo organuose galimybių, kitos veiklos nevyriausybinėse organizacijose.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, laikytinas netinkamai motyvuotu, kuriuo buvo iš esmės nukrypta nuo suformuotos praktikos.

Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovo atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokias pačiais argumentais, kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktas atsiliepimas, papildomai nurodant:

Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai įvertino tiek Išvadoje nustatytus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tiek Potvarkio priėmimo pagrindą ir aplinkybes, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

Nors pareiškėjas nurodo, kad Sąjungos vardu pasirašyti Raštai buvo susiję išimtinai su viešuoju interesu, jais nebuvo ginami Sąjungos arba bet kurios kitos asmenų grupės interesai, juose tik pateikti siūlymai, pagrįsti miškininkystės teorija ir praktika, ir argumentais pagrįsta nuomone, kuriuos parengė ir apsvarstė Sąjungos nariai, tačiau Įstatymas savo esme yra prevencinis, todėl jo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad valstybės tarnautojas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita.

Pareiškėjas, teigdamas, kad Sąjunga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, o pareiškėjas, kaip Sąjungos vienasmenis valdymo organas, turėjo teisę veikti Sąjungos vardu pagal įstatymą ir jam turėtų būti pritaikyta išimtis, nepagrindė, jog jis yra viešąjį interesą galintis ginti subjektas. Tai, kad pareiškėjas atstovauja ne tik įmonėms, organizacijoms, mokslo įstaigoms ir kitoms institucijoms, bet fiziniams ir juridiniams asmenims, tarp jų – ir dirbantiems „miškų ūkio ar jam artimose srityse“, negali būti pripažinta kaip nešališkas viešojo intereso gynimas.

Draudimas atstovauti ir ginti fizinių ar juridinių asmenų interesus nereikalauja įrodyti valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens asmeninio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo – pats privataus fizinio ar juridinio asmens interesų atstovavimas ir gynimas institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba (ar atitinkamai bet kurioje įstaigų sistemos įstaigoje, jei įstaiga priklauso įstaigų sistemai), šiam asmeniui gali kelti interesų konflikto riziką ir prielaidas korupcijai plisti. Pareiškėjas dėl išimties atstovauti Sąjungai Aplinkos ministerijoje ir bet kurioje jai pavaldžioje įstaigoje (įmonėje), kaip numatyta Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje, į aplinkos ministrą ar kitą pareigūną nesikreipė.

Pareiškėjas teigia, kad Rašto pasirašymas nevyriausybinės visuomeninės organizacijos vardu ir ne tarnybos metu tai veikla nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau šioje byloje nagrinėjamas ne tarnybinių pareigų atlikimas, o Įstatymo (tuo pačiu ir Rekomendacijos) nuostatų nesilaikymas ir tarnybinio nusižengimo padarymas, ir šiuo atveju pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad valstybės tarnautojas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita. Užtenka to, kad jis nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatytos pareiškėjo padaryto pažeidimo pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių ir pripažinta, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą

Teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, iš byloje esančių įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra jokio pagrindo jo naikinti.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Potvarkio, kuriuo pareiškėjui už šiurkštų tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškė pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikė pagrįstų tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo apeliacinį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sąjungos eiliniame rinkiminiame XIX suvažiavime 2024 m. vasario 10 d. jis išrinktas Sąjungos prezidentu. Kad yra Sąjungos vadovas pareiškėjas nurodė 2024 m. kovo 4 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijos dalyje „Ryšiai su juridiniais asmenimis“.

2024 m. kovo 14 d. raštu Nr. D15-326 „Dėl rekomendacijos“ Aplinkos ministerija pareiškėjui pateikė rekomendaciją: „1.1. Nusišalinti nuo pavestų valstybės tarnautojo funkcijų, kurias vykdant tektų dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su Sąjunga ir jos (narių) interesais: nevertinti Sąjungos pateiktų dokumentų (pvz., pastabų, pasiūlymų dėl rengiamų teisės aktų projektų), nedalyvauti susitikimuose su Sąjunga, nekonsultuoti Sąjungos, nenagrinėti Sąjungos prašymų, skundų ir pranešimų, nepasirašyti ir nederinti Sąjungai siunčiamų Aplinkos ministerijos raštų ir pan. Dalyvaujant kolegialaus organo veikloje – apie iškilusį ar galintį kilti interesų konfliktą informuoti kolegialaus organo pirmininką ir nusišalinti, vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo Aplinkos ministerijoje tvarkos aprašu; 1.2. Nenaudoti ne tarnybinei veiklai neviešos tarnybinės informacijos, kuria disponuoja; 1.3. Nenaudoti ir nedemonstruoti su tiesioginių tarnybinių pareigų atlikimu nesusijusiems poreikiams tenkinti ar asmeninei nuomonei ne tarnybos metu reikšti tarnybai skirtų rekvizitų – Aplinkos ministerijos ženklo, pavadinimo, savo pareigybės pavadinimo, elektroninio pašto ir pan.; 1.4. Neatstovauti Sąjungai Aplinkos ministerijoje ir bet kurioje jai pavaldžioje įstaigoje (įmonėje)“. Dėl paskutinės Rekomendacijos dalies, atsakovas paaiškino pareiškėjui apie galimybę taikyti išimtį, kad dėl atstovavimo apribojimo netaikymo PRS1 gali kreiptis į aplinkos ministrą, kartu pažymint, kad dėl išimties taikymo kreiptis ir sulaukti atsakymo reikia prieš atliekant bet kokius atstovavimo veiksmus.

Pareiškėjas su Rekomendacija susipažino 2024 m. kovo 21 d. PRS1 2024 m. balandžio 10 d. aplinkos viceministrui ir kanclerei el. laišku pateikė prašymą nemažinti finansavimo Jaunųjų miško bičiulių veiklai. Be to, pareiškėjas, kaip Sąjungos vadovas, 2024 m. balandžio 18 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Facebook paskyroje paminėjo, kad nepritaria netrukus Seimą pasieksiančioms įstatymo pataisos, atveriančios galimybę transformuoti valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdiją į akcinę bendrovę.

Pareiškėjas 2024 m. gegužės 21 d. pasirašė Sąjungos raštą Aplinkos ministerijai „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto (TAIS Nr. 24-8230)“.

Pareiškėjas 2024 m. gegužės 22 teikė pastabas Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3547“ (58 ir 66 komentarai 2024 m. gegužės 29 d.).

PRS1 2024 m. gegužės 24 d. pasirašė Sąjungos raštą Aplinkos ministerijai „Išvada įstatymų projektams (TAIS Nr. 24-6673(2))“.

Šie faktai fiksuoti atsakovo Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų vedėjos 2024 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“.

Aplinkos ministerijos kanclerio 2024 m. birželio 12 d. potvarkiu sudaryta PRS1 galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija.

Komisija 2024 m. spalio 18 d. priėmė motyvuotą išvadą Nr. D15-1342 „Dėl Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) PRS1 (PRS1) tarnybinio nusižengimo“.

Išvadoje dėstomos nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas, kurių pagrindu pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį taikyta ginčijama nuobauda. Visa tai pakartota ir pirmosios instancijos teismo sprendime.

Teisėjų kolegija, nekartodama šių faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų, pasisakys dėl apeliaciniame skunde nurodytų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų, pripažindama juos nepagrįstais ir atmestinais.

Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo paskirtis ir uždaviniai – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai kaip numatyta (Įstatymo 1 str.).

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta pareiga asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.

Remiantis Įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui draudžiama atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesus institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba.

Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyse nurodytų apribojimų išimtis, konkrečiais atvejais įvertinę interesų konflikto riziką, taip pat gali nustatyti institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba arba valdyba. Sprendimas taikyti šioje dalyje numatytą išimtį turi būti paskelbtas viešai.

Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad pareiškėjas, išrinkus jį Sąjungos prezidentu, dėl apribojimo išimties taikymo, kaip nustatyta Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje, į aplinkos ministrą nesikreipė.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 7 straipsnių pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai buvo parengti Aplinkos ministerijos struktūrinio padalinio, kuriame valstybės tarnautojo pareigas eina pareiškėjas. Su Sąjunga šis projektas derintas kaip su suinteresuotu subjektu.

Pareiškėjas taip pat dalyvavo rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3547“ projektą (teikdamas komentarus kaip (duomenys neskelbtini) ir teikė pastabas dėl šio projekto Sąjungos vardu. Pareiškėjas, veikdamas Sąjungos vardu ir interesais, atstovavo Sąjungai, kartu dirbdamas (duomenys neskelbtini), taigi pažeidė anksčiau paminėtą Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą.

Vertinant (duomenys neskelbtini) sąjungos įstatų (remiamasi viešai skelbiama versija Sąjungos internetinėje svetainėje) 2 skyriuje nurodytas nuostatas dėl Sąjungos tikslų ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas Sąjungos vardu veikė išimtinai tenkinant viešąjį interesą, nes veiksmais, kurie atsakovo pripažinti kaip tarnybinis nusižengimas, tiesiogiai ar netiesiogiai buvo suinteresuoti Sąjungos nariai, taigi veikta Sąjungos narių interesais.

Teisiniam veiksmų kvalifikavimui šiuo atveju neturi reikšmės proporcijų tarp interesų nustatymas. Pakanka konstatuoti, jog veiksmuose yra individualaus intereso išraiška, ką ir yra teisinis pagrindas pripažinti.

Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime neaptartas Raštų turinys, apeliaciniu skundu ginčijamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmės neturi, nes šie įrodymai yra byloje, jie įvertinti laikantis įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančių ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintų taisyklių pagrindu.

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad ginčijamas Potvarkis neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, teisėjų kolegija referuoja į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą aktualią teisės aiškinimo bei taikymo praktiką, kuria remiantis administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., 2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; ABTĮ 15 str. 1 d.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais ir pripažįstami kaip neturintys reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.