Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas), dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Skundžiamuose Sprendimuose pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui grindžiama jos praeities darbu, nevertinant jos ilgalaikių ryšių su Lietuvos valstybe, aplinkybių, kad ji Lietuvoje gyvena nuo 1987 m., leidimą nuolat gyventi turi nuo 1995 m., yra ištekėjusi už Lietuvos Respublikos piliečio, kurs turi rimtų sveikatos bėdų, jos dukra yra Lietuvos Respublikos pilietė, visas jos gyvenimas yra Lietuvoje, čia ji įgijo teisę į senatvės pensiją ir ją gauna. Sprendimai iš esmės pažeidžia pareiškėjos, kaip ilgalaikės Lietuvos gyventojos, pamatines žmogaus teises bei teisėtus interesus, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikai analogiško pobūdžio bylose, nes būtent atsakovas turėjo įrodyti pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui realumą.

Pareiškėja pagal profesiją yra karo medikė, ji iš pradžių tarnavo Mongolijoje, vėliau buvo perkelta į Lietuvą, kur sukūrė šeimą; dirbo vaistinės viršininke, uniformos nedėvėjo, pratybose nedalyvavo; į Lietuvą atvyko 1987 m., čia tarnavo, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, liko Lietuvoje; nuo 2003 iki 2021 m. dirbo (duomenys neskelbtini) generaliniame konsulate Klaipėdoje (toliau – Konsulatas) valytoja – atliko išimtinai technines žemiausios grandies darbuotojo funkcijas, negalėjo prieiti prie slaptos informacijos, jai buvo apribotas patekimas į tarnybines Konsulato patalpas, pavaldinių neturėjo, karjeros nepadarė.

Sprendime dėl leidimo nepagrįstai teigiama, kad pareiškėja yra prorusiškų pažiūrų, pateisinančių (duomenys neskelbtini) vykdomą agresiją, nes tiek klausimyne, tiek apklausos Migracijos departamente metu pareiškėja aiškiai nurodė, kad nepalaiko vykdomos agresijos ir karo ir kad Krymas priklauso Ukrainai.

Pareiškėja yra 66 metų amžiaus senjorė. Priėmus skundžiamus Sprendimus, pašlijo jos sveikata.

Sprendimai grindžiami tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2026 m. birželio 4 d. išvadoje Nr. 19-494S (toliau – ir Išvada) nurodytais duomenimis, tačiau nemotyvuojama, kuo pasireiškia ir kuo grindžiamas pareiškėjai inkriminuotas valstybės saugumui keliamos grėsmės realumas bei pakankamas rimtumas; Sprendimai neproporcingi pareiškėjos gyvenimo šalyje trukmei (40 metų), jos amžiui (66 metai), sveikatos būklei, gaunamai pensijai, ryšiams su Lietuvos Respublikos piliečiais (sutuoktiniu, dukra), turimu nekilnojamuoju turtu.

Pareiškėja į (duomenys neskelbtini) vyko norėdama atsisakyti jai paskirtos pensijos ir jos atsisakė; (duomenys neskelbtini), Sibire gyvena pareiškėjos brolis ir sesuo, su kuriais ji tik susiskambina. Jos sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis (santuoka sudaryta 2013 m.), todėl Sprendimai turi būti vertinami ir jo teisių ir interesų apimtyje. Sutuoktinis yra neįgalus, dėl miokardo infarkto jam reikia nuolatinės medicinos priežiūros bei pagalbos buityje, kurią jam kasdien teikia pareiškėja. Sprendimu dėl išsiuntimo pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos ir uždraudus jai atvykti į Lietuvą 2,5 metų, jos neįgalus sutuoktinis liktų be reikalingos pagalbos ir priežiūros, tačiau į tai minimame sprendime neatsižvelgta, tuo pažeidžiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 20 straipsnio nuostatas.

Nagrinėjamu atveju neatliktas tyrimas ir vertinimas SEVS 20 straipsnio nuostatų taikymo aspektu, t. y., ar tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio egzistuoja toks priklausomumo ryšys, dėl kurio pareiškėjos sutuoktinis būtų priverstas lydėti pareiškėją ir išvykti iš Europos Sąjungos (ES) teritorijos, šiuo klausimu jos sutuoktinis nebuvo apklaustas. Sprendimais pažeidžiama pareiškėjos teisė į šeimos gyvenimo gerbimą, ir tai sudaro Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio pažeidimo sudėtį.

Po to, kai pareiškėja įgijo teisę į senatvės pensiją, į Lietuvą grįžo gyventi pareiškėjos dukra. Tarp pareiškėjos ir jos dukros yra stiprus emocinis ryšys, todėl Sprendimai neigiamai paveikė ir jos dukros psichinę ir fizinę būklę. Priėmus Sprendimus, pareiškėja netenka teisės bendrauti ne tik su sutuoktiniu, kuris, neturėdamas sveikatos draudimo (duomenys neskelbtini), negali ten su ja vykti dėl reikalingos medicininės priežiūros, bet ir su savo dukra – Lietuvos Respublikos piliete, gyvenančia Lietuvoje. Tokiu būdu pažeidžiama pareiškėjos teisė į šeimos ir privatų gyvenimą, Sprendimai yra ne tik neteisėti, nepagrįsti, bet ir neproporcingi.

Atsakovas, priimdamas skundžiamus Sprendimus, vadovavosi ne tik Išvada, bet ir atliko savarankišką vertinimą dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, įvertino kitas su pareiškėja susijusias aplinkybes, vertino sprendimų proporcingumą. Pareiškėjos grėsmė valstybės saugumui grindžiama jos realiai atliktais veiksmais VSD surinktos informacijos kontekste, atlikus individualų pareiškėjos vertinimą. Pareiškėjos darbas Konsulate, tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėja palaiko ryšius su buvusioje darbovietėje dirbančiais (duomenys neskelbtini) režimui lojaliai asmenimis. Pareiškėja Departamentui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad ji galėtų būti laikoma nelojalia (duomenys neskelbtini) režimui – ji nėra opozicijos dalyvė, viešai nepasisako prieš (duomenys neskelbtini) režimą, nėra joje persekiojama, nėra nutraukusi ryšių su (duomenys neskelbtini) (ten ji turi nekilnojamo turto, ten gyvena pareiškėjos brolis ir sesuo, per kuriuos (duomenys neskelbtini) specialiosios tarnybos gali bandyti paveikti pareiškėją), pareiškėja periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini), taigi, (duomenys neskelbtini) režimas nelaiko pareiškėjos režimui nelojaliu asmeniu. Pareiškėjos darbo laikotarpis ir pobūdis (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų kontroliuojamoje įstaigoje neturi įtakos vertinant pareiškėjos dabartinę grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjos išvykos į (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos pažeidžiamumo veiksnys.

Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius nusikalstamus veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas. VSD Išvada yra tinkamas įrodymas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Atsakovas, atlikęs individualų kompleksinį pareiškėjos vertinimą, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos keliama valstybės saugumui grėsmė yra reali.

Pareiškėjos šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neužkirto kelio jai atlikti veiksmus, dėl kurių pareiškėja laikoma keliančia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja per visą gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį neišmoko lietuvių kalbos, ji yra prorusiškų pažiūrų, neigia Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos okupaciją ir neigiamai vertina Lietuvos Respublikos politiką (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, taigi pareiškėja per visą gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį neįsiintegravo į Lietuvos visuomenę.

VSD Išvadoje atsakovui pateikė vertinimą, kad pareiškėjos ((duomenys neskelbtini) pilietės) gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjos grėsmė Lietuvos valstybės saugumui grindžiama pareiškėjos: 1) itin prorusiškomis pažiūromis, prieštaraujančiomis Lietuvos nacionalinio saugumo interesams; 2) tikrovės neatitinkančių (melagingų) duomenų teikimu Lietuvos valstybės institucijoms; 3) darbu Konsulate; 4) ryšiais su (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje ir Konsulato darbuotojais; 5) tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje.

Pareiškėja – ypač prorusiškų pažiūrų, pateisina visus (duomenys neskelbtini) aukščiausios valdžios sprendimus, neigia, kad Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos valstybę, ypač neigiamai vertina Lietuvos Respublikos vykdomą politiką (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų priimamus sprendimus. Pareiškėjos 2022 m. gruodžio 7 d. ir 2023 m. gegužės 9 d. Migracijos departamente užpildyti klausimynai neatitinka tikrovės ne tik dėl melagingai nurodytų faktų apie jos darbovietes, ryšius, bet ir dėl melagingai išreikšto požiūrio, įsitikinimų Ukrainos klausimais. Siekdami, kad pareiškėja liktų gyventi Lietuvos Respublikoje, neatskleisti tikrosios pozicijos dėl Krymo jai nurodė (duomenys neskelbtini) ambasados darbuotojai. Pareiškėjos atsakovui pateikta tikrovės neatitinkanti informacija charakterizuoja ją kaip nepatikimą asmenį, todėl visi jos pateikti duomenys turėtų būti vertinami itin kritiškai.

Migracijos departamento vyresniosios specialistės Tarnybiniame pranešime, parengtame po pareiškėjos 2023 m. gegužės 9 d. apklausos, pažymėta, kad pareiškėja atsakovui pateikė melagingus duomenis – nurodė nebendraujanti su Konsulate dirbančiais / dirbusiais asmenimis. Įvertinus apklausos metu gautus duomenis, Tarnybiniame pranešime padaryta išvada, kad pareiškėja palaikė ryšius su tuometiniu Konsulato darbuotoju I. L. , ryšiai su juo reikšmingi, be kita ko, ir todėl, jog VSD 2023 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 18-9730 buvo pripažinta, kad I. L. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja taip pat melagingai nurodė, kad yra bedarbė, nors tuo metu ji dar dirbo Konsulate, vykdė ir (duomenys neskelbtini) ambasados darbuotojų pavedimus, nesusijusius su jos tiesioginėmis Konsulate užimamomis pareigomis. Pareiškėja vieno iš (duomenys neskelbtini) ambasados darbuotojų prašymu 2022 m. rugpjūčio mėn. vyko iš (duomenys neskelbtini) į Skuodą, nufotografavo sovietinių karių kapavietės paminklą Skuode, kuris 2022 m. gegužės mėn. buvo apipiltas dažais. Pareiškėja šią užduotį įvykdė iš patriotinių paskatų, už jos įvykdymą atsisakė imti papildomą atlyginimą iš (duomenys neskelbtini) ambasados.

Pareiškėja, turėdama teisę gyventi Lietuvoje, gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Pareiškėja, tiek dirbdama Konsulate, tiek ir tarnaudama (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini), palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Vertinant pareiškėjos keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nėra pagrindo paneigti jos lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai.

Pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių jos lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai ir prorusiškas pažiūras. Pareiškėja nėra pasiekusi ilgalaikės ir tvarios integracijos Lietuvos Respublikoje, ji iki šiol nemoka lietuvių kalbos, taigi ji visą laiką faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini) informaciniame lauke, formuojamame (duomenys neskelbtini) valdžios propagandinių naratyvų, nukreiptų prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, ypač įvertinus tai, kad pareiškėja, Rusijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus vykdyti plataus masto karinę agresiją Ukrainoje, toliau tęsė darbą Konsulate.

Byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėja turi stiprius ryšius su Rusija, periodiškai ten vyksta, ten turi nekilnojamojo turto, artimų giminaičių. Pareiškėjos išvykos į (duomenys neskelbtini) nepriklausomai nuo vykimo priežasčių kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su ja kontaktus, o jos ryšiai su Lietuva neatsveria jos keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėja yra gimusi ir užaugusi (duomenys neskelbtini), tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje (ėjo viršininko pareigas ir įgijo praporščikės karinį laipsnį), (duomenys neskelbtini) įgijo teisę į karinę pensiją, užmezgė ryšius dėl ilgalaikio darbo Konsulate. Nenustatyta duomenų, kad pareiškėja teisės į šeiminius ryšius negalėtų įgyvendinti kilmės valstybėje (pareiškėjos šeimos nariai – (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys). Vien tai, kad pareiškėjos sutuoktinis ir pilnametė dukra – Lietuvos Respublikos piliečiai, savaime nesudaro pagrindo, kad jai išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti panaikintas. Nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas pagrindas panaikinti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir išsiųsti ją iš šalies, uždraudžiant į ją atvykti.

II.

Teismas detaliai išdėstė pareiškėjos 2022 m. gruodžio 7 d. ir 2023 m. gegužės 9 d. užpildytuose klausimynuose nurodytas aplinkybes dėl jos tarnybos kariuomenėje, darbo (kad šiuo metu ji yra bedarbė), ryšių su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis, institucijomis, ten dirbusiais asmenimis ir kt.

Teismas išdėstė pareiškėjos 2023 m. gegužės 9 d. atsakovui teiktame paaiškinime nurodytas aplinkybes dėl jos darbo, šeiminių ryšių, vykimo į (duomenys neskelbtini), pragyvenimo lėšų (kad ją išlaiko sutuoktinis) ir kt.

Teismas išsamiai išdėstė pareiškėjos apklausos Migracijos departamente, vykusios 2026 m. birželio 15 d., nurodytas aplinkybes.

Teismas, spręsdamas dėl Sprendimo dėl leidimo pagrįstumo, įvertino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teismas, spręsdamas dėl Sprendimo dėl išsiuntimo, įvertino Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 127 straipsnio 5 dalies, 128 straipsnio 1 dalies, 130 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus ir pateiktus medicininius dokumentus, sprendė, jog pareiškėjos bendra sveikatos būklė gydytojų įvertinta kaip gera ir sąmoninga, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) jai būtų apribota jos teisė kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas ar kad sveikatos priežiūros įstaigose ji negalėtų gauti tinkamo gydymo, todėl nepagrįstais laikė pareiškėjos teiginius, kad jos negalima išsiųsti į kilmės valstybę dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų teiginiui, jog jos neįgaliam sutuoktiniui nuolat reikalinga medicininė priežiūra bei pareiškėjos pagalba buityje, pagrįsti, bei nepateikė įrodymų, kad jos sutuoktiniui ir / ar dukrai apribota teisė gauti vizą arba leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) šeimos susijungimo pagrindu.

III.

Pareiškėjos apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjos teigimu, priimdamas Spendimus, atsakovas prioritetą teikė pareiškėjos praeities darbo faktui, nevertindamas kitų reikšmingų duomenų visumos, kaip to reikalauja aktuali teismų praktika, taip pat visiškai ignoruodamas jos šeiminius ryšius su Lietuvos piliečiais, ryšius su Lietuvos valstybe, sveikatos būklę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nemotyvavo, kuo pasireiškia ir kuo grindžiamas pareiškėjai inkriminuotas valstybės saugumui keliamos grėsmės realumas bei pakankamas rimtumas, taip pat nevertino Sprendimų proporcingumo, atsižvelgiant į pareiškėjos gyvenimo šalies teritorijoje trukmę (40 metų), jos amžių (66 metai), sveikatos būklę, gaunamą pensiją, ryšius su Lietuvos Respublikos piliečiais – sutuoktiniu, dukra, nekilnojamojo turto turėjimą. Tokiu būdu teismas ne tik priėmė neteisėtą sprendimą, bet ir neišnagrinėjo ginčo iš esmės, nepasisakęs dėl šių reikšmingų argumentų, kas sudaro pagrindą naikinti teismo sprendimą.

Atsakovo atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teismui. Atsakovas nesutinka, kad jis netinkamai atliko pareiškėjos individualų vertinimą ir nurodo, kad, priimant ginčijamus Sprendimus, įvertino pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui (realiai pareiškėjos atliktus veiksmus VSD surinktos informacijos kontekste), pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, amžių ir sveikatos būklę, pagal šiuos duomenis vertino ginčijamų Sprendimų proporcingumą. Atsakovo teigimu, Regionų administracinis teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo priimtų Sprendimo dėl leidimo ir Sprendimo dėl išsiuntimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Atsakovas Sprendimą panaikinti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2027 m. lapkričio 24 d., priėmė pripažinęs, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimu dėl išsiuntimo atsakovas nusprendė: 1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 2) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 30 mėnesių (2 metai ir 6 mėnesiai); 3) sprendimo vykdymą pavesti vykdyti VSAT, nes pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, 2003–2021 m. dirbo Konsulate valytoja, išėjusi į pensiją, iki 2026 birželio mėn. dirbo Konsulate savanoriškais pagrindais, dažnai vyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyvena jos giminės, ji turi nekilnojamąjį turtą – butą. Pareiškėja palaiko santykius su Konsulato darbuotojais, vienas jų lydėjo pareiškėjos sutuoktinį į (duomenys neskelbtini). Šios faktinės aplinkybės pagrįstai atsakovo įvertintos kaip pagrindai, kuriais remiantis pripažįstama, kad pareiškėjos gyvenimas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir ši grėsmė yra reali.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pareiškėjos asmeninius interesus likti gyventi Lietuvos Respublikoje pripažinti reikšmingesniais nei interesą užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, nes pastarasis yra viešasis, valstybės Konstitucinius pagrindus saugantis, interesas ir jokiais aspektais negalintis konkuruoti su pareiškėjos nurodomais asmeniniais interesais.

Šių aplinkybių kontekste yra reikšminga ir tai, kad pareiškėja atsakovui teikė klaidingą informaciją, nenurodydama nei vienos savo buvusios darbovietės, įskaitant ir ilgalaikį darbą Konsulate, nurodydama, kad nebendrauja su buvusiais Konsulato bendradarbiais, t. y. nepalaiko ryšių su asmenimis, kurie dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose. Vėliau, 2026 m birželio 15 d. apklausoje, ji nurodė palaikanti ryšį su Konsulate dirbusia kanceliarijos pavaduotoja, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), dalyvavusi renginyje Konsulate ir kt. Pareiškėja ir teismo posėdyje patvirtino palaikanti ryšius su Konsulato darbuotojais.

Vadovaujantis VSD 2023 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 18-9730, pripažinta, kad buvęs Konsulato darbuotojas I. L. kelia grėsmę valstybės saugumui.

Tokie pareiškėjos veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip sąmoningas klaidingų / melagingų duomenų teikimas atsakovui.

Visa tai suponuoja, kad ginčijami atsakovo Sprendimai priimti pagrįstai ir yra teisėti.

Apeliacinio skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiandienos geopolitinė situacija lemia, jog nacionalinio saugumo interesas yra dominantė prieš individualias asmenines aplinkybes, kurios, kaip yra šiuo atveju, nėra tokios išskirtinai reikšmingos, kad individualus pareiškėjos interesas būtų gintinas kaip prioritetinis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 7 d.).

Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir dokumentų vertimo išlaidų atlyginimo. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl šis jos prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos PRS1 apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.