- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-1975-924/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02355-2026-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- ATS1
- Ieškovas
- IES1
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl daikto grąžinimo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Ieškovė IES1 (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovą ATS1 (toliau – ir atsakovas) grąžinti ieškovei mobilųjį telefoną „Apple iPhone 16 Pro Max 256GB“, smėlio spalvos, (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo ieškovei 1 200 Eur skolą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Tele2 salone ieškovės vardu 2025 m. balandžio 22 d. buvo sudaryta mobiliojo ryšio įrangos įsigijimo sutartis, pagal kurią buvo įsigytas smėlio spalvos mobilusis telefonas „Apple iPhone 16 Pro Max 256GB“. Telefonas buvo perduotas atsakovui naudotis. Bendru žodiniu susitarimu atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį apmokėti visas su telefonu susijusias įmokas. Atsakovas nuo 2025 m. gruodžio mėnesio savo įsipareigojimų nevykdo, sutartinių įmokų nemoka, todėl ieškovė yra priversta apmokėti sąskaitas iš savo asmeninių lėšų. Ieškovė ne kartą prašė atsakovo grąžinti telefoną, tačiau atsakovas telefono negrąžina. Atsakovas siekia visus jai atliktus pinigų pervedimus nepagrįstai priskirti atsiskaitymui už mobilųjį telefoną, nors dalis pavedimų buvo atlikti visiškai kitais tikslais (būsto išlaikymas, bendros gyvenimo išlaidos ir pan.). Pavedimų paskirtyse nėra nurodyta, kad šie mokėjimai būtų skirti telefono įsigijimui ar jo kainos padengimui (tik viename pavedime yra aiškiai nurodyta paskirtis „už telefoną“). Tuo laikotarpiu gyveno kartu, todėl pinigų pervedimai buvo susiję su bendro ūkio vedimu. Atsakovas dabar nepagrįstai bando pakeisti mokėjimų esmę, pateikdamas juos kaip atsiskaitymą už telefoną. Tokia pozicija neatitinka objektyvių įrodymų, t. y. bankinių pavedimų paskirčių.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad sutinka padengti likusią telefono vertės dalį (643,74 Eur), atsižvelgiant į tai, jog 725 Eur jau yra sumokėti. Telefono kainos vertė 1 368,74 Eur. Kai buvo atliekami mokėjimai, atsakovas atliko bausmę (Vilniaus kalėjime) ir pas ieškovę atvykdavo tik trumpalaikėms (3 dienų) išvykoms. Jo pervestos sumos (725 Eur) yra neproporcingai didelės, kad būtų laikomos mokesčiu už kelias dienas per mėnesį praleistas ieškovės būste. Tai vienareikšmiškai patvirtina, kad lėšos buvo skirtos būtent telefono įsigijimo kainai dengti, kaip ir buvo sutarta žodžiu.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškovės IES1 ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo ATS1 ieškovei 994,83 Eur skolą ir 141 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad:
Ieškovė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tele2“ 2025 m. balandžio 22 d. sudarė ryšio įrangos įsigijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė išsimokėtinai (24 mėn. terminui kas mėnesį mokant po 56,99 Eur) įsigijo ryšio įrangą (mob. telefoną) „Apple iPhone 16 Pro Max 256GB“, ryšio įrangos vertė 1 489 Eur, ryšio įrangos pardavimo kaina 1 368,76 Eur bei už 25 Eur įsigijo ryšio įrangos aksesuarą buitinį kroviklį 20W, USB-C (Apple).
Bendru žodiniu susitarimu šalys susitarė, kad telefonas perduodamas atsakovui, o jis įsipareigojo kiekvieną mėnesį apmokėti visas su telefonu susijusias įmokas, t. y. įsipareigojo sumokėti už telefoną ir jo įkroviklį, iš viso 1 393,76 Eur. Telefonas buvo perduotas atsakovui naudotis. Atsakovas nuo 2025 m. gruodžio mėn. savo įsipareigojimų nebevykdo ir nemoka sutartinių įmokų. Ieškovė apmoka įmokas už telefoną nuo 2025 m. gruodžio 1 d. Atsakovas yra sumokėjęs ieškovei už telefoną 398,93 Eur (nuo 2025 m. balandžio 22 d. iki 2025 m. lapkričio 30 d., iš viso 7 mėnesiai po 56,99 Eur) ir liko skolingas iš viso 994,83 Eur ((1 368,76 Eur + 25 Eur =1 393,76) – 398,93 Eur)).
Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas grąžinti ieškovei smėlio spalvos mobilųjį telefoną „Apple iPhone 16 Pro Max 256GB“, (duomenys neskelbtini), atmestinas. Teismas nurodė, kad ieškovė savo lėšomis ir vardu įsigijo minėtą mobilųjį telefoną bei telefono kroviklį. Nustatyta, kad ieškovė minėtą telefoną pardavė atsakovui ir susitarė, kad jis jai sumokės telefono ir įkroviklio kainą. Teismas konstatavo, kad atsakovas minėtą telefoną valdo teisėtai, todėl nėra pagrindo jo išreikalauti iš atsakovo. Esant tarp ieškovės ir atsakovo sudarytai žodinei pirkimo–pardavimo sutarčiai, daikto grąžinimas galimas tik nutraukus žodinę sutartį, tačiau tokiu atveju ieškovė turėtų grąžinti atsakovui atsakovo jai sumokėtą sumą.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas nemoka ieškovei už ginčo telefoną ir yra skolingas iš viso 994,83 Eur. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovas jai yra likęs skolingas 1 200 Eur, nes pati ieškovė nurodė, jog atsakovas mokėjo jai įmokas iki 2025 m. gruodžio mėn., t. y. iki 2025 m. lapkričio 30 d., ir ieškovė pripažįsta, kad atsakovas jai sumokėjo iš viso 398,93 Eur (7 mėnesiai po 56,99 Eur). Teismas atmetė ir atsakovo argumentus, kad jis ieškovei yra sumokėjęs 725 Eur, nes atsakovo pateikti bankinių pervedimų įrodymai yra su skirtingomis pavedimų paskirtimis, nėra galimybės iš jų identifikuoti, kiek atsakovas ieškovei sumokėjo už telefoną, o kiek už kitas išlaidas. Teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovei priteistina 994,83 Eur skola.
Teismas padarė išvadą, kad ginčą kokybiškai laimėjo ieškovė, todėl, teismo vertinimu, ieškovė turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės patirtas išlaidas sudaro 141 Eur sumokėtas žyminis mokestis, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 141 Eur žyminis mokestis. Teismas nurodė, kad byloje patirtos 4,71 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytos minimalios (8 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis), tačiau, kadangi 4,71 Eur pašto išlaidos buvo patirtos siunčiant atsakovui procesinius dokumentus registruotu paštu, teismas pasiūlė atsakovui jas sumokėti valstybei gera valia.
Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas ATS1 (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir sumažinti iš atsakovo ieškovei IES1 priteistą žyminio mokesčio sumą, iš jos išskaičiuojant 100 Eur žyminį mokestį už atmestą reikalavimą grąžinti telefoną. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovė ieškiniu pareiškė du visiškai skirtingus reikalavimus: piniginį reikalavimą – priteisti 1 200 Eur skolą už telefoną ir neturtinį/daiktinį reikalavimą – įpareigoti apeliantą grąžinti patį telefoną. Teismas ieškinį patenkino tik iš dalies – priteisė 994,83 Eur skolos, o antrąjį ieškovės reikalavimą (grąžinti telefoną) visiškai atmetė, palikdamas telefoną apeliantui. Už reikalavimą dėl daikto (telefono) grąžinimo ieškovė turėjo sumokėti 100 Eur žyminį mokestį. Kadangi šis ieškovės reikalavimas buvo visiškai atmestas, teismas neturėjo teisinio pagrindo už jį sumokėto žyminio mokesčio perkelti apeliantui. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, ši atmesto reikalavimo žyminio mokesčio dalis turi tekti pačiai ieškovei. Teismas, priteisdamas iš apelianto visą ieškovės sumokėtą žyminį mokestį (141 Eur), pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo taisyklę. Apeliantas privalo atlyginti žyminį mokestį tik proporcingai patenkintai piniginio reikalavimo daliai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteistos 141 Eur bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei mobilųjį telefoną „Apple iPhone 16 Pro Max 256GB“, smėlio spalvos, (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo ieškovei 1 200 Eur skolą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo ieškovei 994,83 Eur skolą ir 141 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavęs, kad atsakovas telefoną valdo teisėtai, atmetė ieškovės reikalavimą dėl jo grąžinimo. Teismas nustatęs, jog atsakovas ieškovei sumokėjo už telefoną iš viso 398,93 Eur, ieškovės reikalavimą dėl 1 200 Eur skolos priteisimo tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo ieškovei 994,83 Eur (1393,76 Eur telefono ir jo įkroviklio kaina – 398,93 Eur atsakovo sumokėta suma) skolą. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkinęs iš dalies, sprendė, jog ginčą laimėjo ieškovė, todėl ieškovė turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Apeliantas (atsakovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria spręsta atlyginti visas ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, jog teismas priteisdamas iš apelianto visą ieškovės sumokėtą žyminį mokestį (141 Eur), nesivadovavo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta proporcingumo taisykle. Apelianto vertinimu, jis turi pareigą atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) tik proporcingai patenkintai piniginio reikalavimo daliai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais sutinka.
Byloje ieškovė už ieškinį, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, sumokėjo 141 Eur žyminį mokestį, t. y. 27 Eur už reikalavimą dėl 1 200 Eur skolos priteisimo ir 114 Eur už reikalavimą įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei mobilųjį telefoną (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė laimėjo visą ginčą, todėl CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu ji turi teisę ir į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė negalėjo tikėtis, kad net pareiškus nepagrįstą ieškinį (dalį reikalavimų) bylinėjimasis teisme nekainuos ta apimtimi, kuria ji už tokius reikalavimus sumokėjo žyminį mokestį. Kadangi ieškovės ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, todėl ji turi teisę tik į tą už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio dalį, kurioje buvo tenkintas jos ieškinys. Nuo teismo sprendimu tenkinto 994,83 Eur ieškinio reikalavimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 23 Eur, todėl ieškovei galėjo būti atlygintos tik ši bylinėjimosi (žyminio mokesčio) išlaidų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkinęs iš dalies, neteisingai sprendė klausimą dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atlygindamas visas ieškovės patirtas išlaidas. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeistina, ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisiant proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 331 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 994,83 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 83 centus) skolą ir 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.“
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.