- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-04
- Bylos Nr.
- eAS-1226-463/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04001-2026-8
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Jolanta Malijauskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- STAROIL
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Staroil“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Staroil“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Staroil“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Architektūros skyriaus 2025 m. lapkričio 11 d. raštą „Dėl rašytinių pritarimų Vilniaus miesto savivaldybės valdomose gatvėse ir vietinės reikšmės keliuose (jų apsaugos zonose) suprojektuotiems statiniams išdavimo“ Nr. A367-2462/25 ir Administracijos 2026 m. vasario 4 d. raštą Nr. A63-21/26(3.2.1 Mr-PAS bei įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl rašytinio pritarimo projektui „Elektros tiekimas laivų pakrovimo stotelei prie Mindaugo tilto Neries krantinėje ties (duomenys neskelbtini) Vilniuje“, atsižvelgiant į teismo nutartyje išdėstytus argumentus ir viešojo administravimo principus.
Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas šį prašymą grindė tuo, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes pareiškėjas po Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2026 m. vasario 19 d. sprendimo atsisakyti priimti skundą nagrinėti, kuriame buvo nurodyta, jog tokio pobūdžio ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose, 2026 m. vasario 27 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, tačiau teismas 2026 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12474-1098/2026 atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ginčas teismingas administraciniams teismams, o Kauno apygardos teismas 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjo teigimu, tai patvirtina, kad jis nuosekliai ir aktyviai siekė ginti savo teises, tačiau dėl skirtingų institucijų pateiktų prieštaringų išaiškinimų dėl ginčo teismingumo objektyviai negalėjo laiku kreiptis į administracinį teismą.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. spalio 15 d. pateikė Administracijai prašymą išduoti rašytinį pritarimą projektui „Elektros tiekimas laivų pakrovimo stotelei prie Mindaugo tilto Neries krantinėje ties (duomenys neskelbtini) Vilniuje“ (toliau – ir Projektas), o Administracijos Architektūros skyrius 2025 m. lapkričio 11 d. raštu „Dėl rašytinių pritarimų Vilniaus miesto savivaldybės valdomose gatvėse ir vietinės reikšmės keliuose (jų apsaugos zonose) suprojektuotiems statiniams išdavimo“ Nr. A367-2462/25 (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją, kad neišduos rašytinio pritarimo Projektui. Nesutikdamas su atsisakymu išduoti rašytinį pritarimą, pareiškėjas 2025 m. lapkričio 28 d. ir 2026 m. sausio 12 d. teikė skundus atsakovui, kuris 2026 m. vasario 4 d. raštu Nr. A63-21/26(3.2.1 Mr-PAS (toliau – ir 2026 m. vasario 4 d. Raštas) netenkino pareiškėjo skundų. Pareiškėjas minėtus atsakovo raštus 2026 m. vasario 13 d. apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2026 m. vasario 19 d. sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi tokio pobūdžio skundai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Pareiškėjas 2026 m. vasario 27 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2026 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12474-1098/2026 ieškinį priimti atsisakė, nurodydamas, kad tokio pobūdžio ginčai nagrinėjami administraciniuose teismuose, o Kauno apygardos teismas 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas aptarė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 ir 27¹ straipsnių, reglamentuojančių pritarimo (nepritarimo) statinių projektams klausimus, nuostatas ir pažymėjo, kad pagal Rašytinių pritarimų Vilniaus miesto savivaldybės valdomose gatvėse ir vietinės reikšmės keliuose (jų apsaugos zonose) suprojektuotiems statiniams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2894/23 (toliau – ir Aprašas), 6 punktą rašytinius pritarimus pavesta išduoti Administracijos Architektūros skyriui, t. y. Architektūros skyrius yra tas viešojo administravimo subjektas, kuriam suteikti įgaliojimai priimti sprendimus (pritarimus ar nepritarimus) šių teisinių santykių srityje.
Teismas, atsižvelgęs į Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 ir 27 dalių nuostatas, suformuotą administracinių teismų praktiką, kad informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nurodytos pastabos turi būti laikomos administraciniu sprendimu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasme, kurios sukelia asmeniui teisines pasekmes, nes tokiu būdu pareiškėjui yra užkertamas kelias gauti statybą leidžiantį dokumentą, sprendė, kad būtent pareiškėjo ginčijamas Raštas, kuriuo buvo nepritarta Projektui, yra tas administracinis sprendimas ABTĮ prasme, kuris sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, todėl jam taikomos ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios, kad skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino, kad Administracijos 2026 m. vasario 4 d. Raštas yra sprendimas, atsakant į skundą, kai asmuo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnyje nustatyta tvarka, savo galbūt pažeistas subjektines teises pasirenka ginti ne teismine tvarka, bet pateikdamas skundą tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui.
Teismas pažymėjo, kad iš Rašto matyti, jog pareiškėjui buvo išaiškintos VAĮ 14 straipsnio nuostatos, numatančios alternatyvias galimybes ginti savo teises, t. y. paduoti skundą Administracijos direktoriui arba Regionų administraciniam teismui ir kt., o nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas iš pradžių pasirinko būtent ne teisminį savo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą, nes su 2025 m. lapkričio 28 d. ir 2026 m. sausio 12 d. skundais kreipėsi į Administracijos direktorių ir tik po to 2026 m. vasario 13 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti Raštą.
Teismas sutiko, kad pareiškėją galėjo suklaidinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2026 m. vasario 19 d. sprendimas, kuris turėjo įtakos termino skundą paduoti administraciniam teismui eigai, tačiau sprendė, kad pareiškėjas aplinkybių, kurios patvirtintų, kad pareiškėjui buvo atsiradusios objektyvios kliūtys kreiptis į administracinį teismą laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 11 d. iki 2026 m. vasario 13 d., nenustatyta, tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pareiškėjas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėjas teisiniame santykyje su atsakovu dėl pritarimo Projektui naudojosi kvalifikuoto teisininko (advokato) paslaugomis, kuris pareiškėjo vardu atsakovui teikė 2025 m. lapkričio 28 d. ir 2026 m. sausio 12 d. skundus dėl Rašto panaikinimo, taip ir vėlesnius skundus kitoms institucijoms. Teismo vertinimu, tai paneigia pareiškėjo teiginius, kad jis buvo suklaidintas atsakovo ir tai sudarė jam objektyvias kliūtis laiku realizuoti savo teisę į teisminę gynybą ir pan. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, dėl to prašymo jį atnaujinti netenkino (ABTĮ 30 str.). Kadangi terminas skundui paduoti yra praleistas (ABTĮ 29 str.) ir jis neatnaujinamas, todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai formaliai vertino termino praleidimo aplinkybes bei ignoravo faktą, jog terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių – nuoseklaus, tačiau dėl prieštaringų skirtingų institucijų procesinių išaiškinimų (tiek Lietuvos administracinių ginčų komisijos, tiek bendrosios kompetencijos teismų) apsunkinto teisių gynybos kelio, taip nepagrįstai apribota pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, teismas neatsižvelgė į faktinių aplinkybių visumą bei pareiškėjo aktyvius, sąžiningus bei operatyvius veiksmus ieškant kompetentingos institucijos savo teisėms apginti. Pareiškėjas pažymi, kad iš įvykių chronologijos matyti, jog jis nuosekliai, aktyviai ir laiku ėmėsi visų įmanomų veiksmų savo teisėms apginti. Pareiškėjas pakartoja įvykių chronologiją ir tvirtina, kad susiklostė objektyvi situacija, kai skirtingos valstybės institucijos pateikė tarpusavyje prieštaraujančius išaiškinimus dėl ginčo teismingumo, kas iš esmės suklaidino pareiškėją ir lėmė termino praleidimą, todėl terminas skundui paduoti buvo praleistas ne dėl pareiškėjo nerūpestingumo ar pasyvumo, bet dėl objektyvių priežasčių – nevienodos ir klaidinančios institucijų bei teismų praktikos dėl ginčo teismingumo ir tokios aplinkybės, vertinant jas pagal teisingumo, protingumo ir teisės į teisminę gynybą principus, turi būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą.
Pareiškėjas pažymi, kad Rašte nurodyta apskundimo tvarka objektyviai galėjo suklaidinti pareiškėją, kadangi joje vienu metu pateikiamos kelios alternatyvios teisių gynybos galimybės – tiek kreipimasis į tą patį viešojo administravimo subjektą, tiek į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, tiek į administracinį teismą. Pareiškėjo teigimu, jo pasirinkimas pirmiausia pasinaudoti ikiteisminėmis ginčo nagrinėjimo priemonėmis laikytinas racionaliu, sąžiningu ir į gerą viešąjį administravimą orientuotu elgesiu ir negali būti vertinamas pareiškėjo nenaudai.
Pareiškėjas nurodo, kad teismo atsisakymas priimti skundą dėl formalaus termino praleidimo tais atvejais, kai asmuo patyrė teisinį neapibrėžtumą ar susidūrė su skirtingomis teismų pozicijomis dėl bylos teismingumo, pažeidžia fundamentalią teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjo teigimu, jo elgesys visiškai atitiko administracinių teismų praktikoje įtvirtintus sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio kriterijus, pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai patvirtina jo aktyvumą ir sąžiningumą, todėl termino praleidimas negali būti vertinamas kaip jo nerūpestingumo pasekmė ir negali lemti teisės į teisminę gynybą paneigimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria neatnaujintas praleistas terminas paduoti teismui skundą ir pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015; kt.).
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015; kt.).
Nustatyta, kad pareiškėjas su 2025 m. lapkričio 28 d. skundu dėl Rašto panaikinimo pirmiausia kreipėsi į Administracijos direktorių, Administracija 2026 m. sausio 9 d. pateikė tarpinį atsakymą, tuomet pareiškėjas 2026 m. sausio 12 d. pakartotinai kreipėsi į Administraciją, o Administracija 2026 m. vasario 4 d. Raštu informavo pareiškėją, kad jo skundas dėl Raštu priimto atsisakymo išduoti rašytinį pritarimą nebus tenkinamas. Tuomet pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2026 m. vasario 19 d. sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas 2026 m. vasario 27 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2026 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12474-1098/2026 ieškinį priimti atsisakė, nurodydamas, kad tokio pobūdžio ginčai nagrinėjami administraciniuose teismuose, o Kauno apygardos teismas 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartį paliko nepakeistą.
Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą grindė tuo, kad siekdamas įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą elgėsi sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai, o terminą praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių – Lietuvos administracinių ginčų komisijos klaidingo apskundimo tvarkos išaiškinimo bei vėlesnių teismų procesinių veiksmų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teismų praktiką, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo atnaujinti pareiškėjo praleisto skundo padavimo teismui termino.
Pažymėtina, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, viso proceso metu skundžiant Raštą tiek Administracijai, tiek Lietuvos administracinių ginčų komisijai, tiek teismams, jis buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato. Šiame kontekste primintina, kad juridiniam asmeniui keliami aukštesni standartai, t. y. didesni profesionalumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl, siekdamas ginti savo teises, juridinis asmuo turi būti aktyviu proceso dalyviu ir suvokti procesinių terminų svarbą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-273-822/2023; 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-457-822/2025).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, t. y. nuo jo paties valios nepriklausiusių priežasčių, kurios galėtų būti vertinamos kaip svarbios, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo (dėl Rašto panaikinimo). Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės iš esmės patvirtina subjektyvų pareiškėjo situacijos vertinimą bei jo apsisprendimą elgtis tam tikru būdu, o tai negali būti laikoma tinkamu ir operatyviu elgesiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, netikslus apskundimo tvarkos nurodymas Rašte, pareiškėjui nenurodžius jokių kitų objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, lėmusių termino praleidimą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą teismui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Staroil“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.