Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Geopasaulis“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2026 m. balandžio 10 d. teisme gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geopasaulis“ matininko PRS2 (toliau – ir matininkas) atliktus kadastrinius matavimus (panaikinti teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre); 2) panaikinti NŽT Akmenės skyriaus 2019 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 26SK-131-(14.26.110). Pareiškėja taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Prašyme nurodė, kad 2026 m. sausio pabaigoje nuvyko į Šiaulių prokuratūrą, kur jai buvo paaiškinta, jog, norėdama teisiškai pašalinti sprendimo sukeltas pasekmes (panaikinti, jos teigimu, neteisėtą žemės sklypo suformavimą), ji turi kreiptis į teismą dėl konkretaus NŽT sprendimo panaikinimo. Pareiškėja nurodė, kad apie neteisingai atliktus kadastrinius matavimus sužinojo iš prokuroro 2026 m. sausio pabaigoje.

II.

Vertindamas prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad iš patikslinto skundo matyti, jog pareiškėja ne kartą kreipėsi į NŽT dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų (2021 m. liepos 29 d., spalio 5 d. ir lapkričio 3 d.). Kartu su patikslintu skundu pareiškėja pateikė 2026 m. sausio 28 d. pareiškimą Šiaulių apygardos prokuratūrai, kurio 1.2 papunktyje nurodyta, kad apie, jos teigimu, suklastotus kadastrinius matavimus ji sužinojo 2021 m. birželio 15 d. Be to, kartu su pradiniu skundu pareiškėja pateikė 2021 m. liepos 21 d. prašymą matininkui, kuriuo prašė ištaisyti 2019 m. balandžio 5 d. žemės sklype atliktus geodezinius matavimus.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra prieštaringos, negali būti vertinamos kaip pakankamai objektyvios ir nepateisina jos delsimo kreiptis į administracinį teismą. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie neteisingai atliktus kadastrinius matavimus pareiškėja turėjo žinoti dar 2021 m., todėl jos nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis, užkirtusiomis kelią laiku kreiptis į teismą. Teismo vertinimu, priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjai piktnaudžiauti savo teisėmis.

Teismas akcentavo, kad pareiškėja, pasirinkusi savo teises ginti kreipdamasi į NŽT dar 2021 m., tačiau į teismą dėl 2019 m. atliktų ginčijamų veiksmų kreipusis tik 2026 m., turi prisiimti dėl tokio delsimo kilusias neigiamas pasekmes.

III.

Pareiškėjos vertinimu, teismas pernelyg formaliai taikė procesinį terminą reglamentuojančias nuostatas ir nepagrįstai suteikė joms pirmenybę prieš teisę į teisminę gynybą. Pareiškėja pabrėžia, kad delsimas kreiptis į teismą savaime negali lemti atsisakymo ginti pažeistas konstitucines teises, o siekis jas apginti nelaikytinas piktnaudžiavimu, nenustačius nesąžiningo procesinio elgesio. Jos vertinimu, procesinės taisyklės turi padėti užtikrinti teisingumą, o ne užkirsti kelią išnagrinėti ginčą iš esmės.

Pareiškėjos nuomone, teismas nesilaikė proporcingumo principo, nes neįvertino, ar atsisakymo priimti skundą padariniai jai nėra sunkesni už galimą žalą teisiniam tikrumui, kurią sukeltų termino atnaujinimas. Procesiniai reikalavimai negali tapti neįveikiama kliūtimi nuosavybės teisei apginti, o teisinio stabilumo siekis nepateisina neproporcingo teisės kreiptis į teismą ribojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas atsisakytas priimti praleidus terminą skundui paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja patikslintu skundu prašė panaikinti matininko atliktus kadastrinius matavimus (panaikinti teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre) bei NŽT Akmenės skyriaus 2019 m. kovo 28 d. sprendimą. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, kuriame nurodė, kad šių metų sausio pabaigoje nuvyko į Šiaulių prokuratūrą, kur jai buvo paaiškinta, jog norint teisiškai pašalinti sprendimo sukeltas pasekmes (panaikinti neteisėtą sklypo suformavimą), jai reikia kreiptis į teismą dėl konkretaus NŽT sprendimo panaikinimo. Pareiškėja nurodė, kad apie neteisingai atlikus kadastrinius matavimus sužinojo 2026 m. sausio pabaigoje iš prokuroro.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą, netenkinęs prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, nes pareiškėja nenurodė svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Teismas nustatė, kad pareiškėja apie ginčijamus kadastrinius matavimus žinojo dar 2021 m., nes dėl jų kreipėsi į matininką ir NŽT, o prokuratūrai pateiktame pareiškime pati nurodė apie juos sužinojusi 2021 m. birželio 15 d. Todėl jos teiginį, kad apie netinkamai atliktus matavimus sužinojo tik 2026 m. sausio pabaigoje, teismas vertino kaip prieštaraujantį bylos duomenims ir nepateisinantį delsimo kreiptis į teismą. Teismo vertinimu, pareiškėja, pasirinkusi savo teises ginti kreipdamasi į kitas institucijas, tačiau į teismą kreipusis tik 2026 m., turi prisiimti dėl tokio delsimo kilusias neigiamas procesines pasekmes.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos nurodytas termino praleidimo priežastis pripažino prieštaringomis ir nepakankamai objektyviomis, pernelyg formaliai taikė procesinį terminą reglamentuojančias nuostatas ir neįvertino aplinkybių, apsunkinusių jos galimybę suprasti ginčijamo sprendimo motyvus bei kreiptis į teismą. Jos teigimu, teismas neatsižvelgė į ginamos nuosavybės teisės pobūdį ir galimo pažeidimo padarinius – dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų ir NŽT sprendimo prarastą 434 kv. m ploto žemės sklypo dalį, taip pat neįvertino atsisakymo priimti skundą proporcingumo ir nepagrįstai jos siekį apginti pažeistas teises siejo su piktnaudžiavimu. Pareiškėja taip pat nesutinka, kad skundo padavimo terminas praleistas, nes, remdamasi CK 1.125 straipsnyje nustatytu dešimties metų ieškinio senaties terminu, tikėjosi galinti per šį laikotarpį kreiptis teisminės gynybos. Jos vertinimu, skundžiama nutartis nepakankamai motyvuota ir neatitinka jos nurodytos teismų praktikos dėl teisminės gynybos prieinamumo, turinio viršenybės prieš formą bei veiksmingos nuosavybės teisės apsaugos.

Įvertinusi atskirajame skunde suformuluotus reikalavimus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja, formuluodama vieną iš jų, padarė klaidą. Be reikalavimo panaikinti skundžiamą nutartį, pareiškėja taip pat prašo priimti naują sprendimą: „Netenkinti pareiškėjos PRS1 prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Atsisakyti priimti pareiškėjos PRS1 skundą“. Tačiau iš pirmojo atskirojo skundo reikalavimo ir skundo turinio matyti, kad pareiškėja siekia, jog būtų panaikinta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, atnaujintas terminas skundui paduoti ir skundas priimtas nagrinėti. Todėl teisėjų kolegija šį neatitikimą laiko akivaizdžia reikalavimo formulavimo klaida, nesudarančia kliūčių nustatyti tikrąją pareiškėjos valią, ir atskirojo skundo reikalavimus vertina atsižvelgdama į jo turinį bei pareiškėjos siekiamą procesinį rezultatą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl šioje proceso stadijoje vertinama, ar pareiškėja laikėsi kreipimosi į administracinį teismą tvarkos ir ar egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą terminą, o ginčijamo NŽT sprendimo bei kadastrinių matavimų teisėtumas iš esmės nesprendžiamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta galimybė pareiškėjo prašymu atnaujinti šį terminą dėl svarbios priežasties; prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys ir pateikti jas patvirtinantys įrodymai. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą skundą atsisakoma priimti, jeigu jis paduotas praleidus nustatytą terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad apie galimą savo nuosavybės teisių pažeidimą dėl kadastrinių matavimų ji žinojo dar 2021 m. Tai rodo jos 2021 m. liepos 21 d. prašymas matininkui ištaisyti matavimus, pakartotiniai kreipimaisi į NŽT ir 2026 m. sausio 28 d. pareiškime prokuratūrai nurodyta sužinojimo data – 2021 m. birželio 15 d. Šie duomenys paneigia teiginį, kad apie pačius matavimų trūkumus pareiškėja sužinojo tik 2026 m. sausio pabaigoje. Prokuroro pateiktas paaiškinimas apie būtinybę ginčyti konkretų NŽT sprendimą savaime nepatvirtina, kad iki tol pareiškėjai nebuvo žinoma šio sprendimo esmė ar kad ji dėl objektyvių aplinkybių negalėjo laiku pasinaudoti teismine gynyba.

Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjos bendro pobūdžio teiginiai apie sunkumus suprasti sprendimo motyvus, nesusieti su konkrečiomis kliūtimis ir jas patvirtinančiais duomenimis, nepagrindžia kelerius metus trukusio delsimo. Pareiškėjos kreipimaisi į matininką, NŽT ir prokuratūrą patvirtina jos siekį ginti savo interesus, tačiau savaime nepateisina termino kreiptis į teismą praleidimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kreipimasis į įvairias institucijas ar pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas nelaikomas objektyvia termino praleidimo priežastimi (žr., pvz., 2014 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-1051/2014). Nagrinėjamu atveju nenurodyta konkrečių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėja buvo institucijų suklaidinta dėl priimtų sprendimų apskundimo tvarkos ar kad jų veiksmai objektyviai sutrukdė jai laiku kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos nuoroda į CK 1.125 straipsnyje nustatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą nepaneigia pareigos laikytis ABTĮ nustatyto administracinio akto apskundimo termino. Reikalavimui panaikinti NŽT sprendimą taikomas jo apskundimą reglamentuojantis procesinis terminas. Aplinkybė, kad pareiškėja šiuo reikalavimu siekia apginti nuosavybės teisę, savaime nekeičia taikytinos apskundimo tvarkos. Todėl jos subjektyvus įsitikinimas, kad į teismą galima kreiptis per dešimt metų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog skundas paduotas laiku.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos atskirojo skundo teiginiai apie prarastą 434 kv. m ploto žemės sklypo dalį ir sklypo pažymėjimą kadastro žemėlapyje 2007 m. pirmiausia susiję su ginčo esme, kuris šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas. Be kita ko, šie teiginiai nepaaiškina, kodėl pareiškėja negalėjo laiku ginčyti jos teises, pareiškėjos vertinimu, pažeidusio administracinio sprendimo. Priešingas vertinimas reikštų, kad vien nurodomas nuosavybės teisės pažeidimas būtų pakankamas netaikyti įstatyme nustatyto termino, nevertinant konkrečių jo praleidimo priežasčių.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su pareiškėjos argumentu, kad procesinio termino taikymas šiuo atveju savaime reiškia pernelyg formalų ar neproporcingą teisės į teisminę gynybą ribojimą. Kaip minėta, skundų padavimo terminai padeda užtikrinti teisinį stabilumą ir saugumą bei skatina asmenis savo teises ginti per protingą ir pagrįstą laiką. Pareiškėjai buvo sudaryta galimybė pateikti prašymą atnaujinti terminą ir jį pagrindžiančius įrodymus, o pirmosios instancijos teismas šį prašymą įvertino. Nenustačius konkrečių kliūčių laiku kreiptis į teismą, pareiškėjos nurodomų padarinių reikšmingumas nesudaro savarankiško pagrindo terminą atnaujinti.

Pareiškėjos argumentai apie proceso atnaujinimo instituto paskirtį taip pat nepagrindžia kitokio sprendimo. Proceso atnaujinimas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtoje byloje ir praleisto termino pirminiam skundui paduoti atnaujinimas yra skirtingi procesiniai institutai. Todėl bendros nuorodos į būtinybę pašalinti neteisėtų sprendimų padarinius nepakeičia pareigos pagrįsti būtent nagrinėjamo termino praleidimo priežastis.

Įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog terminas skundui paduoti praleistas nesant svarbių jo praleidimo priežasčių ir todėl nėra pagrindo jo atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.