Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-1194-463/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01388-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.3 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PAR1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PAR1 skundą (pareiškimą) atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjas PAR1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) užskaityti anksčiau sumokėtą žyminį mokestį (žr. Kauno rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI2-10139-780/2026); 2) patenkinti pareiškimą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą (atsakovą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių, žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 52 str.); 3) taikyti skubiai smurtautojo užkardymą, reikalavimų užtikrinimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str. 3 d. 1–3 p.), užtikrinančias pareiškėjo galimybę disponuoti pas atsakovą turimomis / sukauptomis lėšoms, pragyvenimui pasibaigus nedarbo draudimo išmokos mokėjimui, skubiai skirti / tęsti nedarbo išmokos mokėjimą (Konstitucijos 52 str.).II.Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktais, atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą).Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas patenkinti pareiškimą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą (atsakovą – VSDFV) pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, negali būti savarankišku skundo teismui dalyku, kadangi jais išreiškiama pareiškėjo pozicija ir prašoma tam tikrų aplinkybių pripažinimo bei konstatavimo, o tokie reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai ir nenagrinėtini teismo ABTĮ nustatyta tvarka, todėl šį reikalavimą atsisakytina priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundu prašoma įpareigoti viešojo administravimo subjektą (atsakovą – VSDFV) pašalinti padarytą pažeidimą ir skubiai skirti / tęsti nedarbo išmokos mokėjimą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalis, aptariamo pobūdžio administraciniams ginčams yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagal kurią, prieš kreipiantis į teismą, VSDFV teritorinių skyrių sprendimai turi būti skundžiami VSDFV, pareiškėjui nesilaikius šiai bylų kategorijai nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, jo skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas, atsisakęs priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus, klausimo dėl reikalavimo priemonių taikymo nesprendė. III.Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartį ir grąžinti jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkte nustatytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – kai asmuo, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą, tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.Atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai atitinkamai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka įstatyme nustatyta expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai), o pareiškėjas prieš kreipdamasis į administracinį teismą šia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017; kt.).Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimais, privalėjo pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog tokia tvarka pasinaudojo, pagrįstai skundą (pareiškimą) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-493-624/2026; 2026 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-926-815/2026; kt.).Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas skunde (pareiškime) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti pripažinti nepagrįstais pirmosios instancijos teismo motyvai dėl jo (pareiškėjo) pareikštų reikalavimų vertinimo.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjo PAR1 atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Audrius Bakaveckas Rytis Krasauskas Jolanta Malijauskienė