Kauno apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-707-844/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26594-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 2.4.6.1; 2.4.7Kauno apygardos teismasN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 4 d.KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 ir jo gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir KAL1 paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. rugpjūčio 13 d. 22 val. 30 min. iki 2026 m. rugpjūčio 14 d.13 val. 01 min. (1 para). Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Teisėjų kolegijan u s t a t ė :I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės KAL1 nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2026 m. rugpjūčio 13 d. apie 21.15 val. prie namo, esančio, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė betono nuolauža vieną kartą į veidą savo šeimos narei – sutuoktinei NKA1, dėl ko nukentėjusioji suklupo ir susižalojo ranką, taip smurtaudamas, dėl muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimo kairėje alkūnėje, padarė NKA1 nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymaiApeliaciniame skunde nuteistasis KAL1 ir jo gynėjas Antanas Jarašius prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį, paskiriant nuteistajam su realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu nesusijusią bausmę. Skunde nurodoma, jog pagal BK 61 straipsnio 4 dalį, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Motyvų, kodėl KAL1 paskirta žymiai didesnė bausmė, nuosprendyje nėra. Taip pat skunde nurodoma, kad bylos duomenys patvirtina, jog nusikalstamų veiksmų priežastis – nuteistojo priklausomybė nuo alkoholio ir, pašalinus šią priežastį (sąlygą), KAL1 pavojingumas visuomenei išnyks. Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, išlaiko sutuoktinę, augina tris mažamečius vaikus, o tai rodo, kad yra galimybė jį nubausti tuo pačiu išsaugant šeimos pajamų šaltinį ir suteikiant galimybę nuteistajam gydytis nuo priklausomybės. Ir kiti baudžiamosios bylos duomenys rodo, kad ne vien KAL1 veiksmai turėjo esminės įtakos nusikaltimo padarymui. Alkoholį vartojo visi keturi asmenys, buvę nuteistojo uošvės LUD1 sodyboje. Jai nustatytas 0,89 promilių, o nukentėjusiajai NKA1 - 1,09 promilių neblaivumas. Pagal bylos duomenis, pradžioje ginčas kilo tarp LUD1 ir KAL1 , uošvei išgertuvių metu sumanius išvaryti žentą. Konflikto metu iš dalies nukentėjo ir LUD1 , tačiau ji jokių kaltinimų nepateikė, o tai įrodo, kad jaučia savo kaltę dėl konflikto padarinių. Nebuvo taip, kad KAL1 sužalojo sutuoktinę be jokios priežasties, tik dėl to, kad jis aplamai visuomenei yra pavojingas. Pagal bylos duomenis, pradžioje prieš sutuoktinį smurtą panaudojo pati nukentėjusioji – ir tai iš dalies turėjo įtakos nusikalstamiems KAL1 veiksmams. Įvyko šeimyninis konfliktas, kurio metu nukentėjo silpniausias asmuo, tačiau sveikata sutrikdyta nežymiai, gydymas nebuvo taikytas, jokių pasekmių neliko. Jokių pretenzijų nukentėjusioji neturi, su kaltininku susitaikė. Civilinio ieškinio neteikė. Taigi, atsižvelgiant į konkrečias konflikto priežastis, aplinkybes bei pasekmes, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju prieštarauja proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimams. Iš nuosprendžio konteksto akivaizdu, kad laisvės atėmimo bausmė KAL1 parinkta išimtinai už jo asmenybę – ankstesnius teistumus, tačiau ankstesnes bausmes įstatymo nustatyta tvarka nuteistasis yra pilnai atlikęs, todėl iš dalies pakartotinis jo nubaudimas už ankstesnes nusikalstamas veikas yra neteisingas. Bene vienintelė nusikalstamų veiksmų priežastis yra nuteistojo priklausomybė, ir nuteistasis pasiryžęs su ja kovoti. Šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės paskyrimas priklausomybę turinčiam asmeniui jos tikslų nepasieks, kaip nepasiekė ir skiriant analogiškas bausmes už ankstesnių nusikaltimų padarymą. Ne laisvės atėmimo bausmės su atitinkamais įpareigojimais paskyrimas būtų naudingas tiek šeimai, tiek pačiam nuteistajam. Paprastai daug kartų teisti asmenys šeimos neturi ir, jei turi vaikų, jų neišlaiko. Nuteistajam KAL1 gali būti suteikta galimybė dirbti, gydytis ir stoti į doro gyvenimo kelią. Bausmės vykdymo atidėjimas ar kitos bausmės rūšies paskyrimas įstatymui neprieštarauja.Atsiliepime į nuteistojo ir jo gynėjo skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras Gintaras Jakštas prašo jį atmesti. Prokuroro vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo KAL1 padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kilusias pasekmes, nuteistojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, polinkį nusikalsti, jį charakterizuojančius duomenis, įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam tinkamą laisvės atėmimo bausmę.III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentaiNuteistojo KAL1 ir jo gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinis skundas atmestinas. Pateiktame apeliaciniame skunde neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, nustatytos faktinės KAL1 inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybės, jos kvalifikavimas. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Savo iniciatyva nenustačiusi kokių nors esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant KAL1 bausmę.Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.Bausmės skyrimui reikšmingos nuostatos įtvirtintos ir BK 61 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Skunde minimoje BK 61 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodoma, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. tokią veiką, už kurią skundžiamu nuosprendžiu ir buvo nuteistas KAL1 , padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.Skirdamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į KAL1 padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pažymėjo, jog nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į žmogaus sveikatą), kaltės formą ir rūšį (nurodė, jog nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), veikos stadiją (veika baigta), jo asmenybę (paminėjo, jog apeliantas anksčiau teistas 18 kartų, šią smurtinę nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, praėjus vos kelioms savaitėms po bausmės atlikimo, dirba, yra baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nustatyta tvarka). Skiriant bausmę KAL1 atsižvelgta ir į jo atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistu ( KAL1 recidyvistu pripažintas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. baudžiamuoju įsakymu) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Motyvuodamas bausmės skyrimą KAL1 , žemesnės instancijos teismas taip pat nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jis yra linkęs nusikalsti, daryti smurtinius nusikaltimus, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, stoti į dorą ir sąžiningą kelią, ką patvirtina tai, jog naują smurtinę nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, praėjus vos kelioms savaitėms po bausmės atlikimo. Įvertinęs visų nurodytų aplinkybių visumą, apylinkės teismas padarė išvadą, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, KAL1 turi būti paskirta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis teistas, nusikalto neišnykus teistumui, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, jog nuteistajam turi būti paskirta vidurkį atitinkanti laisvės atėmimo bausmė. Iš to, kas aptarta ankstesnėje pastraipoje, matyti, kad, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas KAL1 bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė ne tik į nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, susijusius su jo ankstesniais teistumais, tačiau ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, į kurias teismas privalo atsižvelgti skirdamas kaltininkui bausmę. Teisėjų kolegija nenustatė, kad aplinkybės, kuriomis apylinkės teismas grindė nuteistajam skirtiną bausmę ir jos dydį, būtų nustatytos ir (ar) įvertintos netinkamai. Laikantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatų, bausmė taip pat buvo paskirta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose. Nepažeistos ir kitos bausmės skyrimą reglamentuojančios teisės normos. Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, įpareigojanti arba sudaranti prielaidas teismui skirti minimalią straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ar su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, taikoma tik esant visų šioje teisės normoje numatytų sąlygų visetui: 1) kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą; 2) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 3) kaltininkas aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą; 4) nėra kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, BK 61 straipsnio 4 dalies taisyklė negali būti taikoma. Nagrinėjamoje byloje pagrįstai nustatytos dvi KAL1 atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taigi vien dėl to teisinio pagrindo taikyti BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatas ir skirti jam minimalią ar su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nėra.Nors už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įstatymų leidėjas numatė galimybę skirti ne tik laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmę, bet ir švelnesnes alternatyvias bausmes, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis bei dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo KAL1 parinkta bausme. Vertindamas nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumą, apygardos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, pažymi, jog iki šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo jis Lietuvos Respublikoje buvo teistas jau keliolika kartų, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai. Nusikalstamas veikas KAL1 vykdo sistemingai, esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. KAL1 neigiamai charakterizuoja ne tik šie duomenys, bet ir apylinkės teismo paminėtas faktas, jog jis baustas ir ANK nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, jog už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas apeliantui buvo skirtos ir švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės. Visgi, nei jos, nei laisvės atėmimo bausmės ir jų faktinis atlikimas nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė. Būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas savo neteisėto elgesio pasekmes, KAL1 pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti. Jis naują tyčinę nusikalstamą veiką įvykdė ne tik turėdamas neišnykusį teistumą, bet praėjus vos kelioms savaitėms po ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės atlikimo. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nors nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nukentėjusiosios sveikatai ilgalaikių pasekmių nebuvo sukelta, gydymas jai netaikytas, tačiau KAL1 pasikėsino į vieną fundamentaliausių ir labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų neturtinių vertybių – kito žmogaus sveikatą. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių matyti, jog dėl nuteistojo panaudoto fizinio smurto nukentėjusioji jautė ne tik fizinį skausmą, tačiau patyrė ir kūno sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši aplinkybė su jau minėtais duomenimis apie didelį ankstesnį jo teistumų skaičių, atskleidžia apelianto padaryto nusikaltimo ir jo paties asmenybės didesnį pavojingumą. Vertinant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pažymėtina ir tai, kad jo veiksmai buvo nukreipti ne tik prieš kito asmens sveikatą, bet ir šeimos narių saugumą. Smurtas artimoje aplinkoje pasižymi padidintu pavojingumu visuomenei, todėl ir įstatymų leidėjas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui numato griežtesnę atsakomybę nei už analogišką veiką, įvykdytą ne prieš šeimos narį.Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, tarp jų ir analogiško pobūdžio, o tai leidžia konstatuoti, jog nusikaltimas, dėl kurio padarymo jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Tokių nusikaltimų darymas yra KAL1 įprasto elgesio modelis dalis. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų sankcijų, nuteistasis ir toliau išlieka pavojingas visuomenei, kadangi jis ir toliau ignoruoja visuomenės interesus, kėsinasi į vieną labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Todėl teisėjų kolegija nemato jokio pagrindo daryti išvadą, kad KAL1 už jo įvykdytą nusikalstamą veiką paskirta švelnesnė už laisvės atėmimą bausmė šiuo atveju būtų pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimas iš tiesų nepaveikia nuteistojo taip, kad jis, išėjęs į laisvę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau, kaip matyti, šio tikslo nepasiekė ir švelnesnio pobūdžio bausmės ar probacija (nuteistajam praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas). Be to, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad tik laisvės atėmimu bent jau laikinai yra įmanoma apriboti galimybę nuteistajam ir toliau vykdyti smurtines ir kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, tuo apsaugant visuomenę, nubausti KAL1 ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymėtina, kad, individualizuodamas bausmę, teismas privalo įvertinti ir kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), o jo asmenybę neabejotinai apibūdina ir duomenys, susiję su kriminogenine praeitimi. Taigi atsižvelgimas į ankstesnius KAL1 teistumus, apkaltinamaisiais nuosprendžiais jam taikytų bausmių (ne)efektyvumą negali būti laikomas jo pakartotiniu baudimu už praeities veikas. Įvertinusi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos tyčinį pobūdį, vertybės, į kurią buvo pasikėsinta, svarbą, aptartus itin neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, taip pat atsižvelgusi ir į tai, jog šiuo atveju buvo nustatyta daugiau jo atsakomybę sunkinančių, nei ją lengvinančių aplinkybių, teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ne tik KAL1 skirtinos bausmės rūšį, bet ir jos trukmę. Pažymėtina, jog, nepaisant visų aptartų jo nenaudai vertintinų aplinkybių, nuteistajam už jo įvykdytą nusikaltimą buvo paskirta, nors ir ne ženkliai, tačiau už vidurkį mažesnė laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad nuteistajam skiriama 1 metų laisvės atėmimo bausmė atitinka vidurkį. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau (BK 61 straipsnio 3 dalis). BK 140 straipsnio 2 dalyje minimali laisvės atėmimo bausmė nenustatyta, todėl nustatant minimalų už šio nusikaltimo padarymą galimą skirti laisvės atėmimo bausmės dydį turi būti vadovaujamasi BK 50 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Taigi už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriamos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų, o ne 1 metai. Aukščiau aptarti duomenys bei jų pagrindu padarytos išvados, taip pat leidžia konstatuoti, jog nuteistajam buvo pagrįstai netaikytos BK 75 straipsnio nuostatos, leidžiančios atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Šiuo atveju egzistuoja formalus pagrindas taikyti KAL1 BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi laisvės atėmimo bausmė jam buvo paskirta už vieną nesunkų nusikaltimą, ji neviršija ketverių metų (BK 75 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatyme taip pat numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis), o visos prieš tai paminėtos aplinkybės šiuo atveju to tikėtis neleidžia. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog KAL1 bausmės vykdymo atidėjimo institutas jau buvo taikytas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 24 d., 2015 m. liepos 30 d., 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiais, tačiau nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, tame tarpe ir smurtinio pobūdžio. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas asmeniui, iki šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo teistam net 18 kartų, tame tarpe ir už nusikaltimus, analogiškus šioje byloje nagrinėjamai nusikalstamai veikai, taip pat tokiam asmeniui, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tuo pagrindinis tikslas – užtikrinti veiksmingą KAL1 resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą, nebuvo pasiektas, šioje situacijoje neabejotinai formuotų ir nebaudžiamumo nuotaikas.Atsižvelgdama į visa tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio keisti dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Priešingai, nei teigiama skunde, KAL1 paskirta bausmė negali būti laikoma neteisinga, per griežta, neproporcinga nuteistojo asmenybei ir jo padarytai nusikalstamai. Tik tokia bausme šiuo atveju bus įgyvendinta ir bausmės paskirtis. Nuteistojo ir jo gynėjo skunde jokių reikšmingų aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą išvadą, nenurodyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog nukentėjusioji nereiškė pretenzijų dėl prieš ją įvykdytos nusikalstamos veikos, neteikė civilinio ieškinio dėl jai padarytos žalos atlyginimo, po įvykio galimai susitaikė su sutuoktiniu, nemažina nei paties KAL1 asmenybės, nei jo veiksmų pavojingumo. Šios aplinkybės dažnai yra nulemtos finansinio, emocinio ar priklausomybės santykio su smurtautoju, o ne realaus veikos pavojingumo išnykimo. Taip pat ir nukentėjusiosios bei kitų asmenų neblaivumas įvykio metu, nukentėjusiosios bei jos motinos elgesys konflikto pradžioje ir jam besivystant nepaneigia paties nuteistojo smurtinių veiksmų neteisėtumo ir nusikalstamo pobūdžio. Nuteistasis, būdamas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, privalo valdyti savo veiksmus ir gebėti spręsti buitinius konfliktus teisėtais būdais, o ne naudodamas smurtą prieš artimą asmenį.Taip pat ir apeliacinio skundo teiginys, kad pagrindinė nusikaltimo priežastis yra nuteistojo priklausomybė nuo alkoholio, kurios pašalinimas neva panaikintų jo pavojingumą, negali būti laikomas pagrindu netaikyti laisvės atėmimo bausmės. Priklausomybė nuo alkoholio yra paties KAL1 pasirinkimo bei elgesio pasekmė. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis alkoholiu piktnaudžiauja ilgą laiką, tačiau iki šios veikos padarymo nesiėmė veiksmingų, ilgalaikių ar atitinkamomis medicininėmis ar kitomis priemonėmis grįstų žingsnių šiai priklausomybei gydyti. Taigi teiginiai apie pasiryžimą gydytis turimą priklausomybę, nurodyti tik apeliaciniame skunde bei nepagrįstai jokiais objektyviais įrodymais, laikytini deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo teigti, kad KAL1 pavojingumas visuomenei jau yra išnykęs ar iš esmės sumažėjęs.Tai, kad nuteistasis dirba, turi gyvenamąją vietą bei išlaiko šeimą ir tris mažamečius vaikus, yra teigiamai vertintini duomenys, tačiau smurto artimoje aplinkoje kontekste šios aplinkybės neturi lemiamos reikšmės parenkant bausmės rūšį. Vaiko teisių ir šeimos interesų apsauga apima ne tik materialinį aprūpinimą, bet ir saugios, be smurto bei piktnaudžiavimo alkoholiu aplinkos užtikrinimą. Šeimos narių buvimas bei jų išlaikymas nesudaro pagrindo už pakartotinai vykdomus smurtinius nusikaltimus skirti bausmę ignoruojant aplinkybes, kurios pagal baudžiamąjį įstatymą bei teismų praktiką privalo būti vertinamos parenkant bausmę ir jos rūšį. Teisėjų kolegija, įvertinusi visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a nuteistojo KAL1 ir jo gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą atmesti.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.Teisėjai Jūratė Petraškienė Judita Sungailaitė Vaidas Vasiliauskas