Kauno apygardos teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-196-876/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25982-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.2; 1.1.10.1.1; 1.2.3.4.3; 2.4.6.5.3; 2.4.7KAUNO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. spalio 29 d.KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Laimai Grėbliūnienei, Ievai Juzvikienei, dalyvaujant prokurorams Ritai Makalauskienei, Osvaldui Stadaliui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės NUT1, jo gynėjams advokatams Evaldui Liutkevičiui, Mindaugui Vagoniui, nukentėjusiųjų NKA2 ir NKA1 atstovui advokatui Mindaugui Vasiliauskui, civilinio atsakovo UAB „Bolt Services LT“ atstovei advokatei G. K., civilinio atsakovo draudimo bendrovės AWP P&C Nyderlandų filialo atstovėms advokatėms J. K., AAT1, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą NUT1 ir nukentėjusiųjų NKA2 ir NKA1 atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 132 straipsnio 3 dalyje, ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą be užstato, perduodant jį T. S. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla NUT1 atžvilgiu nutraukta. Nukentėjusiųjų NKA2 ir NKA1 atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko civilinis ieškinys:dalyje dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir iš NUT1 nukentėjusiosios NKA2 naudai priteista 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios NKA1 naudai priteista 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų);dalyje dėl turtinės žalos, padarytos NKA2, tenkintas visiškai ir NKA2 iš draudimo bendrovės AWP P&C S.A. Nyderlandų filialas priteista 3 741,68 (trys tūkstančiai septyni šimtai keturiasdešimt vienas euras 68 ct) turtinei žalai atlyginti; dalyje dėl NKA2 gydymo išlaidų bei medikamentų įsigijimo tenkintas visiškai ir NKA2 iš draudimo bendrovės AWP P&C S.A. Nyderlandų filialas priteista 1 395,13 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai devyniasdešimt penki eurai 13 ct) turtinei žalai atlyginti;dalyje dėl NKA2 ir NKA1 negautų pajamų atmestas;dalyje dėl NKA1 išlaidų, susijusių su jos gydymu po mamos mirties, atmestas.Nukentėjusiųjų NKA2 ir NKA1 atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo atmestas.NUT1 ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinta.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsNUT1, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta dėl to, kad jis 2024 m. liepos 1 d. apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas UAB ,,Bolt Services LT“ priklausančią elektrinę mikrojudumo priemonę – elektrinį paspirtuką, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), autobusų stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje ties (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 663, 669.13 punktų reikalavimus tuo, kad važiuodamas šaligatviu, kai kitoje kelio pusėje yra dviračių takas, neturėdamas pėstiesiems trukdyti ar kelti pavojaus, kai pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, pro pėsčiąjį važiavo didesniu nei 7 km/h greičiu, taip nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų asmenų saugumui, partrenkė ties stotele ant šaligatvio buvusią pėsčiąją E. D., kuri griuvo ant nugaros, taip buvo sužalota ir dėl to (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigoje ji mirė. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymaiApeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą NUT1 prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nuosprendį – neturtinę žalą nukentėjusiosioms NKA2 ir NKA1 po 10 000 Eur priteisti iš draudimo bendrovės AWP P&C S.A. Nyderlandų filialas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Nagrinėjamu atveju UAB „Bolt Services LT“ ir draudimo bendrovė AWP P&C S.A. Nyderlandų filialas sudarė draudimo sutartį, kurios pagrindu būtent draudimo bendrovei kyla pareiga atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Iš viešai prieinamų duomenų, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, matyti, jog UAB „Bolt Services LT“ savo interneto tinklapyje skelbia: „Siekdami užtikrinti saugumą, apdraudžiame mūsų paspirtukų ir elektrinių dviračių vairuotojus nuo sužalojimų ir civilinės atsakomybės. Draudimas yra nemokamas ir apima keliones „Bolt“ paspirtukais ir elektriniais dviračiais.“ Akivaizdu, jog bendrovė skelbia, jog paspirtukų vairuotojai yra draudžiami nuo civilinės atsakomybės, kas paspirtuko nuomotojui sukelia pagrįsta manymą, jog visa civilinė atsakomybė yra apdrausta, kadangi nėra išskirta, jog draudžiama tik civilinė atsakomybė dėl turtinės žalos. Analizuojant pačią draudimo sutartį matyti, jog skiltyje „kas apdrausta“ nurodyta – bendrasis civilinės atsakomybės draudimo polisas numato kompensacijas už sumas, kurias naudos gavėjas gali teisiškai būti įpareigotas sumokėti: padengti žalą, atsiradusią tiesiogiai dėl nelaimingo atsitikimo, kurią sukėlė naudos gavėjas. Tarp įvykių, kurie nedraudžiami, nėra nurodyta neturtinės žalos. Skiltyje „draudimo padengimas“ nurodyta, kad draudikas atlygins visas sumas, kurias naudos gavėjas gali būti teisiškai įpareigotas sumokėti kaip žalą ir gynybos išlaidas, tiesiogiai atsiradusias dėl nelaimingo atsitikimo. O taip pat nors nurodytos išimtys, kuomet polise nurodyta kompensacija netaikoma, tačiau tarp išimčių neturtinė žala nėra išskirta. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų NKA2 ir NKA1 atstovas advokatas Mindaugas Vasiliauskas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nuosprendį – NUT1 pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam realią laisvės atėmimo bausmę; priteisti nukentėjusiosios NKA2 naudai 17 400 Eur negautų pajamų; papildomai priteisti 227,98 Eur gydymosi išlaidų nukentėjusiosios NKA2 naudai; priteisti po 45 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiųjų NKA1 bei NKA2 naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino civilinio ieškinio išsprendimui reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai atmetė prašymą į civilinį procesą įtraukti papildomu atsakovu paspirtukų paslaugų teikėją Lietuvoje UAB „Bolt Services LT“. Nors byloje atsakovu įtraukta draudimo bendrovė AWP P&C S.A. Nyderlandų filialas, kuri su paspirtukų valdytoja yra sudariusi savanorišką draudimo sutartį, teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad tikrasis paspirtuko - kaip padidinto pavojaus šaltinio - valdytoja ir komercinės veiklos organizatorius yra būtent UAB „Bolt Services LT“. Vien tai, jog egzistuoja savanoriško draudimo sutartis, savaime neeliminuoja kitų galimai atsakingų subjektų procesinės ir materialiosios atsakomybės. Teismas apskritai nesiėmė vertinti aplinkybės, kad žala galėjo būti padaryta ne tik dėl kaltininko veiksmų, bet ir dėl paties paspirtuko techninių parametrų, konstrukcinių savybių ar galimų saugumo spragų, už kurias tiesioginę atsakomybę neša būtent paspirtuko valdytoja.Teismas visiškai neįvertino ir nesigilino į paspirtuko valdytojos pateiktus duomenis apie paspirtuko charakteristiką. Šie dokumentai teismui buvo pateikti anglų kalba, jų neišverčiant į valstybinę lietuvių kalbą, dėl ko nėra aišku, ar teismas apskritai tinkamai juos interpretavo. Šiuose duomenyse buvo aiškiai nurodyta, kad paspirtukas programiškai apribotas neviršyti nustatyto 25 km/val. greičio, tačiau nebuvo pateikta jokių duomenų, kiek maksimaliai toks paspirtukas galėtų išvystyti greičio be programinių apribojimų, taip pat kurioje gamykloje jis buvo pagamintas, nors tokios informacijos nukentėjusiosios prašė išreikalauti pačio teismo iniciatyva. Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų atstovas naudodamasis advokato teisėmis, bandė pats išsireikalauti šią informaciją savo iniciatyva, tačiau nei UAB ,,Bolt Services LT“ filialas Lietuvoje, nei pagrindinės „Bolt“ būstinės Estijoje atstovai į pateiktus prašymus nei lietuvių nei anglų kalbomis neatsakė.Programiškai apriboti tokio tipo paspirtukai kaip „Bolt“ sukuria iliuziją, jog vairuotojas valdo lėtesnę ir saugesnę transporto priemonę, nors faktiškai jos dinamika išlieka žymiai agresyvesnė. Staigesnis įsibėgėjimas, būdingas galingesniems paspirtukams, reiškia, kad paspirtukas per trumpesnį laiką pasiekia maksimalų leistiną greitį, todėl vairuotojas nespėja tinkamai įvertinti atstumo iki kliūties ar pėsčiojo ir dėl to turi mažiau laiko įvertinti, kada pradėti stabdyti. Atsižvelgus į „Bolt“ paspirtuko charakteristiką matyti, kad variklio sukimo momentas, baterijos galia ir konstrukcinis potencialas leidžia paspirtukui elgtis kaip galingesnei motorinei priemonei, ypatingai įsibėgėjime, nepaisant to, kad jis gali išvystyti maksimaliai tik 25 km/val. Dėl šių priežasčių net ir važiuojant „užblokuotu“ paspirtukų stabdymo momentas realybėje tampa sunkiai prognozuojamas, o vairuotojo reakcijos paklaida daug didesnė. Tai tiesiogiai didina riziką eisme ir patvirtina, kad tokios konstrukcijos priemonės negali būti traktuojamos kaip nesudėtingi ir privalomo civilinės atsakomybės draudimo nereikalaujantys paspirtukai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pateiktos paspirtuko techninės charakteristikos, todėl net nesvarstė galimybės, kad šie paspirtukai, techniškai galėdami viršyti deklaruotą programinį greičio apribojimą, turėjo būti draudžiami privalomu civilinės atsakomybės draudimu. Atsakomybė už tai, kad eksploatuojamas objektas būtų saugus realiomis sąlygomis, tenka paslaugos teikėjui Lietuvoje – UAB „Bolt Services LT“. Dėl tokio pirmosios instancijos teismo aplinkybių neįvertinimo nukentėjusiosioms buvo apribota galimybė įrodinėti tiesioginę paspirtuko valdytojos kaltę. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų tyrimo ir vertinimo principus, kadangi apskritai netyrė išreikalautų rašytinių įrodymų - UAB „Bolt Services LT“ pateiktos paspirtuko techninės charakteristikos. Šiuose duomenyse aiškiai nurodyta, kad konkretus paspirtuko modelis yra aprūpintas gamykline greičio blokada, o tai, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 3 dalimi, galėjo patvirtinti arba paneigti bylai esminę aplinkybę: ar toks paspirtukas privalėjo būti apdraustas ne savanorišku, bet privalomosios civilinės atsakomybės draudimu. Teismas tai matydamas, nesiėmė jokių veiksmų šiai aplinkybei ištirti, nors gautų duomenų turinys sudarė pagrindą manyti, jog ji yra tiesiogiai reikšminga teisingam bylos išsprendimui. Be to, teismas nepaskyrė ekspertizės, nors pagal BPK 208 straipsnį ekspertizė privalo būti skiriama tais atvejais, kai nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, paremtą mokslo ar technikos žiniomis. Teismui neįtraukus UAB ,,Bolt Services LT“ kaip proceso dalyvio, buvo užkirstas kelias tinkamai patikrinti techninius duomenis ir užtikrinti jų objektyvų įvertinimą. Pažymėtina, kad jei tinkamo įrodymų ištyrimo metu būtų pasitvirtinę, jog paspirtukui taikytina privalomoji civilinės atsakomybės draudimo prievolė, tai reikštų galimą tiesioginę paspirtuko valdytojos atsakomybę, todėl šios aplinkybės neatskleidimas iš esmės iškreipė bylos faktinę situaciją.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė prielaidą, kad nukentėjusiosios NKA2 pajamų sumažėjimas, įskaitant ir MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos susitraukimą yra lemtas ne NUT1 sukelto įvykio, t. y. nukentėjusiųjų ieškovių motinos mirties, o kitų veiksnių. MB „(duomenys neskelbtini)“ pelnas tiesiogiai susijęs priežastiniu ryšiu su jos įdirbiu joje. NKA2 MB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba sutartinių santykių pagrindu, ji buvo vienintelė šios bendrijos steigėja, valdytoja ir faktinė veiklos vystytoja. Dėl tokios organizacinės struktūros būtent nukentėjusioji yra atsakinga už naujų klientų pritraukimą, ryšių palaikymą, dalyvavimą konkursuose ir kitus veiklos tęstinumui būtinus veiksmus. Mažos apimties renginių organizavimo sektoriuje veikianti MB „(duomenys neskelbtini)“ savo veiklą vykdo pagal specifinį verslo modelį, kuris esmingai skiriasi nuo didžiųjų ūkio subjektų, kurių veikla nėra tiesiogiai priklausoma nuo vadovo ar pagrindinių specialistų dalyvavimo kasdienėje veikloje. Motinai mirus - tokių veiksmų, t. y. ieškoti naujų ir esamų klientų, susitikimų su jais organizavimo, įmonės veiklos pristatymo ir pan., dėl patirtų išgyvenimų, prislėgtos nuotaikos NKA2 imtis negalėjo. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Ieškovės darbas susijęs su pramogomis, teigiamų emocijų perdavimu klientui, o įvykus tokiai nelaimei nerealu manyti, kad nukentėjusioji gali būti geros nuotaikos, sociali ir galinti savo teigiama nuotaika bei pozityvumu pritraukianti klientus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje turėjo būti pateikti įrodymai, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ neturi kitų asmenų, galinčių perimti ar pavaduoti nukentėjusiosios NKA2 darbines funkcijas. Įmonėje be nukentėjusiosios realiai nebuvo nė vieno darbuotojo, kuris galėtų atlikti užsakymų pritraukimo, klientų paieškos ar veiklos vystymo funkcijas. Kiti MB „(duomenys neskelbtini)“ pasitelkti asmenys - scenaristai, prodiuseriai, techninio aptarnavimo vadovai ir kt. - dirbo pagal individualios veiklos pagrindu sudarytas civilines sutartis. Jų veikla apsiribojo išimtinai techniniu ar kūrybiniu konkrečių renginių įgyvendinimu, t. y. jie prisijungdavo tik gavus užsakymą ir neturėjo bei negalėjo turėti funkcijų, susijusių su įmonės veiklos plėtra ar naujų klientų pritraukimu. Be to, 2024 m. labai trumpą laikotarpį įmonėje dirbę du papildomi darbuotojai - dekoratorius ir techninis vadovas - taip pat vykdę tik techninio pobūdžio užduotis, nesusijusias su naujų užsakymų paieška ar įmonės vystymu. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai neatsižvelgta į byloje pateiktus nukentėjusiosios NKA2 negautas pajamas patvirtinančius dokumentus ir nepagrįstai padaryta prielaida, kad jos asmeninės pajamos yra abejotinos. Tai, kad nukentėjusioji motinai mirus, prarado 17 400 Eur pajamų patvirtina VMI deklaracijos, kuriose aiškiai nurodyti laikotarpiai kiek ji gavo pajamų iki mamos mirties ir kiek po mamos mirties - 2022 m. NKA2 asmeninės pajamos siekė 12 000 Eur, 2023 m. jos augo ir siekė 18 000 Eur, o 2024 m. mažėjo iki 600 Eur. Nukentėjusioji taip pat buvo pateikusi MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę pažymą, kurioje jos, kaip vadovės, pajamos pagal civilinę paslaugų sutartį 2022 m. siekė - 12 000 Eur, 2023 m. - 18 000 Eur, o 2024 m., t. y. žuvus motinai - tik 600 Eur. Tad akivaizdu, kad negautos pajamos yra ne menamos, o realios ir siekė 17 400 Eur. Teismas nepagrįstai ir klaidingai vertino MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius rezultatus motinos mirties metais. Teismas konstatavo, jog įmonės veiklos sumažėjimas kelia abejonių, nes incidentas įvyko 2024 m. liepos 1 d., t. y. praėjus daugiau nei pusei kalendorinių metų, o įmonė esą jau iki šio įvykio veikė su mažais pelno rodikliais. Tačiau tokia pirmos instancijos teismo nuomonė yra klaidinga, kadangi renginių sektoriaus įmonės veikia sezoniniu principu: pagrindiniai pajamų generavimo laikotarpiai yra rugpjūčio pabaiga, rugsėjis ir lapkritis-gruodis, kuomet įmonės rengia darbuotojų vasaros šventes, klientų renginius ir kalėdinius vakarus. Būtent šiais mėnesiais renginių organizatoriai uždirba apie 80 procentų metinių pajamų. Likusiais mėnesiais veiklos apimtys yra nepastovios ir sunkiai prognozuojamos, kadangi vyksta tik pavieniai įmonių renginiai, tokie kaip jubiliejai, produktų pristatymai ar kitos nenuolatinės iniciatyvos, kurios nėra kasmetinės ir nesudaro stabilios užsakymų apimties. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertinimas, kuriame ignoruojamas veiklos sezoniškumas ir specifika, neatitinka objektyvios tikrovės ir neužtikrina teisingo įvertinimo dėl nukentėjusios NKA2 negautų pajamų.Jau 2017 m. teismų praktikoje buvo nurodyta, kad „Nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 Eur iki 90 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017) bendra suma, esant keliems nukentėjusiesiems.“ O šios konkrečios bylos atveju žuvus vyrui eismo įvykio metu nukentėjusiomis buvo pripažinti tiek sutuoktinė, du vaikai, tiek mirusiojo motina (skirtingi šeiminiai ryšiai su mirusiu). Bendrai visiems neturtinės žalos priteista – 81 737,73 Eur. Pažymėtina, kad motinai buvo priteista 15 000 Eur, nepaisant to, kad jos žuvęs sūnus buvo suaugęs, su ja kartu negyveno, ji nebuvo jo išlaikoma. Ši 2017 m. teisminė praktika yra netgi senesnė nei cituojama skundžiamame nuosprendyje (2018 m.), tačiau kiekvienam asmeniui priteistos neturtinės žalos sumos yra didesnės. Nepaisant to, kad Kauno apylinkės teismas patvirtino, jog tarp nukentėjusiųjų ir mirusiosios egzistavo artimi ryšiai, jis skyrė praktiškai pačias mažiausias sumas neturtinei žalai atlyginti, ignoruodamas tiek pripažintą glaudaus ryšio faktą, tiek realią ekonominę šių dienų situaciją.Teismas, priteisdamas po 10 000 Eur neturtinės žalos kiekvienai iš nukentėjusiųjų, rėmėsi 2018 m, t. y. pasenusia teismine praktika, kurioje nurodytos orientacinės neturtinės žalos atlyginimo sumos panašios kategorijos bylose. Nuo šios teisminės praktikos suformavimo praėjo net septyneri metai, per kuriuos ekonominė situacija iš esmės pasikeitė: infliacija, nuolatinis paslaugų, būsto, sveikatos priežiūros ir kasdienių išlaidų augimas lėmė, kad 2018 m. priteistų sumų perkamoji galia šiandien yra gerokai sumažėjusi, todėl tokių sumų taikymas 2026 m. yra neproporcingas. Nukentėjusiosios kategoriškai prieštarauja teismo vertinimui, kad NUT1 labai išgyvena ir gailisi. Tokio pobūdžio išvada yra subjektyvi ir nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Pats atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo nenurodė nei kad gydosi, nei kad vartoja vaistus, nei kad lankosi pas psichologą ar kitaip sprendžia neva patiriamus stiprius išgyvenimus. Todėl teismo bandymas jo emocinę būseną vertinti kaip reikšmingą aplinkybę yra nepagrįstas ir neturėtų būti vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė. Taip pat nukentėjusiosios pažymi, kad NUT1 nurodoma menka turtinė padėtis negali būti pateisinimas sumažinti jo atsakomybės mastą. Tai, kad asmuo neuždirba pakankamai pajamų, nėra ir negali būti pretekstas išvengti didesnio žalos atlyginimo ar švelnesnės civilinės atsakomybės. Žala buvo padaryta, ir ji turi būti atlyginama nepriklausomai nuo asmens finansinių galimybių. Priešingu atveju būtų sudaromos sąlygos piktnaudžiauti - mažas pajamas deklaruojantis asmuo galėtų tikėtis būti mažiau atsakingas nei kiti, nepaisant to, kad dėl jo neteisėtų veiksmų asmenys patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus.Teismas, vertindamas, kokią neturtinės žalos dydžio išmoką paskirti, rėmėsi tuo, kad motina buvo garbingo amžiaus, manydamas, jog dukros turėjo suprasti netekties galimybę ir todėl negalėjo patirti tokio didelio šoko. Nukentėjusiosios kategoriškai su tuo nesutinka. Motinos mirtis, nepaisant amžiaus, yra ne tik fizinė netektis, bet ir gyvenimo, santykių ir emocinės paramos praradimas, kurio joks turimas biologinis amžius negali sumažinti. Staigi mirtis visada sukelia intensyvius dvasinius išgyvenimus, o artimo ryšio su motina pobūdis įrodytas susirašinėjimais. Pažymėtina, kad motinos praradimas, skirtingai nei kitų šeimos narių (pavyzdžiui, partnerio ar vaikų) vaikams atveria neišvengiamą išskirtinę žalą, nes gyvenime nebelieka galimybės surasti ar įgyti kitą motinos vaidmenį atliekantį artimą žmogų. Todėl teismo samprotavimas, esą vien motinos amžius savaime turėjo sumažinti dukrų išgyvenimų intensyvumą ar nuostabą dėl netekties, yra nepagrįstas ir neatitinkantis nei faktinių aplinkybių, nei žmogiškos patirties. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad mirusioji buvo geros sveikatos, neturėjo jokių rimtų nusiskundimų, buvo aktyvi, energinga ir pilnavertiškai dalyvavo tiek šeimos, tiek socialiniame gyvenime, nepaisant garbaus amžiaus. Tokia jos sveikatos būklė ir gyvenimo būdas patvirtina, kad dukros pagrįstai tikėjosi dar bent 5-10 metų kokybiško bendravimo bei artimo ryšio tęsimo. Pažymėtina, kad mirusioji turėjo stiprų ryšį ne tik su savo dukromis, bet ir su pronūkiais - jie iki šiol klausinėja apie močiutę, prašo aplankyti jos kapus, prisimena kartu praleistą laiką, graudinasi. Dėl to ieškovėms dar sunkiau psichologiškai, nes joms tenka ne tik pačioms išgyventi emocinį skausmą, bet ir nuraminti bei guosti savo vaikus ir anūkus.Nors pirmosios instancijos teismas priteisė 1 395,13 Eur gydymosi išlaidų ir reikalavimą dėl išlaidų atlyginimo tenkino visiškai, ne visos gydymosi išlaidos buvo priteistos. 2025 m. gruodžio 8 d. buvo pateiktas papildomas prašymas dėl papildomų dokumentų pridėjimo, įskaitant ir gydymosi išlaidų dokumentus. Jame buvo pateikti NKA2 2025 m. liepos 18 d. du mokėjimo pavedimai MB „(duomenys neskelbtini)“ (27 Eur ir 126 Eur) bei 2025 m. liepos 19 d. mokėjimo pavedimas vaistinei „(duomenys neskelbtini)“, atlikti pagal 2025 m. liepos 17 d. išrašytą receptą. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios NKA2 gydymas neapsiribojo vienu laikotarpiu - jis tęsėsi ir bylai pasiekus teismą, todėl gydymosi išlaidos buvo papildytos. Taigi 227,98 Eur papildomų gydymosi išlaidų nebuvo prijungta prie ieškinyje prašytų 1 395,13 Eur gydymosi išlaidų ir nebuvo priteista. Atsižvelgiant į tai, kad gydymosi išlaidos yra tiesioginiai NKA2 nuostoliai bei priskirtinos prie civilinei atsakovei AWP P&C S.A. tenkančio išlaidų atlyginimo, ši suma taip pat turėjo būti priteista.NUT1 yra ne kartą baustas administracinių nusižengimų kodekso numatyta tvarka praeityje. Tai nėra formalus ar nereikšmingas faktas - tai rodo aiškią jo tendenciją ignoruoti teisės normas ir visuotinai privalomas elgesio taisykles. Asmuo, kuris ne kartą yra pažeidęs įstatymus, negali būti vertinamas kaip pakankamai patikimas ar brandus, kad papildomos valstybės kontrolės priemonės jam nebūtų būtinos. Antra, viena esminių laidavimo sąlygų yra nuoširdus kaltės pripažinimas ir realus gailestis. Šiuo atveju akivaizdu, jog NUT1 šių kriterijų neatitinka. Viso ikiteisminio tyrimo metu jis vengė bet kokio kontakto su nukentėjusiomis, nedavė nė menkiausio ženklo, jog suvokia savo veiksmų pasekmes ar kad jam nuoširdžiai gaila dėl sukeltos tragedijos - motinos mirties. Atsiprašymo nukentėjusiosios iš jo sulaukė tik tada, kai NUT1 pasisamdė gynėją, t. y. tik susidūręs su profesionaliai parengta gynybos strategija, kurios dalis yra formalus kaltės pripažinimas ir deklaratyvus atsiprašymas. Toks elgesys rodo ne nuoširdų gailestį, o tik procesinį patogumą ir bandymą susikurti palankesnes teisinės atsakomybės sąlygas. Taip pat NUT1 neatsiprašė tada, kai tai dar būtų turėję realią moralinę vertę - jis tai padarė tik tada, kai tai teisiškai buvo naudinga jam. Tokia situacija nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad jis yra nuoširdus, jau nekalbant apie tai, kad jis būtų vertas laidavimo instituto taikymo. Trečia svarbi laidavimo sąlyga taip pat akivaizdžiai neįvykdyta – NUT1 iki šiol neatlygino nukentėjusiosioms jokios žalos, nei visiškai, nei bent iš dalies. Nėra atlikta nė menkiausio realaus veiksmo, kuris rodytų jo pastangas šalinti padarinius ar bent minimaliai kompensuoti jų patirtą skausmą, finansines išlaidas ir/ar moralinę žalą. Tai, kad jis neprieštarauja civiliniam ieškiniui, negali būti laikoma jo įsipareigojimu atlyginti žalą ateityje patvirtinimu ir neatspindi jokio sąžiningo atsakomybės prisiėmimo. Asmuo, kuris negeba laikytis įstatymų, nerodo nuoširdaus gailesčio ir nesiima jokių žalos atlyginimo veiksmų, negali būti laikomas patikimu ar prognozuojamu subjektu, kuris vertas teismo pasitikėjimo. Tokios aplinkybės paneigia bet kokią prielaidą, kad NUT1 ateityje laikysis teisės normų ar vykdys savo pareigas nukentėjusiosioms, todėl laikytina, kad ketvirtoji sąlyga taip pat neišpildyta.Teismas taip pat neįvertino, kad NUT1 veiksmai sukėlė mirusiajai didelį fizinį skausmą iki mirties. Byloje pateiktos medicininės išvados patvirtina, kad po kaltininko atlikto veiksmo - „kliudymo pečiu“ - mirusioji parvirto, neteko sąmonės, o vėliau atsigavusi dar kurį laiką nehospitalizuota prabuvo su lūžusiu šonkauliu, patirdama intensyvius skausmus krūtinės srityje. Šio veiksmo pobūdis rodo, kad tai nebuvo paprastas „kliudymas pečiu“, o labai stiprus smūgis, sukeltas NUT1 piktnaudžiavimo paspirtuko greičiu ir neapsižiūrėjimo. Tokia padaryta veikla negali būti teismo vertinama paviršutiniškai, nes bet koks minimalus atsargumas nebūtų sukėlęs tokių žiaurių pasekmių.Civilinio atsakovo AWP P&C S.A. Nyderlandų filialo atstovė advokatė J. K. prašo atmesti nukentėjusiųjų NKA2 ir NKA1 atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nuosprendį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti reiškiamas tik asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką (arba už tokio asmens veiksmus materialiai atsakingam asmeniui). Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymu buvo kaltinamas tik NUT1, todėl atitinkamai, šioje byloje galima reikalauti atlyginti tik žalą, kurią padarė būtent jis. Be to, nei skundžiamame nuosprendyje, nei kaltinamajame akte nėra konstatuota jokių elektrinio paspirtuko vidinių ar išorinių gedimų (apgadinimų), įskaitant gedimus, susijusius su elektrinio paspirtuko greičio apribojimu (25 km/val.), kurie būtų lėmę nelaimingą atsitikimą. Nors nukentėjusioji NKA2 apeliaciniame skunde ir nenurodo, iš ko ji prašo priteisti 17 400 Eur negautas pajamas, toks reikalavimas civiliniam atsakovui AWP P&C S.A. Nyderlandų filialui negali būti tenkinamas, nes negautos pajamos draudimo sutartimi nėra draustos. Draudimo sąlygose (Išimčių 5 p.) nurodoma, jog finansiniai nuostoliai (trečiųjų asmenų piniginiai nuostoliai ar išlaidos, kurie nėra susiję su kūno sužalojimu arba žala turtui) nėra draudžiami. Kitaip tariant, visi ir bet kokie nuostoliai, kurie nėra susiję su kūno sužalojimu ar žala turtui, yra laikytini nedraudžiamuoju įvykiu ir draudikas draudimo išmokos už juos nemoka. Draudikas paaiškina, kad kūno sužalojimas pagal taisykles laikomas bet kurio žmogaus fizinis sužalojimas arba mirtis, tačiau jis neapima jokių psichinių sužalojimų, šoko ar kančios, t. y. neapima neturtinės žalos. Tuo tarpu žala turtui apibrėžiama kaip materialaus turto fizinis sugadinimas, praradimas ar sunaikinimas. Taigi, negautos pajamos draudimo sutartyje priskiriamos ne prie kūno sužalojimo ar žalos turtui, bet prie finansinių nuostolių ir yra nedraustos. Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų realų nukentėjusiosios NKA2 negautų pajamų dydį ir ryšį su NUT1 veiksmais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie negautas pajamas nelaikytina tinkamu įrodymu, kadangi turi būti pateikti objektyvūs įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos turi būti realios ir pagrįstos, bet ne tikėtinos. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ po nelaimingo atsitikimo gavo klientų užsakymų, tačiau įmonė jų atsisakė būtent dėl NKA2 motinos mirties; kokias sąnaudas įmonė patirdavo iki šio nelaimingo atsitikimo; kokius nuostolius negauto grynojo pelno forma MB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė ir pan. Akivaizdu, kad nebuvo įrodytas nei žalos faktas ar jos dydis, nei faktinis bei teisinis priežastinis ryšys tarp NKA2 negautų pajamų ir NUT1 veiksmų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.284 straipsnio 1 dalimi, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi. Byloje nenustatyta, kad NKA2 buvo motinos išlaikoma ar nuo jos kitaip finansiškai priklausoma, todėl reikalavimas dėl negautų pajamų atlyginimo negali būti tenkinamas ir šiuo aspektu. Draudimo sutartis yra savanoriška draudimo sutartis, todėl draudimo apaugos apimtis turi būti vertinama griežtai pagal šalių sulygtas sąlygas (t. y., jog neturtinė žala nėra drausta draudimo sutartimi ir už tai UAB „Bolt Services LT“ nemokėjo draudimo įmokos), nepagrįstai neišplečiant draudimo apsaugos taip, lyg tai būtų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, kuris apima ir neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusioji NKA2 apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas jos naudai priteisė ne visas patirtas gydymo išlaidas, todėl prašė papildomai priteisti 227,98 Eur gydymo išlaidų (patvirtinantys dokumentai teismui pateikti 2025 m. gruodžio 8 d.). Minėtos išlaidos patirtos faktiškai ir su aptariamu nelaimingu atsitikimu (motinos mirtimi) susijusios, o gydymo išlaidos pagal draudimo sutarties sąlygas yra laikomos draudimo objektu (patenka į kūno sužalojimo apibrėžimą), todėl civilinis atsakovas jas sutinka atlyginti. Civilinio atsakovo AWP P&C S.A. Nyderlandų filialo atstovė advokatė J. K. prašo atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą NUT1 apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nuosprendį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 2024 m. sausio 1 d. draudimo sutartimi, sudaryta su UAB „Bolt Services LT“, civilinis atsakovas AWP P&C S.A. Nyderlandų filialas vienerių metų laikotarpiui buvo apdraudęs UAB „Bolt Services LT“ pasipirtukų vairuotojų civilinę atsakomybę savanorišku civilinės atsakomybės draudimu. Šia draudimo sutartimi draudikas ir UAB „Bolt Services LT“ susitarė dėl abiem šalims priimtinų draudimo sutarties sąlygų, t. y. kas bus laikoma draudimo objektu, kokie bus draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai, kokia bus draudimo suma ir t. t. Ši draudimo sutartis nėra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuriai taikomas specialus teisinis reguliavimas. Draudimo sutarties C skyriaus 3 punkte nurodoma, kad šia draudimo sutartimi nesiekiama atitikti motorinių transporto priemonių privalomojo draudimo reikalavimų. Atitinkamai, civilinio atsakovo pareiga atsakyti už NUT1 (apdraustojo) nukentėjusiosioms padarytą žalą yra ribojama draudimo sutarties nuostatų bei draudimo sutartyje numatyto atsakomybės ribojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagal sutartį suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas išmokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui – draudikas perima nuostolių atsiradimo riziką, tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama draudimo apsauga nėra absoliuti. Draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką. UAB „Bolt Services LT“ interneto svetainėje nurodoma tik bendra informacija apie patį draudimo faktą, t. y., kad elektroninių paspirtukų vairuotojai yra apdraudžiami nuo sužalojimų ir civilinės atsakomybės, ir tuo pačiu nurodoma, kad išsamią informaciją apie draudimą galima sužinoti draudimo dokumentuose. Interneto puslapyje esantis bendro pobūdžio teiginys, jog vairuotojų civilinė atsakomybė apdrausta savanorišku draudimu, negali būti aiškinamas taip, kad draudimas apima absoliučiai visus atvejus, įskaitant ir neturtinę žalą. Apeliantas klaidingai tapatina draudimo produkto informacinį dokumentą (DPID) su draudimo polisu. DPID nėra laikomas draudimo sutartimi, jame tėra nurodoma pagrindinė informacija apie patį draudimo produktą, tačiau, kaip ir nurodoma pačiame DPID, išsami informacija apie draudimo apsaugą yra pateikiama su draudimo sutartimi susijusiuose dokumentuose (draudimo sąlygose). Draudimo sąlygų B skyriuje (apibrėžimai) kūno sužalojimu laikomas bet kurio žmogaus fizinis sužalojimas arba mirtis, tačiau jis neapima jokių psichinių sužalojimų, šoko ar kančios, kas yra laikytina neturine žala. Taigi, minėta draudimo sutarties nuostata aiškiai apibrėžia, jog neturtinė žala nėra šios draudimo sutarties dalykas. Draudimo sutartis yra savanoriška draudimo sutartis, todėl draudimo apsaugos apimtis turi būti vertinama griežtai pagal šalių sulygtas sąlygas (neturtinė žala nėra drausta draudimo sutartimi), nepagrįstai neišplečiant draudimo apsaugos taip, lyg tai būtų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, kuris apima ir neturtinės žalos atlyginimą. Civilinio atsakovo UAB „Bolt Services LT“ atstovė advokatė G. K. prašo atmesti nukentėjusiųjų 2025 m. rugsėjo 3 d. patikslintą civilinį ieškinį bei nukentėjusiųjų NKA2 ir NKA1 atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nuosprendį nepakeistą. Taip pat priteisti civilinio atsakovo UAB „Bolt Services LT“ naudai pastarojo bylinėjimosi išlaidas, patirtas baudžiamąją bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Incidento metu naudoto elektrinio paspirtuko išvystytas greitis ne tik neviršijo 25 km/val. maksimalaus projektinio greičio, tačiau neviršijo ir tokiai motorinės transporto priemonės kategorijai maksimaliai leistino 20 km/val. greičio vadovaujantis KET. Incidento metu naudoto paspirtuko maksimalus projektinis greitis, siekiantis 25 km/val., buvo (yra) elektroniškai apribotas iki leistinos 20 km/val. ribos pagal KET. UAB „Bolt Services LT“ negali būti civiliniu atsakovu byloje, kadangi UAB „Bolt Services LT“ nebuvo, nėra ir negali būti laikomas materialiai atsakingu už paties NUT1 neteisėtais veiksmais sukeltą žalą. Taip pat neegzistuoja nei solidariosios, nei dalinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai UAB „Bolt Services LT“ atžvilgiu – UAB „Bolt Services LT“ neatliko jokių neteisėtų veikų, todėl nėra jokio priežastinio ryšio, siejančio UAB „Bolt Services LT“ su incidentu. Reikalaujami negautų pajamų ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiai yra nei pagrįsti, nei tinkamai įrodyti. UAB „Bolt Services LT“ nėra ir negali būti laikomas materialiai atsakingu už NUT1 veiksmus. Nukentėjusiųjų patikslintame civiliniame ieškinyje būtinybė įtraukti UAB „Bolt Services LT“ į bylą civilinio atsakovo statusu pagrįsta savarankišku – UAB „Bolt Services LT“, kaip elektrinių paspirtukų savininko, vykdomos ekonominės veiklos netinkamo organizavimo – pagrindu. Duomenys esantys baudžiamojoje byloje patvirtina, kad UAB „Bolt Services LT“ neprivalėjo apdrausti elektrinių paspirtukų naudotojų, įskaitant ir NUT1, atsakomybę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jokie teisės aktai nenumato, kad elektrinį paspirtuką NUT1 išnuomojęs UAB „Bolt Services LT“ yra solidariai atsakingas už žalą, kurią savo paties veiksmais sukėlė atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo. Taip pat tarp jokių byloje dalyvaujančių asmenų ir UAB „Bolt Services LT“ nebuvo sudarytas joks susitarimas dėl solidariosios atsakomybės taikymo. Žala nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta bendrais atsakovų, įskaitant UAB „Bolt Services LT“, veiksmais, nes žalos atsiradimą lėmė išimtinai NUT1 veiksmai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti nukentėjusiosios NKA2 naudai jos tariamai negautas pajamas, siekiančias 17 400 Eur, o taip pat pagrįstai priteisė iš NUT1 po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienai nukentėjusiajai. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios nei ištaisė įrodinėjimo dalyko trūkumus, identifikuotus bylos nagrinėjimo teisme metu, nei pateikė papildomų ar naujų įrodymų, pagrindžiančių realiai patirtų nuostolių (negautų pajamų) faktą, dydį bei priežastinį ryšį su NUT1 veiksmais. Šiame kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad negautos pajamos turi būti ne tikėtinos, o realios ir pagrįstos. Atitinkamai, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių MB „(duomenys neskelbtini)“ naujų klientinių užsakymų gavimą po incidento ar atsisakymą vykdyti naujus klientinius užsakymus dėl motinos mirties. Bylos nagrinėjimo eigoje pirmosios instancijos teismas, vykdydamas priteistinos neturtinės žalos individualizavimo pareigą, be kita ko, atsižvelgė į tam tikras faktines aplinkybes, aktualias nagrinėjamu atveju – NUT1 kaltės formą (nusikalstamas nerūpestingumas), prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, nuoširdžius išgyvenimus bei gailėjimąsi dėl incidentu sukeltos mirties, bandymus atsiprašyti nukentėjusiųjų už sukeltus išgyvenimus, pasiūlymą bent dalinai atlyginti sukeltą žalą, menką turtinę padėtį, iš esmės pozityvią charakteristiką bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismai yra išaiškinę, kad vertinant neturtinės žalos dydį, brandaus amžiaus sulaukusiems, savarankišką gyvenimą ir atskiras šeimas sukūrusiems asmenims numatomos mažesnės kompensacijos ribos nei mažamečiams vaikams ar nuo mirusiojo priklausiusiems išlaikytiniams. Tokiais atvejais neturtinės žalos dydis suaugusiems vaikams paprastai neviršija 10 000 Eur (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-374-498/2017). Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiosios nebuvo motinos išlaikomos, jų motinai mirties dieną buvo 85 metai, darytina išvada, kad bylos faktinė situacija atitinka aukščiau nurodytą teismo išaiškinimą panašaus pobūdžio bylose. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, protokoline nutartimi UAB „Bolt Services LT“ įtrauktas civiliniu atsakovu. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą NUT1 ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis prašė NUT1 apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiųjų NKA2 ir NKA1 atstovas advokatas Mindaugas Vasiliauskas prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą tenkinti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą NUT1 apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nuosprendį nepakeistą. Civilinio atsakovo draudimo bendrovės AWP P&C S.A. Nyderlandų filialas atstovės advokatės prašė apeliacinius skundus atmesti, o teismui nusprendus priteisti papildomas gydymo išlaidas, jas atlygintų. Civilinio atsakovo UAB „Bolt Services LT“ atstovė advokatė prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvadosNUT1 apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiųjų NKA2 ir NKA1 atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pažymėtina, kad vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).Dėl NUT1 apeliacinio skundoApeliaciniame skunde apeliantas nesutinka, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu neturtinės žalos atlyginimas priteistas iš jo kiekvienai iš nukentėjusiųjų atitinkamai po 10 000 Eur. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą NUT1 įsitikinimu, neturtinė žala nukentėjusiosioms NKA2 ir NKA1 po 10 000 Eur turi būti priteista iš draudimo bendrovės AWP P&C S.A. Nyderlandų filialas. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog nukentėjusiosios NKA2 ir NKA1 dėl apelianto NUT1 padarytos nusikalstamos veikos patyrė neturtinės žalos, nėra. Iš baudžiamojoje byloje esančio patikslinto civilinio ieškinio matyti, jog buvo prašoma - nukentėjusiosioms NKA2 ir NKA1 priteisti po 835 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš NUT1, draudimo bendrovės AWP P&C Nyderlandų filialo ir UAB „Bolt Services LT“. Apeliaciniame skunde neneigdamas savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo ir neginčydamas nustatyto neturtinės žalos dydžio, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė už žalos atlyginimą atsakingą asmenį. Jo vertinimu, neturtinė žala turėjo būti priteista ne iš jo, o iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AWP P&C S.A. Nyderlandų filialo, su kuriuo UAB „Bolt Services LT“ buvo sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Šią poziciją apeliantas grindžia viešai UAB „Bolt Services LT“ skelbiama informacija apie paspirtukų vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą ir draudimo sutarties sąlygomis, kuriose, jo teigimu, neturtinė žala nėra tiesiogiai įvardyta kaip nedraudžiamoji. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, byloje esančią draudimo sutartį ir taikytiną teisinį reglamentavimą, neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalis kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą padaręs asmuo privalo ją atlyginti. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Civilinės atsakomybės draudimo teisiniai santykiai reglamentuojami CK 6.254 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šis teisinis reglamentavimas patvirtina, kad civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymas savaime nepanaikina žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės ir nereiškia besąlyginio visos jo padarytos žalos atlyginimo pareigos perkėlimo draudikui. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir neviršijant jo prisiimtos draudimo rizikos apimties. Už žalą atsakingam asmeniui išlieka pareiga atlyginti tą jos dalį, kurios neapima draudimo apsauga.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2024 m. liepos 1 d. NUT1, vairuodamas UAB „Bolt Services LT“ priklausantį elektrinį paspirtuką, pažeidė KET reikalavimus ir partrenkė pėsčiąją E. D., kuri dėl patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) mirė. Tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių nustatytas priežastinis ryšys, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo apeliaciniame skunde neginčijama. Vien aplinkybė, kad eismo įvykis įvyko naudojantis kitam juridiniam asmeniui priklausančia nuomojama elektrine mikrojudumo priemone, nesudaro pagrindo spręsti, jog už jos vairuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą visais atvejais privalo atsakyti šios priemonės savininkas arba jo pasirinktas draudikas. Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi suteikiama apsauga turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečios sutarties turinį, joje apibrėžtas draudžiamas rizikas ir draudimo apsaugos ribas.Iš byloje pateiktos UAB „Bolt Services LT“ ir draudimo bendrovės AWP P&C S.A. Nyderlandų filialo sudarytos draudimo sutarties matyti, kad buvo sudaryta bendrojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, skirta asmenims, besinaudojantiems UAB „Bolt Services LT“ elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis. Ši sutartis nėra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuriai taikomas specialus įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas. Nagrinėjamo įvykio metu galiojusios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatos nustatė pareigą drausti transporto priemones, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba kurių didžiausias grynasis svoris yra daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/h. Apeliacinės instancijos teismui pateiktose incidento metu naudoto „(duomenys neskelbtini)“ elektrinio paspirtuko techninėse specifikacijose nurodyta, kad jo svoris yra 22 kg, o didžiausias projektinis greitis – 25 km/val. Vadinasi, pagal nurodytas technines charakteristikas šiai elektrinei mikrojudumo priemonei nebuvo taikomas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo reikalavimas. Šią aplinkybę patvirtina ir draudimo sutarties sąlygos, kuriose tiesiogiai nurodyta, kad sutartimi nesiekiama atitikti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomajam draudimui taikomų reikalavimų. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo savanoriškojo draudimo sutartimi suteikiamos apsaugos apimtį sutapatinti su privalomojo draudimo įstatyme nustatyta draudimo apsauga, apimančia ir neturtinės žalos atlyginimą.Vertinant nagrinėjamu atveju sudarytos draudimo sutarties sąlygas, reikšminga tai, kad jos apibrėžia ne tik draudiko pareigą atlyginti dėl nelaimingo atsitikimo atsiradusią žalą, bet ir konkrečias draudimo apsaugos ribas. Draudimo sutarties B dalyje „Apibrėžimai“ nustatyta, kad kūno sužalojimas suprantamas kaip bet kurio žmogaus fizinis sužalojimas arba mirtis, aiškiai nurodant, jog ši sąvoka neapima psichinių sužalojimų, šoko ar kančios. Šios sutarties nuostatos yra reikšmingos vertinant apelianto argumentą, kad draudikas įsipareigojo atlyginti visą dėl nelaimingo atsitikimo atsiradusią žalą, įskaitant neturtinę. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosioms priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra susijęs ne su jų pačių patirtais fiziniais sužalojimais, o su dėl motinos mirties išgyventu dvasiniu sukrėtimu, skausmu ir artimo žmogaus netektimi. Nors šie išgyvenimai pagal CK 6.250 straipsnį sudaro savarankišką atlygintiną neturtinę žalą, tai savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio žala patenka į aptariamos draudimo sutarties apsaugą. Draudimo sutartyje įtvirtintas fizinio sužalojimo ar mirties ir psichinių sužalojimų, šoko bei kančios atribojimas suteikia pagrindą spręsti, kad draudikas neprisiėmė pareigos atlyginti būtent tokio pobūdžio neturtinę žalą, kokia šiuo atveju priteista žuvusiosios artimiesiems.Apelianto argumentas, kad draudimo sutarties dalyje, kurioje išvardytos draudimo apsaugos išimtys, neturtinė žala nėra tiesiogiai įvardyta kaip nedraudžiamoji, nesudaro pagrindo kitokiai išvadai. Aiškinant draudimo sutartį turi būti vadovaujamasi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir vertinama ne pavienė sutarties nuostata, o visas jos turinys, atskirų sąlygų tarpusavio ryšys bei sutarties paskirtis. Draudimo apsaugos apimtis pirmiausia nustatoma pagal sutartyje apibrėžtą draudimo objektą, draudžiamąsias rizikas ir draudžiamojo įvykio požymius, o draudimo išimtys apibrėžia atvejus, kai sutartyje nustatyta apsauga netaikoma. Vien tai, kad tam tikra žalos rūšis nėra papildomai pakartota išimčių sąraše, nereiškia, jog ji automatiškai patenka į draudimo apsaugą. Apelianto nurodoma sutarties sąvoka „žala“, apibrėžiama kaip pagal civilinę teisę mokėtina piniginė kompensacija, taip pat negali būti aiškinama atsietai nuo kitų sutarties nuostatų. Ši sąvoka nusako kompensacijos pobūdį, bet savaime neišplečia draudiko prisiimtos rizikos taip, kad būtų atlyginami ir tie praradimai, kurių sutartimi suteikiama apsauga neapima. Sistemiškai vertinant aptariamos sutarties sąlygas, nėra pagrindo pripažinti, kad draudikas būtų įsipareigojęs atlyginti visų rūšių žalą, nepriklausomai nuo jos pobūdžio.Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, grindžiamus UAB „Bolt Services LT“ viešai skelbiama informacija apie elektrinių paspirtukų vairuotojų draudimą. UAB „Bolt Services LT“ interneto svetainės skiltyje „Paspirtukų ir el. dviračių draudimas“ iš tiesų nurodoma, kad bendrovė apdraudžia šių transporto priemonių vairuotojus nuo sužalojimų ir civilinės atsakomybės, o draudimas yra nemokamas ir apima keliones UAB „Bolt Services LT“ paspirtukais bei elektriniais dviračiais. Kartu toje pačioje informacijoje pateikiama nuoroda į konkrečiai šaliai taikomus draudimo dokumentus, kuriuose išsamiai nustatytos draudimo sąlygos. Toks informacijos pateikimas savaime nepatvirtina, kad draudimo apsauga yra neribota ar apima bet kokios rūšies žalą. Priešingai, nuoroda į išsamias draudimo sąlygas rodo, kad bendro pobūdžio informacija apie civilinės atsakomybės draudimą turi būti vertinama kartu su konkrečia draudimo sutartimi. Vien aplinkybė, kad apeliantas, kaip pats nurodė pirmosios instancijos teisme, matė informaciją apie galiojantį draudimą, tačiau išsamiai nesusipažino su jo sąlygomis, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog draudikas prisiėmė platesnę atsakomybę, negu nustatyta draudimo sutartyje. Subjektyvus apelianto įsitikinimas, kad civilinės atsakomybės draudimas apima visus galimus žalos atlyginimo atvejus, savaime nekeičia draudiko sutartinių įsipareigojimų turinio.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, iš draudiko priteisė su E. D. mirtimi susijusias laidojimo ir gydymo išlaidas, o nukentėjusiųjų dėl motinos netekties patirtos neturtinės žalos atlyginimą priteisė iš ją savo kaltais veiksmais padariusio NUT1. Toks žalos atlyginimo prievolių paskirstymas savaime nėra prieštaringas, nes skirtingo pobūdžio žalos atlyginimui gali būti taikomos skirtingos draudimo apsaugos sąlygos. Draudiko pareigos atlyginti tam tikras dėl eismo įvykio atsiradusias turtines išlaidas pripažinimas nereiškia, kad jis privalo atlyginti ir visas kitas dėl to paties įvykio atsiradusias civilinio pobūdžio pretenzijas. Draudimo sutarties sudarymo faktas ar joje nustatyta draudimo suma taip pat savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad draudikas yra atsakingas už bet kokio dydžio ir pobūdžio žalą. Pareiga atlyginti konkrečią žalą gali kilti tik nustačius, kad ji patenka į sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos apimtį.Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios leistų paneigti NUT1 civilinę atsakomybę už nukentėjusiosioms padarytą neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nustatė apelianto neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir E. D. mirties, taip pat nukentėjusiųjų dėl motinos netekties patirtą neturtinę žalą. Aplinkybė, kad NUT1 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat nepanaikina jo pareigos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Draudimo sutartimi nesant suteiktos apsaugos nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai atlyginti, pareiga atlyginti šią žalą tenka ją padariusiam asmeniui.Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atskyrė apelianto civilinę atsakomybę nuo draudiko sutartinės pareigos atlyginti žalą ir tinkamai įvertino byloje pateiktos draudimo sutarties sąlygas. Apeliacinio skundo argumentai, grindžiami bendro pobūdžio vieša informacija apie UAB „Bolt Services LT“ paspirtukų vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą ir atskirų draudimo sutarties nuostatų aiškinimu, nepaneigia išvados, kad nukentėjusiosioms priteista neturtinė žala nepatenka į nagrinėjamos draudimo sutarties apsaugos apimtį. Teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl asmens, iš kurio priteistas neturtinės žalos atlyginimas, todėl NUT1 apeliacinis skundas atmetamas.Dėl nukentėjusiųjų NKA2 ir NKA1 atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko apeliacinio skundo Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų atstovas advokatas nesutinka su NUT1 atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o taip pat dėl negautų pajamų nepriteisimo nukentėjusiosios NKA2 atžvilgiu, taip pat prašo papildomai priteisti 227,98 Eur gydymosi išlaidų nukentėjusiajai NKA2 bei padidinti priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiosioms - priteisti po 45 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiųjų NKA1 bei NKA2 naudai. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo NUT1 atžvilgiu Kaip nustatyta šioje byloje, NUT1 padarė BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo numatyta, kad asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laidavimas taikytinas tik tokiu atveju, jeigu nustatyta BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Tai reiškia, kad teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos (bent vienos iš sąlygų), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas.Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų atstovas kelia klausimą dėl NUT1 atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teigdamas, jog jis visiškai neatitinka laidavimo institutui keliamų sąlygų. Iš baudžiamojoje byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį nėra (1 t., b. l. 159). Spręstina, jog NUT1 atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, kas teisingai bei pagrįstai konstatuota ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos laidavimo taikymo sąlygos, t. y., jog NUT1 pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas pripažino NUT1 atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl NUT1 atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepakankamai įvertino BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) nustatytas sąlygas, susijusias su nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu. Pagal kasacinio teismo praktiką BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga gali būti pripažįstama įvykdyta, kai kaltininkas bent iš dalies atlygina ar pašalina padarytą žalą arba įsipareigoja ją atlyginti. Kartu būtina nustatyti BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad NUT1 neprieštarauja civiliniam ieškiniui, o dėl jo dydžio palieka spręsti teismui. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad kaltinamasis nurodė atlyginsiantis žalą, jeigu taip nuspręs teismas. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad kaltininko įsipareigojimas atlyginti teismo nustatyto dydžio žalą gali būti pakankamas BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytai sąlygai konstatuoti, tačiau kartu turi būti nustatytas objektyvus pagrindas manyti, kad šis įsipareigojimas bus įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-693/2019). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad NUT1 iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo būtų bent iš dalies atlyginęs nukentėjusiosioms padarytą žalą. Nors kaltinamasis nurodė mėginęs prisidėti prie laidojimo išlaidų, tačiau nukentėjusiosios tokios pagalbos atsisakė, ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad buvo prisiimtas aiškus ir realiai įgyvendinamas įsipareigojimas atlyginti visą nusikalstama veika padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai NKA2 priteisė iš draudimo bendrovės AWP P&C S. A. Nyderlandų filialo, tačiau vien toks civilinio ieškinio išsprendimas nepatvirtina BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos įvykdymo. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad draudimo sutartis buvo sudaryta ne NUT1 iniciatyva, o savarankišku UAB „Bolt Services LT“, kaip elektrinių paspirtukų nuomos paslaugas teikiančios bendrovės, sprendimu. Būtent UAB „Bolt Services LT“ pasirūpino nuomojamų paspirtukų naudotojų civilinės atsakomybės draudimu ir mokėjo draudimo įmokas. NUT1 nedalyvavo sudarant šią sutartį, neprisiėmė su ja susijusių finansinių įsipareigojimų ir savo veiksmais neprisidėjo prie tokios draudimo apsaugos sukūrimo. Dėl šios priežasties draudiko pareiga atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos žalos atsirado ne dėl paties kaltinamojo pastangų pašalinti nusikalstamos veikos padarinius, o dėl trečiojo asmens anksčiau sudarytos savanoriškojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Tokia aplinkybė, vertinant BK 40 straipsnio taikymo sąlygas, negali būti prilyginama paties kaltinamojo savanoriškam žalos atlyginimui ar jo asmeniniam įsipareigojimui žalą atlyginti. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kokiomis realiomis finansinėmis galimybėmis NUT1 disponuoja, nors pats kaltinamasis nurodė, kad jo finansinė padėtis nėra gera ir jis daug neuždirba. Nenustačius konkrečių aplinkybių, patvirtinančių jo galimybes atlyginti padarytą žalą, vien deklaratyvus pasirengimas vykdyti būsimą teismo sprendimą nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad jis iš tikrųjų atlygins visą žalą. Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iš NUT1 nukentėjusiosioms priteisė iš viso 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o apeliaciniame skunde jis siekia, kad pareiga atlyginti šią žalą būtų perkelta draudikui. Nors naudojimasis teise ginčyti civilinės atsakomybės apimtį savaime nereiškia atsisakymo atlyginti žalą, tokia procesinė pozicija, vertinama kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, nesuteikia papildomo pagrindo spręsti, kad kaltinamasis savo iniciatyva sieks įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų visumą, iš esmės apsiribojo kaltinamojo neprieštaravimo civiliniam ieškiniui ir jo teigiamo charakterizavimo vertinimu, tačiau nepateikė konkrečių motyvų, kokie bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis visiškai atlygins nusikalstama veika padarytą žalą.Be to iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, jog NUT1 administracine tvarka baustas ne kartą (1 t., b. l. 160-174). Jis baustas už vairavimą transporto priemonės, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, už nesustojimą vairuojant transporto priemonę prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleidimo į jo važiavimo krypties eismo juostą prie važiuojamosios dalies krašto stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją pėsčiojo, už vairavimą transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros, už transporto priemonės palikimą maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse, už greičio viršijimą ir t. t. Kaip matyti iš išrašo, jam skirtos nuobaudos – baudos sumokėtos, pirmos instancijos teismas nurodė, kad padaryti pažeidimai nešiurkštūs, tačiau, pritartina nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde nurodytam, jog minėti administracinės teisės pažeidimai neigiamai charakterizuoja NUT1. Galbūt pavieniai pažeidimai galėtų būti vertinami kaip nešiurkštūs, tačiau jų sistemingumas ir skaičius leidžia abejoti kaltinamojo požiūriu į visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles ir jų laikymąsi. Tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti jo atitikčiai BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytai laidavimo sąlygai, o būtent, jog laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino esant visas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. Net ir vertinant NUT1 pareiškimą, kad jis atlygins teismo nustatyto dydžio žalą, kaip įsipareigojimą BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme, byloje nenustatyta pakankamai objektyvių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad šis įsipareigojimas bus įvykdytas, kaip to reikalaujama pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Draudimo bendrovės prievolė atlyginti dalį žalos pagal ne kaltinamojo, o UAB „Bolt Services LT“ iniciatyva sudarytą draudimo sutartį šios išvados nekeičia. Nenustačius visų būtinų BK 40 straipsnio taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti NUT1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti pripažintas pagrįstu. Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria NUT1 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta, naikintina, dėl šios dalies priimant naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 3 punktas).Dėl NUT1 skirtinos bausmės Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).Kaip jau minėta anksčiau, NUT1 pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Už šios nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad NUT1 viso proceso metu pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina į NUT1 asmenybę apibūdinančius duomenis. Jis neteistas, baustas administracine tvarka, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis, savo vardu turintis nekilnojamojo turto. Tai rodo jo socialinius ryšius, gebėjimą dirbti ir laikytis nustatytų reikalavimų.BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Vis dėlto BK 132 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki septynerių metų. BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Toje pačioje įstatymo nuostatoje įtvirtinta galimybė, esant išvardytoms sąlygoms, skirti didesnę nei minimalią laisvės atėmimo bausmę, tačiau toks teismo sprendimas turi būti motyvuotas. Nagrinėjamu atveju NUT1 atitinka BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, todėl, vadovaujantis šia nuostata ir BK 50 straipsnio 2 dalimi, pagal bendrąją taisyklę jam turėtų būti skiriama minimali trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vis dėlto teisėjų kolegija, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir sukeltus padarinius, sprendžia, kad tokios trukmės laisvės atėmimo bausmė būtų neproporcingai švelni ir neatitiktų teisingumo principo bei BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės paskirties tikslų. Nors nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, jos padariniai yra negrįžtami – dėl NUT1 padarytų KET pažeidimų buvo atimta kito žmogaus gyvybė. Vertinant veikos pavojingumą, reikšminga ne vien tai, kad kilo BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytas padarinys – žmogaus mirtis, bet ir konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. NUT1, vairuodamas elektrinį paspirtuką šaligatviu, autobusų stotelės teritorijoje, kurioje dėl pėsčiųjų judėjimo būtinas ypatingas atsargumas, nesilaikė jam nustatytų saugaus eismo reikalavimų, važiuodamas pro pėsčiąją nepasirinko saugaus, artimo pėsčiojo judėjimo greičiui važiavimo greičio ir neužtikrino saugaus atstumo, dėl ko įvyko susidūrimas, nulėmęs nukentėjusiosios mirtį. Tokios veikos aplinkybės rodo didesnį konkretaus neatsargaus elgesio pavojingumą ir sudaro pagrindą skirti griežtesnę nei minimalią įstatyme numatytą bausmę. Kartu teisėjų kolegija atsižvelgia į NUT1 teigiamai charakterizuojančius duomenis, jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, nuoširdų gailėjimąsi, pagalbą aiškinantis nusikalstamos veikos aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad nėra pagrindo skirti griežtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau minimalios trijų mėnesių bausmės nepakaktų teisingam nuteistojo veikos įvertinimui ir bausmės tikslams pasiekti. Vadovaudamasi BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytais bausmės individualizavimo kriterijais ir BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe motyvuotai skirti didesnę nei minimalią bausmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad NUT1 skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima įstatyme nustatytam minimumui, proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atitinka teisingumo, proporcingumo ir bausmės individualizavimo principus.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, NUT1 paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui. NUT1 taip pat skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Dėl nukentėjusiosios NKA2 negautų pajamų Nukentėjusiosios NKA2 atstovas advokatas apeliaciniame skunde prašo priteisti nukentėjusiosios NKA2 naudai 17 400 Eur negautų pajamų. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos nepagrįstos išvados, kad nukentėjusiosios NKA2 pajamų sumažėjimas, įskaitant ir MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos susitraukimą, yra lemtos ne NUT1 sukelto įvykio, t. y. motinos mirties, o kitų veiksnių, bei pabrėžia, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pelnas tiesiogiai susijęs priežastiniu ryšiu su jos įdirbiu joje. Nukentėjusioji NKA2 MB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba sutartinių santykių pagrindu, ji buvo vienintelė šios bendrijos steigėja, valdytoja ir faktinė veiklos vystytoja. Turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką negautos pajamos, kurioms priskiriamos palūkanos, delspinigiai ir kiti patirti nuostoliai (išlaidos), yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021). CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią normą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas.Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, darytina išvada, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, įvertinęs, jog nėra įrodytas nei žalos faktas, nei žalos dydis, nei priežastinis ryšys tarp deklaruojamos žalos (NKA2 ir MB ,, (duomenys neskelbtini)“ negautų pajamų) ir nusikalstamos veikos, netenkino nukentėjusiosios NKA2 reikalavimo dėl negautų pajamų atlyginimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo padarytoms išvadoms. Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad baudžiamosios bylos medžiagoje pateikta 2025 m. balandžio 15 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie pajamas, iš kurios matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės NKA2 pajamos pagal civilinės paslaugų sutartį nuo 2022 m. sudarė: 2022 m. – 12 000 Eur, 2023 m. – 18 000 Eur, 2024 m. – 600 Eur. Taip pat pateikta 2025 m. balandžio 15 d. pažyma apie pajamas, kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos nuo 2022 m. sudarė: 2022 m. – 196 462 Eur, 2023 m. – 388 570 Eur, 2024 m. – 60 573 Eur (2 t., b. l. 100-101). Apeliaciniame skunde atstovas advokatas nurodo, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusiosios NKA2 darbo specifikos, o būtent – jos darbas susijęs su renginių organizavimu, ji ieško naujų klientų, taip pat turi bendrauti su esamais klientais, organizuoti su jais susitikimus, pristatyti įmonės veiklą ir pan. Po nagrinėjamo įvykio, t. y. motinos mirties, NKA2 dėl patiriamų išgyvenimų negalėjo atlikti anksčiau įvardintų veiksmų, susijusių su darbine veikla. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, jog po artimo žmogaus – mamos, mirties nukentėjusioji jautė neigiamus išgyvenimus, tačiau vis dėlto nėra pagrindo sutikti su nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas negautų pajamų pagrįstumas. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, jog byloje nepateikta jokių konkrečių sudarytų sutarčių su klientais ir/ar pateiktų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusioji ir/ar jos vadovaujama MB „(duomenys neskelbtini)“ būtų atsisakiusi vykdyti savo darbinę veiklą, t. y. organizuoti renginius, dėl nagrinėjamo įvykio. Kaip jau minėta aukščiau, formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, tačiau nagrinėjamu atveju iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų vis dėlto matyti, jog nukentėjusiosios NKA2 pateikti įrodymai dėl negautų pajamų, niekaip nepatvirtina, jog jos prašoma priteisti pinigų suma yra pagrįsta ir reali. Dėl neturtinės žalosSkunde apygardos teismui nukentėjusiųjų atstovas prašo padidinti priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiosioms - priteisti po 45 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiųjų NKA1 bei NKA2 naudai. Apelianto įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis, t. y. kiekvienai nukentėjusiajai po 10 000 Eur yra nepagrįstai per mažas, neatitinkantis objektyvių bylos duomenų. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, įtvirtinta CK 6.284 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos (taip pat ir neturtinės) atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusio asmens išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusio asmens vaikas, gimęs po jo mirties.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijoje Nr. (75)7 rekomenduota šalių įstatymuose nustatyti nukentėjusiojo mirties atveju neturtinės žalos atlyginimą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeiminius santykius su mirusiuoju iki pat jo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.284 straipsnį fizinio asmens mirties atveju turi jo artimieji, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-177/2013, 3K-3-209-1075/2020).Žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jei žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.228 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl žalos dydžio teisiškai reikšmingi CK įtvirtinti žalos dydžio nustatymo kriterijai (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.249 straipsnis, 6.250 straipsnis ir kt.).Teismų praktika dėl gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos priteisimo yra gausi tiek civilinėse, tiek ir baudžiamosiose bylose. Dėl to, konkrečioje byloje sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, būtina vadovautis ir civilinėse, ir baudžiamosiose bylose formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).Gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog kiekvieną artimo asmens, kai šiuos asmenis siejo glaudūs santykiai, netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Be to, tokiais atvejais netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009). Netekęs artimųjų asmuo netenka su jais siejamų planų, galimybės turėti ir (ar) vystyti šeimos teisinius santykius, jų sąlygojamus artimus ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-611/2020).Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, taip pat yra nurodęs, jog aptariamais atvejais esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-788/2016). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas įvertino, jog neturtinė žala civilinėms ieškovėms buvo sukelta neatsargiais kaltinamojo veiksniais, dėl sukeltos žalos jis labai išgyvena ir gailisi, atsiprašė civilinių ieškovių. Įvykio metu žuvusiajai buvo 85 metai, tuo tarpu dukroms 48 metai ir 62 metai, abi dukros gyveno savarankišką gyvenimą, viena iš jų gyveno kitame mieste nei žuvusioji, jos nebuvo motinos išlaikomos. Iš baudžiamojoje byloje esančių pirminio 2025 m. gegužės 8 d. civilinio ieškinio priedų matyti, jog nukentėjusiąsias ir jų šeimas išties siejo labai artimas ryšys su žuvusiąja motina, t. y. kartu švęsdavo šventes, leisdavo laisvalaikį, dalyvavo vienos kitų gyvenime, jas siejo stiprus emocinis prieraišumas (2 t., b. l. 123-141), taigi neabejotina, kad nukentėjusiosios patyrė itin stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad atkurti prarastus artimus santykius yra nebeįmanoma. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, jog Kauno apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nustatančios neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas turi atsižvelgti į visą kompleksą reikšmingų aplinkybių, susijusių tiek su kilusiomis pasekmėmis, tiek ir žalą padariusio asmens kalte, kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, vadovautis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais bei atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad žala buvo padaryta neatsargiais NUT1 veiksmais (pagal teismų praktiką, priteisiama didesnė žala, kai ji kyla dėl tyčinių veiksmų), nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šios nusikalstamos veikos nenustatyta, po įvykio jis nepasišalino, padėjo išsiaiškinti reikšmingas eismo įvykio aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiųjų, gailisi dėl savo padarytų KET pažeidimų. Teismas taip pat pažymi, kad teismų praktikoje, KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur žuvusiojo vaikui, nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui, nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur žuvusiojo tėvui/motinai ir nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur žuvusiojo seseriai/broliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-2-788/2018, 2K-3-788/2019, 2K-54-628/2021, 2K-119-303/2021, 2K-72-654/2023 ir kt.). Didesnės sumos žuvusiosios vaikui neturtinei žalai atlyginti priteisiamos nustačius atvejus, kad žuvusiosios vaikas yra nepilnametis, gyvenantis su tėvais, vienintelis sūnus/dukra šeimoje ir pan., o tokių išimtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegijos įsitikinimu nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiųjų atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko apeliacinio skundo dalyje dėl neturtinės žalos ir atitinkamai padidinti priteistiną dydį. Dėl nukentėjusiosios NKA2 gydymosi išlaidų Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civilinis ieškinys dalyje dėl gydymo išlaidų ir medikamentų įsigijimo tenkintas visiškai ir nukentėjusiajai NKA2 iš draudimo bendrovės AWP P/CS.A Nyderlandų filialas priteista 1 395,13 Eur turtinei žalai atlyginti. Apelianto teigimu, baudžiamojoje byloje 2025 m. gruodžio 8 d. buvo pateiktas papildomas prašymas dėl papildomų dokumentų pridėjimo, įskaitant ir gydymosi išlaidų dokumentus. Jame buvo pateikti NKA2 2025 m. liepos 18 d. du mokėjimo pavedimai MB „(duomenys neskelbtini)“ (27 Eur ir 126 Eur) bei 2025 m. liepos 19 d. mokėjimo pavedimas vaistinei „(duomenys neskelbtini)“, atlikti pagal 2025 m. liepos 17 d. išrašytą receptą (3 t., b. l. 84-90). Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl skunde nurodytų aplinkybių šioj dalyje bei nukentėjusiosios patirtų išlaidų pagrįstumo, kurios turi būti atlygintos. Kaip jau aptarta aukščiau, išlaidos, patirtos dėl nukentėjusių asmenų gydymą, įtrauktos į 2024 m. sausio 1 d. tarp draudimo bendrovės AWP P&C S.A. Nyderlandų filialas bei UAB „Bolt Services LT“ sudarytą savanoriško draudimo sutartį, o taip pat draudimo bendrovės AWP P&C S.A. Nyderlandų filialas atstovės advokatės pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą buvo nurodyta, jog draudimo bendrovė sutinka atlyginti, todėl minėtos gydymosi išlaidos, sudarančios 227,98 Eur, nukentėjusiajai NKA2 priteistinos iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AWP P&C S.A. Nyderlandų filialas. Dėl UAB „Bolt Services LT“ atsakomybėsBPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam, kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims. Nors BPK specialių civilinio ieškinio formos ir turinio reikalavimų nenustato, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civilinis ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, įtvirtintus CPK 111 ir 135 straipsniuose (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016). Civilinis ieškinys yra reikšmingas atsakovo teisės į gynybą įgyvendinimui, nes jame suformuluojamas atsakovui reiškiamas reikalavimas ir nurodomas faktinis jo pagrindas, nuo kurių priklauso atsakovo pasirenkami gynybos būdai. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalį procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti nurodytos byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės ir kiti įstatyme nustatyti duomenys. Civilinis ieškovas pats pasirenka, kurį asmenį laiko atsakingu už jam padarytą žalą ir kuriam reiškia civilinį ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali atsisakyti laikyti civiliniu atsakovu asmens, kurį tokiu nurodė civilinis ieškovas, ar iš anksto nuspręsti, kad šis asmuo nėra atsakingas už padarytą žalą. CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui, nustačius, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo arba netinkamam atsakovui, vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukiant bylos, pakeisti netinkamą šalį tinkama. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, ieškovui nesutikus pakeisti atsakovo kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės ir ieškinį atmeta. Šios nuostatos patvirtina civilinio ieškovo teisę pasirinkti asmenį, kuriam reiškiamas reikalavimas, ir teismo pareigą tokio asmens civilinės atsakomybės klausimą išspręsti nagrinėjant ieškinį iš esmės, o ne iš anksto paneigiant jo galimybę būti civiliniu atsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023).Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo išaiškinimai yra reikšmingi vertinant UAB „Bolt Services LT“ procesinės padėties klausimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Patikslintame civiliniame ieškinyje civiliniais atsakovais nurodyti NUT1, draudimo bendrovės AWP P&C S.A. Nyderlandų filialas ir UAB „Bolt Services LT“. Nukentėjusiosios ir jų atstovas viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai siekė, kad UAB „Bolt Services LT“ būtų pripažinta civiliniu atsakovu, ir teikė atitinkamus prašymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, remdamasis BPK 111 straipsnio nuostatomis ir konstatavęs, kad UAB „Bolt Services LT“ nėra atsakinga už NUT1 veiksmus, nusprendė, jog nėra pagrindo šią bendrovę įtraukti į bylą civiliniu atsakovu. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks sprendimas neatitinka aptartų kasacinio teismo išaiškinimų, nes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio atsakovo procesinio statuso klausimą, iš esmės iš anksto įvertino bendrovės civilinės atsakomybės nebuvimą, nors tai yra civilinio ieškinio nagrinėjimo iš esmės dalykas. Atsižvelgiant į tai, baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo patenkintas nukentėjusiųjų ir jų atstovo advokato prašymas ir protokoline teismo nutartimi UAB „Bolt Services LT“ pripažinta civiliniu atsakovu. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio atsakovo procesinio statuso suteikimas savaime nereiškia šio asmens pareigos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Civilinio atsakovo procesinės padėties klausimas ir jo materialinės atsakomybės klausimas yra skirtingi, o sprendimas priteisti žalos atlyginimą iš konkretaus civilinio atsakovo gali būti priimtas tik išnagrinėjus pareikštą civilinį ieškinį ir nustačius visas būtinas šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas.Sprendžiant dėl UAB „Bolt Services LT“ pareigos atlyginti nukentėjusiosioms nusikalstama veika padarytą žalą, pirmiausia pažymėtina, kad civilinės atsakomybės atsiradimui būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos taikymo sąlygas. Pagal CK 6.245–6.249 straipsnių nuostatas bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės taikymas siejamas su neteisėtais asmens veiksmais, žala, priežastiniu ryšiu tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kalte, išskyrus įstatyme nustatytus atsakomybės be kaltės atvejus. Neteisėti veiksmai gali pasireikšti ne tik konkrečios įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdymu, bet ir bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai pažeidimu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar asmens elgesys atitiko atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą, ar nustatyti neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-969/2021). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios UAB „Bolt Services LT“ civilinę atsakomybę iš esmės sieja su šiai bendrovei priklausančio elektrinio paspirtuko techninėmis savybėmis, galimu jo neatitikimu saugumo reikalavimams ir netinkamu elektrinių paspirtukų nuomos veiklos organizavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta naudojantis UAB „Bolt Services LT“ priklausančiu elektriniu paspirtuku, savaime nepatvirtina bendrovės neteisėtų veiksmų ir nesudaro pakankamo pagrindo taikyti jai civilinę atsakomybę.Vertinant UAB „Bolt Services LT“ atsakomybę, reikšmingos ir CK 6.270 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Pagal šio straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo įstatyme nustatytų atsakomybę šalinančių aplinkybių. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu, įskaitant nuomos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas gali būti perleistas sudarius nuomos, panaudos ar kitokią sutartį ir perdavus transporto priemonę naudotis kitam asmeniui. Valdymo perdavimas siejamas su tuo, kad transporto priemonę perėmęs asmuo įgyja galimybę daryti jai faktinį poveikį ir savarankiškai priimti sprendimus dėl jos naudojimo, net jeigu toks naudojimas trunka palyginti trumpą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016; 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NUT1 naudojosi UAB „Bolt Services LT“ teikiama elektrinių paspirtukų nuomos paslauga, eismo įvykio metu pats vairavo išsinuomotą paspirtuką, savarankiškai pasirinko važiavimo maršrutą, greitį ir atliko kitus su jo valdymu susijusius veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms, net ir vertinant elektrinį paspirtuką kaip didesnio pavojaus šaltinį, jo valdytoju eismo įvykio metu CK 6.270 straipsnio 2 dalies prasme laikytinas NUT1, kuriam nuomos pagrindu buvo perduota galimybė faktiškai ir savarankiškai naudotis šia transporto priemone. UAB „Bolt Services LT“ nuosavybės teisė į paspirtuką savaime nesudaro pagrindo šią bendrovę pripažinti atsakinga už jo naudotojo padarytą žalą.Tokį CK 6.270 straipsnio nuostatų aiškinimą patvirtina ir teismų praktika, suformuota nagrinėjant analogiško pobūdžio ginčus dėl elektrinių paspirtukų nuomos paslaugas teikiančios bendrovės civilinės atsakomybės. Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-30-894/2026, spręsdamas dėl UAB „Bolt Services LT“ atsakomybės už jai priklausančiu elektriniu paspirtuku partrenktai pėsčiajai padarytą žalą, išaiškino, kad elektrinio paspirtuko savininko ir jį išsinuomojusio asmens teisinė padėtis civilinės atsakomybės požiūriu nėra tapati. Teismas pažymėjo, kad sudarius elektrinio paspirtuko nuomos sutartį ir perdavus jį naudotis kitam asmeniui, šis tampa faktiniu ir teisėtu paspirtuko valdytoju, kuriam pagal CK 6.270 straipsnio 2 dalį tenka atsakomybė už jo valdymo metu padarytą žalą. Nurodyta teismų praktika, nors ir nesukuria prejudicinių faktų nagrinėjamoje byloje, yra reikšminga aiškinant elektrinio paspirtuko savininko ir jo nuomininko civilinės atsakomybės atribojimo klausimą.Teisėjų kolegija taip pat įvertina nukentėjusiųjų argumentus, kuriais UAB „Bolt Services LT“ atsakomybė grindžiama incidento metu naudoto elektrinio paspirtuko techninėmis charakteristikomis ir galimu saugumo reikalavimų neužtikrinimu. Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje elektrinio paspirtuko „(duomenys neskelbtini)“ techninėje specifikacijoje nurodyta, kad jo modelis yra C1, svoris – 22 kg, nominalioji variklio galia – 350 W, maksimalus sukimo momentas – 22 Nm, didžiausias projektinis greitis – 25 km/h, numatant galimybę šį greitį apriboti elektroniniu būdu. Techninėje specifikacijoje taip pat pateikiami duomenys apie paspirtuko stabdžių sistemą, ratų matmenis ir kitus techninius parametrus. Nukentėjusiosios teigė, kad paspirtuko konstrukcinės savybės, įsibėgėjimo dinamika ir galimas didesnis nei deklaruojamas jo techninis pajėgumas galėjo turėti įtakos NUT1 galimybei saugiai valdyti šią transporto priemonę. Vis dėlto byloje pateikti duomenys nepatvirtina, kad incidento metu naudotas paspirtukas būtų galėjęs išvystyti didesnį nei techninėje specifikacijoje nurodytą 25 km/h projektinį greitį, būtų turėjęs techninių gedimų ar jo konstrukcinės savybės būtų neatitikusios taikomų saugumo reikalavimų. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad paspirtuko stabdžių sistema veikė netinkamai, jo greičio valdymas buvo sutrikęs ar kitos techninės savybės objektyviai neleido NUT1 išvengti susidūrimo su pėsčiąja. Vien nukentėjusiųjų keliamos prielaidos apie galimą didesnį paspirtuko techninį pajėgumą, nesant jas patvirtinančių objektyvių duomenų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti UAB „Bolt Services LT“ neteisėtus veiksmus ir jų priežastinį ryšį su atsiradusiais padariniais.Aptartų aplinkybių vertinimui reikšmingi ir UAB „Bolt Services LT“ pateikti duomenys apie NUT1 naudoto elektrinio paspirtuko faktinį važiavimo greitį. Iš 2024 m. spalio 9 d. bendrovės pateiktos informacijos matyti, kad 2024 m. liepos 1 d. 10.49.10 val., 10.49.25 val. ir 10.49.40 val. buvo užfiksuotas 20 km/val. greitis, 10.49.55 val. – 18 km/val. greitis, o 10.49.57 val. užfiksuotas 0 km/val. greitis. Šie duomenys patvirtina, kad pateiktuose įrašuose nėra užfiksuotas didesnis kaip 20 km/h paspirtuko važiavimo greitis. Pagal įvykio metu galiojusį teisinį reglamentavimą elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui buvo nustatyta savarankiška pareiga, važiuojant šaligatviu, netrukdyti pėstiesiems ir nekelti jiems pavojaus, o važiuojant pro pat pėsčiąjį – judėti ne didesniu kaip 7 km/h greičiu ir palikti saugų tarpą iš šono. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad NUT1 šių reikalavimų nesilaikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendrovės taikomas bendrasis paspirtuko greičio ribojimas nepanaikina vairuotojo pareigos konkrečioje eismo situacijoje pasirinkti saugų greitį, prireikus jį sumažinti ar visiškai sustoti. Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymasis konkrečioje situacijoje pirmiausia priklauso nuo paspirtuką faktiškai valdančio asmens veiksmų, jo pasirinkto važiavimo greičio, trajektorijos ir reakcijos į aplinkoje esančius pėsčiuosius. Byloje nenustatyta, kad šių pareigų NUT1 negalėjo įvykdyti dėl UAB „Bolt Services LT“ veiksmų ar jai priklausančio paspirtuko techninių trūkumų.Atskirai įvertintini ir nukentėjusiųjų argumentai dėl UAB „Bolt Services LT“ pareigos užtikrinti tinkamą elektrinių paspirtukų naudotojų civilinės atsakomybės draudimą. Pagal 2024 m. liepos 1 d. galiojusias Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatas šio įstatymo reikalavimai buvo taikomi transporto priemonėms, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/val., arba kurių didžiausias grynasis svoris yra daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/val. Byloje pateikta techninė specifikacija patvirtina, kad incidento metu naudoto elektrinio paspirtuko didžiausias projektinis greitis buvo 25 km/val, o jo svoris – 22 kg. Nurodytos techninės charakteristikos nesiekė įstatyme nustatytų ribų, su kuriomis buvo siejama pareiga sudaryti transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Bolt Services LT“ savo iniciatyva buvo sudariusi savanoriškojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį su AWP P&C S. A. Nyderlandų filialu, pagal kurią buvo draudžiama elektrinių paspirtukų naudotojų civilinė atsakomybė sutartyje nustatytomis sąlygomis. Vien aplinkybė, kad sudaryta draudimo sutartis neapėmė visų galimų žalos atlyginimo atvejų, įskaitant nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, savaime nereiškia, kad UAB „Bolt Services LT“ pažeidė teisės aktų reikalavimus ar netinkamai organizavo vykdomą veiklą. Nesant įstatyme nustatytos pareigos sudaryti privalomojo draudimo sutartį, bendrovės pasirinktos savanoriškosios draudimo apsaugos apimtis negali būti laikoma neteisėtu veiksmu vien dėl to, kad ji yra siauresnė už privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu suteikiamą apsaugą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad draudimo sutarties sudarymas yra savarankiškas bendrovės sprendimas, nesuteikiantis pagrindo sutapatinti draudiko sutartinės atsakomybės su pačios bendrovės deliktine atsakomybe už paspirtuko naudotojo veiksmus.Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo taikyti UAB „Bolt Services LT“ solidariąją civilinę atsakomybę kartu su NUT1. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 ir 3 dalis solidarioji skolininkų prievolė atsiranda įstatyme ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus arba kai žala padaryta kelių asmenų veiksmais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad solidarioji civilinė atsakomybė gali būti taikoma ir tais atvejais, kai keli asmenys veikia savarankiškai, tačiau kiekvieno jų neteisėti veiksmai yra būtinoji žalos atsiradimo priežastis, o žala atsiranda dėl šių veiksmų sąveikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-1120/2025). Nagrinėjamu atveju nenustatyta UAB „Bolt Services LT“ neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie kartu su NUT1 veiksmais būtų lėmę E. D. mirtį. Vien tai, kad bendrovė išnuomojo elektrinį paspirtuką, kuris vėliau buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką, nesudaro pagrindo konstatuoti bendrų žalą sukėlusių veiksmų. Nenustačius bendrovės savarankiškų neteisėtų veiksmų ir jų priežastinio ryšio su atsiradusia žala, nėra pagrindo spręsti nei dėl solidariosios, nei dėl dalinės UAB „Bolt Services LT“ civilinės atsakomybės.Apibendrindama aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neįrodytos būtinos UAB „Bolt Services LT“ civilinės atsakomybės sąlygos. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E. D. mirtį lėmė NUT1 neteisėti veiksmai, jam vairuojant išsinuomotą elektrinį paspirtuką ir pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Bolt Services LT“ pripažinimas civiliniu atsakovu apeliacinės instancijos teisme buvo procesiškai pagrįstas, tačiau išnagrinėjus civilinį ieškinį iš esmės nenustatyta materialinio teisinio pagrindo tenkinti nukentėjusiųjų reikalavimą šios bendrovės atžvilgiu. Dėl šios priežasties civilinis ieškinys UAB „Bolt Services LT“ atžvilgiu atmestinas.Dėl civilinio atsakovo UAB „Bolt Services LT“ patirtų bylinėjimosi išlaidų Vienas iš civilinio atsakovo UAB „Bolt Services LT“ atsiliepime į apeliacinius skundus pateiktų prašymų buvo priteisti civilinio atsakovo UAB „Bolt Services LT“ naudai pastarojo bylinėjimosi išlaidas, patirtas baudžiamąją bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, tačiau civilinio atsakovo atstovai jokių civilinio atsakovo patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų, nepateikė, todėl šis prašymas nesprendžiamas. Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartimi NUT1 buvo paskirtas gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant NUT1 yra 191,94 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.Kaip matyti pirmasis eismo posėdis, paskirtas bylą nagrinėti teismo posėdyje apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme buvo 2026 m. kovo 18 d. Atsižvelgiant į pateiktą advokato Mindaugo Vagonio prašymą, su kuriuo NUT1 buvo sudaręs susitarimą, teismo posėdis buvo atidėtas. Minėto posėdžio metu protokoline teismo nutartimi advokatas Evaldas Liutkevičius buvo atleistas nuo tolimesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš NUT1 nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi 329 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u s p r e n d ž i a :NUT1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendžio atmesti. Nukentėjusiųjų NKA2 ir NKA1 atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalis dėl baudžiamosios bylos NUT1 atžvilgiu nutraukimo ir NUT1 atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį T. S. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir dėl gydymosi išlaidų iš draudimo bendrovės AWP P&C S.A. Nyderlandų filialo priteisimo nukentėjusiajai NKA2 panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:NUT1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpių ir NUT1 paskirti įpareigojimą - pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nukentėjusiajai NKA2 iš draudimo bendrovės AWP P&C S.A. Nyderlandų filialas priteistą gydymosi išlaidų sumą padidinti nukentėjusiajai NKA2 priteisint 1623,11 Eur gydymosi išlaidų. Civilinį ieškinį dalyje dėl žalos priteisimo iš atsakovo UAB „Bolt Services LT“ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti. Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendžio nekeisti.Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.Teisėjai Jūratė Petraškienė Judita Sungailaitė Vaidas Vasiliauskas