Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. A-3151-492/2026Teisminio proceso Nr. 3-63-3-04746-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 9.3(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2026 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 26S103385 dalis dėl papildomos apsaugos ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo bei įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prieglobsčio klausimą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes: Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 1 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad nenori atlikti privalomosios karo tarnybos kariaujančioje kilmės valstybėje, taip pat siekia apsaugos dėl sudėtingos ekonominės padėties (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 22S75475 suteikė pareiškėjui papildomą apsaugą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo tęsiamas iki 2025 m. rugsėjo 10 d.2024 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini) žlugo daugiau nei 50 metų šalį valdęs (duomenys neskelbtini) režimas. Pasikeitus politinei ir saugumo situacijai kilmės valstybėje, Migracijos departamentas pradėjo pareiškėjui suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą ir informavo pareiškėją apie jos pradėjimą. Procedūros metu pareiškėjas raštu nurodė, kad grįžęs į kilmės valstybę baiminasi patirti persekiojimą dėl savo religinės tapatybės – priklausymo (duomenys neskelbtini) religinei mažumai – ir jam priskiriamų politinių įsitikinimų. Pareiškėjo teigimu, ankstesnio režimo žlugimas nereiškia, kad jis galėtų saugiai grįžti į kilmės valstybę, nes kilmės valstybėje išlieka nestabili saugumo situacija, tebevyksta ginkluoti susirėmimai, o religinėms mažumoms ir asmenims, kuriems gali būti priskiriamos valdžiai nepalankios politinės pažiūros, kyla grėsmė.Migracijos departamentas 2026 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą Nr. 26S103385, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, įsiteisėjus sprendimui, panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi ir, įsiteisėjus sprendimui dėl papildomos apsaugos panaikinimo, išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje humanitariniu pagrindu pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Sprendimą panaikinti pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą Migracijos departamentas grindė Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nurodydamas, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui buvo suteikta papildoma apsauga, išnyko. Atsakovas konstatavo, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje iš esmės pasikeitė, aktyvūs plataus masto ginkluoto konflikto veiksmai yra pasibaigę, o ankstesnės bendro pobūdžio grėsmės nebeatitinka tarptautinės apsaugos taikymo kriterijų. Taip pat Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę nekiltų visiškai pagrįsta baimė patirti individualizuotą persekiojimą dėl jo religinės priklausomybės ar turimų arba jam priskiriamų politinių įsitikinimų. Vis dėlto Migracijos departamentas sprendime pripažino, kad padėtis (duomenys neskelbtini), įskaitant (duomenys neskelbtini) guberniją, išlieka sudėtinga ir nepastovi, saugumo situacija skirtingose šalies teritorijose nevienoda, socialinė ir ekonominė padėtis itin sunki, o grįžtančių asmenų reintegracijos galimybės ribotos. Atsakovas taip pat nurodė, kad egzistuoja religinėms mažumoms nepalankus saugumo klimatas, valstybės apsaugos spragos ir bendruomeninių įtampų nulemtas pažeidžiamumas. Nepaisant šių aplinkybių, Migracijos departamentas nusprendė, kad šios aplinkybės nėra pakankamos pagrįsti pareiškėjo tarptautinės apsaugos poreikį.Migracijos departamento sprendimo skundžiamos dalys dėl papildomos apsaugos ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo yra nepagrįstos, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad aplinkybės pareiškėjo kilmės valstybėje pasikeitė iš esmės, o šie pokyčiai yra pakankamai reikšmingi, stabilūs ir nelaikino pobūdžio, kad būtų galima panaikinti pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą. Nors 2024 m. gruodžio 8 d. žlugo (duomenys neskelbtini) režimas, tai nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) buvo atkurtas ilgalaikis politinis stabilumas, užtikrinta veiksminga žmogaus teisių apsauga ir išnyko visos grėsmės, galinčios lemti tarptautinės apsaugos poreikį. Priešingai, aktuali kilmės valstybės informacija patvirtina, kad padėtis (duomenys neskelbtini) išlieka nestabili, įvairiose teritorijose tebevyksta smurtiniai incidentai, fiksuojami sunkūs žmogaus teisių pažeidimai, o pereinamoji valdžia ne visada geba užtikrinti gyventojų saugumą. Pagal Įstatymo 90 straipsnio nuostatas ir 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 11 straipsnio 1 dalies e punktą tarptautinės apsaugos panaikinimas turi būti grindžiamas esminiu ir nelaikino pobūdžio aplinkybių pasikeitimu, dėl kurio išnyksta apsaugos poreikį lėmusios priežastys. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sujungtose bylose C-175/08, C-176/08, C-178/08 ir C-179/08 Aydin Salahadin Abdulla ir kiti prieš Vokietiją išaiškino, kad pabėgėlio statusas gali būti panaikintas tik tuomet, kai kilmės valstybėje įvyksta esminis ir ilgalaikis pokytis, išnyksta persekiojimo baimę pateisinusios aplinkybės ir nelieka kitų priežasčių, dėl kurių asmuo turėtų baimintis persekiojimo. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra taip pat pabrėžia, kad vien laikino aplinkybių pasikeitimo nepakanka tarptautinei apsaugai panaikinti. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba (toliau – ir JTVPK) rekomenduoja ypač atidžiai vertinti žmogaus teisių padėtį, politinių pokyčių tvarumą, valstybės institucijų gebėjimą užtikrinti veiksmingą apsaugą ir nacionalinio atkūrimo procesų stabilumą. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nepakankamai įvertino tai, kad (duomenys neskelbtini) vykstantys politiniai ir saugumo pokyčiai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjui anksčiau kilusios grėsmės išnyko ilgam ir negrįžtamai.Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo galimą persekiojimą dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) religinei mažumai ir jam priskiriamų politinių įsitikinimų, padarė išvadą, kad nenustatyta visiškai pagrįsta baimė patirti individualizuotą grėsmę. Tačiau toks vertinimas nėra pagrįstas, nes pats atsakovas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) išlieka sudėtinga ir nepastovi saugumo situacija, valstybės institucijų gebėjimas užtikrinti apsaugą yra ribotas, o religinės mažumos susiduria su nepalankiu saugumo klimatu ir bendruomeninių įtampų nulemtu pažeidžiamumu. Tai, kad (duomenys neskelbtini) sprendime neišskirti kaip atskira persekiojama grupė, nepašalina pareigos įvertinti pareiškėjo individualią situaciją, jo religinę tapatybę, kilmės regiono saugumo aplinkybes ir galimybes gauti veiksmingą valstybės apsaugą. Pareiškėjo nurodytos grėsmės dėl religijos ir jam priskiriamų politinių įsitikinimų turėjo būti vertinamos savarankiškai, nepriklausomai nuo pirminio papildomos apsaugos suteikimo pagrindo. Aktuali kilmės valstybės informacija patvirtina, kad žmogaus teisių padėtis (duomenys neskelbtini) išlieka itin sudėtinga. 2026 m. kovo 12 d. paskelbtoje Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos ataskaitoje (duomenys neskelbtini) nurodomi pereinamosios valdžios laikotarpiu vykdyti žmogaus teisių pažeidimai, savavališki areštai ir sulaikymai (duomenys neskelbtini), taip pat kankinimai ir žiaurus elgesys įvairiose oficialiose bei laikinosiose sulaikymo įstaigose. Ataskaitoje aprašomos kankinimo formos, įskaitant plakimą, elektros šoką ir seksualinį smurtą, bei pabrėžiama, kad net praėjus metams po ankstesnio režimo žlugimo padėtis (duomenys neskelbtini) išlieka sudėtinga ir nestabili. Šios aplinkybės patvirtina, kad vien valdžios pasikeitimas neužtikrino veiksmingos žmogaus teisių apsaugos ir kad asmenims, galintiems būti laikomiems nepriimtinais dėl jų tapatybės ar pažiūrų, gali kilti reali grėsmė. Pagal Įstatymo 87 straipsnį papildoma apsauga suteikiama užsieniečiui, kuris negali grįžti į savo kilmės valstybę dėl visiškai pagrįstos baimės būti kankinamas, patirti žiaurų, nežmonišką ar žmogaus orumą žeminantį elgesį, būti nubaustas mirties bausme arba patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Todėl Migracijos departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjui suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo, turėjo ne tik įvertinti, ar išnyko ankstesnės apsaugos suteikimo aplinkybės, bet ir nustatyti, ar pareiškėjui nekyla kitų realių grėsmių, dėl kurių jis negalėtų saugiai grįžti į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į pareiškėjo priklausymą (duomenys neskelbtini) religinei mažumai, baimę dėl jam priskiriamų politinių įsitikinimų ir aktualią žmogaus teisių padėtį kilmės valstybėje, šios aplinkybės turėjo būti išsamiai ištirtos ir įvertintos individualiai.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aktualią kilmės valstybės informaciją ir tarptautinių bei nacionalinių teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti, kad padėtis pareiškėjo kilmės valstybėje pasikeitė taip reikšmingai, stabiliai ir ilgam, jog pareiškėjui suteiktos papildomos apsaugos panaikinimas būtų pagrįstas. Migracijos departamentas neišsamiai įvertino pareiškėjo individualias aplinkybes, jo nurodytas grėsmes dėl religinės tapatybės ir jam priskiriamų politinių įsitikinimų, religinių mažumų pažeidžiamumą, žmogaus teisių pažeidimų mastą ir valstybės institucijų gebėjimą suteikti veiksmingą apsaugą. Dėl šių priežasčių skundžiamos sprendimo dalys dėl pareiškėjui suteiktos papildomos apsaugos ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo yra nepagrįstos. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes: Sprendimas panaikinti pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punktu, konstatavus, jog aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui buvo suteikta papildoma apsauga, išnyko. Pasikeitus politinei ir saugumo situacijai (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) režimo žlugimo, ankstesnės bendro pobūdžio grėsmės, susijusios su plataus masto ginkluotu konfliktu, nebeatitinka tarptautinės apsaugos taikymo kriterijų. Vertindamas pareiškėjo nurodytas naujas aplinkybes, t. y. galimą persekiojimą dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) religinei mažumai, turimų ar jam priskiriamų politinių pažiūrų bei bendrą nesaugumo situaciją kilmės valstybėje, Migracijos departamentas nenustatė visiškai pagrįstos baimės, kad pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę kiltų reali individualizuota grėsmė dėl jo asmeninių savybių ar įsitikinimų. Taip pat nenustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kilmės valstybės institucijos negalėtų arba atsisakytų suteikti pareiškėjui apsaugą dėl jo religinės priklausomybės ar politinių pažiūrų.Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamas sprendimo dalis, rėmėsi 2025 m. lapkričio 24 d. parengta pažyma (duomenys neskelbtini), kurioje apibendrinta naujausia Nyderlandų Karalystės užsienio reikalų ministerijos, Danijos Karalystės imigracijos tarnybos, Suomijos Respublikos imigracijos tarnybos, Čekijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA), Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir kitų viešų šaltinių informacija. Pažymoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) įvyko esminių politinės ir saugumo situacijos pokyčių: sumažėjo plataus masto konvencinių karo veiksmų intensyvumas, o smurtas tapo labiau lokalizuotas ir fragmentuotas. Nors saugumo padėtis išlieka nepastovi, o atskiruose regionuose pasitaiko susirėmimų, keršto akcijų ir kitokio pobūdžio smurto, šios aplinkybės nepatvirtina, kad visoje valstybėje išliko tokio intensyvumo beatodairiškas smurtas, kuris lemtų tarptautinės apsaugos poreikį. Pažymoje taip pat nurodyta, kad naujoji (duomenys neskelbtini) valdžia deklaruoja siekį užtikrinti visuotinę įtrauktį, įskaitant etninių ir religinių mažumų atstovus, atkurti valstybės institucijas ir viešąją tvarką bei bendradarbiauti su tarptautine bendruomene.Vadovaujantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikos suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 97.1 punktu, vertinant tarptautinės apsaugos poreikį būtina remtis tikslia ir naujausia informacija apie kilmės valstybę. Migracijos departamento vertinimu, nuo 2024 m. pabaigos įvykę politiniai ir karo pokyčiai bei pradėtas valstybės institucijų atkūrimo procesas nėra vien laikini ar atsitiktiniai. Šios aplinkybės buvo vertinamos atsižvelgiant ne tik į ankstesnio režimo žlugimą, bet ir į bendrą saugumo bei humanitarinę padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Todėl, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti esminį aplinkybių pasikeitimą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95/ES 11 straipsnio 2 dalį.Nestabili saugumo padėtis ar pavieniai smurto atvejai neleidžia konstatuoti, jog valstybės institucijos visiškai negali arba atsisako suteikti veiksmingą apsaugą. Remiantis ESPA 2025 m. gruodžio ataskaita (duomenys neskelbtini) veikia pereinamoji valdžia, kontroliuojanti pagrindinius administracinius centrus, įskaitant (duomenys neskelbtini), ir šiose teritorijose atkurianti bazinę viešąją tvarką, nors saugumo situacija išlieka nepastovi. Šią poziciją Migracijos departamentas grindė ir ACLED duomenimis, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) gubernijoje laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 3 d. iki 2026 m. balandžio 3 d. užfiksuoti 407 smurtiniai įvykiai ir 246 žuvusieji. Šie duomenys patvirtina, kad smurtiniai veiksmai vis dar egzistuoja, tačiau neįrodo, kad valstybės institucijos yra visiškai praradusios teritorijos kontrolę ar kad gyventojams apskritai neprieinami apsaugos mechanizmai. Tarptautinės apsaugos poreikis vertinamas atsižvelgiant į individualią pareiškėjo padėtį, o ne vien į bendrą kilmės valstybės saugumo ar humanitarinę situaciją. Nors pareiškėjo kilmės valstybėje išlieka ekonominių sunkumų, trūksta elektros, vandens, vaistų ir viešųjų paslaugų, tokios aplinkybės nėra prilyginamos individualiam persekiojimui dėl religijos, politinių pažiūrų ar kitų asmens individualių savybių. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad dėl savo religinės priklausomybės, turimų ar jam priskiriamų politinių pažiūrų ar kitų individualių aplinkybių jis būtų asmeniškai persekiojamas arba patirtų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytą didelę žalą. Todėl pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.Sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui suteiktas papildomos apsaugos statusas ir jo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi, tačiau nebuvo sprendžiamas pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę klausimas. Atsižvelgiant į aktualią informaciją apie saugumo ir humanitarinę padėtį (duomenys neskelbtini), ekonominį nestabilumą ir bendrą humanitarinės pagalbos poreikį, nustatyta, kad pareiškėjo grąžinimas į kilmės valstybę šiuo metu nėra galimas. Todėl, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir 130¹ straipsnio 1 dalyje nurodytomis humanitarinėmis aplinkybėmis, pareiškėjui nuspręsta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje humanitariniu pagrindu. Po (duomenys neskelbtini) režimo žlugimo (duomenys neskelbtini) įvykę politiniai ir saugumo pokyčiai yra esminiai, o (duomenys neskelbtini) gubernijoje nustatytas smurto lygis, vertinant kartu su pareiškėjo individualiomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę kiltų reali ir individualizuota grėsmė, atitinkanti Įstatymo 86 straipsnyje nustatytus pabėgėlio statuso suteikimo arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus papildomos apsaugos suteikimo kriterijus. Todėl sprendimas panaikinti pareiškėjui papildomą apsaugą, vadovaujantis Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punktu, yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinkta informacija apie kilmės valstybę.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. A. skundą. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini).Teismas, be kita ko, nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, Migracijos departamento atlikto tyrimo medžiagą ir aktualią teismų praktiką, konstatavo, kad nėra pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymėjo, kad pabėgėlio statusui suteikti būtina nustatyti visiškai pagrįstą ir konkrečiais faktiniais duomenimis patvirtintą baimę būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjas savo baimę grindė galimu pašaukimu į karo tarnybą ir priklausymu (duomenys neskelbtini) religinei mažumai, tačiau jis nepateikė įrodymų, kad būtų gavęs šaukimą į karo tarnybą, atsisakęs ją atlikti dėl savo įsitikinimų ar dėl to patyręs persekiojimą. Priešingai, pareiškėjui dėl studijų buvo leista atidėti karo tarnybą, o duomenų apie jo atžvilgiu priimtus nepalankius sprendimus ar pradėtus tyrimus byloje nėra. Teismas vertino, jog vien baimė būti pašauktam į karo tarnybą nėra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą, jeigu nenustatoma reali persekiojimo grėsmė dėl tarptautinėje teisėje nurodytų priežasčių. Taip pat nebuvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) religinė mažuma (duomenys neskelbtini) būtų persekiojama dėl savo religinės tapatybės, o pats pareiškėjas nenurodė patyręs individualių persekiojimo veiksmų dėl priklausymo minėtai mažumai. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyta persekiojimo baimė yra hipotetinė ir nepatvirtinta objektyviais įrodymais. Kartu teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, apklausė jį, įvertino pateiktus paaiškinimus ir surinko aktualią informaciją apie žmogaus teisių bei saugumo padėtį kilmės valstybėje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tyrimas atliktas neobjektyviai ar neišsamiai. Vis dėlto teismas pripažino, kad, nepaisant pabėgėlio statuso suteikimo sąlygų nebuvimo, (duomenys neskelbtini) tebėra ginkluoto konflikto ir beatodairiško smurto grėsmė. Teismas akcentavo, jog Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje saugumo padėtis kelia realią grėsmę jo gyvybei, sveikatai ir saugumui, o galimybės persikelti į kitą saugią kilmės valstybės vietovę jis neturi. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas pagrįstai pripažintas atitinkančiu Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas papildomos apsaugos suteikimo sąlygas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Migracijos departamento sprendimas atsisakyti suteikti pabėgėlio statusą yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės normas, todėl nėra pagrindo šio sprendimo naikinti. Nenustatęs ir kitų sprendimo panaikinimo pagrindų, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.III.Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prieglobsčio klausimą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas, nes teismo motyvuojamojoje dalyje nustatytos aplinkybės neatitinka rezoliucinėje dalyje padarytos išvados. Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) vis dar vyksta vidiniai konfliktai, pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, o pareiškėjas atitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas papildomos apsaugos suteikimo sąlygas. Nepaisant to, teismas pareiškėjo skundo netenkino, nors ginčijamo Migracijos departamento sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kad pareiškėjui suteikta papildoma apsauga panaikinama, o įsiteisėjus šiam sprendimui panaikinamas ir leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi teismas netinkamai įvertino ginčijamo sprendimo (jo dalių) turinį ir nepadarė tinkamų išvadų iš savo paties nustatytų faktinių aplinkybių.Migracijos departamentas netinkamai taikė tarptautinės apsaugos panaikinimo sąlygas. Pagal 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1347 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo pabėgėlių arba papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio standartų (toliau – ir Kvalifikavimo reglamentas) 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus principus apsaugos panaikinimas turi būti grindžiamas reikšmingu ir ilgalaikiu aplinkybių, dėl kurių apsauga buvo suteikta, pasikeitimu. Sprendžiant dėl apsaugos poreikio išnykimo, būtina atsižvelgti į tikslią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę bei įvertinti, ar pasikeitusios aplinkybės yra tokios reikšmingos ir nelaikino pobūdžio, kad apsaugos poreikis nebegali būti laikomas pagrįstu. Vien formalus ar laikinas aplinkybių pasikeitimas nėra pakankamas pagrindas panaikinti tarptautinę apsaugą. Todėl Migracijos departamentas privalėjo įrodyti, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui buvo suteikta papildoma apsauga, išnyko ir kad pareiškėjo grįžimas į kilmės valstybę jam nebekeltų realios rimtos žalos grėsmės.Net ir tuo atveju, jeigu aplinkybės, susijusios su pareiškėjo atsisakymu atlikti karo tarnybą buvusio režimo pajėgose, būtų pasikeitusios, jos nesudarytų pagrindo panaikinti pareiškėjui suteiktą tarptautinę apsaugą. Būtina visapusiškai įvertinti visas individualias pareiškėjo aplinkybes, galimas persekiojimo priežastis ir išliekančią rimtos žalos grėsmę. Be to, Migracijos departamentas pats pripažino, kad pareiškėjo grąžinimas į (duomenys neskelbtini) nėra saugus, ir suteikė jam leidimą laikinai gyventi humanitariniu pagrindu pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Vis dėlto toks leidimas nepaneigia pareiškėjo teisės į papildomą apsaugą, jeigu tebėra tenkinamos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos.Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinėje informacijoje, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro rekomendacijose, Ženevos tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių akademijos „War WATCH“ duomenyse, „Human Rights Watch“ ir „Freedom House“ ataskaitose nurodoma, kad saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) išlieka nestabili ir pavojinga, tebesitęsia išpuoliai prieš gyventojus, vykdomi žmogaus teisių pažeidimai, savavališki sulaikymai ir kankinimai, o pereinamoji valdžia neužtikrina veiksmingos apsaugos. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo kilmės valstybėje tebeegzistuoja reali grėsmė jo gyvybei, sveikatai ir saugumui, todėl Migracijos departamentas negalėjo panaikinti pareiškėjui suteiktos papildomos apsaugos. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus: Nors humanitarinė ir ekonominė padėtis pareiškėjo kilmės valstybėje išlieka sudėtinga, bendras elektros, vandens, vaistų ir viešųjų paslaugų trūkumas negali būti laikomas pakankamu pagrindu tarptautinei apsaugai suteikti, nes tarptautinės apsaugos poreikis turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias pareiškėjo aplinkybes. Nors pripažįstama, kad pareiškėjo kilmės vietovėje – (duomenys neskelbtini) provincijoje – saugumo situacija išlieka sudėtinga ir nepastovi, Migracijos departamento vertinimu, smurto intensyvumas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl asmens buvimo šioje teritorijoje kiltų realus pavojus patirti rimtą žalą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Direktyvos 2011/95/ES 15 straipsnio c punktą. Pareiškėjas nepateikė individualių aplinkybių, patvirtinančių, jog grįžus į kilmės valstybę jam asmeniškai grėstų persekiojimas ar rimta žala. JTVPK gairės yra rekomendacinio pobūdžio, o Lietuvos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų institucijų įspėjimai dėl kelionių į (duomenys neskelbtini) skirti atitinkamų valstybių piliečiams ir nepatvirtina individualaus tarptautinės apsaugos poreikio. Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje humanitariniu pagrindu, atsižvelgiant į sudėtingą humanitarinę padėtį (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento sprendimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinomis teisės normomis, todėl pagrindo naikinti šį sprendimą (jo dalis) nėra. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2026 m. spalio 19 d. pateikė rašytinius paaiškinimus su prašymu kreiptis prejudicinio sprendimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT). Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 26S103385 dalių, kuriomis nuspręsta panaikinti pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje ir, įsiteisėjus sprendimui dėl papildomos apsaugos panaikinimo, panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prieglobsčio klausimą išnagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neįrodė egzistuojant realią ir individualią persekiojimo grėsmę dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) religinei mažumai ar galimo pašaukimo į karo tarnybą, todėl nėra pagrindo jam suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas prieštaringai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, teismas pripažino, kad jo kilmės valstybėje išlieka pavojinga saugumo padėtis ir yra tenkinamos papildomos apsaugos suteikimo sąlygos, tačiau, nepaisydamas šių išvadų, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad Migracijos departamentas neįrodė, jog aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas papildomos apsaugos suteikimas, reikšmingai ar ilgam laikui pasikeitė. Jo vertinimu, nebuvo tinkamai įvertintos nei individualios aplinkybės, nei grįžus į kilmės valstybę išliekanti reali rimtos žalos grėsmė. Todėl, įvertinęs aktualią kilmės valstybės informaciją, pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinti Migracijos departamento sprendimo skundžiamas dalis dėl papildomos apsaugos ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo bei įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prieglobsčio klausimą išnagrinėti iš naujo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo pareiga sprendime atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 1-4 punktuose nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, bei nuorodos į konkrečias taikytas teisės normas. Šios proceso teisės normos suponuoja teismo pareigą ne tik nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir nurodyti taikytinas teisės normas, bet ir išsamiai bei nuosekliai atskleisti jų vertinimą, pagrįsti daromas teisines išvadas ir atsakyti į esminius bylos šalių argumentus. Teismo sprendimo motyvai turi leisti suprasti, dėl kokių faktinių ir teisinių priežasčių prieita prie atitinkamos išvados, taip pat sudaryti galimybę patikrinti, ar ši išvada pagrįsta nustatytomis aplinkybėmis ir atitinka taikytiną teisinį reguliavimą. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo dalių, kuriomis panaikinta pareiškėjui suteikta papildoma apsauga ir nuspręsta panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi esminis šios bylos nagrinėjimo dalykas nustatyti, ar egzistavo Įstatyme įtvirtintas teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą, t. y. ar išnyko arba iš esmės pasikeitė aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas šios apsaugos suteikimas, ir ar tokie pokyčiai buvo pakankami spręsti, kad papildomos apsaugos poreikis pareiškėjui išnyko. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai neatskleidžia, kad šis esminis klausimas būtų buvęs išsamiai išnagrinėtas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui papildoma apsauga 2022 metais buvo suteikta įvertinus tai, kad, grįžus į kilmės valstybę, pareiškėjo gyvybei, sveikatai ir saugumui kiltų reali grėsmė dėl ginkluoto konflikto sąlygoto beatodairiško smurto, o galimybės persikelti į kitą kilmės valstybės vietovę, kurioje tokios grėsmės nebūtų, jis neturėtų. Todėl, sprendžiant dėl vėlesnio papildomos apsaugos panaikinimo, turėjo būti nustatyta, ar būtent tos aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas pirminis sprendimas suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą, išnyko arba pasikeitė iš esmės ir ar dėl šių pokyčių išnyko teisinis pagrindas toliau taikyti pareiškėjui papildomą apsaugą. Vis dėlto pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra išsamiai atskleista, kaip šios aplinkybės buvo įvertintos ir kokiais argumentais remiantis nuspręsta dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo (jo dalių) teisėtumo. Pagal Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punktą papildoma apsauga gali būti panaikinta, jeigu išnyksta arba pasikeičia aplinkybės, dėl kurių užsieniečiui buvo suteikta ši apsauga, ir dėl to jis nebegali atsisakyti naudotis kilmės valstybės, kurios pilietis yra, apsauga. Taikant šią teisės normą nepakanka nustatyti tai, kad kilmės valstybėje po papildomos apsaugos suteikimo įvyko politinių, karinių ar kitokių pokyčių. Būtina įvertinti, ar šie pokyčiai lėmė aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas papildomos apsaugos poreikis, išnykimą arba esminį pasikeitimą. Šiuo aspektu reikšmingas ne tik pokyčių pobūdis ir mastas, bet ir jų ilgalaikiškumas, taip pat tai, ar, atsižvelgiant į aktualią padėtį kilmės valstybėje ir individualias užsieniečio aplinkybes, jam nebekiltų reali rimtos žalos grėsmė grįžus į kilmės valstybę. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje didžioji dalis argumentų skirta pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su galimu pašaukimu į karo tarnybą ir priklausymu (duomenys neskelbtini) religinei mažumai, vertinti pabėgėlio statuso suteikimo kontekste. Teismas analizavo, ar pareiškėjas įrodė visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam dėl Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, ir padarė išvadą, kad tokių aplinkybių nenustatyta. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčijo pirminio Migracijos departamento 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 22S75475 dalies, kuria jam nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas. Pareiškėjo skundas yra susijęs su šioje byloje skundžiamomis Migracijos departamento sprendimo dalimis, kuriomis panaikinta jam suteikta papildoma apsauga ir nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, vertinimas neatsakė į esminį šios bylos klausimą – ar egzistavo faktinis ir teisinis pagrindai panaikinti pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo sąlygos skiriasi. Aplinkybė, kad nenustatyta visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl religijos ar kitų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, nepaneigia galimybės, kad asmeniui gali grėsti reali rimta žala dėl beatodairiško smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Atitinkamai išvada, kad pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo sąlygų, negali būti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti teisėtu sprendimą panaikinti pareiškėjui anksčiau suteiktą papildomą apsaugą. Pastarojo sprendimo teisėtumas turėjo būti vertinamas atskirai, atsižvelgiant į papildomos apsaugos panaikinimo sąlygas ir aplinkybes, kuriomis ši apsauga pareiškėjui buvo suteikta.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, viena vertus, nurodė, kad pareiškėjo kilmės valstybėje tebėra ginkluotas konfliktas ir išlieka beatodairiško smurto grėsmė, o pareiškėjo kilmės vietovėje susiklosčiusi saugumo padėtis kelia realią grėsmę pareiškėjo gyvybei, sveikatai ir saugumui. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas neturi galimybės persikelti į kitą saugią kilmės valstybės vietovę, ir pripažino, kad jo padėtis atitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas papildomos apsaugos suteikimo sąlygas. Kita vertus, teismas pareiškėjo skundą atmetė, tačiau sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepaaiškino, kokią reikšmę šios nustatytos aplinkybės turi vertinant skundžiamo Migracijos departamento sprendimo, kuriuo papildoma apsauga panaikinta, teisėtumą. Taip pat neatskleista, kokiais konkrečiais argumentais remiantis padaryta išvada, kad, nepaisant nurodytos grėsmės, egzistavo pagrindas panaikinti pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą. Pareiškėjas taip pat ginčijo Migracijos departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta, kad, įsiteisėjus sprendimui dėl papildomos apsaugos panaikinimo, bus panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio savarankiško pareiškėjo reikalavimo atskirai neįvertino ir nepateikė motyvų dėl šios Migracijos departamento sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo. Aplinkybė, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimas susietas su papildomos apsaugos panaikinimu, neatleidžia teismo nuo pareigos patikrinti šios sprendimo dalies teisinį pagrindą ir taikymo sąlygas bei motyvuotai pasisakyti dėl pareikšto reikalavimo. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminio ginčo klausimo, ar Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą panaikinti pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą, taip pat nepateikė motyvų dėl skundžiamos sprendimo dalies, kuria nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Dėl šių trūkumų negalima įsitikinti, kad visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos ir tinkamai įvertintos, o išvados dėl skundžiamų Migracijos departamento sprendimo dalių teisėtumo padarytos tinkamai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Nurodyti trūkumai yra esminiai, nes jų pašalinimas reikalauja iš naujo ištirti ir įvertinti bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei nustatyti jų teisinę reikšmę. Todėl šie trūkumai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme.Atsižvelgdama į nustatytus pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti ir įvertinti, ar skundžiamo Migracijos departamento sprendimo (jo dalių) priėmimo metu egzistavo Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos papildomos apsaugos panaikinimo sąlygos, t. y. ar išnyko arba iš esmės pasikeitė aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas papildomos apsaugos suteikimas, ir ar šie pokyčiai buvo pakankami konstatuoti, kad nebėra pagrindo toliau taikyti pareiškėjui papildomą apsaugą. Šiuo tikslu būtina įvertinti aktualią ir patikimą informaciją apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, ypač jo kilmės vietovėje, ginkluoto konflikto ir beatodairiško smurto pobūdį bei intensyvumą, nustatytų pokyčių mastą ir ilgalaikiškumą, valstybės institucijų galimybes užtikrinti veiksmingą gyventojų apsaugą, taip pat individualias pareiškėjo aplinkybes ir jam galbūt kylančią riziką grįžus į kilmės valstybę. Teismas taip pat turėtų atskirai įvertinti skundžiamos Migracijos departamento sprendimo dalies dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo teisėtumą ir pagrįstumą bei pateikti motyvuotas išvadas dėl visų pareiškėjo pareikštų skundo reikalavimų. Pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, pateikdamas klausimus dėl 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1347 nuostatų, reglamentuojančių aplinkybių, kuriomis grindžiamas tarptautinės apsaugos poreikis, pasikeitimo reikšmingumo ir ilgalaikiškumo bei veiksmingos apsaugos kilmės valstybėje vertinimo, aiškinimo.ABTĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas priimti prejudicinį sprendimą dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo.Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį prejudicinio sprendimo procedūros paskirtis – užtikrinti vienodą Europos Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą, pateikiant nacionaliniam teismui nagrinėjamoje byloje reikalingą Europos Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimą. Kreipimasis į ESTT turi būti susijęs su nacionaliniame teisme nagrinėjamos bylos dalyku, o prašomas išaiškinimas – reikšmingas sprendžiant joje kilusį teisinį klausimą. Taigi nacionalinis teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir taikytinas Europos Sąjungos teisės nuostatas, turi nustatyti, ar prejudicinio sprendimo priėmimas yra būtinas bylai išspręsti.Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo suformuluotus prejudicinius klausimus ir jų ryšį su nagrinėjama byla, sprendžia, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Kaip nurodyta pirmiau, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl esminių jo motyvavimo ir bylai reikšmingų aplinkybių vertinimo trūkumų, o byla perduotina nagrinėti iš naujo, siekiant tinkamai nustatyti ir įvertinti aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl papildomos apsaugos panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Esant tokiai procesinei situacijai, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo suformuluotų prejudicinių klausimų išsprendimas yra būtinas šiai nutarčiai priimti.Pažymėtina, kad atsisakymas šioje proceso stadijoje kreiptis į ESTT neužkerta kelio iš naujo nagrinėjant bylą, įvertinti prejudicinio kreipimosi būtinybę, jeigu, ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes ir pritaikius aktualias Europos Sąjungos teisės nuostatas, kiltų šių nuostatų aiškinimo klausimų, kurių išsprendimas būtų būtinas sprendimui byloje priimti.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama. Teisėjai Beata Martišienė Ernestas Spruogis Virginija Volskienė