Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL2 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – apylinkės teismas) 2026 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo KAL2 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

KAL2 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirta jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie paskirtos griežtesnės bausmės pridedant minimalią švelnesnės bausmės dalį, ir paskirta KAL2 galutinė subendrinta bausmė – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimas.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. vasario 20 d. 12.23 val. iki 2026 m. vasario 21 d. 13.00 val. (dvi paros, 1:1).

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, KAL2 pripažintas recidyvistu.

Priteista iš KAL2 257,55 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 55 ct) turtinės žalos atlyginimas ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (257,55 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“).

Nukentėjusiojo NKA1 civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista solidariai iš nuteistųjų KAL1 ir KAL2 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam NKA1. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Šiuo nuosprendžiu kaltu pripažintas ir nuteistas ir KAL1, tačiau jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo KAL2 apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis KAL2 apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, taip pat nekelia jų kvalifikavimo klausimo, tačiau nesutinka su paskirtąja bausme, prašydamas paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar atidėti paskirtosios bausmės vykdymą. Nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Skirdamas bausmę teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Reikia pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę.

Skundžiamu nuosprendžiu KAL2 pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymo. Baudžiamajame kodekse už nusikalstamą veiką, numatytą 178 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pagal BK 284 straipsnį gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Atsižvelgęs į bausmės individualizavimui reikšmingų duomenų visumą, apylinkės teismas sprendė, kad geriausiai bausmės paskirtį atitiks griežčiausios bausmės rūšys – laisvės atėmimas, jų dydį nustatant didesnį nei sankcijos minimumas. Nors apylinkės teismas KAL2 paskyrė griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmes, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad tiek už atskiras nusikalstamas veikas skirta, tiek galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimo klausimas nuteistajam yra išsamiai motyvuotas, įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Apylinkės teismas atsižvelgė į bendruosius, BK 54 straipsnyje numatytus, bausmės skyrimo pagrindus: į nusikalstamų veikų rūšį (nesunkus ir apysunkis nusikaltimai), į veikų stadiją (nesunkus nusikaltimas baigtas, apysunkis nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje), į kaltės formą (nusikalstamos veikos padarytos tyčia), taip pat į nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas, daugiausia už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs; per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas du kartus, baudas sumokėjęs; dirba (vykdo individualią veiklą pagal pažymą), pakaltinamas). Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau KAL2 pripažino recidyvistu ir šią aplinkybę laikė jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. Analizuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu bei skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusios BK 27 straipsnio redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, pripažindamas asmenį recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Apylinkės teismo sprendimas pripažinti KAL2 recidyvistu grindžiamas nuteistojo anksčiau padarytų nusikaltimų pobūdžiu, kiekiu ir sunkumu bei neišnykusiais teistumais. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad KAL2 skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė ir pasikėsino padaryti BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, būdamas anksčiau eilę kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, padarytus būnant pilnamečiu, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jis baustas administracine tvarka. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis charakterizuojamas iš esmės neigiamai, todėl pagrindo abejoti apylinkės teismo sprendimu dėl jo pripažinimo recidyvistu, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neįžvelgia. Tačiau aptariama BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-511/2026). Analizuojamu atveju KAL2 ankstesniu jo atžvilgiu priimtu ir įsiteisėjusiu nuosprendžiu nebuvo pripažintas recidyvistu, todėl šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę apylinkės teismas nustatė nepagrįstai. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį keisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies pašalinant nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas galėjo turėti įtakos ir tuo pačiu nuosprendžiu nuteistam KAL1, kuris nepadavė apeliacinio skundo ir dėl kurio toks skundas nebuvo paduotas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija peržengia paduoto apeliacinio skundo ribas ir patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kito nuteistojo atžvilgiu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas KAL1 taip pat pripažino recidyvistu ir tai laikė jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pripažintas nuteistąjį recidyvistu, apylinkės teismas taip pat grindė jo anksčiau padarytų nusikaltimų pobūdžiu, kiekiu ir sunkumu bei neišnykusiais teistumais. Nustatyta, kad KAL1 pasikėsino padaryti tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo, jis eilę kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes, baudų nemoka, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį KAL1 charakterizuoja neigiamai, todėl jis recidyvistu pripažintas pagrįstai. Tačiau KAL1 nebuvo pripažintas recidyvistu ankstesniu jo atžvilgiu priimtu ir įsiteisėjusiu nuosprendžiu, todėl, vadovaujantis aukščiau aptarta teismų praktika, apylinkės teismas nepagrįstai šią aplinkybę laikė jo atsakomybę sunkinančia. Tai sudaro pagrindą nuosprendį keisti ir KAL1 atžvilgiu, šalinant jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Vis dėlto atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas savaime nesudaro pagrindo švelninti nuteistiesiems paskirtų bausmių. Kaip teisingai pažymėta ir apylinkės teismo, KAL2 anksčiau teistas ne vieną kartą už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Paskutiniais dviem jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais jis buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnyje, 281 ir 243 straipsnyje. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos įvairios bausmės, taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau nuteistasis ir vėl nusikalto. Šios aplinkybės patvirtina, kad KAL2 savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir išvadų nepadarė, nedėjo realių pastangų pakeisti savo gyvenimo būdą, taigi nėra linkęs taisytis. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir nuteistojo nenorą keistis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos straipsnių dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, net ir pašalinus recidyvisto statusu grindžiamą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nelaikytinos akivaizdžiai per griežtomis, nes yra itin artimos minimaliam bausmės rūšies dydžiui, todėl nekeistinos. Skundžiamu nuosprendžiu bausmių bendrinimo klaidų nepadaryta.

Nuteistasis skunde alternatyviai prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą svarstyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir neatidedant bausmės savo sprendimą motyvuoti (BK 75 straipsnio 9 dalis). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, vertinamos aplinkybės turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023 ir kt.).

Priešingai nei nurodyta skunde, apylinkės teismas svarstė galimybę nuteistojo atžvilgiu taikyti šias nuostatas, tačiau įvertinęs tai, kad nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, pakartotinai nusikalto neišnykus teistumui, kaltės ir civilinių ieškinių nepripažino, priešinosi sulaikomas, sprendė, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat nemato galimybės daryti išvados, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti atidedant paskirtos subendrintos bausmės vykdymą, kadangi nuteistasis nėra linkęs taisytis, o jo teisei priešingas analogiškas elgesys kartojasi, savo kaltės jis pilnai nepripažino, civilinio ieškinio neatlygino. Atsižvelgiant į skundo argumentus, pastebėtina, kad mažamečių vaikų turėjimas savaime neįpareigoja teismo bausmės vykdymą atidėti, kadangi pagal BK nuostatas, teismas, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, prioritetą teikia bendram bausmės tikslų įgyvendinimui, nukentėjusiųjų interesams ir visuomenės saugumui. Bausmės atlikimo metu vaikais gali pasirūpinti kiti šeimos nariai, artimieji ar giminaičiai. Jei tokių asmenų nėra, vaikų gerove pasirūpina vaiko teisių apsaugos institucijos, todėl vaikai nelieka be globos. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra individualizuota teisingai, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę ar jos vykdymą atidėti pagrindo nėra.

Skirdamas bausmę KAL1 apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą ir padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas keturis kartus už nusikaltimus nuosavybei, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, jo atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo, eilę kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes, baudų nemoka, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, pakaltinamas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, nepaisant to, kad šiuo nuosprendžiu nuosprendžio apeliacine tvarka neskundusiam KAL1 taip pat panaikintina BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pasikėsintos padaryti ir padarytos nusikalstamų veikų, ir nuteistojo asmenybės pavojingumas išlieka nepakitęs. Atsižvelgiant į apylinkės teismo nustatytų ir aptartų nuteistąjį KAL1 ir nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos, tiek galutinė subendrinta bausmė, yra teisinga, todėl nekeistina.

Kaip konstatuota ir apylinkės teismo, nuteistasis KAL1 yra linkęs nusikalsti, negeba daryti teigiamų išvadų, nepateisino jam ankščiau teismo parodyto pasitikėjimo taikant bausmės vykdymo atidėjimą, nes atidėjimas buvo panaikintas. Todėl manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo arba atlikus tik jos dalį, pagrindo nagrinėjamu atveju nėra.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl 191,67 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą KAL2 apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu KAL2 buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Apeliaciniu skundu jis savo kaltės neginčijo, nesutiko su paskirta bausme. Baudžiamoji byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, bylos įrodymų tyrimas atliekamas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), į jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, priteistus civilinių ieškinių dydžius, į tai, kad byloje nėra duomenų apie jo turimą turtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju susidariusi išlaidų suma už nuteistojo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme neišieškotina. Atstovavimo išlaidos iš nuteistojo nebuvo išieškotos ir skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

atmesti nuteistojo KAL2 apeliacinį skundą.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistųjų KAL2 ir KAL1 atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jie padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas).

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už nuteistojo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, iš KAL2 neišieškoti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.