Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-2721-662/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05087-2026-3Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 28 d. VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Jolantos Malijauskienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „BC1“) dėl įsakymo panaikinimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) 2026 m. liepos 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir VMSA) 2026 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 30-373/26 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).II.Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo aspektu ir nustatė, jog pareiškėjas prašyme nurodė, kad Inspekcija, atlikusi 2026 m. vasario 12 d. Įsakymo priėmimo teisėtumo patikrinimą, kurio metu įvertino surinktus aktualius duomenis, VMSA pateiktus rašytinius paaiškinimus bei aktualų teisinį reglamentavimą, 2026 m. gegužės 29 d. surašė nevykdant teritorijų planavimo proceso priimto administracinio sprendimo atitikties teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. TP6-5 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. TP6-5), kuriuo konstatavo, kad VMSA 2026 m. vasario 12 d. Įsakymu žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir žemės sklypas) naudojimo būdas negalėjo būti pakeistas į du jo naudojimo būdus.Teismas sprendė, jog akivaizdu, kad pareiškėjas apie Įsakymo priėmimą žinojo dar gerokai anksčiau nei 2029 m. (neteisingai nurodyti metai laikytini rašymo apsirikimu ir taisytini į 2026 m.) gegužės 29 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2026 m. liepos 9 d. Nagrinėjamu atveju terminas skundui paduoti praleistas ilgą laiko tarpą, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė prašymo dėl termino atnaujinimo, nenurodė jo praleidimo priežasčių, todėl teismas skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).Atsisakęs priimti pareiškėjo prašymą, teismas nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti VMSA Įsakymo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, neanalizavo kitų prašymo trūkumų.III.Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su skundžiamoje teismo nutartyje nurodytais motyvais, kad yra praleistas terminas prašymui pateikti bei, pareiškėjas turėjo pateikti motyvuotą prašymą šiam terminui atnaujinti. Pareiškėjo nuomone, teismas pažeidė proceso teisės normas, priimant nutartį nesivadovavo esama suformuota teismų praktika tokio pat pobūdžio bylose, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri naikintina vadovaujantis šiais argumentais:Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir asmenų, kurių interesai galimai pažeisti, skundų, ginčų tarp teritorijų planavimo proceso dalyvių ar asmenų pranešimų dėl galimų šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas). Būtent Priežiūros įstatymas nustato Inspekcijos atliekamų patikrinimų apimtis teritorijų planavimo valstybinės priežiūros srityje. Priežiūros įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad Inspekcija, gavusi skundą arba kai jai pagal turimą informaciją kyla įtarimų, kad nevykdant teritorijų planavimo proceso yra neteisėtai priimti administraciniai sprendimai (ir sprendimai, kai nevykdant teritorijų planavimo proceso teritorijų planavimo dokumentuose taisomos techninės klaidos, keičiama arba nustatoma žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas), pagal kompetenciją patikrina, ar šie administraciniai sprendimai priimti vadovaujantis teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais.Inspekcija Patikrinimo aktu Nr. TP6-5 konstatavo, kad VMSA 2026 m. vasario 12 d. Įsakymu žemės sklypui naudojimo būdas negalėjo būti pakeistas į du jo naudojimo būdus, todėl yra priimtas pažeidžiant teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, laikytinas neteisėtu ir naikintinas. Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog įvertinusi nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir kitas su pažeidimų šalinimu susijusias aplinkybes, Inspekcija turi teisę per 2 mėnesius nuo patikrinimo pabaigos dienos kreiptis į teismą dėl nustatytų pažeidimų šalinimo, neteikdama šio straipsnio 4 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog pareiškėjo teises ir pareigas vykdant teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuoja specialusis įstatymas – Priežiūros įstatymas, todėl nustatyto termino skaičiavimo eiga prasideda pagal specialiojo įstatymo nuostatas, o ne bendrąją ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies taisyklę (žr., pvz., 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-428-492/2018; 2023 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-231-822/2023).Inspekcijai, 2026 m. gegužės 29 d. priėmus Patikrinimo aktą Nr. TP6-5, nebuvo praleistas įstatyme nustatytas 2 mėnesių terminas prašymui pareikšti. Prašymas paduotas 2026 m. liepos 9 d., t. y. dar gerokai anksčiau prieš sueinant termino pabaigai. Priežiūros įstatyme įtvirtinto termino eigos pradžia yra aiškiai siejama su patikrinimo pabaigos diena. Taigi, teismo išvada, siejanti termino eigos pradžią su sužinojimu apie VMSA 2026 m. vasario 12 d. Įsakymą pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, Priežiūros įstatyme įtvirtintą specialiąją taisyklę daro neveiksmingą, faktiškai užkertant kelią Inspekcijai atlikti nevykdant teritorijų planavimo proceso priimtų administracinių sprendimų valstybinę priežiūrą ir nustačius pažeidimus kreiptis į teismą pagal specialiojo įstatymo įtvirtintą terminą. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, nepagrįstai vadovavosi bendrąja ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisykle, nespręsdamas klausimo pagal specialiajame Priežiūros įstatyme įtvirtintą terminą ir tinkamai nepagrįsdamas, kodėl šiuo konkrečiu atveju specialioji taisyklė nebuvo taikyta.Inspekcija, teikdama prašymą dėl VMSA 2026 m. vasario 12 d. Įsakymo panaikinimo, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Įsakymo galiojimą. Teismui savalaikiai netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, šiuo metu vadovaujantis ginčijamu Įsakymu gali būti išduotas leidimas ir / ar leidimai statybai, po ko statinių projekto sprendiniai galės būti įgyvendinti statybos procese naudojimo būdą neatitinkančiame žemės sklype. Inspekcijai palankaus teismo sprendimo atveju, gali grėsti itin ženklūs finansiniai nuostoliai statytojui, kadangi jam gali tekti neteisėtos statybos padarinių pašalinimo pasekmės.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos.ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.Byloje nustatyta, jog pareiškėjas, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi, 26 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 2026 m. liepos 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti VMSA 2026 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 30-373/26 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo pakeitimo“.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad pareiškėjas apie 2026 m. vasario 12 d. Įsakymo priėmimą žinojo dar gerokai anksčiau nei 2026 m. gegužės 29 d., kuomet buvo surašytas Patikrinimo aktas Nr. TP6-5, tačiau į teismą kreipėsi tik 2026 m. liepos 9 d., terminas skundui paduoti praleistas ilgą laiko tarpą, o pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė prašymo dėl termino atnaujinimo, nenurodė jo praleidimo priežasčių, todėl teismas skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Byloje esantis Patikrinimo aktas Nr. TP6-5 patvirtina, kad pareiškėjas 2026 m. gegužės 29 d. atliko nevykdant teritorijų planavimo proceso priimto administracinio sprendimo atitikties teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams patikrinimą, kurio teisinis pagrindas – Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, ir konstatavo, jog Įsakymas laikytinas neteisėtu ir naikintinu. Būtent dėl Įsakymo panaikinimo pareiškėjas 2026 m. liepos 9 d. kreipėsi į teismą.Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Inspekcija, gavusi skundą arba kai jai pagal turimą informaciją kyla įtarimų, kad nevykdant teritorijų planavimo proceso yra neteisėtai priimti administraciniai sprendimai (ir sprendimai, kai nevykdant teritorijų planavimo proceso teritorijų planavimo dokumentuose taisomos techninės klaidos, keičiama arba nustatoma žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas), pagal kompetenciją patikrina, ar šie administraciniai sprendimai priimti vadovaujantis teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais. Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog įvertinusi nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir kitas su pažeidimų šalinimu susijusias aplinkybes, Inspekcija turi teisę per 2 mėnesius nuo patikrinimo pabaigos dienos kreiptis į teismą dėl nustatytų pažeidimų šalinimo, neteikdama šio straipsnio 4 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog pareiškėjo teises ir pareigas vykdant teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuoja specialusis įstatymas – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, todėl nustatyto termino skaičiavimo eiga prasideda pagal specialiojo įstatymo nuostatas, o ne pagal bendrąją ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies taisyklę (žr., pvz., 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-428-492/2018; 2023 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-231-822/2023).Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog specialusis Priežiūros įstatymas įtvirtina 2 mėnesių kreipimosi į teismą terminą, kurio eigos pradžia pagal šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalį prasideda nuo patikrinimo pabaigos dienos (šiuo atveju – 2026 m. gegužės 29 d., pareiškėjui priėmus Patikrinimo aktą Nr. TP6-5). Visgi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, sprendė, jog pareiškėjas apie Įsakymo priėmimą žinojo dar gerokai anksčiau nei 2026 m. gegužės 29 d., nevertindamas termino eigos pradžios pagal nurodytą nuostatą, kuri, be kita ko, buvo nurodyta pareiškėjo prašyme. Pareiškėjas atskirajame skunde, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2023 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-231-822/2023) pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, siejanti termino eigos pradžią su sužinojimu apie VMSA 2026 m. vasario 12 d. Įsakymą pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, šiuo atveju Priežiūros įstatyme įtvirtintą specialiąją taisyklę daro neveiksmingą, faktiškai užkertant kelią Inspekcijai atlikti nevykdant teritorijų planavimo proceso priimtų administracinių sprendimų valstybinę priežiūrą ir nustačius pažeidimus kreiptis į teismą pagal specialiojo įstatymo įtvirtintą terminą.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog spręsdamas pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi bendrąja ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisykle, nespręsdamas pareiškėjo prašymo padavimo termino eigos pradžios klausimo pagal specialiajame Priežiūros įstatyme įtvirtintą terminą ir tinkamai nepagrįsdamas, kodėl šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo prašyme nurodyta specialioji taisyklė nebuvo taikyta.Kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, perduodant pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir prašymo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Audrius Bakaveckas Rytis KrasauskasJolanta Malijauskienė