Kauno apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1S-750-844/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24744-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. spalio 28 d.KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Šeputienės, Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo KAL1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria palikta galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 25 d. nutartimi kaltinamajam KAL1 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminą. Teisėjų kolegijan u s t a t ė :Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-451-1165/2026, kurioje KAL1 kaltinamas tuo, kad 2024 m. birželio 29 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, konflikto metu tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajam NKA1 į veidą, padarydamas jam odos nubrozdinimus veide bei kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimą, taip nesunkiai sutrikdymas jo sveikatą. Šiais veiksmais KAL1 kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.Ikiteisminio tyrimo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos 2024 m. liepos 2 d. nutarimu KAL1 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 25 d. nutartimi kaltinamajam KAL1 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo pakeista į suėmimą bei paskelbta kaltinamojo paieška. Šios nutarties pagrindu kaltinamasis KAL1 2026 m. rugsėjo 22 d. 15.30 val. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) oro uoste. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartimi palikta galioti kaltinamajam KAL1 2026 m. birželio 25 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminą, jį skaičiuojant nuo 2026 m. rugsėjo 22 d. To paties teismo 2026 m. spalio 20 d. nutartimi KAL1 taikyta kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta ir kaltinamajam paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo faktinio šios kardomosios priemonės taikymo pradžios, įpareigojant kaltinamąjį KAL1 nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės – neišeiti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., bei neišvykti už Kauno miesto ribų.Kaltinamasis KAL1 aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde prašo panaikinti ar pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą, paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir pan. Skunde kaltinamasis nurodo, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, paremta nepagrįstais motyvais. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu jis nevengė teisingumo. Ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Raštu ir žodžiu davė paaiškinimus (parodymus), nuosekliai nurodydamas konflikto pradžią ir esmę. Dalyvavo visuose teismo posėdžiuose. Taip pat teikė procesinius prašymus. Tai įrodo, kad jis siekė bylos išnagrinėjimo, o ne slapstytis ir pan. Laikotarpyje tarp posėdžių, 2026 metų balandžio mėnesio pradžioje, kelioms dienoms, paskambinęs į teismą, išvyko į Danijos Karalystę, kurioje dėl nesusipratimo buvo sulaikytas ir paleistas tik 2026 m. rugsėjo 22 d. Anot kaltinamojo, sulaikymo metu jam nebuvo leista susisiekti su sutuoktine, teismu ir gynėju, pranešant apie negalėjimą dėl objektyvių priežasčių dalyvauti teisiamo posėdžiuose, kurie turėjo vykti 2026 m. balandžio 26 d. ir vėliau. Jeigu nėra duomenų, kad jam buvo suteiktos galimybės susisiekti su teismu ir pan. bei pranešti apie priežastis dėl ko negali dalyvauti teismo posėdyje, tai turėtų būti vertinama jo naudai, kaip aplinkybė, iš tikrųjų pagrindžianti galimybės jam susisiekti su teismu ir pan. nebuvimą. Tai, kad teismas nevertino šios aplinkybės, suponuoja, kad jam skirtas suėmimas yra bausmė, o ne siekis užtikrinti jo dalyvavimą procese. Kaltinamojo teigimu, į Danijos Karalystę jis nevyko slapstytis, bėgti nuo baudžiamosios bylos, ypač, kai iš teisinės pusės galima vertinama, jog jis yra ne kaltas, panaudojo savigyną ir pan., be to, vyksta kiti teisminiai procesai, kuriame viename iš jų jis yra nukentėjusysis ir yra pareiškęs civilinį ieškinį, taip pat vyksta kitas teismo procesas, kurioje yra kaltinamas namo kieme laikęs pneumatinį iš šratų šaudantį šautuvą, kurį policijos pareigūnai rado kieme, o kratos protokolą pasirašė asmenys net nedalyvavę kratoje, jau nekalbant apie teisėjos ir prokuroro „suokalbį“ bylos nagrinėjimo pertraukos metu, kuriame aptarinėjo, ką liudytojai turi pasakyti ir pan., dėl ko buvo šalinama teisėja (nusišalino pati ir byla bus nagrinėjama iš naujo).Kaltinamasis skunde taip pat teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu, pasirašant nutarimą, kuriuo jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jam buvo pasakyta, kad ši kardomoji priemonė galios, kol vyks ikiteisminis tyrimas. Todėl pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, jis pagrįstai galvojo, jog rašytinis pasižadėjimas neišvykti nustojo galioti ir, teismui pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą, tik teismas, galės priiminėti sprendimus taikyti kardomąsias priemones ir priimti kitus procesinius sprendimus.Skunde kaltinamasis taip pat pažymi, jog už jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir laisvės apribojimas ir areštas, kas suponuoja, kad veika yra nesunki. Taip pat atkreipia dėmesį, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis pripažino faktines aplinkybes, jog nukentėjusiajam sudavė ranka į veido sritį, paaiškindamas to priežastis. Iš esamų duomenų matyti, kad jis nusikalstamą veiką galimai padarė išskirtinai dėl nukentėjusiojo veiksmų, kuomet nukentėjusysis, būdamas neblaivus, pradėjo kabinėtis ir stumdytis, dėl ko jis, suimdamas nukentėjusįjį, siekė sulaikyti jį nuo priekabiavimo ir smurto. Tačiau nukentėjusysis davė savo šuniui komandą „fas“, ko pasėkoje šuo puolė ir įkando ar apdraskė jam sėdmenis, dėl ko jis iš skausmo nesuprasdamas trenkė nukentėjusiajam į veido sritį ir paleido nukentėjusįjį. Kaltinamasis taip pat nurodo, kad rėmimasis aplinkybe, jog jis anksčiau teistas, nors teistumas yra išnykęs, pažeidžia lygiateisiškumo, sąžiningumo ir t.t. principus, kuomet, vertinant kitus asmenis charakterizuojančius duomenis, išnykę teistumai nevertinami ir jiems leidžiama užimti pareigas, laikoma juos esant nepriekaištingos reputacijos. Be to, anksčiau jis teistas už veikas, kuriomis nepadarė visuomenei žalos, jos nelaikytinos pavojingos. Kaltinamasis nurodo ir tai, jis augina mažametį vaiką ir yra tėvystės atostogose, kas pateisina darbo neturėjimą ir tuo pačiu paneigia teismo išvadą, kad nėra socialinių ryšių.Kaltinamojo įsitikinimu, apylinkės teismas taip pat padarė neteisingą išvadą, kad jis nebendrauja su savo sutuoktine ir tėvu. Teismas, darydamas šią išvadą, rėmėsi ne pačios sutuoktinės ir tėvo paaiškinimais, o policijos pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais, o tai nėra tas dokumentas, kuris objektyviai gali patvirtinti, kad kas yra surašyta jame, realiai taip yra. Šiai dienai Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-796-408/2026, kurioje jis ( KAL1 ) yra pripažintas nukentėjusiuoju, o kaltinamuoju – policijos pareigūnas, kuris suklastojo neblaivumo patikrinimo aktą, nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis. 2025 m. vasario 18 d. teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-167-673/2025 jį išteisino ir pripažino, kad policijos pareigūnai nepagrįstai nubaudė jį už tai, kad jis viešoje vietoje tariamai buvo neblaivus, nes policijos pareigūnai nesiekė nustatyti neblaivumo, jo netikrino. Tai vienas iš pavyzdžių, kai policijos pareigūnų sudaryti dokumentai yra be jokio pagrindo. Šiuo atveju nėra jokių jo sutuoktinės ir tėvo rašytinių ir žodinių paaiškinimų, kurie būtų užfiksuoti, įrodant, kad iš tiesų policijos pareigūnai bendravo su minėtais asmenimis ir būtent minėti asmenys sakė taip, kaip nurodyta tarnybiniuose pranešimuose. Kita vertus, tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija įrodo, jog jis gyvena kartu su sutuoktine ir augina du vaikus, veda bendrą ūkį ir sutuoktinei buvo žinoma, kad jis porai dienų išvyks, o kai išvyko – ji nebe gavo jokių žinių, telefonas buvo išjungtas. Dar kaltinamasis pažymi, kad Kauno apylinkės teisme bus iš naujo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-337-668/2026, taip pat yra duomenys, pagrindžiantys, kad jis su sutuoktine gyvena kartu. Be to, byloje yra atliktos kratos protokolas, kurį pasirašė asmenys net nedalyvavę kratoje. Tai dar vienas pavyzdys, kai policijos pareigūnų surašyti dokumentai yra be jokio pagrindo. Tai, kad ne kiekvieną dieną suaugę vaikai bendrauja su tėvais, yra nieko nestebinantis visuomenės socialinis reiškinys ir dėl to „kaltinti“ arba tai panaudoti prieš jį, yra nepagrįsta.Dar skunde kaltinamasis teigia, jog Lietuvos Respublikos sieną 2026 metų balandžio pradžioje jis kirto teisėtai, ir nurodo, jog už tai, kad teismui pagal Valstybinės sienos apsaugos tarnybos raštą nebuvo žinoma jo buvimo vieta, yra atsakingos institucijos, kurios nefiksuoja asmenų, kertančių Lietuvos Respublikos sieną, ir dėl to pasekmės neturi kilti jam. Nurodo manantis, kad teismas nepagrįstai ir neproporcingai taikė kardomąją priemonę – suėmimą, kai yra kitos priemonės užtikrinti dalyvavimą baudžiamajame procese, vertinant ir kuo jis yra kaltinamas.Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti. Kaltinamojo KAL1 skundas atmestinas.Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios įtariamajam (kaltinamajam) skiriamos siekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Vienas iš tikslų, įtvirtintų paminėtoje teisės normoje, yra siekis užtikrinti įtariamojo (kaltinamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. BPK 247 straipsnyje numatoma, kad jeigu kaltinamasis neatvyko į teismo posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus BPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. Teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne. Susipažinus su baudžiamosios bylos Nr. 1-451-1165/2026 medžiaga nustatyta, kad sprendimą (2026 m. birželio 25 d. nutartį) pakeisti dar ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, griežčiausia kardomąja priemone – suėmimu ir paskelbti kaltinamojo paiešką, baudžiamąją bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas priėmė būtent po to, kai kaltinamasis neatvyko į teismo posėdžius, turėjusius vykti 2026 m. balandžio 24 d. 13.00 val., 2026 m. gegužės 6 d. 13.30 val., 2026 m. birželio 19 d. 09.00 val., ir į 2026 m. gegužės 6 d., 2026 m. birželio 19 d. teismo posėdžius jo nepavykus atvesdinti. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2026 m. liepos 9 d. buvo gauta informacija apie tai, kad kaltinamasis 2026 metų balandžio mėnesį galimai išvyko į Daniją. Todėl, siekiant sulaikyti KAL1 bei apriboti jo teisę laisvai judėti Europos Sąjungos šalyse, kaltinamojo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 25 d. nutarties pagrindu kaltinamasis KAL1 buvo sulaikytas 2026 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini) oro uoste. Kaip nustatyta iš paties kaltinamojo parodymų, jis buvo sulaikytas oro uoste grįždamas iš Danijos Karalystės, kur išvyko 2026 metų balandžio mėnesį ir jo atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis procesas dėl vogtų daiktų, o atlikęs skirtą bausmę jis buvo deportuotas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad teismo leidimo išvykti iš Lietuvos Respublikos KAL1 nebuvo gavęs, teismo apie išvykimą į užsienio valstybę neinformavo. Nors skunde kaltinamasis nurodo, kad prieš išvykdamas į Danijos Karalystę, jis susiekė su teismu telefonu, tačiau tokį teiginį patvirtinančių duomenų byloje nėra. Be to, toks skundo teiginys prieštarauja paties KAL1 teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl jam KAL1 kardomosios priemonės – suėmimo – pagrįstumo ir jos termino nustatymo, duotiems paaiškinimams. Taigi, kaltinamasis pažeidė ir jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas. Kaltinamasis skunde tikina manęs, jog kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jam nebetaikoma pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, kurio metu ši procesinės prievartos priemonė jam ir buvo paskirta. Vis tik, iš apylinkės teisme vykusio posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl kaltinamajam KAL1 kardomosios priemonės – suėmimo – pagrįstumo ir jos termino nustatymo, protokolo matyti, kad kaltinamasis patvirtino žinojęs apie jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir jame nenurodęs, jog manė, kad ši procesinės prievartos priemonė nustojo galioti užbaigus ikiteisminį tyrimą. Dėl to šis skundo argumentas vertintinas tik kaip gynybinė kaltinamojo pozicija, kuria siekiama pateisinti sąmoningą procesinių pareigų pažeidimą ir pasišalinimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad kaltinamojo argumentai apie jo bendradarbiavimą su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ikiteisminio tyrimo metu, išvykimo į užsienį aplinkybes, teismo posėdžių praleidimo pateisinimą, nusikalstamos veikos pobūdį bei kitus veiksnius nepaneigia apskųstosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Vertinant kaltinamojo teiginius, kad jis aktyviai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo įstaiga, teikė procesinius prašymus, davė parodymus bei dalyvavo posėdžiuose, pažymėtina, jog ankstesnis procesinių pareigų vykdymas nepateisina tolesnių kaltinamojo veiksmų (jo išvykimo į Danijos Karalystę, tokiu būdu pažeidžiant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti), kurie, be kita ko, sutrukdė operatyviam bylos nagrinėjimui teisme, ir savaime nepašalina griežtesnės kardomosios priemonės – suėmimo taikymo poreikio vėlesniame proceso etape, pasikeitus faktinėms aplinkybėms. Baudžiamojo proceso paskirtis – užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą, kaltinamojo dalyvavimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, todėl ankstesnis kaltinamojo elgesys nepateisina vėlesnio savavališko išvykimo iš šalies, teismo neinformavimo apie tai ir neatvykimo į posėdžius. Skundo argumentai, jog išvykimas į Danijos Karalystę 2026 metų balandžio mėnesio pradžioje turėjo trukti tik kelias dienas, tačiau užsitęsė dėl to, kad jis dėl nesusipratimo buvo sulaikytas Danijos teisėsaugos institucijų ir sulaikymo metu neva neturėjo galimybės susisiekti su teismu ar gynėju bei informuoti apie tai, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – ir kuris privalo dalyvauti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, privalo iš anksto gauti teismo leidimą išvykti bei užtikrinti galimybę su juo susisiekti. Teiginiai apie tariamą ryšio ar galimybių pranešti apie sulaikymą nebuvimą paneigiami tuo faktu, kad kaltinamasis išvyko be teismo leidimo, o jo buvimo vieta tapo nežinoma. Toks elgesys tiesiogiai patvirtina realią slapstymosi ir pasišalinimo iš proceso riziką, o paskirtas suėmimas vertintinas ne kaip bausmė, o kaip proporcingas ir būtinas procesinis suvaržymas, siekiant užtikrinti tolimesnį bylos nagrinėjimą dalyvaujant kaltinamajam.Kadangi kaltinamasis nesilaikė švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų, ši kardomoji priemonė neužtikrino tinkamo kaltinamojo dalyvavimo teisminiame procese, jis jo paties nurodytu gyvenamosios vietos rastas nebuvo, faktinės jo buvimo vietos nustatyti kurį laiką nepavyko, nes jis išvyko į užsienio valstybę, pateisinamų išvykimo į Daniją priežasčių kaltinamasis taip ir nenurodė, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu pagrįstai sprendė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti. Esant tokioms išvadoms konstatuojama, jog BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta suėmimo sąlyga – suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų – šiuo atveju nustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, priimant skundžiamą nutartį, egzistavo ne tik BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta suėmimo sąlyga, bet ir kitos baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintos sąlygos bei pagrindai (pagrindas) suėmimo KAL1 taikymui. Kaip ir bet kurios kitos kardomosios priemonės, suėmimas gali būti paskirtas tik tuomet, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Duomenų, leidžiančių manyti, kad KAL1 galėjo padaryti jam inkriminuojamą BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, pakankamumu teisėjų kolegija neabejoja. Nagrinėjamu atveju tokiais duomenimis laikytini kaltinamajame akte nurodyti duomenys – nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys, kurių buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti teisme. Pateiktame skunde KAL1 iš esmės kvestionuoja jam pareikšto kaltinimo pagrįstumą. Nors kaltinamasis neneigia sudavęs smūgį nukentėjusiajam į veidą, tačiau nurodo, jog jo veiksmai buvo atsakas į provokuojantį nukentėjusiojo elgesį, dėl ko jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, kas yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Vertinant šį skundo argumentą pažymima, jog, norint į jį atsakyti, apygardos teismas iš esmės turėtų atlikti byloje surinktų įrodymų vertinimą ir to pagrindu pasisakyti dėl kaltinamajam pareikšto kaltinimo teisingumo. Tačiau, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (jos termino pratęsimo, palikimo galioti) ar nagrinėdamas skundą dėl tokios kardomosios priemonės paskyrimo (jos termino pratęsimo, palikimo galioti), teismas neanalizuoja byloje surinktų duomenų pagal BPK 20 straipsnio nuostatas bei neatlieka veikų teisinio vertinimo. Nagrinėdamas skundus dėl žemesnės instancijos teismo nutarties paskirti suėmimą (ar pratęsti jo taikymo terminą, palikti galioti) teismas negali daryti išvadų dėl kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumo, kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo. Visas skunde nurodytas aplinkybes privalės įvertinti bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.Suėmimas skiriamas tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Ši sąlyga nagrinėjamu atveju taip pat egzistuoja, nes KAL1 yra kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatytos ne tik švelnesnės laisvės apribojimo bei arešto bausmės, bet ir laisvės atėmimas iki trejų metų, t. y. griežtesnė, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, norint skirti suėmimą, privaloma nustatyti ir bent vieno BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje nurodyto pagrindo egzistavimą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 25 d. nutartimi kaltinamajam griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. esant pagrindui manyti, kad, būdamas laisvėje, KAL1 bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, jog šis suėmimo skyrimo pagrindas nėra išnykęs. Tokiam vertinimui visiškai pritaria ir aukštesnės instancijos teismo kolegija. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą šiuo pagrindu, būtina atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Skundžiamoje nutartyje, grindžiant išvadą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo pirmiausia pažymėta, kad KAL1 yra kaltinamas padaręs vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis šioje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą galimai padarė būdamas teistas, tačiau išnykus jo teistumui, be to, šiuo metu jo atžvilgiu teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, taip pat jis yra baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis. Nors yra vedęs, tačiau jo sutuoktinė SNA1 jo atvesdinimą vykdžiusiems pareigūnams negalėjo nurodyti tikslios jo buvimo vietos. Ji taip pat nežinojo, kad kaltinamasis yra išvykęs į užsienį, nors, paties kaltinamojo teigimu, jis buvo išvykęs trumpam. Apylinkės teismas nurodė, kad tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamojo ir jo sutuoktinės tarpusavio ryšys nėra itin artimas. Nutartyje paminėta ir tai, kad kaltinamojo tėvas taip pat nežinojo jo buvimo vietos bei nurodė, kad su kaltinamuoju bendrauja labai retai, o daugiau jokių objektyvių duomenų apie kaltinamojo palaikomus socialinius, šeiminius ryšius, kurie veiktų jį teigiamai bei suponuotų manymą apie jo tamprius ryšius su Lietuvos Respublika, teisme gauta nėra. Taip pat skundžiamoje nutartyje buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad, išvykdamas į Daniją, kaltinamasis žinojo tiek apie jam paskirtą kardomąją priemonę, tiek apie jo atžvilgiu vykstantį teisminį procesą, taip pat žinojo apie savo mažamečius vaikus. Nepaisant to, šios aplinkybės kaltinamojo nuo minėtų veiksmų nesulaikė, be kita ko, kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu, užsienio valstybėje padarė nusikalstamą veiką, dėl ko buvo sulaikytas ir atlikinėjo jam skirtą bausmę, vėliau buvo deportuotas į Lietuvos Respubliką. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tuo metu jis faktiškai neturėjo galimybės susisiekti su teismu ar savo šeimos nariais. Priešingai, jis nurodė nežinantis, ar tokią galimybę turėjo. Teismas nurodė, kad tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis nebandė susisiekti nei su teismu, nei su savo šeimos nariais, o tik subjektyviai manė, jog tokios galimybės neturi. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas nurodytas aplinkybes pagrįstai laikė pakankamomis spręsti, jog, būdamas laisvėje, KAL1 gali bėgti (slėptis) nuo teismo, siekdamas išvengti galimos laisvės atėmimo bausmės. Skundo teiginys, kad rėmimasis tuo faktu, jog anksčiau KAL1 yra teistas, kai teistumas išnykęs, pažeidžia lygiateisiškumo principą, atmestinas, kadangi teistumo išnykimas panaikina teisines baudžiamojo teisinio poveikio pasekmes, tačiau bendrame asmens socialinio pavojingumo ir elgesio kontekste, jos yra svarbios, nes leidžia spręsti apie asmens polinkį nepaisyti įstatymų reikalavimų, net jei praeityje padarytos nusikalstamos veikos ypatingu pavojingumu nepasižymėjo. Taip pat pažymėtina, kad, vertinant duomenis apie kaltinamojo socialinius ryšius ir gyvenamąją vietą, skunde pateikiami subjektyvūs vertinimai dėl policijos tarnybinių pranešimų patikimumo, nuorodos į kitus teismo procesus ar ginčus su policijos pareigūnais, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismo išvados dėl stabilių socialinių ryšių trūkumo ar šeimos narių neinformavimo apie išvykimą iš Lietuvos buvo nepagrįstos. Galiausiai atmestinas ir skundo argumentas, kad už tai, jog teismui nebuvo žinoma jo buvimo vieta, tariamai atsakingos pačios valstybės institucijos, o jam neturi kilti neigiamos pasekmės. Kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pagrindinė asmens pareiga, esant paskirtai kardomajai priemonei – rašytiniam pasižadėjimui neišvykti – ir vykstant baudžiamajam procesui, yra gauti teismo leidimą bei informuoti teismą apie savo ketinimus ir buvimo vietą. Valstybės institucijos neturi pareigos sekioti ir tikrinti kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens. Remdamasi visa tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei tvirtinama skunde, apylinkės teismas kaltinamajam taikytą švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeitė į suėmimą pagrįstai, nepažeisdamas nei BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų, nei nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. KAL1 yra kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau įvertinus tai, jog šia veika buvo pasikėsinta į kito asmens sveikatą, gresiančios laisvės atėmimo bausmės maksimalią ribą, skundžiama nutartimi nustatytą suėmimo trukmę (suėmimas paskirtas ne trims, o dviem mėnesiams), taip pat spręstina, kad suimtojo teisės buvo suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Nors griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, tol kol ji nebuvo panaikinta teismo 2026 m. spalio 20 d. nutartimi, neabejotinai suvaržė KAL1 teises, tačiau šiuo atveju ne kieno nors kito, o paties kaltinamojo nedrausmingas bei nepateisinamas elgesys – rašytinio pasižadėjimo neišvykti šiurkštus pažeidimas, išvykstant į užsienio valstybę, lėmė jo teisinės padėties trumpalaikį pablogėjimą.Kadangi pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kaltinamojo skundas atmetamas, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, n u t a r i a:kaltinamojo KAL1 skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 25 d. nutartį nepakeistą.Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.Teisėjai Laima Šeputienė Vaidas Vasiliauskas Gytis Večerskas