Kauno apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1S-714-1049/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42473-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.13; 2.5.21KAUNO APYGARDOS TEISMASN u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 27 d.KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo NUT1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnybos) teikimas ir NUT1 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 5 d. nutartimi nustatyta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme,n u s t a t ė :NUT1 nuteistas:Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslus arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant mokytis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 5 d. nutartimi NUT1 keliais nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrintos, prie griežtesnės Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant minimalią dalį – 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir NUT1 paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant tęsti mokslus arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmės dalis pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Probacijos tarnyba 2026 m. liepos 30 d. teikimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su siūlymu pakeisti NUT1 laisvės apribojimo bausmę areštu.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimas tenkintas ir NUT1 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 5 d. nutartimi nustatyta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, motyvuojant tuo, kad NUT1 nedaro išvadų dėl savo elgesio, jam paskirtos bausmės tikslai nėra įgyvendinami. Jis piktybiškai vengia atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nevykdydamas jam paskirtų įpareigojimų.Nuteistasis NUT1 skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir Probacijos tarnybos teikimą dėl paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu atmesti bei palikti vykdyti paskirtą laisvės apribojimo bausmę, o teismui manant esant reikalinga – paskirti papildomus BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus ir draudimus. Taip pat pateiktas alternatyvus prašymas – pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir paskirti kuo trumpesnę arešto bausmę. Be to, prašoma skundą nagrinėti dalyvaujant NUT1, sudarant galimybę pateikti papildomus paaiškinimus dėl darbo, mokymosi, sveikatos aplinkybių ir tolesnio laisvės apribojimo sąlygų vykdymo.Nuteistojo skunde nurodoma, kad vien pats pažeidimo faktas nereiškia, kad laisvės apribojimas kiekvienu atveju privalo būti pakeistas areštu. Sprendžiant, ar nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, turi būti vertinama ne vien pažeidimų ar įspėjimų skaičius, bet ir pažeidimų pobūdis, jų priežastys, nuteistojo elgesio kryptingumas, galimybė vykdyti bausmę toliau bei tai, ar švelnesnės priemonės dar gali pasiekti bausmės tikslus. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas didelę reikšmę suteikė pažeidimų pasikartojimui, tačiau nepakankamai įvertino tuos epizodus, kurie susiję su darbu, gydymusi, rankos trauma, dokumentų pateikimo trūkumais ar elektroninio stebėjimo fiksavimo aplinkybėmis.Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nepakankamai įvertinta, kad įpareigojimas būti namuose turėjo išimtį darbui ir mokymuisi. Nutartyje užfiksuota, kad atskirais atvejais, nuteistasis 22.00 val. nebuvo savo gyvenamojoje vietoje, tačiau stebėjimo centrui pranešė, kad tuo metu jis yra darbe. Be to, pažymima, kad nuteistojo darbo laikas yra pirmadieniais-penktadieniais nuo 9.00 val. iki 23.30 val., šeštadieniais nuo 12.00 val. iki 23.30 val., darbo vieta – (duomenys neskelbtini). Teismas šių aplinkybių nesusiejo su nustatyta darbo išimtimi. Skunde pažymima, kad net jei ir nevisais atvejais nuteistasis informavo Probacijos tarnybą apie darbo grafiką ir pateikė reikalaujamas dokumentus, pareigos tinkamai atsiskaityti su Probacijos tarnyba pažeidimas nėra savaime tapatus tyčiniam ir piktybiškam teismo nustatyto draudimo ignoravimui. Nuteistasis skunde nurodo, kad dalis nustatytų pažeidimų buvo susiję su objektyviomis aplinkybėmis. Skundžiamoje nutartyje nustatyta, kad NUT1 buvo susižalojęs ranką. Dėl šios priežasties Probacijos tarnyboje nuteistasis nurodė negalintis rašyti paaiškinimo. Taip pat vienu iš vėlyvo grįžimo atveju pateikė duomenis apie apsilankymą gydymo įstaigoje, nutartyje nurodyta, kad atitinkamą vakarą gydymo įstaigoje buvo registruotas 22.22 val. Vertinant, ar nuteistojo elgesys sudarė piktybišką laisvės apribojimo bausmės vengimą, turėjo būti aiškiai atskirti atvejai, susiję su darbu ir gydymusi, nuo atvejų, kai nustatyto režimo nesilaikyta be pateisinamos priežasties. BK 48 straipsnio 8 dalyje numatytas areštas nėra drausminė sankcija už bet kokį formalaus pobūdžio pažeidimą, o kraštutinė bausmės pakeitimo priemonė, taikytina įvertinus visą nuteistojo elgesį ir bausmės vykdymo perspektyvą.Taip pat skunde nuteistasis nurodo, kad elektroninio stebėjimo duomenys turėjo būti vertinami kartu su faktine buvimo vieta. Dėl dalies epizodų, NUT1 nurodo, kad skambino Stebėjimo centrui bei paaiškino, kad yra darbe, o po darbo grįžo į savo gyvenamąją vietą. Tai nesudaro išvados, kad visi elektroninio stebėjimo pažeidimai vienodai patvirtina siekį piktybiškai išvengti bausmės. Nuteistasis neneigia, kad laisvės apribojimo laikotarpiu buvo devynis kartus baustas administracine tvarka, iš jų penkis kartus pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. Administraciniai nusižengimai pagrįstai vertinami neigiamai, tačiau jie savaime nepanaikina teismo pareigos nustatyti, ar būtent laisvės apribojimo bausmė buvo piktybiškai vengiama ir ar jos tikslų nebegalima pasiekti tęsiant probaciją, intensyvią priežiūrą ar paskiriant papildomus įpareigojimus. Taip pat skunde pažymima, kad nuteistasis laisvės apribojimo laikotarpiu nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų. Prašoma atsižvelgti į nuteistojo jauną amžių, kas yra reikšminga vertinant jo elgesio korekcijos, mokymosi, darbo ir socialinės integracijos perspektyvas. Nuteistasis mokėsi (duomenys neskelbtini), vykdė individualią veiklą, teismo posėdyje nuteistasis nurodė ketinantis mokytis profesinėje mokykloje ir tęsti individualią veiklą. Taip pat nurodoma, kad nuteistojo elgesiui įtaką darė draugų aplinka bei paaiškino supratęs tokio elgesio pasekmes. Arešto bausmė objektyviai nutrauktų nuteistojo individualią veiklą, sutrikdytų profesinio mokymosi planus ir izoliuotų nuo teisėtų socialinės integracijos priemonių. Sprendžiant dėl bausmės pakeitimo, turėjo būti įvertinta, ar tokio rezultato būtina siekti būtent areštu, ar bausmės tikslai dar gali būti pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis. Skunde taip pat teigiama, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu iki laisvės apribojimo termino pabaigos buvo likęs itin trumpas laikotarpis. Nepaisant to, teismas paskirtą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę perskaičiavo pagal BK 65 straipsnio santykį. Skundžiamoje nutartyje, nuteistojo teigimu, nėra išsamiai aptarta, kokią reikšmę vertinant proporcingumą turi jau faktiškai atliktas ilgas laisvės apribojimo laikotarpis bei tai, kad probacijos pabaiga buvo visai netoli. Skunde teigiama, kad teismas nepakankamai paaiškino, kodėl įvertinus jau atliktą laisvės apribojimo bausmės laiką, darbą, mokymosi planus ir aplinkybę, kad nėra naujų ikiteisminių tyrimų, bausmės tikslų nebegalima pasiekti tęsiant intensyvią priežiūrą ar taikant papildomas BK 48 straipsnyje numatytas priemones. Apygardos teismui manant, kad bausmės pakeitimui areštu yra pakankamas teisinis pagrindas, prašoma paskirti kuo trumpesnį arešto terminą.Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.Probacijos tarnybos vyriausioji specialistė A. R. pateikė atsiliepimą į nuteistojo NUT1 skundą, kuriuo prašoma skundžiamą nutartį palikti galioti. Atsiliepime nurodoma, kad ir po Probacijos tarnybos teikimo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo pateikimo teismui, ir toliau buvo fiksuojami įspėjimai, susiję su nustatyto buvimo gyvenamojoje vietoje grafiko nesilaikymo. Elektroninio stebėjimo sistemos duomenimis, laikotarpiu nuo 2026 m. liepos 29 d. iki 2026 m. rugsėjo 30 d. užfiksuoti 25 įspėjimų epizodai, susiję su nuteistojo neprisijungimu prie gyvenamojoje vietoje įrengtos elektroninio stebėjimo stotelės arba atsijungimu nuo jos. Pažymima, kad dalies užfiksuotų įvykių metu nuteistasis pats patvirtino esantis ne gyvenamojoje vietoje dėl aplinkybių, nesusijusių su darbu ar mokymusi. Dėl 2026 m. rugpjūčio 23 d. pažeidimo nuteistasis informavo, kad keičia automobilio ratą, dėl 2026 m. rugpjūčio 25 d. pažeidimo nurodė, kad žiūri su drauge filmą. 2026 m. rugsėjo 4 d. nustatytu laiku nebuvo prisijungęs prie namų įrenginio. Susisiekus su juo, paaiškino, kad dalyvauja gimtadienio šventėje. 2026 m. rugsėjo 6 d. nuteistasis informavo stebėjimo centro darbuotojus, kad vėluos grįžti į gyvenamąją vietą, nes jį sustabdė policijos pareigūnai, 2026 m. rugsėjo 9 d. nuteistasis paaiškino, kad vėluoja grįžti į gyvenamąją vietą dėl kelyje įvykusios nelaimės. 2026 m. rugsėjo 18 d. nuteistasis, nustatytu laiku nebūdamas savo gyvenamojoje vietoje stebėjimo centro darbuotojams nurodė, kad yra kino teatre ir tai suderinęs su probacijos tarnybos pareigūnu, nors toks leidimas nuteistajam nebuvo suteiktas. Po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 23 d. nutarties priėmimo ir toliau fiksuojami pažeidimai. 2026 m. rugsėjo 26 d. nuteistojo elektroninio stebėjimo įrenginys nuo 23.07 val. iki 2026 m. rugsėjo 27 d. 6.00 val. nebuvo prisijungęs prie gyvenamojoje vietoje įrengtos bazinės stotelės, į telefono skambučius neatsiliepė. Taip pat fiksuojami pažeidimai ir 2026 m. rugsėjo 28 d. ir 2026 m. rugsėjo 29 d., dėl kurių nuteistasis nurodė, kad dirba. Nuteistasis ir toliau po Probacijos tarnybos teikimo pateikimo sistemingai nesilaikė jam paskirto teismo įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose, dėl ko darytina išvada, kad nuteistasis nepakankamai atsakingai vertina jam paskirtos bausmės vykdymą.Pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.Nuteistojo NUT1 skundas atmetamas. Išnagrinėjęs nuteistojo skundą, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai skundžiama nutartimi pagrįstai tenkino Probacijos tarnybos teikimą ir pakeitė nuteistajam NUT1 skirtą galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.Prieš atsakydamas į nuteistojo NUT1 skundo argumentus dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme pagrįstumo, aukštesnysis teismas visų pirma pasisako dėl skunde išreikšto nuteistojo prašymo dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant jo skundą. BPK 364 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad su nuosprendžio vykdymu susiję skundai nagrinėjami teismo posėdyje, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, kitu atveju gali būti rengiamas teismo posėdis. Tais atvejais, kai skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduotas ne nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, minėta BPK 364 straipsnio 6 dalies nuostata teismui suteikia diskrecijos teisę pasirinkti, ar skundo nagrinėjimui tikslinga rengti žodinį teismo posėdį, į jį kviesti BPK 364 straipsnio 6 dalyje įvardytus proceso dalyvius ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ar ne. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pateiktoje medžiagoje yra visi skundo išnagrinėjimui reikšmingi duomenys. Nuteistasis nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu. Be to, Probacijos tarnybos teikimą nagrinėjant apylinkės teisme, nuteistasis dalyvavo teismo posėdyje bei pateikė paaiškinimus. Nuteistasis NUT1 nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių būtinumą skundą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad yra visi pagrindai nuteistojo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Šios bausmės esmė – nuteistas asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri apribojimai ir draudimai. Būtent apribojimų ir draudimų sistema yra šios bausmės esmė ir pagrindiniai baudimo elementai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.BK 48 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę yra laikomas nuteistajam paskirtų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, nustatytos atsiskaitymo tvarkos nevykdymas. Bausmės atlikimo vengimui taip pat būdingas ir piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta, kad asmuo tyčia elgiasi priešingai teismo nustatytiems draudimams ir įpareigojimams ar nebendradarbiauja su Probacijos tarnybos pareigūnais. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti išsiaiškinta, ar nuteistasis nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų ir (ar) draudimų nevykdė dėl objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvios priežastys ir nenoras vykdyti paskirtų teismo pareigų, įpareigojimų ar draudimų. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikoma teismo paskirtų įpareigojimų laisvės apribojimo metu nevykdymas ar netinkamas vykdymas be pateisinamų objektyvių priežasčių.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Probacijos tarnyboje, 2026 m. sausio 7 d. pradėjus vykdyti nuteistojo NUT1 priežiūrą, 2026 m. sausio 22 d. nuteistasis pasirašytinai supažindintas su bausmės vykdymo sąlygomis, jų vykdymo tvarka bei teisine atsakomybe už jų nevykdymą. Nepaisant to, NUT1 žinodamas paskirtos bausmės vykdymo sąlygas ir galimas jų nevykdymo pasekmes, 2026 m. vasario 26 d. pažeidė jam skirtą teismo įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje. Dėl šio pažeidimo NUT1 pakartotinai išaiškintos bausmės vykdymo sąlygos ir atsakomybė už jų nevykdymą. Visgi, 2026 m. kovo 26 d. NUT1 pakartotinai pažeidė teismo nustatytą įpareigojimą būti gyvenamojoje vietoje ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalį. Įvertinus šiuos pažeidimus, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi NUT1 paskirta papildoma pareiga – intensyvi priežiūra, nustatant pareigą būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, šios pareigos vykdymo kontrolę užtikrinant elektroninio stebėjimo priemonėmis. Taigi, matyti, jog nuteistojo NUT1 netinkamas teismo įpareigojimų vykdymas jau kartą buvo vertintas teismo bei jam paskirta papildoma pareiga, siekiant užtikrinti tinkamą laisvės apribojimo bausmės vykdymą. Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrįstai sprendžia, kad nuteistasis NUT1 net ir paskyrus jam intensyvią priežiūrą, piktybiškai nesilaikė teismo skirto įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose bei sistemingai laikotarpiu nuo 2026 m. liepos 3 d. iki 2026 m. liepos 29 d. pažeidinėjo įpareigojimą nakties metu būti namuose.Nuteistajam paskyrus intensyvią priežiūrą, 2026 m. birželio 13 d. NUT1 pasirašytinai supažindintas su intensyvios priežiūros vykdymo sąlygomis ir tvarka bei jam sumontuotas elektroninio stebėjimo įrenginys. Visgi, nuo 2026 m. liepos 3 d. iki 2026 m. liepos 28 d. užfiksuota netgi 17 atvejų kuomet nebuvo laikomasi paskirtos dienotvarkės nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kurie išsamiai aprašyti skundžiamoje nutartyje.Skunde apygardos teismui nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad dalis atvejų, kuomet buvo fiksuojami dienotvarkės pažeidimai, jis tuo metu dirbo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistajam NUT1 paskirtas įpareigojimas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Nuteistasis išties tam tikru laikotarpiu vykdė individualią veiklą bei buvo deklaravęs darbo laiką pirmadieniais-penktadieniais nuo 9.00 val. iki 23.30 val., šeštadieniais nuo 12.00 val. iki 23.30 val., sekmadieniais – nedirbama. Darbo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Visgi, įvertinus užfiksuotus pažeidimus, pagrįstai manytina, kad nuteistasis sistemingai nesilaikė intensyvios priežiūros sąlygų bei tikėtina nebuvo visuomet sąžiningas nurodydamas, jog fiksuojamo pažeidimo metu jis būdavo savo darbo vietoje. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2026 m. liepos 3 d. tik 23.43 val. užfiksuotas prisijungimas prie namų stotelės, kai NUT1 gyvenamojoje vietoje turėjo būti jau nuo 22.00 val. Nuteistasis nurodė, kad buvo darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Visgi atkreiptinas dėmesys, kad stebėjimo sistema fiksavo prisijungimus prie namų stotelių kitose vietose: 22.09 val. – (duomenys neskelbtini), 22.20 val., 22.35 val., 23.21 val. ir 23.26 val. – (duomenys neskelbtini). 2026 m. liepos 4 d. prisijungimas prie namų stotelės užfiksuotas tik 22.32 val. Nors NUT1 nurodė, kad buvo darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 22.04 val. elektroninio stebėjimo sistema fiksavo prisijungimą prie namų stotelės (duomenys neskelbtini). Toliau matyti, jog 2026 m. liepos 10 d. prisijungimas prie namų zonos užfiksuotas tik 22.19 val., o 2026 m. liepos 13 d. 00.18 val., užfiksuotas atsijungimas nuo namų stotelės. Likusį stebėjimo laiką elektroninio stebėjimo įrenginys buvo prisijungęs prie namų įrenginio, priskirto kitam stebimajam (duomenys neskelbtini). 2026 m. liepos 13 d. 22.21 val., vėlgi fiksuojamas atsijungimas nuo namų stotelės, o 22.31 val. prisijungimas prie kitam stebimajam priskirto namų įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini) bei į gyvenamąją vietą nuteistasis grįžo tik 23.27 val.Vertinant 2026 m. liepos 15 d. fiksuojamą pažeidimą, išties nustatyta, kad 22.22 val. NUT1 atvyko į gydymo įstaigą. Visgi, 2026 m. liepos 16 d. 1.12 val., buvo fiksuotas prisijungimas prie kitam stebimajam priklausančio namų įrenginio (duomenys neskelbtini), o grįžimas į gyvenamąją vietą užfiksuotas tik 2.23 val., kas visgi leidžia manyti, kad nuteistasis NUT1 nors ir buvo gydymo įstaigoje, tačiau išvykęs iš jos, nesistengė kuo įmanoma greičiau grįžti į savo gyvenamąją vietą. Be to, 2026 m liepos 16 d. vėlgi fiksuojamas pažeidimas, o 22.28 val. stebėjimo centrui nuteistasis pranešė vykstantis į Kauno klinikas dėl rankos lūžio, tačiau jokių tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad teikdamas paaiškinimą Probacijos tarnybai, nuteistasis nurodė, kad neturi patvirtinančių medicininių dokumentų, kadangi jie vis dar neįkelti į esveikatos sistemą, visgi, jokių medicininių dokumentų nuteistasis nepateikė nei apylinkės teisme, nagrinėjant Probacijos teikimą, nei teikdamas skundą apygardos teismui.Vertinant kitus fiksuojamus pažeidimus – 2026 m. liepos 17 d., 2026 m. liepos 20 d., 2026 m. liepos 22 d., 2026 m. liepos 23 d., visais šiais atvejais nuteistasis nurodė, jog nustatytu laiku nebuvo savo gyvenamojoje vietoje, kadangi dirbo. Visgi, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad „Sodros“ duomenimis nuteistasis individualią veiklą vykdė iki 2026 m. liepos 11 d. Be to, 2026 m. liepos 18 d. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. apskritai neužfiksuotas joks prisijungimas prie namų įrenginio. Ir nors nuteistasis nurodė, kad visą naktį dirbo, visgi, jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Juolab, atkreiptinas dėmesys, kad tiek 2026 m. liepos 15 d., tiek 2026 m. liepos 16 d. nuteistojo teigimu, jis vyko į gydymo įstaigą dėl rankos lūžio. 2026 m. liepos 21 d. NUT1 atvykęs į Probacijos tarnybą nurodė, kad dėl traumos negali rašyti. Taigi, šios aplinkybės, dėl nuteistojo sveikatos būklės, kelia abejonių apskritai dėl jo galimybės dirbti jau nekalbant apie tai, kokio pobūdžio darbą tokiu vėlyvu paros metu jis galėtų atlikti.Toliau matyti, kad 2026 m. liepos 22 d. 2026 m. liepos 23 d., 2026 m. liepos 24 d. taip pat fiksuojami intensyvios priežiūros vykdymo pažeidimai, kuomet nuteistasis nustatytu laiku nebūdavo savo gyvenamojoje vietoje. 2026 m. liepos 25 d, į gyvenamąją vietą nuteistasis grįžo 23.36 val., tačiau 23.53 val. užfiksuotas atsijungimas nuo namų elektroninio stebėjimo įrenginio, o 2026 m. liepos 26 d. 00.28 val. fiksuojamas prisijungimas, o nuo 00.35 val. iki 6.00 val., nuteistojo prisijungimas prie namų elektroninio stebėjimo įrenginio vėl nebuvo fiksuojamas. Be to, 2026 m. liepos 26 d. neužfiksuotas nuteistojo prisijungimas prie namų elektroninio stebėjimo įrenginio. Stebėjimo centrui NUT1 pranešė, kad yra darbe, o į gyvenamąją vietą grįžo 2026 m. liepos 27 d. 00.01 val. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad 2026 m. liepos 26 d. buvo sekmadienis, o pagal NUT1 individualios veiklos deklaruotą darbo laiką matyti, kad sekmadienis yra nedarbo diena. Duomenų, patvirtinančių, kad tą dieną NUT1 išties dirbo, nepateikta. Be to, fiksuojami pažeidimai ir nuo 2026 m. liepos 27 d. iki 2026 m. liepos 29 d.Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis NUT1 net ir po to, kuomet Probacijos tarnybai pateikė paaiškinimus bei po to, kuomet jis ne kartą buvo įspėtas, kad privalo laikytis jam paskirto teismo įpareigojimo, sistemingai nesilaikė laisvės apribojimo sąlygų.Aptarti intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimai, teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė nepasiekė bausmei keliamų tikslų, nuteistasis NUT1 negebėjo tinkamai laikytis jam teismo paskirto įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose bei sistemingai pažeidinėjo šį įpareigojimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo veiksmuose aiškiai įžvelgtinas ir piktybiškumo požymis, kadangi jis nesilaikydamas paskirto įpareigojimo nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje, jo judėjimo kontrolę stebėjusiems pareigūnams nurodydavo, kad dirba, nors kaip jau nustatyta, didžioji dalis pažeidimų nebuvo susiję su darbinių funkcijų vykdymu. Be to, ir pats nuteistasis teikimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pasitikėjo draugais ir gyveno jauno asmens gyvenimą, visur naktimis važinėdavo, kas iš esmės parodo nuteistojo atsainų požiūrį į jo atžvilgiu vykdomą bausmę. Toks sistemingas intensyvios priežiūros įpareigojimų nesilaikymas negali būti vertinami kaip atsitiktiniai pažeidimai. Nuteistasis, kuriam skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė ir kartu paskiriami įpareigojimai, privalo elgtis itin pavyzdingai, kad pateisintų jam parodytą pasitikėjimą, tačiau nagrinėjamu atveju NUT1 jam suteiktomis galimybėmis nepasinaudojo. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad nors skunde apygardos teismui teigiama, kad nuteistasis suprato padarytų pažeidimų rimtumą bei yra linkęs toliau laikytis jam paskirtų teismo įpareigojimų, visgi, iš Probacijos tarnybos pateiktame atsiliepime nurodomų duomenų matyti, kad NUT1 netgi ir po skundžiamos nutarties priėmimo ir toliau nesilaikė jam paskirto įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose. Iš pateiktų duomenų matyti, kad NUT1 net ir žinodamas, kad jam nėra suteiktas leidimas nesilaikyti teismo paskirto įpareigojimo ir tai darė piktybiškai.BK 48 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į lengvabūdišką ir atsainų nuteistojo požiūrį į jo atžvilgiu taikomą bausmę, į tai, kad dėl netinkamai vykdomos laisvės apribojimo bausmės nuteistajam jau buvo paskirta papildoma pareiga – intensyvi priežiūra, vėlgi papildomų įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas neužtikrins bausmės paskirties. Juolab, jog byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis ne tik sistemingai pažeidinėjo teismo paskirtą įpareigojimą būti nustatytu laiku savo gyvenamojoje vietoje, tačiau laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu netgi devynis kartus baustas administracine tvarka, penkis iš jų už pakartotinį vairavimą neturint teisės vairuoti. Šios aplinkybės leidžia nuteistąjį charakterizuoti kaip linkusį nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei rodo, kad nuteistasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Nors nuteistasis NUT1 buvo ne kartą įspėtas dėl netinkamo savo elgesio, teismo paskirtų įpareigojimų vykdymo, tačiau akivaizdu, jog tai jokios įtakos nuteistojo elgesiui bei mąstymo pasikeitimams neturi. Sistemingas NUT1 elgesys pažeidinėjant įpareigojimą nakties metu būti namuose, neleidžia tikėtis, kad paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti nepakeitus laisvės apribojimo bausmės areštu. Kitu atveju susidarytų klaidingas įspūdis dėl asmens nebaudžiamumo. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, kad nuteistasis žinojo, jog dėl teismo paskirto įpareigojimo būti nustatytu laiku savo gyvenamojoje vietoje, nesilaikymo, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista į arešto bausmę. Nepaisant to, nuteistasis demonstravo atsainų požiūrį į jam paskirtą bausmę. Pažymėtina ir tai, kad laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareigų visuma, todėl akivaizdu, kad laisvės apribojimo bausmė savo tikslus gali pasiekti tik tuomet, kai nuteistasis laikosi jam paskirtų įpareigojimų. Šiuo atveju pagrįstai manytina, kad NUT1 nesupranta laisvės apribojimo bausmės paskirties ir piktybiškai vengia ją vykdyti, dėl ko Kauno apylinkės teismas pagrįstai nutarė paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Nuteistasis NUT1 skundu taip pat prašo įvertinti ir skiriamos arešto bausmės dydį, t. y. atsižvelgti į tai, kad dalį laisvės apribojimo bausmės jis jau yra atlikęs.BK 48 straipsnio 8 dalyje numatytos laisvės apribojimo bausmės keitimo į areštą taisyklės, t. y. jog tokiu atveju vadovaujamasi BK 49 ir 65 straipsnių nuostatomis. Bausmių keitimo atveju praėjęs laisvės apribojimo bausmės terminas arešto bausmės trukmei įtakos neturi, kadangi akivaizdu, kad nuteistasis nesilaikydamas jam teismo paskirtų įpareigojimų, iš esmės ir tinkamai nevykdė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, dėl ko pagrįstai manytina, kad bausmė nepasiekė BK 41 straipsnyje nustatytų tikslų. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Nagrinėjamu atveju NUT1 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 5 d. nutartimi subendrintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktyje įtvirtinta, kad viena arešto para yra prilyginama trims laisvės apribojimo dienoms. Taigi, devyni mėnesiai laisvės apribojimo atitinka 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad apylinkės teismas pakeisdamas nuteistajam NUT1 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę į 90 (devyniasdešimties) parų areštą, teisės taikymo klaidų nepadarė. Paskirta arešto bausmės trukmė yra teisinga bei proporcinga.Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nuteistasis NUT1 vengė vykdyti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, savo elgesio iš esmės nevertina kritiškai, linkęs jį pateisinti, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti atsakomybės dėl tokio savo elgesio, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartis pakeisti laisvės apribojimo bausmę į arešto bausmę yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ar keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Nuteistojo NUT1 skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas Audrius Meilutis