Kauno apygardos teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-374-493/2026Teisminio proceso Nr. 4-69-3-17459-2026-8Procesinio sprendimo kategorijos: 19.22; 21.11.10Kauno apygardos teismasN u t a r T I sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d. KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarimo, kuriuo tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundas ir panaikintas Institucijos 2026 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-11043-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24248550428, administracinio nusižengimo teisena nutraukta.Teismas n u s t a t ė :Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2026 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 20- ANR_N-11043-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24248550428 APA1 pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2024 m. liepos 1 d. 13.55 val. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų numatytos tvarkos įgyvendindamas savo teisę, ginčijamą kito asmens, savavališkai pašalino Kauno miesto savivaldybės sprendimu UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ įrengtus eismo reguliavimo plastikinius kuoliukus, atskiriančius pėsčiųjų taką nuo pravažiavimo. Savo veiksmais padarė žalos UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.23 straipsnio 3 dalį, 1.137 straipsnį. Nutarimu pareiškėjui paskirta 30,00 eurų bauda.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1 Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Institucijos nutarimą Nr. 20-ANR_N-11043-2026 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.Kauno apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarimu APA1 skundą tenkino, administracinio nusižengimo teiseną nutraukė padaręs išvadą, kad APA1 veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Institucija aukštesniam teismui pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir Institucijos 2026 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-11043- 2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK24248550428 palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.Institucija su skundžiamu nutarimu nesutinka, laiko nepagrįstu. Pažymi, kad teismas netinkamai vertinoje byloje esančius įrodymus, o būtent asmens atliktus veiksmus, taip pat nepagrįstai rėmėsi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-776-1222/2024 priimtu nutarimu, kuris šioje byloje yra niekinis ir neturi jokios reikšmingos įrodomosios galios. Taip pat netinkamai interpretavo ANK 518 straipsnio taikymo ypatumus, t. y. nepagrįstai nurodė, jog APA1 turi tikrą, o ne tariamą teise naudotis automobilio parkavimui jam dalinės nuosavybes teisę priklausančia dalimi, todėl nėra savavaldžiavimo sudėties. Nors pabrėžtina, jog šioje byloje nėra ir nebuvo keliamas klausimas dėl asmens nuosavybės klausimo.Teigia, kad teismas vienoje nutarties dalyje nurodo, jog byloje nėra įrodymų, jog asmuo veikė tyčia, tačiau baigiamosiose nutarimo pastraipose konstatuoja, jog APA1 atsuko ir nuėmė nuo kelio prieš įvažiavimą ant jam nuosavybes teise priklausančio pastato pastatytus plastikinius kuoliukus. Akivaizdu, jog šių veiksmų nebuvo galima padaryti netyčia.Institucija mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog APA1 veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, už kurį atsakomybė numatyta ANK 518 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Priešingai nei pasisako apylinkės teismas, ANK 518 straipsnyje yra nurodyta, jog atsakomybę užtraukia tiek savavališkas tikros, tiek ir tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, atsakomybei kilti nėra svarbu, ar teisė buvo tikra, ar tariama. Šioje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl APA1 nuosavybės teisės.Nesutinkama ir su teismo argumentu, jog pagal tai kokie buvo tikrieji APA1 ketinimai ir valia, negalima padaryti išvados, kad jie buvo susiję su jo minėtos tikros, o ne tariamos, kaip buvo bandoma įrodinėti tvirtinant, kad pareiškėjas neturi teisės statyti automobilio ne jam priklausančioje teritorijoje (valstybinėje žemėje ar savivaldybės teritorijoje), savavališku įgyvendinimu, todėl jo veikoje nėra nustatyta jokių administracinio nusižengimo, už kurį atsakomybė numatyta ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už savavaldžiavimą, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo.Pažymi, jog šioje byloje nebuvo bandymų įrodinėti, jog asmuo neturi teisės statyti automobilio, kadangi tai nėra ginčo objektas ir neturi svarbios įrodomosios galios šioje byloje.Nesutinkama ir su teismo argumentu, jog nagrinėjamu atveju APA1, įgyvendindamas savo tikrą teisę į jam priklausančią nuosavybę, dėl kurios šiuo metu jokie ginčai nevykta, ir naudodamasis savo laisve pasistatyti savo automobilį ant jam nuosavybės teise priklausančio pastato plokščiojo stogo laikėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Teismas nepagrįstai analizavo ir pabrėžė administracinėje byloje Nr. II-776-1222/2024 priimtą nutarimą bei nepagrįstai sureikšmino jo svarbą, šioje nusižengimo byloje. Akcentuoja, kad teismas (administracinėje byloje Nr. II-776-1222/2024) įvertino, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių faktą, kokio tiksliai dydžio ir kokių ribų yra laisvo ir neužstatyto žemės sklypo, esančio prie pastatų (duomenys neskelbtini), aikštelė, kurioje galioja Savivaldybės nustatytas mokestis už parkavimą. Taigi, Institucijos vertinimu, teismas šioje byloje priėmė sprendimą remdamasis bylos duomenimis, kurie daugiau patvirtino faktą, kad vieta, kur APA1 parkavo automobilį, yra gyvenamojo namo rūsio dalis, kuri neužstatyta gyvenamuoju namu ir ant kurio monolitinė gelžbetoninės perdanga, t. y. rūsio dalies plokščias stogas, nei laisva valstybinė žemė.Pabrėžia, jog nėra ginčo, kad APA1 atsuko ir nuėmė pastatytus plastikinius kuoliukus (tai nurodo ir apylinkės teismas), tačiau priešingai, nei teigia teismas, akivaizdu, jog asmuo tai padarė tyčia. Tai patvirtina jo kaltę realizavus savo teisę nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.Dar kartą pažymi, jog asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn už savavaldžiavimą ne dėl savo teisės statyti automobilį įgyvendinimo, o dėl jo tariamos teisės pašalinti kuoliukus, kurią ginčija kitas asmuo įgyvendinimo. Savavališkai pašalinęs Kauno miesto savivaldybės sprendimu UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ įrengtus eismo reguliavimo plastikinius kuoliukus, atskiriančius pėsčiųjų taką nuo pravažiavimo, jis, nesilaikydamas įstatymų numatytos tvarkos, įgyvendino savo teisę, ginčijamą kito asmens.Skundas apibendrinamas, kad apylinkės teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas neteisingai interpretavo ANK 518 straipsnio taikymo ypatumus, nepagrįstai vadovavosi administracinėje byloje Nr. II-776-1222/2024 priimtu nutarimu, kuris šioje byloje neturi jokios reikšmingos įrodomosios galios.APA1, kurio atžvilgiu skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Atkreipia dėmesį, kad Institucija apeliaciniame skunde jau netvirtina, kaip melagingai nurodė savo 2026 m. birželio 25 d. nutarime, jog jis savo veiksmais padarė žalos UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.23, 1.137 straipsnius, nes toks Institucijos kaltinimas aukščiau įvardintame nutarime – akivaizdus nonsensas.Pažymi, kad savavaldžiavimo pagrindinis objektas - įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už savavaldžiavimą, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Visiškai akivaizdu, kad jis savo veiksmais nepažeidė nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.23 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tokio jo pažeidimo skundžiamame nutarime nenustatė ir teismas. Teismask o n s t a t u o j a :Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinis skundas tenkintinas.ANK 652 straipsnyje įstatymo leidėjas nustatė administracinio nusižengimo bylos dėl apeliacinio skundo narinėjimo ribas apygardos teisme. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 2 dalis).Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2026 m. birželio 25 d. nutarimą, kuriuo APA1 pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Institucija nesutinka su Kauno apylinkės teismo išvada, kad APA1 veiksmuose nėra ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Pažymi, kad teismas netinkamai vertinoje byloje esančius įrodymus, nepagrįstai rėmėsi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų administracinio nusižengimo byloje Nr. II-776-1222/2024 priimtu nutarimu, taip pat netinkamai interpretavo ANK 518 straipsnio taikymą. APA1 atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą su juo nesutinka, skundžiamą nutarimą laiko teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo d. nutarimu ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, padarė neteisingą išvadą, jog APA1 veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir paliktinas galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 20- ANR_N-11043-2026, kuriuo APA1 nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30,00 (trisdešimties) eurų bauda.ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, šiame straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, t. y. šios teisės normos esminiai turinio elementai išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Šis administracinis nusižengimas tyčinis, atitinkamai administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą tikrą ar tariamą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Pirmosios instancijos teismo panaikintame Institucijos 2026 m. birželio 25 d. nutarime Nr. 20- ANR_N-11043-2026 nurodyta, kad APA1 pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.23 straipsnio 3 dalį, 1.137 straipsnį.Iš bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. įsiteisėjusiu nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-776-1222/2024, konstatuotas faktines aplinkybes, vertino, kad APA1, atsukdamas ir nuimdamas nuo kelio prieš įvažiavimą ant jam nuosavybės teise priklausančio pastato plokščiojo stogo pastatytus plastikinius kuoliukus, įgyvendino savo, kaip šio nekilnojamojo turto bendrasavininko, teises ir laisves, siekė apsaugoti savo ir savo teisę nekliudomai naudoti nurodytą vietą automobiliui pastatyti nuo galimos neteisėtos veikos (kliūties pastatant stulpelius), nepagrįstai suvaržančios jo šias teises.Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-776-1222/2024 APA1 buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis nesumokėjo vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas APA1 nesutiko, jog automobilį statė valstybinėje žemėje, laikėsi pozicijos, kad jis automobilį statė ant jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo rūsio plokščio stogo perdangos. Institucija, atsižvelgdama į tai, kad sklypas prie namo nėra suformuotas, laikėsi pozicijos, kad APA1 priklausantis nekilnojamasis turtas stovi ant valstybinės žemės, kuri yra valdoma Kauno miesto savivaldybės patikėjimo teise. Minėtoje administracinio nusižengimo byloje APA1 atžvilgiu priimtas Institucijos nutarimas buvo panaikintas, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukta (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).Kaip matyti, nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime apylinkės teismas vadovavosi administracinėje byloje Nr. 11-776-1222/2024 teismo padaryta išvada, kad pagal byloje surinktus įrodymus vieta, kurioje stovėjo APA1 vairuojamas automobilis, yra APA1 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti rūsio patalpa, neužstatyta gyvenamuoju namu, tai yra bendros gyvenamojo namo konstrukcijos gelžbetoninė perdanga, kuri padengta asfaltbetonio danga, prilyginama statinio plokščiajam stogui ir gali būti naudojama lengvųjų automobilių parkavimui. Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-776-1222/2024 priimtu nutarimu, kuris šioje byloje neturi jokios reikšmingos įrodomosios galios. Institucijos vertinimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-776-1222/2024 teismas priėmė sprendimą remdamasis bylos duomenimis, kurie daugiau patvirtino faktą, kad vieta, kur APA1 parkavo automobilį, yra gyvenamojo namo rūsio dalis, kuri neužstatyta gyvenamuoju namu ir ant kurio monolitinė gelžbetoninės perdanga, t. y. rūsio dalies plokščias stogas, nei laisva valstybinė žemė.Nagrinėjamu atveju aukštesnis teismas dėl tiek skundžiamame nutarime, tiek Institucijos apeliaciniame skunde skirtingai interpretuojamų administracinio nusižengimo byloje Nr. II-776-1222/2024 teismo konstatuotų aplinkybių ir išvadų nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad apygardos teismas šioje byloje nesprendžia, ar vieta, kurioje APA1 savavališkai pašalino Kauno miesto savivaldybės sprendimu UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ įrengtus eismo reguliavimo plastikinius kuoliukus, yra jam nuosavybės teise priklausančio pastato plokščiojo stogo perdanga, ar visgi laisva valstybinė žemė. Nagrinėjamu atveju šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nepatenka į jos ribas. Apeliaciniame skunde Institucija taip pat pagrįstai nurodė, kad šioje byloje nėra keliamas asmens nuosavybės klausimas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aukštesnis teismas pasisako išimtinai dėl ANK 518 straipsnyje įtvirtintos veikos – savavaldžiavimo ir vertina, ar asmens veiksmai atitiko savavaldžiavimo sudėtį, t. y. ar buvo savavališkai įgyvendinama tariama ar ginčijama teisė, pažeidžiant nustatytą tvarką ir galimai kitų asmenų teises. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (tolia – ir Konstitucija) 23 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybės neliečiamumą yra priskirtina vienai svarbiausių žmogaus teisių. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –ir CK) 1.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Pagal CK 1.137 straipsnio 2 dalį, įgyvendinami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, taip pat veikti sąžiningai, laikytis protingumo bei teisingumo principų. Straipsnio 3 dalyje yra numatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims ar prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, tokie atvejai, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, privaloma nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais iš esmės pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka.Tuo tarpu pagal CK 4.23 straipsnio 3 dalį neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas.Iš bylos duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant apylinkės teisme APA1 laikėsi pozicijos, kad Kauno miesto savivaldybės sprendimu kuoliukai buvo pastatyti ant jam nuosavybės teise priklausančio plokščio stogo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Teikiant skundą apylinkės teismui, APA1 rėmėsi pirmiau minėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-776-1222/2024 teismo išvada, kad jam priklausančios bendros gyvenamojo namo konstrukcijos gelžbetoninė perdanga, kuri padengta asfaltbetonio danga, prilyginama statinio plokščiajam stogui, gali būti naudojama lengvųjų automobilių parkavimui. Atsiliepime į apeliacinį skundą APA1 taip pat laikosi pozicijos, kad jis savo veiksmais nepažeidė nei Konstitucijos 23 straipsnio, nei LR CK 4.23 straipsnio 3 dalies nuostatų. Su tokia APA1 pozicija aukštesnis teismas nesutinka.Pažymėtina, kad atsižvelgiant į pirmiau paminėtą teisinį reglamentavimą, asmuo, įgyvendindamas savo teises ir laisves žmogus, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, o tokiais atvejais, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai.Apygardos teismo vertinimu, APA1, pamatęs ant jam nuosavybės teise priklausančio pastato plokščiojo stogo Kauno miesto savivaldybės sprendimu UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ įrengtus eismo reguliavimo plastikinius kuoliukus, atskiriančius pėsčiųjų taką nuo pravažiavimo, galėjo ir turėjo suprasti, kad kuoliukai yra pastatyti savivaldybės sprendimu, o nesutikdamas su tuo, jis galėjo ir privalėjo šį sprendimą skųsti įstatymu nustatyta tvarka. Tačiau, kaip matyti, APA1, į savivaldybę su pretenzija nesikreipė ir pats savavališkai pašalino savivaldybės sprendimu įrengtus kuoliukus. Tai yra jis pasirinko akivaizdžiai netinkamą savo tariamos teisės įgyvendinimo būdą, prieštaraujantį esminiams sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Institucija teisingai pažymėjo, jog APA1, savavališkai pašalinęs Kauno miesto savivaldybės sprendimu UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ įrengtus eismo reguliavimo plastikinius kuoliukus, atskiriančius pėsčiųjų taką nuo pravažiavimo, nesilaikydamas įstatymų numatytos tvarkos įgyvendino savo teisę, ginčijamą kito asmens. Aukštesnis teismas neabejoja, kad APA1, savavališkai pašalindamas kuolelius nesikreipiant į juos įrengusią įstaigą, suvokė tokį neteisėtą savo elgesį ir tokiu būdu tyčia pažeidė kito asmens teises ir teisėtus interesus. Institucijos nutarime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais APA1 padarė žalos UAB „Kauno gatvių apšvietimas“. Institucija apeliaciniame skunde nurodė, kad APA1 kuoliukus grąžino, todėl laikytina, kad neteisėtais APA1 veiksmais esminė žala nebuvo padaryta. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad APA1 veikoje yra akivaizdūs ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.Atsižvelgiant į tai, kad APA1 veiksmuose nustatyta ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas, paliekant galioti Institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Aukštesnysis teismas pažymi, jog paliktas nepakeistas apylinkės teismo nutarimas leistų APA1 klaidingai manyti, jog siekdamas apginti savo tikrą ar tariamą teisę, jis gali elgtis neteisėtai.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,n u t a r i a :panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-11043-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24248550428. Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.Teisėjas Arūnas Paštuolis